Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė dr.pienas Rodyti pranešimą
    Nepamirštam praktinių aspektų: jei esi dirbantis architektas ir nori tapti Vilniaus vyr. architektu - turi nutraukti savo įmonės/individualią veiklą, stabdyti (wtf?) perduoti kažkam (wtf?) visus turimus ongoing sutartinius įsipareigojimus, projektus, +/- palaidoti nuosekliai kurtą karjerą ir eiti dirbti neapibrėžtai trumpą laiką sąlyginai menkai apmokamą darbą, kuriame nuolat būsi dėl visko kaltinamas viešoje erdvėje? Svajonių darbas? Pakalniui taip susiklostė, kad ilgą laiką Vilniaus plane dirbo/vadovavo (suprask, ne savo įmonėje), po to ~metams nuėjo kažkur konsultatu dirbti, tada ant kelių atsiklaupę savivaldybininkai išmaldavo, kad ateitų vyr. arch. dirbti.

    Žinoma, gali būti nieko nedirbantis, nieko nesuprojektavęs kultūros paveldo draugas, pats apsikarstęs teismo eksperto ir įstatymo žinovo titulais. Tuomet tikrai patrauklus karjeros laiptelis.
    O ką M. Pakalnis suprojektavo? Prieš tai dirbo UAB „Sweco Lietuva”, gana rimta įmonė, jei iš tokios išėjo, reiškia gali ir iš daugumos kitų išeiti, juolab su tokia patirtimi žmogų manau dauguma projektavimo įmonių norėtų turėti savo komandoje, gražiai mokančių braižyti studentų nors vežimu vežk, o čia žmogus praktiškai su visais miesto projektuotojais, vystytojais, valstybinėmis institucijomis pažįstamas ir žino jų darbo niuansus.
    Paskutinis taisė Lettered; 2019.10.16, 16:17.
    Flickr

    Comment


      Trumpai jis sweco dirbo. Gerai apibūdinai patirtį, reikalinga vyr. architektui ). Naujamiesčio det. planas ir raidos programa (1998), Pilaitės šiaurinės dalies det planas (2000), Tymo kvartalo atkūrimo programa (2002), Žinių ekon. branduolių Saulėtekio al. ir Santariškėse-Visoriuose raidos programos (2003) ir det. planai., Senamiesčio piet. apvažiavimo det. planas ir techn. proj. (2004), VU ir VGTU terit. det planai (2006), Velgos terit. koversija (2008), terit. apie Žalgirio stadioną plėtros koncepcija ir det. planas (2009) (visi su bendraautoriais žinoma). Vadovavo Vilniaus bendr. plano iki 2015 rengimui (2005-07). Parengė knygas: Užstatytų teritorijų tankinimo metodika, Vilniaus Naujamiesčio užstatymo tankinimo rekomendacijos (2000), Miestų ir miestelių planavimo normos (2009). Nuo 1996 m. dėsto VGTU, nuo kažkada vadovauja magistrų baigiamiesiems. Pagal knygą „Lietuvos architektai“ VDA leidykla 2016.

      Comment


        Ar jam priedas prie algos priklauso pagal stažą ar jis skaitosi valstybės tarnautojas? Sėdi jau tiek metų tai ir susideda viskas, o išeit jau neapsimoka.

        Comment


          Parašė _rB_ Rodyti pranešimą
          Ar jam priedas prie algos priklauso pagal stažą ar jis skaitosi valstybės tarnautojas? Sėdi jau tiek metų tai ir susideda viskas, o išeit jau neapsimoka.
          Pakalnis skyriui (departamentui) vadovauja tiek, kiek Šimašius yra meras.

          Comment


            Parašė dr.pienas Rodyti pranešimą
            Nepamirštam praktinių aspektų: jei esi dirbantis architektas ir nori tapti Vilniaus vyr. architektu - turi nutraukti savo įmonės/individualią veiklą, stabdyti (wtf?) perduoti kažkam (wtf?) visus turimus ongoing sutartinius įsipareigojimus, projektus, +/- palaidoti nuosekliai kurtą karjerą ir eiti dirbti neapibrėžtai trumpą laiką sąlyginai menkai apmokamą darbą, kuriame nuolat būsi dėl visko kaltinamas viešoje erdvėje? Svajonių darbas? Pakalniui taip susiklostė, kad ilgą laiką Vilniaus plane dirbo/vadovavo (suprask, ne savo įmonėje), po to ~metams nuėjo kažkur konsultatu dirbti, tada ant kelių atsiklaupę savivaldybininkai išmaldavo, kad ateitų vyr. arch. dirbti.

