Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

    Keista, bet pats Fuksas siūlė negriauti sporto rūmų

    Keletas vizijų (ačiū Edd).







    Pristatymas savivaldybėje: Fuksas, Zuokas, Avulis








    Šiandien Vilniuje vienas žymiausių dabartinių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas pristatė Vilniaus miesto plėtros koncepciją, dabartinio „Žalgirio“ stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.
    „Mes siūlome Vilniuje šalia Neries upės suformuoti erdvę su trimis skirtingais traukos centrais – kultūriniu, kurio pagrindas būtų kongresų ir parodų rūmai, pramogų, kurio pagrindas būtų stadionas, ir komerciniu, apimančiu parduotuves bei biuro patalpas“,– pristatydamas parengtą projektą sakė žymus lietuvių kilmės architektas. Pasak Massimiliano Fukso, daugiafunkcinis erdvių pobūdis užtikrintų miesto atsinaujinimą, ekonominį augimą ir unikalios miesto erdvės sukūrimą.
    „Vilnius siekia tapti moderniausiu Rytų ir Vidurio Europos miestu. Šiandien pristatyta architektūrinė idėja, kaip atgaivinti „Žalgirio“ stadiono ir aplinkinės erdvės sutvarkymą, dar kartą įrodo, jog mūsų tikslas yra realus ir įgyvendinamas, ypač jei mums padeda tokie pasaulinio garso specialistai kaip Massimiliano Fuksas“,- sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Jis pabrėžė, jog šiame projektiniame siūlyme miestui itin svarbu, jog čia numatomas daugiafunkcinis kultūros centras, kuris tarnaus visuomeninėms reikmėms. Tikimasi, kad projektas bus įgyvendintas iki 2009 m., Vilniui tampant Europos kultūros sostine.

    Daugiau informacijos apie projektą:
    Projektas sujungia Senamiesčio centrą su šiaurine per miestą tekančios upės dalimi. Einant pėsčiųjų taku, pietuose pasiekiamas 20 tūkst. kv.m. dydžio Konferencijų ir kongresų centras, 400 vietų penkių žvaigždučių viešbutis ir centrinė pusiau uždengta administracinės, komercinės paskirties ir įstaigų erdvė. Po elegantišku kriauklės formos Konferencijų centro rūmų pastato stogu esantis daugiafunkcinės paskirties vestibiulis, konferencijų salės ir pagrindinė konferencijų salė sukuria idealią vietą tarptautiniams susitikimams.

    Stadionas, kuris projektuojamas kaip miesto arena, kurioje gali vyksti įvairios paskirties renginiai, yra už Centrinės aikštės, kur į rytus nuo sporto komplekso suprojektuoti gyvenamieji namai. Su sportu susijusios erdvės suformuotos aplink stadioną. Unikalus nukeliamas stogas, uždengiantis visą stadioną ir nusitęsiantis į likusią komplekso dalį, suteikia projektui unikalaus šiuolaikiškumo ir tarptautinės atmosferos įspūdį.
    Šiaurinę sklypo dalį užpildo prestižinis daugiaaukštis biurų pastatas ir trijų žvaigždučių viešbutis, tuo pačiu sukuriant nepagrindinį įėjimą į kompleksą. Aukštos kokybės gyvenamųjų namų projektas strategiškai priderintas prie rytinės sklypo dalies su privačiu privažiavimu. Projektuojant daugiaaukščius namus, galvota apie galimybę apžvelgti senamiestį ir miesto centrą bei padidinti aplink namus esančios žaliosios zonos plotą.
    Numatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Aptarnaujantis transportas atvyksta iš Olimpiečių gatvės, o prekių pristatymas ir aptarnavimo darbai atliekami požeminėje zonoje.

    Bendra koncepcija kyla iš Centrinės aikštės, kuri suvokiama kaip komplekso ir miesto susijungimo vieta. Pirmieji pagrindinių pastatų aukštai skirti mažmeninės prekybos parduotuvėms. Kiekvienas sklypo kampelis alsuoja „apsipirkimo patirtimi“ ir sukuria tą dinamišką atmosferą, kurios dalimi taps ir komplekso bendruomenė. Tuo pačiu būdu, kaip kad parduotuvės užpildo tuštumas, fragmentiškas stogas sujungia du pagrindinius projekto polius. Stogas susijungia su pirmuoju aukštu centriniame aikštės taške, į savo struktūrą įjungdamas restorano kiemą ir atskirdamas jį nuo atviros erdvės.
    Kongresų centras ir penkių žvaigždučių viešbutis, iš vienos pusės esantis į upės pusę, o iš kitos – į viduramžių pilį, yra kaip miesto orientyras, pabrėžiantis Vilniaus Baltijos centro svarbą.

