Užupis - projektai ir statybų eiga

[Chatbot]

Iš arčiau:

[Chatbot]

Yra išsaugotas šis pastatas:

[_rB_]

Aš prisimenu, kad pačioje pradžioje, kai net jokių vizualizacijų nebuvo, buvau kalbėjęs su Darnu Grouo ir man jie sakė, kad kažkuris pastatas bus išsaugotas. Tikrai šitą atsimenu. Aš dar jų klausiau ar ten loftų neketina daryti.

[googleLT]

Tas vienas išlikęs pastatas atrodo priklauso nevertingiesiems sovietmečio statiniams ir išliko jis tiesiog nes priklauso kitiems savininkams nei likusi sklypo dalis:

Taip, tas prie upės nėra vertingas, paprasčiausias sandėlys ir tiek, o išliko būtent tik dėl to, jog priklauso kitiems savininkams. O dėl gamyklų išsaugojimo, kiek prisimenu, išties pirmuosiuose pasiūlymuose ir planuose šis seniausias gamyklos pastatų kompleksas (su šlaitiniu stogu, mėlyni burbuliukai) buvo siūlomas išsaugoti.
Ta pati gamykla prieš pirmą pasaulinį karą iš kitos pusės kiek gražesniu fasadu (pastatas su kaminais):

[Saliamonas]

Tai ir išliko vienas pastatas prie pat Aukštaičių gatvės, ji turėtų rekonstruoti. Be to, išlikę kolkas dar Vilniaus Kailių pastatai, ten vienas iš jų dar prieš karą statytas, įdomesnės architektūros, reikia tikėtis, kad jį paliks.

Tas vienas išlikęs pastatas atrodo priklauso nevertingiesiems sovietmečio statiniams ir išliko jis tiesiog nes priklauso kitiems savininkams nei likusi sklypo dalis:



Žr. buildings managed by other owners:

[adomazzz]

Tai ir išliko vienas pastatas prie pat Aukštaičių gatvės, ji turėtų rekonstruoti. Be to, išlikę kolkas dar Vilniaus Kailių pastatai, ten vienas iš jų dar prieš karą statytas, įdomesnės architektūros, reikia tikėtis, kad jį paliks.

[spekas]

Iš Bing maps, kokių 2012-2014 metų vaizdas.

1.



2.



3.

[spekas]

2017 ortofoto. Hmm, iš tikrųjų, geras klausimas kodėl nušlavė visus gamyklinius pastatus, net ir tuos kurie buvo rekomenduojami rekonstruoti išsaugant įdomias jų savybes... Aš dar suprasčiau jei vietoj jų būtų planuojama gyvenamoji statyba, bet dabar, kaip suprantu, komercinė ir panašiai, tai kodėl nerekonstravus bent dalies įdomiausios gamyklinės architektūros... Pradžioje projektuose, berods, buvo vaizduojama, kad dalis gamyklinių bus nenugriaunama...

Prie to paties klausimo - ką veikė paveldosaugininkai šiuo klausimu? Aš suprantu, kad, greičiausiai, nei vienas gamyklinis nebuvo pripažintas kaip paveldas, bet tai jei tai būtų vienintelis būdas išsaugoti, kad ir vieną įdomiausią gamyklinį pastatą, ar nebuvo bent svarstoma jį pripažinti paveldu?

Man norėtųsi, kad būtų buvęs išsaugotas nors vienas įdomiausias gamyklinis pastatas, nes ypač senesni būna įdomios architektūros, plytos būna išraiškingos, tad žinant ką daryti, juos galima labai įdomiai įrengti: atverti plytas, panaudoti architektūrinius tiek eksterjero tiek interjero elementus, vidines erdves.