            Žinoma, gali būti nieko nedirbantis, nieko nesuprojektavęs kultūros paveldo draugas, pats apsikarstęs teismo eksperto ir įstatymo žinovo titulais. Tuomet tikrai patrauklus karjeros laiptelis.
            Fair point, gal iš tikrųjų vyr. architekto pozicija nėra patraukli gabiems architektams/urbanistams. Reikėtų motyvuoti didele alga ir laisve, kad stabdytum sėkmingą karjerą privačiam sektoriuj. Kita vertus, kodėl nėra motyvuojama didele alga? Arba galbūt galėtų veikti modelis, kur urbanistinę miesto viziją, strategiją ir principus formuoja konsultantais įdarbinta architektų grupė, o vyr. architektui lieka labiau day-to-day business.

            Comment


              Manau, kad reikėtų susilaikyt nuo žmogaus gebėjimų vertinimo vien iš to, kad jis dirba viešame sektoriuje. Yra labai daug jame dirbančių žmonių, kuriuos tenkina gaunamas atlyginimas, o skirtumą padengia mintis, kad "tarnauji" visuomenei, t.y. prisidedi prie viešų dalykų gerinimo.

              Comment


                Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                Manau, kad reikėtų susilaikyt nuo žmogaus gebėjimų vertinimo vien iš to, kad jis dirba viešame sektoriuje. Yra labai daug jame dirbančių žmonių, kuriuos tenkina gaunamas atlyginimas, o skirtumą padengia mintis, kad "tarnauji" visuomenei, t.y. prisidedi prie viešų dalykų gerinimo.
                Privatus/viešas sektorius tikrai nėra žmogaus gebėjimų atspindys. Ar kas nors šioj diskusijoj teigė kitaip? Aš turėjau galvoje, kad perėjimas iš privataus sektoriaus į vyr. architekto pareigas yra sudėtingas (dėl, among other things, dr.pienas nurodytų priežasčių), todėl atlyginimas ar darbo pobūdis turėtų stipriai motyvuoti.

                Comment


                  Parašė Chatbot Rodyti pranešimą

                  Privatus/viešas sektorius tikrai nėra žmogaus gebėjimų atspindys. Ar kas nors šioj diskusijoj teigė kitaip? Aš turėjau galvoje, kad perėjimas iš privataus sektoriaus į vyr. architekto pareigas yra sudėtingas (dėl, among other things, dr.pienas nurodytų priežasčių), todėl atlyginimas ar darbo pobūdis turėtų stipriai motyvuoti.
                  Matyt ne taip būsiu perskaitęs šitą sakinį

                  Fair point, gal iš tikrųjų vyr. architekto pozicija nėra patraukli gabiems architektams/urbanistams.

                  Comment


                    Aš jau daug metų reklamuoju perimetrinį užstatymą, komercines patalpas pirmuose aukštuose ir būtinybę, kad pastatai būtų skirtingi, o ne prištampuota 10 vienodų. Kažkaip užkliuvo akys už Varlamovo video kaip tik apie tai, kaip Stokcholme stato naujus rajonus. Čia rusiškai, bet galima ir per google po tą rajoną pasižvalgyti.



                    Ten vadovaujamasi gana paprastomis taisyklėmis, kurių turbūt pati pagrindinė yra perimetrinis užstatymas, nes jis turi daugiausiai privalumų.



