Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ttttt
    replied
    Tingėjau viską kelt, bet štai VMS post'as:

    Savivaldybė pasirengusi apsaugoti ir įamžinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų prieigose esantį objektą – valstybės saugomą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietą. Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė, kad valstybės įmonei Turto bankui tvarkant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus savivaldybė rūpintųsi viskuo, kas susiję su buvusių kapinių teritorija. Ji bus tvarkoma laikantis pagarbumo ir ramybės principo bei itin griežto apsaugos režimo. Žydų kapinių teritorijoje negalimi kasimo darbai, tad naujos takų dangos, pieva ir gėlynai bus įrengti ant esamų betoninių plokščių užpylus grunto.
    Tvarkant kapinių teritoriją numatyta įrengti pėsčiųjų takus, žydinčias vejas, atnaujinti dangas, mažosios architektūros elementus, teritorijos apšvietimą, įrengti teritorijos laistymą, taip pat atlikti kitus būtinus teritorijos sutvarkymo darbus – atnaujinti esamas atramines sienas, laiptus, įrengti informacinius ženklus apie vietos istoriją.
    Planuojama, kad Turto bankas iki 2023 m. rekonstruos bei išplės 1971-aisiais pastatytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.

















    Žodžiu bus daug cor-ten'o ir nemažai kam nuo to bus daug butthurt'o...

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė kasparas.v Rodyti pranešimą

    Tu gal urve gyveni, pasidairyk po ziniasklaida.
    Tai pasidalink naujais PP nešveplavęs.

    Komentuoti:


  • kasparas.v
    replied
    Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą
    Nežinau apie kokius varinius ir žalvarinius priestatus jūs čia kalbate, gal kažką praleidau? Taip pat nesuprantu iš kur ta rudo priestato vizualizacija ir ką bendro ji turi su VMS teritorijos aplinkos tvarkymu. Mano turimais duomenimis, pagal 2019 m. Turto banko išplatintą projektą priestatas atrodys taip:


    Click image for larger version

Name:	sporto_vn_191200_e01_xxx.jpg
Views:	399
Size:	160,0 kB
ID:	1813976
    Tu gal urve gyveni, pasidairyk po ziniasklaida.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Nežinau apie kokius varinius ir žalvarinius priestatus jūs čia kalbate, gal kažką praleidau? Taip pat nesuprantu iš kur ta rudo priestato vizualizacija ir ką bendro ji turi su VMS teritorijos aplinkos tvarkymu. Mano turimais duomenimis, pagal 2019 m. Turto banko išplatintą projektą priestatas atrodys taip:


    Click image for larger version

Name:	sporto_vn_191200_e01_xxx.jpg
Views:	399
Size:	160,0 kB
ID:	1813976

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    O man patinka.
    Anksciau norejau didesnio kontrasto, ir panasu kad ji gausim. Zalias varis/bronza nelabai siejasi su brutalizmu. Aisku irgi butu grazu, bet "per grazu". Juk norim paryskinti Sporto Rumus, o ne prabangiai atrodanti priestata.
    Na, mano dar tokia logika, kad 100% bus protestuojančių prieš bet kokį Sporto rūmų ir aplinkos tvarkymą, o tuo labiau naujų pastatų statymą, tad cor-ten, kuris ir šiaip bet kurioje Vilniaus vietoje ne visiems įtinką, tik suteiks jiems papildomų argumentų ir pritrauks žmonių ne tik iš žydų bendruomenės, bet ir mūsų paveldo nacių, talibano ir kitų facebook'o kovotojų. O kadangi cor-ten planuojama naudoti ne tik šiame pastate, o ir šiaip aplinkoje, manau "kapines sudarkė kažkokių supuvusiu metalo laužu!1!!!1!" girdėsime iš visų pusių, o VMS, kaip žinom, palūžta nuo bet kokio, net menkiausio, visuomenės spaudimo, tad geriau iškart palikt juos be tokių kozirių ir padaryt, kaip sakot, "gražiai". Dėl prabangumo tai ką žinau, manau ne tokia jau tai ir prabanga, o dėl kontrasto, manau su ryškiu vario fasadu jis būtų dar įdomesnis:



    P.S. dar tame galima įžvelgti didesnę prasmę ir reference'ą vietos istorijai, nes šita spalva yra viena pagrindinių judaizmo spalvų.

