Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Man ypac patiko Avulio ir Romanovo zodziai kad duos architektams laisves ygyvendinant projekta ir nesvarbu kaip tai atsilieps kainai. Manau atejo laikas Lietuviams pradeti didziuotis ir naujaja architektura. Tikekimes kad sis projektas nestrigs
    flickr >>>

    Comment


      #42
      Parašė Llinass
      Man ypac patiko Avulio ir Romanovo zodziai kad duos architektams laisves ygyvendinant projekta ir nesvarbu kaip tai atsilieps kainai. Manau atejo laikas Lietuviams pradeti didziuotis ir naujaja architektura. Tikekimes kad sis projektas nestrigs

      Tikrai strigs manau. Cia ner kalbu. bet rodos kad projektas yra realus. Tik abejoju ar pastatys cia viska iki 2009. Manau tik gales pradet statyti.

      O del rumu tai didelis ?

      Bet vizija tai SUPER

      Comment


        #43
        LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS VILNIAUS SKYRIAUS VALDYBOS POZICIJA DĖL SPORTO RŪMŲ KOMPLEKSO ATEITIES (2005-07-21)


        2005 m. liepos 14 d. Vilniaus savivaldybėje buvo pristatyta Sporto rūmų ir "Žalgirio" stadiono komplekso ateities vizija. Jos autorius pasaulinio garso italų architektas Massimiliano Fuksas pasiūlė vientisą dengto stadiono, aikštės ir daugiafunkcinio parodų ir koncertų centro kompleksą. Šio komplekso pakraščiuose išdėstyti daugiaaukščiai gyvenamieji, biurų ir viešbučių pastatai. Teritorijos savininkė "Ūkio banko investicinė grupė" kartu su UAB "Hanner" ir Vilniaus miesto savivaldybe rengiasi investuoti apie 690 milijonų litų. Džiaugiamės, kad miestas sulaukė naujos investicijų porcijos ir kad Lietuvoje pagaliau pakviestas dirbti pasaulinio garso architektas. Priimame mero kvietimą diskutuoti ir bandome pareikšti pirmąsias pastabas.

        Pilių komplekso kaimynystė
        Pateiktame pasiūlyme parodyta 12 aukštuminių pastatų, iš kurių aukščiausias (60 metrų aukščio) stovi arčiausiai Gedimino kalno. Didžiąją sklypo dalį užima visuomeniniai objektai (stadionas, daugiafunkcinis centras, aikštė), kurie paprastai nėra pelningi. Todėl akivaizdu, kad pagrindinis pajamų generavimo krūvis tektų būtent šiems daugiaaukščiams pastatams. Tačiau tenka pripažinti, kad tokio dydžio pastatų šioje vietoje negali būti.

        Tikimės, kad artimiausiu metu paminklosaugos institucijos ir gausios visuomeninės organizacijos prisijungs prie šios diskusijos. Iš savo pusės Lietuvos architektų sąjunga nori atkreipti dėmesį į pateikto projekto artimiausią kontekstą. Kažkada buvusios įspūdingo dydžio Vilniaus pilys, Arkikatedra bei visas Šventaragio slėnis, šiandien be abejo nusileidžia savo gabaritais šiuolaikiniams objektams. Tam sukurtos senamiesčio apsaugos zonos, kurių paskirtis - neleisti šalimais pastatyti didelių tūrių ir tokiu būdu sumenkinti istorinių pastatų. Tikime, kad penkioliktais nepriklausomybės metais visuomenė jau yra pakankamai stipri, kad tokie pasiūlymai nenukeliautų toliau eskizų.

        Sporto rūmai - saugotinas objektas
        Kai Lietuvos architektų sąjungos garbės narys Massimiliano Fuksas 2003-iaisiais pirmą kartą atvyko į Vilnių, jis ypač žavėjosi tokiais tarybinio laikotarpio objektais kaip Operos teatras ir Sporto rūmai. Pasak jo, tai labai originalūs pastatai, formuojantys šiuolaikinio Vilniaus identitetą. Tiek senamiestis, tiek naujoji architektūra turi daug panašumų su tuo, kas stovi ir statoma Europoje, tuo tarpu šie du objektai yra itin originalūs ir pelnytai tarnauja kaip miesto vizitinė kortelė. Todėl, kai praėjusiais metais virš Sporto rūmų pradėjo kauptis pirmieji debesys, pirmiausia kreipėmės į M. Fuksą. Jo išsakyti teiginiai sustiprino mūsų teiginius dėl šio objekto unikalumo ir vertės. Štai kelios interviu citatos:

        "...Iš tiesų nemažai istorinių pastatų atrodo tarsi tuščia vieta, tačiau kai kuriuose objektuose ryškiai akcentuota simboliška, embleminė praeities idėjų koncepcija. Manau, kad Vilniaus Sporto rūmai tai vienas geriausių tokios sėkmės pavyzdžių. Istorija ne visuomet, netgi retai, būna graži. Dažniausiai ji bjauri. Tačiau architektūra neturi vengti jos parodyti. (...)

