Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

    Keista, bet pats Fuksas siūlė negriauti sporto rūmų

    Keletas vizijų (ačiū Edd).







    Pristatymas savivaldybėje: Fuksas, Zuokas, Avulis








    Šiandien Vilniuje vienas žymiausių dabartinių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas pristatė Vilniaus miesto plėtros koncepciją, dabartinio „Žalgirio“ stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.
    „Mes siūlome Vilniuje šalia Neries upės suformuoti erdvę su trimis skirtingais traukos centrais – kultūriniu, kurio pagrindas būtų kongresų ir parodų rūmai, pramogų, kurio pagrindas būtų stadionas, ir komerciniu, apimančiu parduotuves bei biuro patalpas“,– pristatydamas parengtą projektą sakė žymus lietuvių kilmės architektas. Pasak Massimiliano Fukso, daugiafunkcinis erdvių pobūdis užtikrintų miesto atsinaujinimą, ekonominį augimą ir unikalios miesto erdvės sukūrimą.
    „Vilnius siekia tapti moderniausiu Rytų ir Vidurio Europos miestu. Šiandien pristatyta architektūrinė idėja, kaip atgaivinti „Žalgirio“ stadiono ir aplinkinės erdvės sutvarkymą, dar kartą įrodo, jog mūsų tikslas yra realus ir įgyvendinamas, ypač jei mums padeda tokie pasaulinio garso specialistai kaip Massimiliano Fuksas“,- sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Jis pabrėžė, jog šiame projektiniame siūlyme miestui itin svarbu, jog čia numatomas daugiafunkcinis kultūros centras, kuris tarnaus visuomeninėms reikmėms. Tikimasi, kad projektas bus įgyvendintas iki 2009 m., Vilniui tampant Europos kultūros sostine.

    Daugiau informacijos apie projektą:
    Projektas sujungia Senamiesčio centrą su šiaurine per miestą tekančios upės dalimi. Einant pėsčiųjų taku, pietuose pasiekiamas 20 tūkst. kv.m. dydžio Konferencijų ir kongresų centras, 400 vietų penkių žvaigždučių viešbutis ir centrinė pusiau uždengta administracinės, komercinės paskirties ir įstaigų erdvė. Po elegantišku kriauklės formos Konferencijų centro rūmų pastato stogu esantis daugiafunkcinės paskirties vestibiulis, konferencijų salės ir pagrindinė konferencijų salė sukuria idealią vietą tarptautiniams susitikimams.

    Stadionas, kuris projektuojamas kaip miesto arena, kurioje gali vyksti įvairios paskirties renginiai, yra už Centrinės aikštės, kur į rytus nuo sporto komplekso suprojektuoti gyvenamieji namai. Su sportu susijusios erdvės suformuotos aplink stadioną. Unikalus nukeliamas stogas, uždengiantis visą stadioną ir nusitęsiantis į likusią komplekso dalį, suteikia projektui unikalaus šiuolaikiškumo ir tarptautinės atmosferos įspūdį.
    Šiaurinę sklypo dalį užpildo prestižinis daugiaaukštis biurų pastatas ir trijų žvaigždučių viešbutis, tuo pačiu sukuriant nepagrindinį įėjimą į kompleksą. Aukštos kokybės gyvenamųjų namų projektas strategiškai priderintas prie rytinės sklypo dalies su privačiu privažiavimu. Projektuojant daugiaaukščius namus, galvota apie galimybę apžvelgti senamiestį ir miesto centrą bei padidinti aplink namus esančios žaliosios zonos plotą.
    Numatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Aptarnaujantis transportas atvyksta iš Olimpiečių gatvės, o prekių pristatymas ir aptarnavimo darbai atliekami požeminėje zonoje.

    Bendra koncepcija kyla iš Centrinės aikštės, kuri suvokiama kaip komplekso ir miesto susijungimo vieta. Pirmieji pagrindinių pastatų aukštai skirti mažmeninės prekybos parduotuvėms. Kiekvienas sklypo kampelis alsuoja „apsipirkimo patirtimi“ ir sukuria tą dinamišką atmosferą, kurios dalimi taps ir komplekso bendruomenė. Tuo pačiu būdu, kaip kad parduotuvės užpildo tuštumas, fragmentiškas stogas sujungia du pagrindinius projekto polius. Stogas susijungia su pirmuoju aukštu centriniame aikštės taške, į savo struktūrą įjungdamas restorano kiemą ir atskirdamas jį nuo atviros erdvės.
    Kongresų centras ir penkių žvaigždučių viešbutis, iš vienos pusės esantis į upės pusę, o iš kitos – į viduramžių pilį, yra kaip miesto orientyras, pabrėžiantis Vilniaus Baltijos centro svarbą.