    Komentuoti:


  • B.S.
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą
    Esu už cor-ten fasadus, bet Sporto rūmų kontekste man kažkaip visai nesižiūri, manau jau geriau darytų vario fasadus, kaip šalia tilto stovinčiam daugiabutyje, atrodytų žymiai šviežiau...

    O man patinka.
    Anksciau norejau didesnio kontrasto, ir panasu kad ji gausim. Zalias varis/bronza nelabai siejasi su brutalizmu. Aisku irgi butu grazu, bet "per grazu". Juk norim paryskinti Sporto Rumus, o ne prabangiai atrodanti priestata.

    Komentuoti:


  • Ciurlionis
    replied
    Parašė ttttt Rodyti pranešimą
    Esu už cor-ten fasadus, bet Sporto rūmų kontekste man kažkaip visai nesižiūri, manau jau geriau darytų vario fasadus, kaip šalia tilto stovinčiam daugiabutyje, atrodytų žymiai šviežiau...
    Agree 100%, ar net šviesus betonas su juodų rėmų langais. Elegancijos priduotų.
    Paskutinis taisė Ciurlionis; 2020.07.08, 14:44.

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Esu už cor-ten fasadus, bet Sporto rūmų kontekste man kažkaip visai nesižiūri, manau jau geriau darytų vario fasadus, kaip šalia tilto stovinčiam daugiabutyje, atrodytų žymiai šviežiau...

    Komentuoti:


  • gangstarr
    replied
    Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai, o tuo pačiu – savivaldybės dalyvavimui įgyvendinant Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą. Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.
    https://www.15min.lt/m/id/verslas/kv...us-973-1344264

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Išduotas leidimas North East pastatui. Jei gerai mačiau pravažiuodamas, tai ir skylė jau iškasta. Tad, panašu, kad nieko nelauks. Dabar įdomu kada skelbs (ir ar skelbs) konkursus sekančiam pastatui, jau vidinėje dalyje.



    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    bucaneer, dėkui už apžvalgą. Papildau.
    Apie šią bažnyčią yra užsiminęs Vladas Drėma (Drėma V. Dingęs Vilnius. Vilnius, 1991. p. 377-380). Ši vietovė visad patekdavo į Neries upės potvynių užliejamų pakrančių zoną. Iš istorinių šaltinių bei geologinių tyrimų rezultatų žinoma, kad pakrantėje vyravo nuolaidūs neurbanizuoti smėlingi šlaitai, o dešinysis upės krantas buvo piečiau nuo dabartinės jo linijos, kuri tuo metu dėka pastovių upės potvynių nuolat kito. Tad ir bet koks statinys čia rizikavo egzistuoti neilgai. Nuo XV-XVI a. dešiniajame krante žinomas Žvejų priemiestis su vienaaukščiu mediniu užstatymu. Į ŠR nuo jo, XVI a. vid., buvo įkurtas Vilniaus pilies pagalbinis ūkis – Tuskulėnų dvaras. Į V nuo Žvejų priemiesčio 1547-1585 m. veikė M. Paleckio stiklo fabrikas, 1592 m. paminėtos žydų kapinės, veikusios šioje vietovėje iki pat 1831 m., kur dab. Sporto rūmai. Priemiestyje 1661 m. basieji karmelitai įsigijo kelis sklypus ir įsirengė didelę plytinę. 1701 m. pastatyta Švč. Marijos Teresės bažnyčia, kurią 1739 m. Oginskiai perstatė. 1845-1846 m. upės potvyniai stipriai paplovė Neries šlaitus ir apardė tvirtovės įrenginius. 1847 m. potvynio metu sugriuvo Švč. Marijos Teresės bažnyčia. Labiausiai vietovės vaizdas pradėjo keistis „carų valdžioje“, t. y. XIX a. II p. pradėjus vykdyti Neries krantinių bulvarų įrengimo darbus. Jų metu vietomis performuotos ir atvežtiniu bei iškastiniu gruntu supiltos aukštos stačios pakrantės. Ties upės posūkiu palikta sekli potvynių užliejama lygi smėlėta pakrantė sielių plukdymui ir jų išvežimui kranto link. Tad nuplovus bažnyčią bei performavus pakrantę, neliko nieko, kas leistų lengvai rasti ją. Be to, sovietmečiu tvarkant gatvę bei vykdant statybas buvo sunaikinti likučiai. Tiesa, niekas kryptingai, kiek man žinoma, neieškojo šios bažnyčios. Na, sudėtinga dabar būtų tai padaryti bei nelabai aišku kam. Archeologiniai tyrimai Olimpiečių g. neparodė nieko, kas galėtų indikuoti bažnyčios buvimo faktą. 1998 m. buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai teritorijoje į rytus nuo Sporto rūmų. Tuomet buvo iškasta 50 archeologinių šurfų ir perkasų. Bendrai ištirtas 245 m² plotas. Kituose šurfuose, kastuose sklype Olimpiečių g. 3 vakarinėje ir pietvakarinėje dalyse archeologinių radinių neaptikta. Kultūrinis sluoksnis šioje vietoje arba nesusiformavo, arba buvo nukastas statybų metu. Kas, greičiausiai, labiau realu. Kalvelės, esančios sklypo Olimpiečių g. 3 PV dalyje 1,3-1,4 m gylyje, aptiktas XIX-XX a. pr. mūrinio pastato ŠR kampas su rūsio švieslangiu šiaurinėje sienoje. Kituose, kalvoje kastuose šurfuose fiksuotas sujauktos struktūros pilkos žemės, molio, žvyro, statybinių ir buitinių šiukšlių sluoksnis. Molio ir žvyro įžemis pasiektas 1,8-3 m gylyje. Rasta pavienių, atsitiktinių XVII a. radinių. XIX-XX a. pr. šioje vietoje stovėjo keletas pastatų su akmenimis grįstu kiemu ar gatvele. 2002 m. vyko tyrimai Olimpiečių g. 3. Tuo metu ištirti du šurfai ir archeologiškai vertingo sluoksnio neaptikta. Tyrimai, jeigu gerai pamenu, vyko aplink tiek 1996 m. (senųjų žydų kapinių teritorijoje (XVI a. -1831 m.)), 2015/2016 m. Visur, kur ne kapinės, iš esmės išvados yra tokios: kultūrinio sluoksnio neaptikta; jis menkas; sujauktos struktūros; 0,8-0,9 – 1,8-1,9 m storio maišytas pilkos žemės, žvyro ir XX a. statybinių šiukšlių sluoksnis; kai kur pavienių, randama atsitiktinių XVII a. radinių.