                    Pirmiausia, jis yra pats efektyviausias skaičiuojant kiek žmonių yra sutalpinama į 1000 kv. m. Visgi reikia, kad langai nuo kitų namų langų būtų pakankamu atstumu ir jeigu kompiuteriui duotumėt tokią užduotį, jis jums pasiūlytų tą patį perimetrinį-kvartalinį užstatymą, nes efektyvesnio paprasčiausiai nėra. Kita išeitis - statyti labai aukštus pastatus, bet aukšti pastatai gyvenamuose rajonuose yra labai nejauku, švedai tą geriau supranta už Maskvą ir Kiniją. Bet kodėl tie švedai stengiasi sukišti kuo daugiau žmonių į kvadratinį kilometrą? Jiems ką, žemės pritrūko? Švedai ne šiaip viena turtingiausių šalių, jie turtingiausi dėl to, kad daro protingus sprendimus. Infrastruktūros pastatymas ir jos išlaikymas labai brangiai kainuoja, šaligatvius laikas nuo laiko reikia ne tik remontuoti ar perkloti, bet dar ir vasarą reikia purvą valyti, rudenį lapus šluoti, žiemą sniegą valyti ir smėlį barstyti, o pavasarį tą žiemos smėlį surinkti. Tai kainuoja didžiulius pinigus ir tie pinigai iššvaistomi, kada tuo šaligatviu mažai kas naudojasi. Kitas svarbus aspektas, kad esant tankesniam užstatymui, visa kita reikalinga infrastruktūra atsiranda daug arčiau namų - tai ir parduotuvė, ir kirpėjos, dantistės ir pan., o vaiką į mokyklą pėsčiomis galima per 10 minučių nuvesti, o ne su mašina 15 min. per kamščius vežti. Tokioje aplinkoje atstumai sutrumpėja, nereikia tiek automagistralinių gatvių, nebereikia tiek mašinų, žmonės gyvena sveikesnėje aplinkoje ne tik dėl geresnės oro kokybės, bet dar ir dėl to, kad daugiau kojomis, o ne mašinos pedalais naudojasi. Perimetrinis užstatymas turi ir papildomų pliusų - galima įrengti komercines patalpas pirmuose aukštuose, kas labai pagyviną aplinką - Laisvės prospekte nesinori iš mašinos išlipti, o Gedimino prospekte nesinori į ją lipti. Perimetrinis užstatymas sukuria vidinius kiemelius, o vidiniuose kiemeliuose kuriasi tų namų bendruomenės. Didesnis žmonių tankumas taip pat į naudą išeina žaliosioms erdvėms, nes tinkamas jų įrengimas ir išlaikymas brangiai kainuoja. Vilnius apsuptas miškais, tik deja po juos tik grybautojai ir panašūs vaikšto. Nelabai sėkmingi ir visokie skverai, juose nei labai malonu būti, nei pasivaikščioti normaliai galima. Kad žalioji erdvė būtų sėkminga, jinai turi būti pakankamai didelė, tinkamai įrengta ir aplink ją turi būti pakankama koncentracija žmonių, nes retai kas nori į parkus su mašinomis važinėti. Didesnis žmonių tankumas duoda tiek didesnius finansus, tiek ir didesnius srautus ir galimybes tokioms žalioms erdvėms atsirasti.

                    Kiti švedų naudojami pribumbasai:
                    • Visi namai skirtingos architektūros - tai pagyviną miestą, nes einant gatve visą laiką matyti vieną ir tą patį yra nuobodu.
                    • Komencinės patalpos pirmuose aukštuose leidžia palaikyti to rajono nuolatinę gyvybę, o ne taip, kaip pas mus, kada miegamieji rajonai dieną numiršta, o verslo rajonai savaitgaliais ir vakarais.
                    • Kiemai nors ir skirti bendruomenėms, bet visi atviri, jokių tvorų nėra ir pati saugiausia vieta vaikams žaisti.
                    • Gatvės grįstos akmenimis, tai sumažina vairuotojų greitį, o priedo vaikams nėra noro į jas su riedučiais, riedlentėmis ar el. paspirtukais įsiveržti.
                    • Visos gyventojų mašinų stovėjimo aikštelės yra po žeme, suprantama jokių mašinų aikštelių kiemuose nėra ir negali būti.
                    • Mašinų statymui gatvėse didžiuliam namui skiriamos vos kelios vietos, statymas mokamas - skirtas laikinam gyventojų svečiams ar įstaigų klientams.
                    • Kiekvienas kvadratinis metras žemės turi kažkokią prasmę ir paskirtį, nes jos neišnaudojimas brangiai kainuoja tokiu pačiu plotu miestą plečiant į šonus. Nėra jokių niekieno nenaudojamų pievų priešais namą.
                    Pasižiūri kaip Švedijoje statoma ir pasižiūri į Hannerio Žveryno namus ar daugiabučiais darkomą Žalgirio stadiono erdvę ir norisi Bet kaltas ne tik Avulis, kalta ir savivaldybė, kad atitinkamų reikalavimų nenustato - tebūnie nebūna pačios aukščiausios architektūros, bet tokius dalykus kaip perimetrinį užstatymą, tokios pačios architektūros nesikartojimą ar parkavimo vietas savivaldybė reguliuoti gali. Varlamovas ir suomius parodė, o mums belieka tikėtis, kad gal kažkiek požiūris pradės keistis po Paupio rajono atidarymo, kuris realiai bus pirmasis tokio tipo naujas rajonas Vilniuje, nors ir ne visus kriterijus atitinkantis (namai negali būti vienodos architektūros).