[googleLT]

Ok, dėkui už išsamų atsakymą. Vis tik pagal jūsų schemas išsaugotas turi būti tas vienas tamsiai raudonai pažymėtas pastatas antroje schemoje (išsaugoti fasadus ir struktūrą).
Kažkaip maniau, kad vystytojai jį kaip tik rekonstravo ar planuoja rekonstruoti į tą Paupio turgų su arkiniu įėjimu, kur būtų išsaugotas autentiškas fasadas. Jei ne tai gaila:

Kaip suprantu ta arka yra tiesiog naujo statinio moderni architektūros detalė, kuri bus ne raudonai pažymėto senojo pastato vietoje, o pagal skaidres kiek toliau į kairę nuo jo (pastatas pažymėtas Nr. 3 baltas rutuliukas).
Radau seną nuotrauką, kaip siūlomas saugoti gamyklos korpusas atrodė dar prieš karą:

[Saliamonas]

Visiškai nušluota buvo ir raudonai apibrėžta dalis, išskyrus vienišą pastatą už Žemaičių g., ir nemačiau, jog ką nors atstatynėtų iš siūlytų saugoti fasadų (sekanti skaidrė). O senamiesčio teritoriją pasitikrinau su šiuo planu: http://www.kpd.lt/vln_regl/dalis3/d3.JPG Gal jis ir pasenęs.

Ok, dėkui už išsamų atsakymą. Vis tik pagal jūsų schemas išsaugotas turi būti tas vienas tamsiai raudonai pažymėtas pastatas antroje schemoje (išsaugoti fasadus ir struktūrą).
Kažkaip maniau, kad vystytojai jį kaip tik rekonstravo ar planuoja rekonstruoti į tą Paupio turgų (ar meno galerija) su arkiniu įėjimu, kur būtų išsaugotas autentiškas fasadas. Jei ne tai gaila:

[googleLT]

Mano pavaizduoti pastatai - Subačiaus g. 47 adresu priklauso Senamiesčio seniūnijai, kiek žinau priskirti kultūros paveldui.
Dėl pramoninių istorinių pastatų Paupyje - argi pagal projektą vystytojai neišsaugojo vertingųjų statinių savybių (fasadų ir struktūros)? Kiek žinau, nušluoti buvo tik sovietiniai statiniai arčiau upės, jūsų schemoje apibrėžti mėlyną linija - neturintys vertingų savybių.

Visiškai nušluota buvo ir raudonai apibrėžta dalis, išskyrus vienišą pastatą už Žemaičių g., ir nemačiau, jog ką nors atstatynėtų iš siūlytų saugoti fasadų (sekanti skaidrė). O senamiesčio teritoriją pasitikrinau su šiuo planu: http://www.kpd.lt/vln_regl/dalis3/d3.JPG Gal jis ir pasenęs.

[Saliamonas]

Kalbu apie senuosius gražius ir istorinius pramoninius pastatus tarp Paupio ir Žemaičių g. Kad jie turi vertingų savybių ir tos vietos užstatymas buvo susiformavęs dar prieš sovietmetį minima ir unesco.org svetainėje.
Štai viena skaidrė:

Jūsų pateikti pastatai nors ir yra gana arti Paupio nepasakyčiau, kad jie stovi pačiame Paupyje, tačiau svarbiausia jie nepatenka į oficialią senamiesčio teritoriją, todėl į juos , manau, derėtų žiūrėti panašiai, kaip į senamiestį supantį Stoties ar Naujamiesčio rajono užstatymą. Aišku šie 6 aukštų 20a. pradžios pastatai gana reta išimtis nes ir ten jie būtų gana aukšti (juk aukščiausias Vilniaus pastatas tuo metu buvo vos 7 aukštai ), tačiau žymiai harmoningiau įsilietų nei priskyrus senamiesčiui.

Mano pavaizduoti pastatai - Subačiaus g. 47 adresu priklauso Senamiesčio seniūnijai, kiek žinau priskirti kultūros paveldui.
Dėl pramoninių istorinių pastatų Paupyje - argi pagal projektą vystytojai neišsaugojo vertingųjų statinių savybių (fasadų ir struktūros)? Kiek žinau, nušluoti buvo tik sovietiniai statiniai arčiau upės, jūsų schemoje apibrėžti mėlyną linija - neturintys vertingų savybių.