    Komentuoti:


  • bucaneer
    replied
    Bonus: istorinių Vilniaus planų fragmentai su dabartinių Sporto rūmų teritorija ir pažymėta Šv. Teresės bažnyčios ir vienuolyno (ar jų liekanų) vieta. Apkarpyti taip, kad matytųsi keli bendri išlikę atskaitos taškai: Pilies senasis ir naujasis arsenalai, Sluškų rūmai ir Šv. Rapolo parapijos kapinės.

    ~1737 m. Fürstenhoff'o plane 47 numeriu pažymėta "karmelitų bažnyčia" (Carmelitter Kirche):
    Click image for larger version

Name:	1737_furstenhoff.jpg
Views:	2276
Size:	280,3 kB
ID:	1810393


    1798 m. F. Chomentovskio plane šalia "žydų kapinių" (Жидовское Кладзище) pažymėti aplink kiemo aikštę išsidėstę vienuolyno pastatai ir bažnyčia ant upės šlaito:
    Click image for larger version

Name:	1798_khomentovski.jpg
Views:	2171
Size:	254,5 kB
ID:	1810394

    1840 m. plane 50 numeriu pažymėta "Šv. Teresės bažnyčia, griuvėsiai" (Костель Св. Терезіи, развалины):
    Click image for larger version

Name:	1840.jpg
Views:	2164
Size:	259,1 kB
ID:	1810395

    1901 m. plane vienuolyno pastatai aplink kiemą dar yra, o vietoj bažnyčios stovi kažkoks kitas pastatas (galbūt V. Zahorskio minėta lentpjūvė):
    Click image for larger version

Name:	1901.jpg
Views:	2199
Size:	223,7 kB
ID:	1810396

    1938 m. plane pažymėta "Šv. Teresės" (Św. Teresy) gatvė; nelabai aišku, kurie iš pastatų galėjo būti likę nuo vienuolyno, o kurie pastatyti naujai:
    Click image for larger version