                    Comment


                      Būtent. Varlamovas, pats būdamas arcitektas visai teisus ir parodo daug teisingų pavyzdžių. Tik va, mūsiškiai biurokratai ir architektai net teisingais pavyzdžiais nesugeba pasinaudoti, o gal ir nenori, jiems svarbiau palikti savąjį mėšlinų klumpių pėdsaką mieste.

                      Comment


                        Man rodos čia dar susiję su sovietine mokykla, gi Vilniui perimetrinis užstatymas nėra svetimas, tas pats senamiestis ir Gedimino prospektas būtent tuo principu užstatyti. Niekaip neišeina suprasti, kad ne tas sovietinis, o tas senovinis užstatymo principas yra pats pažangiausias. Aišku ne taip lengva jį apskritai pradėti taikyti - valdžia turbūt nelabai supranta, o net supratus nelabai žinotų nuo ko pradėti, o kokiam pavieniui NT vystytojui nelabai yra kaip tą perimetrinį vykdyti, kai aplink visi padrikai statosi. Ir visgi esminiai pokyčiai turėtų įvykti valdžios galvose, jiems komandiruotėms reikėtų vykti ne į šiltus kraštus diskusijoms apie papūgų spalvą, o būtent į tokias vietas Švedijoje, Suomijoje ir pan., dar plius vietinį architektą-gidą pasiimti, kuris viską paaiškintų.

                        Comment


                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                          Man rodos čia dar susiję su sovietine mokykla, gi Vilniui perimetrinis užstatymas nėra svetimas, tas pats senamiestis ir Gedimino prospektas būtent tuo principu užstatyti. Niekaip neišeina suprasti, kad ne tas sovietinis, o tas senovinis užstatymo principas yra pats pažangiausias. Aišku ne taip lengva jį apskritai pradėti taikyti - valdžia turbūt nelabai supranta, o net supratus nelabai žinotų nuo ko pradėti, o kokiam pavieniui NT vystytojui nelabai yra kaip tą perimetrinį vykdyti, kai aplink visi padrikai statosi. Ir visgi esminiai pokyčiai turėtų įvykti valdžios galvose, jiems komandiruotėms reikėtų vykti ne į šiltus kraštus diskusijoms apie papūgų spalvą, o būtent į tokias vietas Švedijoje, Suomijoje ir pan., dar plius vietinį architektą-gidą pasiimti, kuris viską paaiškintų.
                          Gali važiuot į tą pačią mokyklą. Maskvos vyr. architektas Kuznecovas yra didelis perimetrinio užstatymo fanatikas, dabar intensyviai gydantis vietinius oligarchus dėl naujų rajonų.
                          Show must go von!

                          Comment


                            Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                            Man rodos čia dar susiję su sovietine mokykla, gi Vilniui perimetrinis užstatymas nėra svetimas, tas pats senamiestis ir Gedimino prospektas būtent tuo principu užstatyti. Niekaip neišeina suprasti, kad ne tas sovietinis, o tas senovinis užstatymo principas yra pats pažangiausias. Aišku ne taip lengva jį apskritai pradėti taikyti - valdžia turbūt nelabai supranta, o net supratus nelabai žinotų nuo ko pradėti, o kokiam pavieniui NT vystytojui nelabai yra kaip tą perimetrinį vykdyti, kai aplink visi padrikai statosi. Ir visgi esminiai pokyčiai turėtų įvykti valdžios galvose, jiems komandiruotėms reikėtų vykti ne į šiltus kraštus diskusijoms apie papūgų spalvą, o būtent į tokias vietas Švedijoje, Suomijoje ir pan., dar plius vietinį architektą-gidą pasiimti, kuris viską paaiškintų.
                            Buvo bandymai perimetrinio užstatymo jau ir į sovietmečio pabaigą. Pavyzdžiai yra Pilaitėje ir Pašilaičiuose. Bet 30 metų chaoso padarė savo.