    Apie projektą: Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ir „Žalgirio“ stadiono rekonstrukcijos koncepcijos projektą rengė vienas žymiausių dabartinių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas. Projekto finansinis partneris UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, projekto plėtotojas UAB „Hanner“.

    www.vilnius.lt

  • Chatbot
    replied
    Parašė linasm Rodyti pranešimą
    Rinktines Urban 2 stadija:
    Merko ir jų pilkai-baltai dažyti gelžbetonio blokai. Pradeda atsibosti. Rinktinės Urban man atrodė fine, bet Bastėja, o paskui Manufaktūrų PP tai tik labai artimos variacijos. Eika ir Darnu su savo fasadų išpildymu duoda į kaulus Merko.

    Komentuoti:


  • linasm
    replied
    Rinktines Urban 2 stadija:

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied








    Komentuoti:


  • googleLT
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą

    Tai yra labai geras atsakymas, kai neturi normalių argumentų. Galima ginčytis tik dėl antro punkto, nes kas man gražu jums gali būti negražu ir atvirkščiai, bet kiti keturi yra tiesiog faktai. Anyways, NDG šiame forume yra šventa karvė už kuria banina ir juolab čia kito pastato tema, tad tikrai nėra vieta apie tai diskutuot.
    Čia ne tik gražu ar negražu. Pavyzdžiui 3 punkte įvardyta problemą, kaip tik išskirčiau kaip vieną pagrindinių šio pastato privalumų. Čia svarbu ir pastato ryšys su aplinka, darna su jį supančia gamta, kuri tokioje ir taip labai tankiai apstatytoje centrinėje miesto vietoje dažnai yra net daug svarbesnė už papildomą, gal net perteklinį, tankinimą žymiai intensyviau užstatant visą šią teritoriją. Tokie statiniai su savo augmenija kuria miesto gyventojams labai reikalingas ramias žaliąsias poilsio oazes, kurios kartais teigiama prasme ir gali priminti ką kitą, bet ne pilką ir triušmingą miesto centrą. O 4 ir 5 punktai išties atrodo, jog jūs vis Vilniaus miesto centrą įsivaizduojate tampančiu kažkuo panašiu į mums visiškai nenaudingai tankų bei ankštą Honkongą ar Šendženą, kai net mūsų sostinės NMC vizija toli gražu to nesiekia. Idėjos turėti visą Konstitucijos pr. išklotą "wow" efektą keliančiais masyviais ir didingais "landmarkais" gali gražiai skambėti, bet išties tai greičiau kurtų nemalonų chaosą ir primintų Nur Sultaną. Galų gale, pati NDG, nors ir harmoningai įsilieja į Vilniaus kontekstą, yra gana unikalios architektūros statinys, ypač palyginus su likusiu Konstitucijos pr. užstatymu, ir lengvai gali būti laikoma net unikalesniu "landmarku" nei sporto rūmai (nors ir be panašaus "wow" efekto).
    Paskutinis taisė googleLT; 2019.10.30, 00:32.

    Komentuoti:


  • rmss
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą

    Tai yra labai geras atsakymas, kai neturi normalių argumentų. Galima ginčytis tik dėl antro punkto, nes kas man gražu jums gali būti negražu ir atvirkščiai, bet kiti keturi yra tiesiog faktai. Anyways, NDG šiame forume yra šventa karvė už kuria banina ir juolab čia kito pastato tema, tad tikrai nėra vieta apie tai diskutuot.
    Na, kai jau pirmą 'argumentą' šauni, kad NDG neatneša pinigų, tai ties čia beveik galima ir sustoti. Gal teko ką nors girdėti apie visuomeninės paskirties pastatus? Gal griaunam ir Mažvydo biblioteką - neatneša pinigų, kam kokia Onos bažnyčia reikalinga, gi nepelninga visai. Jau nekalbant apie tai, kad nelabai kur girdėtas atvejis, jog valstybinis muziejus būtų pelningas.

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Parašė rmss Rodyti pranešimą

    Absoliučios nesąmonės, net neturiu ką pakomentuoti...
    Tai yra labai geras atsakymas, kai neturi normalių argumentų. Galima ginčytis tik dėl antro punkto, nes kas man gražu jums gali būti negražu ir atvirkščiai, bet kiti keturi yra tiesiog faktai. Anyways, NDG šiame forume yra šventa karvė už kuria banina ir juolab čia kito pastato tema, tad tikrai nėra vieta apie tai diskutuot.