Name:	1938.png
Views:	2191
Size:	214,7 kB
ID:	1810397

    Pabaigai, mano spėjimas, kur galėjo būti bažnyčios ir vienuolyno užstatytas plotas pagal detaliausius (1840 ir 1938 m.) planus:
    Click image for larger version

Name:	2020_spejimas.png
Views:	2181
Size:	137,3 kB
ID:	1810398

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė bucaneer Rodyti pranešimą
    Šiek tiek istorijos. Visi žino, kad Sporto rūmų teritorijoje anksčiau buvo žydų kapinės, bet kažkaip iš istorinės atminties beveik visai pradingo faktas, kad kapinių kaimynystėje stovėjo ir Šv. Teresės bažnyčia ir basųjų kamelitų vienuolynas. Aišku, atminčiai trukdo painiava dėl pavadinimo - daug įžymesnė yra to paties pavadinimo ir to paties vienuolių ordino bažnyčia prie Aušros vartų; be to, kartais (atrodo klaidingai) šiuo vardu vadinama buvusių Šv. Rapolo parapijos kapinių koplytėlė toliau į vakarus, kurioje dabar veikia armėnų bažnyčia. Jei nebūčiau linkęs narplioti istorinių miesto planų, turbūt ir nebūčiau sužinojęs, kad tokia bažnyčia išvis egzistavo.

    Vienintelis šios Šv. Teresės bažnyčios aprašymas, kurį pavyko rasti internete, yra šimto metų senumo istoriko Vladislavo Zahorskio apybraižos rankraštis lenkų kalba Lietuvos valstybiniame istorijos archyve. Esminę informaciją išverčiau ir įkėliau į Vikipediją. Pagrindinės datos: 1695 m. basieji karmelitai gauna sklypą Žvejų priemiestyje iš Vainų ir Oginskių; 1739 m. vietoj laikinos medinės bažnyčios pastatyta mūrinė; 1837 m. patvinusi Neris sugriauna dalį bažnyčios ir ji yra uždaroma; 1844 m. carinė valdžia perima bažnyčios griuvėsius ir juos galutinai sunaikina.

    Bažnyčia ir vienuolynas buvo dabartinių Sporto rūmų teritorijos pietrytiniame kampe, tiesiogiai ribojosi su žydų kapinėmis. Tiksliau nustatyti vietą sunkoka, nes to meto planai nėra itin detalūs, o ir dėl išlikusių atskaitos taškų trūkumo sunku juos derinti su šiuolaikiniais žemėlapiais. Užstatytas sklypas greičiausiai užgriebė dalį pievelės, kur dabar yra paminklas žydų kapinėms atminti, ir bent vieną ar du piečiausius "Pilies apartamentų" korpusus. Pati bažnyčia stovėjo tiesiai ant upės kranto, tad jos pamatų liekanų (jei tokių dar yra) turbūt reiktų ieškoti po Olimpiečių gavės asfaltu.

    Bažnyčios atvaizdas 1830 m. Karolio Račinskio panoramos centre irgi atrodo yra vienintelis vaizdinis šaltinis. Jis dar įdomus tuo, kad tolumoje ties horizontu ant visai pliko Tauro kalno matosi liuteronų kapinių koplyčia dabartinių Santuokų rūmų vietoje:

    Beje, dar 2PK metais, praėjus šimtmečiui po bažnyčios sugriovimo, tebebuvo Šv. Teresės gatvelė, daugmaž toje vietoje, kur bevardė Olimpiečių gatvės atšaka atskiria "Pilies apartamentus" nuo Sporto rūmų. Būtų visai nebloga idėja atkurti gatvės pavadinimą, bent jau tam, kad naujai statomiems namams nereiktų išnaudoti visos abėcėlės korpusų žymėjimui.
    Ačiū, tikrai puiki apžvalga. Žinojau, kad toje vietoje anksčiau buvo caro įtvirtinimai, kareivinės (kai kurie seni pastatai dar išlikę, tik paslėpti po geru "euroremonto" sluoksniu), kuriuos caro valdžia įkūrė iš žydų nupirkusi jų buvusių kapinių teritoriją. Bet nežinojau, kad toje vietoje dar prieš viską buvo vienuolynas, bažnyčia. Labai gaila, kad nieko neliko, tas vienuolynas su bažnyčia būtų tarsi senojo miesto tąsa. Dabar gi perėjus per Mindaugo tiltą senasis miestas staigiai baigiasi, prasideda ofisų-"miegamųjų" rajonų pradžia.
    Dėl gatvelės pavadinimo - manau, idėja puiki, bet dabartiniame kultūriniame ir politiniame miesto kontekste, manau, didesnė tikimybė, kad gatvelė bus pavadinta ne Šv. Teresės, o Šv. G. Floydo ar Kardašian užpakalio vardu