    Apie projektą: Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ir „Žalgirio“ stadiono rekonstrukcijos koncepcijos projektą rengė vienas žymiausių dabartinių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas. Projekto finansinis partneris UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, projekto plėtotojas UAB „Hanner“.

    www.vilnius.lt

  • Creatium
    replied
    Business Stadium North. Nuimami pastoliai, tvarkoma aplinka.











    https://citify.eu/business-stadium-north/

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Situacija kai nusiperki griuvėsius ir automatiškai gauni sklypą nuomos forma yra visiškas absurdas. Jei nori kažką statyti - pirk sklypą. Nenuostabu, kad ši juodoji įstatymų skylė buvo ir tebėra išnaudojama metų metais. Kaip supratau, visa ši purvamalė su stadiono teritorija ir aplinkine užvirė iš esmės būtent dėl šios įstatymo spragos.

    Aš nesekiau istorijos nuo pat pradžios, tad nežinojau.

    PS.
    Apie institucijas, kurios kaip ir turėtų užtikrinti ir prižiūrėti su statybomis susijusią veiklą, turiu pasakyti, kad prasti popieriai, - bent jau iš mano patirties. Mano pažįstamas dabar kaip tik teisiasi su Statybų Inspekcija (ši nefiksuoja statybininkų palikto broko name, kurį pridavė pati Inspekcija su tuo broku, nors brokas buvo skersai išilgai dokumentuojamas ir buvo prašoma nepriduoti namo. Dabar gaunasi, kad SI yra verčiama tirti pati save, lol.). Teisiasi elementariai tam, kad ši atliktų savo funkcijas. Savo funkcijas. Pažįstamas laimėjo du teismus - teismas įpareigojo SI vykdyti savo darbą. Tiesiog Puikumėlis.
    Paskutinis taisė spekas; 2020.03.05, 18:13.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Savaime aišu, kad NT vystytojams tai skirtumo didelio nėra. Čia Valstybė visiškai nesirūpina savo žeme ir negauna arba papildomų pajamų, arba vystymo.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    NT vystymo bendrovėms tai beveik dzin kam mokėti už sklypą. Faktas, jog pirkėjas staiga negalės pradėti už butą ar ofisą mokėti +50 procentų brangiau (dėl papildomų išlaidų išperkant žemę), tad ilgainiui buvusi sklypo kaina pasidalintų kažkokia proporcija valstybei ir pastatų savininkams. Čia pralaimėtų tik tokie, kurie dabar turi tokių pastatų su nomuojama žeme po jais. O jeigu viskas būtų aišku, greita ir sklandu, tai vystytojams tik dar daugiau patiktų.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Kaip pavogti visą stadioną

    https://www.respublika.lt/lt/naujien...visa_stadiona/

    Į „Respubliką“ kreipėsi buvęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška, sutikęs papasakoti tikrąją, o ne oficialiąją, istoriją, kaip milžiniškas, beveik 8,5 hektaro užimantis sklypas miesto centre, kuriame anksčiau stovėjo garsus „Žalgirio“ stadionas, iš valstybės perėjo į UAB „Hanner“ rankas.