    Komentuoti:


  • rmss
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą

    Tik priminsiu:

    1) NDG net arti neatneša tiek pinigų (nežinau ar išvis pelninga), kiek atneštų Kongresų centras.
    2) NDG yra prastesnės architektūros (na, čia aišku kiekvienam savo...).
    3) NDG dabar yra visiškai atskirta nuo Konstitucijos prospekto ir ta vieta atrodo kaip kažkur užmiesty, lyg būtum kažkur prie Litexpo.
    4) Nugriovus NDG jos vietoje nebūtų plyno lauko, kadangi ten nėra problemų su žydais ir galima statyt ką tik nori.
    5) Pastatai pagal svarbą miestui yra tiesiog nepalyginami, Sporto rūmai net tokioje tragiškoje būsenoje yra Vilniaus landmarkas, tuo tarpu NDG net sutvarkyta nelabai kam įdomi landmarko prasme.

    Kadangi jau užsiminėt apie NDG, prisiminiau, kad netoli jos, pagal aprašymus tarp Radisson ir VCUP (tai gaunasi K18B vietoje), buvo sinagoga ir berods šalia irgi kapinės. Kažin kodėl ten nėra jokių problemų su žydais?
    Absoliučios nesąmonės, net neturiu ką pakomentuoti...

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Parašė rmss Rodyti pranešimą

    Tik priminsiu, kad pats siūlėte griauti NDG.
    Tik priminsiu:

    1) NDG net arti neatneša tiek pinigų (nežinau ar išvis pelninga), kiek atneštų Kongresų centras.
    2) NDG yra prastesnės architektūros (na, čia aišku kiekvienam savo...).
    3) NDG dabar yra visiškai atskirta nuo Konstitucijos prospekto ir ta vieta atrodo kaip kažkur užmiesty, lyg būtum kažkur prie Litexpo.
    4) Nugriovus NDG jos vietoje nebūtų plyno lauko, kadangi ten nėra problemų su žydais ir galima statyt ką tik nori.
    5) Pastatai pagal svarbą miestui yra tiesiog nepalyginami, Sporto rūmai net tokioje tragiškoje būsenoje yra Vilniaus landmarkas, tuo tarpu NDG net sutvarkyta nelabai kam įdomi landmarko prasme.

    Kadangi jau užsiminėt apie NDG, prisiminiau, kad netoli jos, pagal aprašymus tarp Radisson ir VCUP (tai gaunasi K18B vietoje), buvo sinagoga ir berods šalia irgi kapinės. Kažin kodėl ten nėra jokių problemų su žydais?

    Komentuoti:


  • Ciurlionis
    replied
    Šiaip teisingai renovuoti rūmai, galėtų būti puikus 60-70 ųjų landmarkas. Plius geriausiai matomas nuo Gedimino kalno.

    Komentuoti:


  • rmss
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą

    Na jo, good point, Rėmka, nugriaukime paveldo objektą (kuris kasmet gali atnešti šimtus milijonų), vieną iš nedaugelio tikrai vertų išlikti sovietinių pastatų, nes žydai prieš, ir įrenkime viešąją erdvę... Tik kažkaip pamiršo pasakyti, kad ta "viešoji erdvė" bus 55000 m² (palyginimui - pieva prie Baltojo 35000 m²) plynas laukas pačiame miesto centre (dar jeigu klausyt visų žydų reikalavimų - pageidautina uždara), kadangi pagal žydų tradicijas ten draudžiami praktiškai bet kokie darbai ir turi būti ramybė.
    Tik priminsiu, kad pats siūlėte griauti NDG.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą

    Na jo, good point, Rėmka, nugriaukime paveldo objektą (kuris kasmet gali atnešti šimtus milijonų), vieną iš nedaugelio tikrai vertų išlikti sovietinių pastatų, nes žydai prieš, ir įrenkime viešąją erdvę... Tik kažkaip pamiršo pasakyti, kad ta "viešoji erdvė" bus 55000 m² (palyginimui - pieva prie Baltojo 35000 m²) plynas laukas pačiame miesto centre (dar jeigu klausyt visų žydų reikalavimų - pageidautina uždara), kadangi pagal žydų tradicijas ten draudžiami praktiškai bet kokie darbai ir turi būti ramybė.
    Tos žydų pretenzijos į Sporto rūmus apskritai absurdas ir atskiras klausimas. Realiai jie negali turėti nei teisinės, nei moralinės pretenzijos į tą sklypą nes 1. Dar Rusijos imperijos valdžia sumokėjo kompensacijas žydų bendruomenėnei už tų kapinių panaikinimą ir tvirtovės statybą jų vietoje 2. 1960-ais kai pradėjo statyti Sporto rūmus ten kapinių buvo likę tik likučiai - ir tuos likučius 100proc. sunaikino maštabinės statybos ir kasinėjimai ir jokių palaikų ten seniai nėra.