    Komentuoti:


  • bucaneer
    replied
    Šiek tiek istorijos. Visi žino, kad Sporto rūmų teritorijoje anksčiau buvo žydų kapinės, bet kažkaip iš istorinės atminties beveik visai pradingo faktas, kad kapinių kaimynystėje stovėjo ir Šv. Teresės bažnyčia ir basųjų kamelitų vienuolynas. Aišku, atminčiai trukdo painiava dėl pavadinimo - daug įžymesnė yra to paties pavadinimo ir to paties vienuolių ordino bažnyčia prie Aušros vartų; be to, kartais (atrodo klaidingai) šiuo vardu vadinama buvusių Šv. Rapolo parapijos kapinių koplytėlė toliau į vakarus, kurioje dabar veikia armėnų bažnyčia. Jei nebūčiau linkęs narplioti istorinių miesto planų, turbūt ir nebūčiau sužinojęs, kad tokia bažnyčia išvis egzistavo.

    Vienintelis šios Šv. Teresės bažnyčios aprašymas, kurį pavyko rasti internete, yra šimto metų senumo istoriko Vladislavo Zahorskio apybraižos rankraštis lenkų kalba Lietuvos valstybiniame istorijos archyve. Esminę informaciją išverčiau ir įkėliau į Vikipediją. Pagrindinės datos: 1695 m. basieji karmelitai gauna sklypą Žvejų priemiestyje iš Vainų ir Oginskių; 1739 m. vietoj laikinos medinės bažnyčios pastatyta mūrinė; 1837 m. patvinusi Neris sugriauna dalį bažnyčios ir ji yra uždaroma; 1844 m. carinė valdžia perima bažnyčios griuvėsius ir juos galutinai sunaikina.

    Bažnyčia ir vienuolynas buvo dabartinių Sporto rūmų teritorijos pietrytiniame kampe, tiesiogiai ribojosi su žydų kapinėmis. Tiksliau nustatyti vietą sunkoka, nes to meto planai nėra itin detalūs, o ir dėl išlikusių atskaitos taškų trūkumo sunku juos derinti su šiuolaikiniais žemėlapiais. Užstatytas sklypas greičiausiai užgriebė dalį pievelės, kur dabar yra paminklas žydų kapinėms atminti, ir bent vieną ar du piečiausius "Pilies apartamentų" korpusus. Pati bažnyčia stovėjo tiesiai ant upės kranto, tad jos pamatų liekanų (jei tokių dar yra) turbūt reiktų ieškoti po Olimpiečių gavės asfaltu.

    Bažnyčios atvaizdas 1830 m. Karolio Račinskio panoramos centre irgi atrodo yra vienintelis vaizdinis šaltinis. Jis dar įdomus tuo, kad tolumoje ties horizontu ant visai pliko Tauro kalno matosi liuteronų kapinių koplyčia dabartinių Santuokų rūmų vietoje:

    Click image for larger version

Name:	tereses_baznycia_raczynski_1830.jpg
Views:	2561
Size:	524,4 kB
ID:	1810172

    Beje, dar 2PK metais, praėjus šimtmečiui po bažnyčios sugriovimo, tebebuvo Šv. Teresės gatvelė, daugmaž toje vietoje, kur bevardė Olimpiečių gatvės atšaka atskiria "Pilies apartamentus" nuo Sporto rūmų. Būtų visai nebloga idėja atkurti gatvės pavadinimą, bent jau tam, kad naujai statomiems namams nereiktų išnaudoti visos abėcėlės korpusų žymėjimui.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė Dan19 Rodyti pranešimą