    PS.
    Detaliausias aprašymas kokį esu skaitęs apie ,,varkes'' Žalgirio stadiono teritorijoje. Gavau atsakymą ir į klausimą, kuris man kirbėjo jau senai galvoje, - kodėl buvo griaunama dalimis, o ne iškart. Tai tik viena iš daugelio detalių. Gero skaitymo.
    Rajono senbuviai, kurie nuo pradžių sekė šitą istoriją, jau seniai žinojo ir pasakojo, kad buvo kažkoks NŽT pareigūnas, kuris matė visas varkes, sklypų nuomos, paskirčių pažeidinėjimus ir pagal įstatymus bandė nutraukti sklypo nuomos sutartį, bet buvo tiesiog išmestas, nes kėlė per daug bangų. Galima tik įsivaizduoti mūsų institucijų lygį ir NT vystytojų įtakos mastą, jei "įsisavinimui" neparankius ir įstatymo besilaikančius pareigūnus galima tiesiog išmesti iš darbo.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Kad nieko labai ypatingo. Čia viskas ir taip manau visiems aišku:
    A.Juška smulkiai išaiškino schemą, kuria naudojosi ir tebesinaudoja NT vystytojai. „Formaliai perkami statiniai, bet iš tikro mokama už žemės nuomos teisę. Vilniuje tai yra masinis reiškinys. Aš jums galiu parodyti dešimtis ir šimtus pavyzdžių, kai perkami griuvėsiai nugriovimui, bet realiai perkama žemės nuoma. Tie statiniai tėra tik priedanga, todėl kad teisiškai taip sureguliuota, kad perki statinius ir gauni nuomos teisę. Juridiškai perki tik statinius, o nuomos teisė iš paskos tau atkeliauja už dyką. Visur taip daroma. Tikroji vertė skaičiuojama labai paprastai - pagal tai, kiek pelno galima uždirbti.
    O čia irgi, išplaukia iš aukščiau esančio teksto:
    „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis viešai pareiškė, kad jis nesiruošia statyt ten stadiono, nors toks įpareigojimas nuomos sutartyje buvo įrašytas. Jie dar net nenusipirkę buvo, o A.Avulio atstovas sėdėjo pas mane kabinete ir klausė, - klausyk, mes nusipirksim tuos statinius, o kai nusigriausim, ar tu iš mūsų neatimsi žemės sklypo? Aš sakiau, - nežinau, dabar tokios praktikos nėra, bet ateityje gali būti visaip. Nes iš tikrųjų iki tol nebuvo tokios praktikos - atiminėti žemės sklypus, kai nusigriauna ten buvusius statinius. Bet paskui tokia praktika atsirado. Jie užuodė, kad gali keistis, ir sako, - gal geriau pusę nugriaut, ten gauti leidimą statybom, statytis, o tada kitą pusę nusigriaut? Taip viskas ir vyko. Tą patį darė su „Respublikos“ viešbučiu Visvaldas Matijošaitis - irgi pusę nusigriovė. Nes kai visai nusigriausi, gali NŽT ateit ir pasakyt: neturi statinio, atiduok žemę.
    Reikia keisti įstatymus, kad tokių dalykų nebūtų, žiūriu tą ir siūlo:
    Viskas pasikeistų Žemės įstatyme įrašius vieną vienintelį mano siūlytą sakinį ir uždraudus naują statybą iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose. Nori statyti? Statyk. Bet tada išsipirk sklypą iš valstybės komercine kaina“, - baigė pokalbį A.Juška.
    Paskutinis taisė digital; 2020.03.05, 00:22.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Kaip pavogti visą stadioną

    https://www.respublika.lt/lt/naujien...visa_stadiona/

    Į „Respubliką“ kreipėsi buvęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška, sutikęs papasakoti tikrąją, o ne oficialiąją, istoriją, kaip milžiniškas, beveik 8,5 hektaro užimantis sklypas miesto centre, kuriame anksčiau stovėjo garsus „Žalgirio“ stadionas, iš valstybės perėjo į UAB „Hanner“ rankas.

    PS.
    Detaliausias aprašymas kokį esu skaitęs apie ,,varkes'' Žalgirio stadiono teritorijoje. Gavau atsakymą ir į klausimą, kuris man kirbėjo jau senai galvoje, - kodėl buvo griaunama dalimis, o ne iškart. Tai tik viena iš daugelio detalių. Gero skaitymo.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Tas keistas lietuvių noras turėti varstomą langą kiek gadina čia reikalą. Bet į lauką ištrauktos tos bronzinės dalys visai gerai žiūrisi.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą
    Sutikčiau ir su _rB_, nes tikrai šiam pastatui toli iki 2020 Šiaurės Europos, ir su Creatium, nes overall šis pastatas atrodo neblogai (palyginus su kai kuriais kitais, atrodo net labai gerai), galimai dėl fasado spalvos, nes tai yra vis kažkas naujo tarp nuobodžiai vienodų Vilniaus naujų projektų. Iš esmės man patinka, bet taip yra ne todėl, kad pastatas yra geras, o todėl, kad didžioji dauguma Vilniaus projektų yra siaubinga piguva ir mūsų lūkesčių kartelė stipriai nukrito.
    Tiesą sakant tai yra būtent tai kaip atrodo nauji ofisų pastatai statomi rekonstruojant (prieš tai pusiau nugriovus) 70'ųjų ofisus kur nors Stokholme. T.y. Čia būtent ir yra nuobodoka 2020-ųjų šiaurės Europos architektūra.