    http://pamirsta.lt/vilniaus-koncertu-ir-sporto-rumai/

    Manau jeigu Sporto rūmus nugriautų, greitai sužinotume, kad Vilniau savivaldybė pasiekė stebuklingą susitarimą su žydų bendruomene ir sklypą ruošiamasi parduoti susidomėjusiam investuotojui, kur turėtų iškilti modernus, prestižinis biurų ir daugiabučių kompleksas



    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą

    1:38:34
    Na jo, good point, Rėmka, nugriaukime paveldo objektą (kuris kasmet gali atnešti šimtus milijonų), vieną iš nedaugelio tikrai vertų išlikti sovietinių pastatų, nes žydai prieš, ir įrenkime viešąją erdvę... Tik kažkaip pamiršo pasakyti, kad ta "viešoji erdvė" bus 55000 m² (palyginimui - pieva prie Baltojo 35000 m²) plynas laukas pačiame miesto centre (dar jeigu klausyt visų žydų reikalavimų - pageidautina uždara), kadangi pagal žydų tradicijas ten draudžiami praktiškai bet kokie darbai ir turi būti ramybė.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą

    Gal gali patikslint laiką? Ties 1:38 nerandu nieko susijusio.
    1:38:34

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą

    https://www.youtube.com/watch?v=NLEDPqD18xw

    Debatai tarp Zuoko ir Šimašiaus 2019 mero rinkimai, eksplicitinis Tapino klausimas "Ar Sporto rūmus reikia nugriauti":
    Zuokas: "ne, juk įtraukta į paveldą"
    Šimašius: "Taip"

    1:38 minutė tame video

    Dėl Pakalnio - kaip minėjau, tiesiogiai girdėjau viename susitikime.
    Gal gali patikslint laiką? Ties 1:38 nerandu nieko susijusio.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Nu nežinau nežinau. Projektą juk vykdo valstybė. Visi leidimai iš savivaldybės jau turbūt suderinti seniai (juk jau buvo skelbtas konkursas).

    Beje, savivaldybės pranešimas (nesusijęs su konkurso sustabdymu):

    Naujasis Kongresų centras kasmet valstybei atneštų šimtus milijonų eurų

    Tarptautiniai renginiai jau dabar atneša valstybei milijonus eurų, tačiau iš jų uždirbti būtų galima dešimtimis kartų daugiau, rodo agentūros „Go Vilnius“ duomenys. Lietuva išlieka mažų renginių šalimi, kurie sukuria mažiau tiesioginės ekonominės vertės nei didieji renginiai, o pastariesiems pritraukti reikalingas naujasis Kongresų centras.

    Praėjusiais metais vien Vilniuje vyko 600 tarptautinių renginių, kurių bendra ekonominė vertė šaliai siekė 57 milijonus eurų. „Go Vilnius“ analizės duomenimis, visi šie renginiai sukūrė 100 tūkstančių laikinų ir virš 2000 nuolatinių darbo vietų, iš įvairių su šiais renginiais susijusių veiklų surinkti beveik 9 milijonai eurų mokesčių. Tačiau „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės teigimu, šie skaičiai galėtų būti dešimtis kartų didesni.

    „Šiuo metu esame mažų renginių lokacija – vidutinis tarptautinio renginio dalyvių skaičius pernai buvo 113. Tokių renginių sukuriama ekonominė vertė svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tačiau didieji renginiai, turintys virš 500 ar virš 1000 dalyvių valstybės biudžetą galėtų papildyti gerokai svaresnėmis sumomis. Pavyzdžiui, neseniai laimėtas konkursas dėl tarptautinės medicinos konferencijos organizavimo Vilniuje 2020 metais, kuriame bus apie 2000 dalyvių – skaičiuojame, kad tik šio vieno renginio sukuriama ekonominė vertė sieks apie 1,5 milijono eurų“, – sako I. Romanovskienė.

    Praėjusiais metais renginiai, kuriuose dalyvavo iki 200 dalyvių, sudarė 87 proc. visų Vilniuje vykusių renginių. Renginių su daugiau nei 500 dalyvių buvo tik 3 proc. Net 68 proc. renginių vyko viešbučiuose, 10 proc. mokslo įstaigose, apie 19 proc. netradicinėse erdvėse: teatruose, bibliotekose, muziejuose ir t.t.

    „Go Vilnius“ aktyviai teikia paraiškas dėl tarptautinių mokslo bei verslo konferencijų organizavimo Vilniuje. Tokios paraiškos teikiamos 3-4 metai į priekį, o miestai dėl jų itin aktyviai konkuruoja.