    Pagal idėją, namai bus apsupti ofisų ir praktiškai nematomi iš pagrindinių gatvių. Šviesus, švarus fasadas atrodo tvarkingai, minimalistiškai. Ne architektūros šedevras, bet tai ir nėra senamiestis ar reprezentacinė vieta.
    Kai 2020 m. vietoje, kuri yra 800 m. nuo istorinės sostinės širdies, statomo daugiabučių komplekso vienintelis privalumas yra tai, kad jo nesimato iš gatvės, daugiau komentarų nereikia. Dėl reprezentacinės vietos nesutikčiau, juk nepaisant visų dabartinio mero ir vyr. architekto pastangų, buvę sporto rūmai greičiausiai bus konvertuoti į konferencijų centra, todėl tas 24 kv, m. rezidencijų kvartalas daugeliui miesto svečių iš užsienio (mokslininkų, visuomenininkų, politikų medikų ir kt. dalyvaujančių didžiulėse konferencijose) bus pirmas dalykas, kurį jie pamatys išlipę iš autobuso.
    Paskutinis taisė Saliamonas; 2020.06.15, 13:45.

    Komentuoti:


  • Hub
    replied
    Parašė Dan19 Rodyti pranešimą

    Pagal idėją, namai bus apsupti ofisų ir praktiškai nematomi iš pagrindinių gatvių. Šviesus, švarus fasadas atrodo tvarkingai, minimalistiškai. Ne architektūros šedevras, bet tai ir nėra senamiestis ar reprezentacinė vieta.
    Skylė vietoj lango irgi gali būti traktuojama kaip minimalizmo išraiška. Ne senamiestis - tiesa, bet esant per tiltą nuo senamiesčio statyt "Vievio" lygio daugiaaukščius be jokios infrastruktūros ar bent jau minimalaus apželdinimo turėtų būt bent jau gėda.

    P.S. "Vievis" indikacija ne į miestą, with all due respect Vieviui, bet į atstumą atitinkantį patį atokiausią užmiestį.

    Komentuoti:


  • Dan19
    replied
    Parašė mr_miegas Rodyti pranešimą

    O ko ne Perkunkiemis?
    Pagal idėją, namai bus apsupti ofisų ir praktiškai nematomi iš pagrindinių gatvių. Šviesus, švarus fasadas atrodo tvarkingai, minimalistiškai. Ne architektūros šedevras, bet tai ir nėra senamiestis ar reprezentacinė vieta.

    Komentuoti:


  • Obi-Wan Kenobi
    replied
    Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą

    Bėda su terminu "Perkūnkiemis", kad jis tapo per daug plačiai naudojamas, todėl nebeefektyvus ir išplautas. "Perkūnkiemiu" savo laiku pavadinti normalūs ar net visai geri projektai ("Paupys", "Baltas lapas" ir pan.), todėl kai atsiranda kažkas realiai savo principu panašaus Perkūnkiemiui (tik visiškai miesto centre, o ne pakrašty), niekas per daug į galvą nebeima. Čia kaip toje pasakoje apie piemenį ir vilką - piemuo kelis kartus melagingai visus sukvietė šaukdamas "vilkas", o atėjus tikram pavojui niekas juo nebetikėjo ir į šaukimą neatsiliepė
    Tai čia paveldo radikalų nuopelnas. Jie su savo absurdišku rėkimu taip visus užkniso, kad kai atėjo tikra nelaimė, pvz Bastėja Life, jau niekas dėmesio nekreipia.

    Komentuoti:


  • Saliamonas
    replied
    Parašė mr_miegas Rodyti pranešimą

    O ko ne Perkunkiemis?
    Bėda su terminu "Perkūnkiemis", kad jis tapo per daug plačiai naudojamas, todėl nebeefektyvus ir išplautas. "Perkūnkiemiu" savo laiku pavadinti normalūs ar net visai geri projektai ("Paupys", "Baltas lapas" ir pan.), todėl kai atsiranda kažkas realiai savo principu panašaus Perkūnkiemiui (tik visiškai miesto centre, o ne pakrašty), niekas per daug į galvą nebeima. Čia kaip toje pasakoje apie piemenį ir vilką - piemuo kelis kartus melagingai visus sukvietė šaukdamas "vilkas", o atėjus tikram pavojui niekas juo nebetikėjo ir į šaukimą neatsiliepė

    Komentuoti:


  • rmss
    replied
    Parašė B.S. Rodyti pranešimą
    Gal Avuliui po kokiu 3 metu pabos laimineti "miesto bjaurotojo" titula, ir karts nuo karto spaudoje perskaityti "daugiametis miesto bjautotojas Avulis..." Juk ne vien gerai apie ji rasoma, tai ir nuopelnai bus priskiriami ne viena karta metuose.

    Komentuoti:

Working...
X