    Pvz. Naujas Spotifyjaus ofisas.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Minusas yra tie juodi mažesni langai. Jeigu jie būtų tokio dydžio, kaip tos šviesios dalys su vientisais stiklais, tai tada nesupykčiau, jei Vilniuje būtų toks dangoraižis. Paįvairintų smarkiai vaizdą. IMO gan skandinaviškas toks stilius būtų.

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Sutikčiau ir su _rB_, nes tikrai šiam pastatui toli iki 2020 Šiaurės Europos, ir su Creatium, nes overall šis pastatas atrodo neblogai (palyginus su kai kuriais kitais, atrodo net labai gerai), galimai dėl fasado spalvos, nes tai yra vis kažkas naujo tarp nuobodžiai vienodų Vilniaus naujų projektų. Iš esmės man patinka, bet taip yra ne todėl, kad pastatas yra geras, o todėl, kad didžioji dauguma Vilniaus projektų yra siaubinga piguva ir mūsų lūkesčių kartelė stipriai nukrito.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    O man tai patinka. Rasčiau prie ko prisikabint, bet bendrai tai super.

    Komentuoti:


  • _rB_
    replied
    Kažkokia 2000 metų praeitim man dvelkia...

    Komentuoti:


  • Milwaukee
    replied
    Fasado elementai is arciau






    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą

    Nu uztai kita bendruomene buvo labai nepatenkinta.
    Tik į to žaidimo, kurio Lietuvoje niekas žaisti nemoka, sirgalių bendruomenę niekas dėmesio nekreipia.

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Parašė Horn Rodyti pranešimą

    Žalgirio stadionas nei kultūros paveldo objektas, nei ant buvusių žydų kapinių. Tai daug mažiau vargo ir dar didesnis sklypas. Sporto rūmų atveju neatsipirktų finansiškai.
    Nu uztai kita bendruomene buvo labai nepatenkinta.

    Komentuoti:


  • Horn
    replied
    Parašė Zygis Rodyti pranešimą

    O Zalgirio stadionas? Nereikejo verstis per galva? Reikejo ir tam tikras veikejas vertesi kaip galejo. O dabar ten yra max tankumu privaryta teritorija nesanti labai gera ROI.
    Žalgirio stadionas nei kultūros paveldo objektas, nei ant buvusių žydų kapinių. Tai daug mažiau vargo ir dar didesnis sklypas. Sporto rūmų atveju neatsipirktų finansiškai.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Kaip minėjau, pastato gal ir nereikės griauti - jei viskas vyks taip, kaip vyksta dabar, tik laiko klausimas kol pastatas pradės pats griūti arba bus padegtas kokio bomžo. Privataus verslo skirtumas nuo valstybės yra tas, kad verslas žydų bendruomenei gali pasiūlyti dosnią kompensaciją + kokį nors paminklėlį šalia būsimo modernaus komplekso, ir visi bus laimingi. :) Dėl paskirčių keitimo, teisių į žemę apskritai keista skaityti, ar tikrai tame pačiame mieste gyvename? Vilniuje gi tos paskirtys/žemės nuosavybės teisės apskritai nedaug žaidžia statybose, prie dabartinės politinės aplinkos jas lengva apeiti ar tiesiog ignoruoti, kaip rodo Ozo ar Žalgirio stadiono teritorijų "įsisavinimas" (žr. ankstesnį straipsnį Respublikoje iš Žalgirio stadiono verslo centro projekto viešo svarstymo, kur į nepatogius klausimus vystytojo atstovas tiesiog atsako "kitas" ir tuo viskas pasibaigia).

    Komentuoti:


  • Zygis
    replied
    Parašė Horn Rodyti pranešimą
    Ir pačiam verslui koks tikslas imtis tokio projekto, kur reikės verstis per galvą norint sutarti griauti tokį pastatą, norint sutarti su žydų bendruomene, vėl vargstant su valstybe dėl teisių į žemę, keičiant sklypo paskirtį. Vis dar centre yra teritorijų, kur įgyvendinti projektą ir pasiimti pelną būtų daug lengviau.
    O Zalgirio stadionas? Nereikejo verstis per galva? Reikejo ir tam tikras veikejas vertesi kaip galejo. O dabar ten yra max tankumu privaryta teritorija nesanti labai gera ROI.

    Komentuoti:

Working...
X