[googleLT]

Gal galėtumėte patikslinti kokia istorija nušluota? Pats gyvenau šalimais kokius 2,5 metų ir dažnai tekdavo praeiti Paupio g. - ten stovėjo senos, masyvios sovietinės gamyklos, išdaužytais langais, jokio miško/parko ten nebuvo, jokių istorinių pastatų, gal ką painioju? Nors esu vyras ir stuomens ir iš liemens, sutemus ten eiti būdavo itin nejauku, aplinka buvo ne tai kad nejauki, bet tiesiog tinkanti siaubo filmui

Kalbu apie senuosius gražius ir istorinius pramoninius pastatus tarp Paupio ir Žemaičių g. Kad jie turi vertingų savybių ir tos vietos užstatymas buvo susiformavęs dar prieš sovietmetį minima ir unesco.org svetainėje. O gamtą paminiu kaip alternatyvų būdą pagerbti šios senamiesčio dalies istoriją jei nuspręsta nugriauti pramoninį paveldą. Nes dar prieš pramonės vystymą, visų gamyklų statybą, iš seniausių nuotraukų galima matyti, jog šioje teritorijoje vyravo gamta bei dirbami laukai.
Štai viena skaidrė:

Dėl masyvumo ne visai sutikčiau - Paupio projekte vyrauja 4 aukštų (3 aukštai + mansarda) namai, palei upe 3aukščiai (2 aukštai + mansarda), na yra keletas penkiaukščių. Dėl tankumo - na taip, iš dalies sutinku, tankoka, bet vyrauja perimetrinis užstatymas, tie maži tarpai tarp namų kiek mačiau ugniasienės, o ne langai. Kad istoriškai šiose vietose nieko panašaus nėra buvę irgi nesutikčiau, pvz perėjus per gatvę visai šalia, Subačiaus g. XX a. pati pradžia:

Jūsų pateikti pastatai nors ir yra gana arti Paupio nepasakyčiau, kad jie stovi pačiame Paupyje, tačiau svarbiausia jie nepatenka į oficialią senamiesčio teritoriją, todėl į juos , manau, derėtų žiūrėti panašiai, kaip į senamiestį supantį Stoties ar Naujamiesčio rajono užstatymą. Aišku šie 6 aukštų 20a. pradžios pastatai gana reta išimtis nes ir ten jie būtų gana aukšti (juk aukščiausias Vilniaus pastatas tuo metu buvo vos 7 aukštai ), tačiau žymiai harmoningiau įsilietų nei priskyrus senamiesčiui.

[Saliamonas]

Na ir miesto centrui adaptuotas perkūnkiemis tiek pagal tankumą, tiek pagal aukštingumą. Net pačioje centrinėje senamiesčio dalyje, rotušės aikštėje šie 5-6 aukštų pastatai būtų išsišokeliai, užgoštų aplinką, o ką jau kalbėti apie istorinį oficialų senamiesčio pakraštį, kur tokio masyvaus užstatymo niekada nebūta. Giriasi, jog istoriška senamiesčio teritorija, tačiau visa istorija nušluota, o teritorija nuo pat pamatų užstatyta naujais neproporcingai aukštais ir tankiais statiniais lygiai taip pat, kaip tikrajame perkūnkiemyje. Giriasi, jog tai žalias kvartalas, tačiau dėl menkų tarpų dėl pastatų augmenijai vietos beveik nerasta. Išties, visa supanti žaluma yra ne šios konversijos nuopelnas, bet tai tik trapi, neaišku kiek laiko išliksianti, senoji gamta ant netinkančių statybai stačių upės šlaitų. Dar daug prie gamtos prisideda brandūs medžiai privačiuose, šiuo metu stipriai sumenkintų, nustelbtų ir tarsi ne savo vietoje esančių, mažų istorinių namukų ar medinukų kiemuose, tačiau nėra aišku kiek ir tie laikysis, nes paskutiniu metu "modernizacija" gviešiasi ir į juos.
Bendrai yra liūdna matyti, jog būtent tokie radikalūs, stipriai aplinką keičiantys, tačiau nieko bendro su jautria istorine erdve neturintys modernizacijos pokyčiai ateina ne į kokią Pilaitę, kur panašūs projektai labai laukiami ir neturi galimybės sukurti ilgalaikės bei nepataisomos žalos, o į pačią svarbiausią, nuostabiausią, vienintelę ir nepakeičiamą miesto dalį - senamiestį. Gana baisu kai pastebi paviršutiniškai saugomą senamiestį ir paskutines jo vystymo tendencijas - tankinti, tankinti ir dar kartą visais būdais tankinti, o autentiškas senovinis paveldas, vietos kontekstas tik n-tojoje vietoje.