    „Vien šiuo metu vyksta apie 100 atvirų konkursų dėl didelių konferencijų organizavimo, kuriems teikti paraiškų negalime dėl erdvių trūkumo. Situacijai dėl kongresų centro išliekant neaiškiai, prarandame tiek galimybę pritraukti tokius renginius į Lietuvą, tiek iš jų uždirbti“, – sako I. Romanovskienė.

    I. Romanovskienės teigimu, kongresų centro neturėjimas šiuo metu yra pagrindinis trūkumas, neleidžiantis išnaudoti tarptautinių renginių potencialo – visais kitais aspektais Lietuva yra pasiruošusi tokius renginius pritraukti. Šalyje veikia aktyvi verslo ir mokslo bendruomenė, vos prieš kelias savaites „Financial Times“ padalinys „FDI Intelligence“ paskelbė, kad Vilnius yra geriausiai technologijų startuolius pritraukiantis miestas pasaulyje – ekspertiškumas ir pasiekimai tam tikroje šakoje yra vienas svarbiausių aspektų renginiams renkantis lokacijas. Priimti didesnius renginius yra pasiruošę ir viešbučiai – vien praėjusiais metais jų atidaryti penki, iki 2022 m. duris atverti turėtų dar šeši.

    Kitų metų pradžioje atidaryti didžiausią Baltijos šalyse kongresų centrą planuoja Ryga. Pasak „Go Vilnius“ vadovės, tai suteiks Rygai konkurencinį pranašumą ir leis įtvirtinti lyderystę Baltijos regiono rinkoje: „Užsienio renginių organizatoriams jau prieš kelerius metus buvo pristatyta, kad netrukus Vilnius turės naują Kongresų centrą, kuriame bus galima rengti konferencijas dideliam dalyvių skaičiui, todėl nuolat sulaukiame užklausų šia tema. Kongresų centrą atidarius Rygoje, šie regionu besidomintys užsakovai gali pasirinkti Latviją.“

    Konferencijų turizmas vertinamas kaip viena pelningiausių lokacijoms turizmo šakų. Tarptautinės statistikos duomenis, vidutiniškai vienas konferencijų turistas mieste išleidžia 4 kartus daugiau pinigų nei laisvalaikio turistas. Be to, 40 proc. konferencijų turistų yra linkę sugrįžti į tą pačią šalį kaip laisvalaikio turistai.

    Kongresų centras Vilniuje planuojamas nenaudojamų Sporto rūmų vietoje.
    https://vilnius.lt/lt/2019/10/28/nau...milijonu-euru/

    Komentuoti:


  • Chatbot
    replied
    Statyti gerą oro uostą, konferencijų centrą ir pan. ryžtamasi kai valdžioje būna ne "buhalterinio", bet platesnio požiūrio vadovai. Tokie objektai sukuria papildomą žmonių srautą, kuris vėliau didina biudžeto pajamas. Išmatuoti tą srautą/efektą sunku, todėl paprastai buhalteriškai žiūrint atrodo, kad neapsimoka. Latviai šiuo klausimu drąsesni ir labiau pažengę už mus.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė Horn Rodyti pranešimą
    Aš tai negirdėjęs, jog Pakalniui ar Šimašiui netiktų Spoto rūmų rekonstrukcija į konferencijų centrą. Gal šaltiniu kas pasidalins?
    https://www.youtube.com/watch?v=NLEDPqD18xw

    Debatai tarp Zuoko ir Šimašiaus 2019 mero rinkimai, eksplicitinis Tapino klausimas "Ar Sporto rūmus reikia nugriauti":
    Zuokas: "ne, juk įtraukta į paveldą"
    Šimašius: "Taip"

    1:38 minutė tame video

    Dėl Pakalnio - kaip minėjau, tiesiogiai girdėjau viename susitikime.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Aš tai negirdėjęs, jog Pakalniui ar Šimašiui netiktų Spoto rūmų rekonstrukcija į konferencijų centrą. Gal šaltiniu kas pasidalins?

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Ne, manau čia esmė, ne kur yra tinkama vieta kongresų centrui, kam "tinkama vieta" dabartinių Sporto rūmų vietoje, pvz. "tinkama" dar vienam tankiam daugiabučių kompleksui a la PA ar CR, juk visi žinome koks išskydęs tas Vilnius ir kaip jį dar reikia patankinti tuo pat metu paskatinant privataus sektoriaus investicijas, o jūs čia apie kažkokias bibliotelas, konferencijas

    Komentuoti:

Working...
X