                            Comment


                              Parašė Ginthus Rodyti pranešimą

                              Buvo bandymai perimetrinio užstatymo jau ir į sovietmečio pabaigą. Pavyzdžiai yra Pilaitėje ir Pašilaičiuose. Bet 30 metų chaoso padarė savo.
                              Čia tuos ratus užskaitai kaip perimetrinį?
                              Show must go von!

                              Comment


                                Parašė VNS Rodyti pranešimą

                                Čia tuos ratus užskaitai kaip perimetrinį?
                                Ne ratus, o Pašilaičių gatvės abiejose pusėse.

                                Comment


                                  Pilaitės mikrorajonas būtų bandymas dalinai grąžinti perimetrinį. Tik tarpai ten vis vien gavosi didoki.

                                  Comment


                                    Buvo bandymas, bet ten problema atstumai iki gatvių ir pirmi aukštai, kurie visai neskirti komercijai.

                                    Comment


                                      Parašė VNS Rodyti pranešimą

                                      Gali važiuot į tą pačią mokyklą. Maskvos vyr. architektas Kuznecovas yra didelis perimetrinio užstatymo fanatikas, dabar intensyviai gydantis vietinius oligarchus dėl naujų rajonų.
                                      Tas pats Vorlamovas tame video apie Švediją pasisakė ir apie Maskvą, kaip pirmąjį bandymą daryti kažką į tą pusę jis pateikė šitą projektą. Ta gigantomanija vis dar žudanti, bet architektūra pataisyta, o svarbiausia perimetrinis užstatymas su skirtingo dizaino pastatais. Aš nežinau kas tas Kuznecovas, bet jeigu jis bent kiek architektūroje susigaudo, tai žinoma palaikyti šitą variantą, nei tą standartinį, kurį galime pamatyti kitoje gatvės pusėje. Didžiausias prikolas tame, kad naujasis variantas galėtų būti dvigubai ar net trigubai žemesnis, o gyvenamo ploto suteiktų tiek pat, kiek tie pievuose ir mašinų aikštelėse stovintys monstrai.
                                      Paskutinis taisė Eidvis; 2019.11.05, 10:50.

                                      Comment


                                        Beje, ten prie metro neblogi dviračių takeliai https://goo.gl/maps/dAJEHai2zGfKf4sZ6, bet lik šio rajono neprieina.

                                        Comment


                                          Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

                                          Tas pats Vorlamovas tame video apie Švediją pasisakė ir apie Maskvą, kaip pirmąjį bandymą daryti kažką į tą pusę jis pateikė šitą projektą. Ta gigantomanija vis dar žudanti, bet architektūra pataisyta, o svarbiausia perimetrinis užstatymas su skirtingo dizaino pastatais. Aš nežinau kas tas Kuznecovas, bet jeigu jis bent kiek architektūroje susigaudo, tai žinoma palaikyti šitą variantą, nei tą standartinį, kurį galime pamatyti kitoje gatvės pusėje. Didžiausias prikolas tame, kad naujasis variantas galėtų būti dvigubai ar net trigubai žemesnis, o gyvenamo ploto suteiktų tiek pat, kiek tie pievuose ir mašinų aikštelėse stovintys monstrai.
                                          Kuznecovas- vyriausiasis Maskvos architektas. Valdininkas. Perimetrinio užstatymo ir bent kažkiek žmoniškos architektūros propoguotojas. Prie jo atsiranda netgi įdomių projektų, kiap pvz ZIL art https://www.skyscrapercity.com/showt...561727&page=41
                                          Paskutinis taisė VNS; 2019.11.05, 22:58. Priežastis: Blin ne ta nuoroda
                                          Show must go von!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X