Gal galėtumėte patikslinti kokia istorija nušluota? Pats gyvenau šalimais kokius 2,5 metų ir dažnai tekdavo praeiti Paupio g. - ten stovėjo senos, masyvios sovietinės gamyklos, išdaužytais langais, jokio miško/parko ten nebuvo, jokių istorinių pastatų, gal ką painioju? Nors esu vyras iš stuomens ir iš liemens, sutemus ten eiti būdavo itin nejauku, aplinka buvo ne tai kad nejauki, bet tiesiog tinkanti siaubo filmui
Dėl masyvumo ne visai sutikčiau - Paupio projekte vyrauja 4 aukštų (3 aukštai + mansarda) namai, palei upe 3aukščiai (2 aukštai + mansarda), na yra keletas penkiaukščių. Dėl tankumo - na taip, iš dalies sutinku, tankoka, bet vyrauja perimetrinis užstatymas, tie maži tarpai tarp namų kiek mačiau ugniasienės, o ne langai. Kad istoriškai šiose vietose nieko panašaus nėra buvę irgi nesutikčiau, pvz perėjus per gatvę visai šalia, Subačiaus g. XX a. pati pradžia:

[Milwaukee]

Kontekstas visada yra labai svarbi dalis. Jei į senamiestį įkištų 9-15 aukštų pastatus būtų toks nesusipratimas, kad lyginti net su perkūnkiemiu būtų per švelnu.

Aha. Persikelkim i fantaziju pasauli, kas jei vietoj katedros varpines pastatytu TRUMP hoteli

[googleLT]

Kaip Prietaisas sake... nors palygint neimanoma, bet visvien palyginkim.

Kontekstas visada yra labai svarbi dalis. Jei į senamiestį įkištų 9-15 aukštų pastatus būtų toks nesusipratimas, kad lyginti net su perkūnkiemiu būtų per švelnu.

[evvt]

Tai aš ir nelyginu visiškai 1:1, tai neturėtų jokios prasmės, juk tai ne bet kas, o istorinis miesto centras. Sakau, jog būtent šios senamiesčio dalies kontekste toks užstatymas yra labai panašu į perkūnkiemį. Tai yra labai didelis aukštingumas (pavyzdžiui aplinkui senieji namai tėra 1-3 aukštų) ir didelis tankumas.

Nu pagalvok kas ten imtųsi statyt 1 aukščius? Nebent dotuotum. Tai pirma.
Antra yra tai kad ten buvusios gamyklos pastatai panašaus aukščio ir buvo. Bet jie tamstai buvo Ok.
Trečia - tai kad miesto centrinė dalis turi žūt būt retesnė gyventojais nei miesto pakraščiai... nesupyk jau čia kažkoks iškrypėliškumas taip matyt

[Milwaukee]

Tai aš ir nelyginu visiškai 1:1, tai neturėtų jokios prasmės. Sakau, jog būtent šios senamiesčio dalies kontekste tai yra labai panašu į perkūnkiemį. Tai yra labai didelis aukštingumas, pavyzdžiui aplinkui senieji namai tėra 1-3 aukštų, ir didelis tankumas.

Kaip Prietaisas sake... nors palygint neimanoma, bet visvien palyginkim.

[googleLT]

Pirmas sakinys ir jau pritriedei trigubai. Perkunkiemy 9-15 aukstu. O Pilaites gyventojai tau numautu kelnes ir gerai ispertu uzpakaliuka uz sita ju rajono tankinimo ideja.

Tai aš ir nelyginu visiškai 1:1, tai neturėtų jokios prasmės, juk tai ne bet kas, o istorinis miesto centras. Sakau, jog būtent šios senamiesčio dalies kontekste toks užstatymas yra labai panašu į perkūnkiemį. Tai yra labai didelis aukštingumas (pavyzdžiui aplinkui senieji namai tėra 1-3 aukštų) ir didelis tankumas.

[Milwaukee]

Na ir miesto centrui adaptuotas perkūnkiemis tiek pagal tankumą, tiek pagal aukštingumą. .

Pirmas sakinys ir jau pritriedei trigubai. Perkunkiemy 9-15 aukstu. O Pilaites gyventojai tau numautu kelnes ir gerai ispertu uzpakaliuka uz sita ju rajono tankinimo ideja.