        Romoje nemaža pastatų iškilusių Musolinio valdymo laikotarpiu. Tačiau mes jų negriauname. Tai mūsų praeities dalis. Ir dažnai tai labai gera architektūra. Kaip ir Sporto rūmai. Mano manymu, tai labiausiai atitinkantis tarptautinę dvasią šio laikotarpio Vilniaus pastatas..."

        Tačiau pono Fukso pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose Sporto rūmų jau nebėra. Jis anaiptol neišsižadėjo savo geros nuomonės apie šį objektą, o savo veiksmus teisino tuo, kad rūmai tuoj sugrius ir jų išgelbėti neįmanoma. Tačiau, neturint patikimų tyrimų, toks argumentas atrodo mažų mažiausiai nerimtas. Yra greičiau atvirkščiai - niekur nematyti trupančio betono ar rūdijančios armatūros, nėra įtrūkimų, bylojančių apie konstrukcijų nuovargį. Tikėtina, kad atlikus deramus parengiamuosius darbus, pasiūlymai būtų buvę kitokie.

        Stadionas
        Stadiono temą paliekame sporto visuomenei. Norime tik atkreipti dėmesį į tai, kad susidarius palankiai situacijai alternatyvaus Šeškinės stadiono sklypas gali būti panaudotas kitiems tikslams. Todėl išlieka pavojus, kad ne tik Vilnius, bet ir Lietuva (vienintelė šalis ir jos sostinė Europos sąjungoje) liks be universalaus, atitinkančio pasaulinius standartus, stadiono, o tokiam stadionui su 10.000-50.000 vietų žiūrovams reikalingas sklypas 10-15 ha. Manome, kad būtina užsitikrinti realias garantijas dėl būsimo stadiono kokybės.

        Vieta
        Sporto rūmų ir Žalgirio stadiono komplekso pristatymo metu Vilniaus meras A.Zuokas kelis kartus paminėjo puikų Bilbao miesto pavyzdį. Tai istorija, kaip mažas, niekam nežinomas ir teroristų varginamas Šiaurės Ispanijos miestelis tapo vienu iš svarbiausių Europos turistinių centrų. Išskirtinis architekto Franko Gehrio suprojektuotas Gugenheimo muziejus iškart tapo pasauline įžymybe, kasmet sutraukiančia milijonus turistų. Yra ir daugiau puikių vieno pastato sėkmės pavyzdžių: tai ir bures primenanti Sidnio opera (arch. J.Utzon), Antonio Gaudžio Sagrada Familia Barselonoje, Pompidu centras Paryžiuje (arch. R.Piano, R.Rogers) ir daugelis kitų.

        Visi panašūs objektai pradedami nuo idėjos, po to kruopščiai parenkami sklypai (Bilbao ir Sidnėjuje buvo net supiltos dirbtinės salos) tam, kad pastatai būtų kuo geriau eksponuojami, kad nepaskęstų tarp aplinkinių pastatų. Po to skelbiami tarptautiniai konkursai, kur atviroje idėjų kovoje surandami geriausi sprendimai.

        Tačiau Vilniuje kol kas viskas eina kitu keliu: pirma investuotojas įsigyja sklypą, kuriame stovi "nepatogus" pastatas. Nepavykus pirmam bandymui jį pašalinti, "pritempiama" graži idėja. Ją pristato "tinkami" žmonės, kuriems turėtų būti neįmanoma pasakyti "ne". Aukos, kurią turime paaukoti, kaina nutylima.

        Pabaigai
        Tikime, kad Sporto rūmams galima surasti naują funkciją, kuri atgaivintų rūmus ir aplinkinę teritoriją, sukaustytą neaiškios perspektyvos. Juolab, kad šalimais turime gerų pavyzdžių, tokių kaip Operos teatras. Jis antram gyvenimui prikeltas santykinai nedidelėmis investicijomis ir jautriai išsaugant pirminį teatro vaizdą. Juk ši diskusija tam ir pradėta, kad kartu surastume geriausius sprendimus.

        Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdyba
        Audrius Ambrasas
        Gintaras Čaikauskas
        Vytautas Dičius
        Audronis Katilius
        Kęstutis Pempė
        Algimantas Nasvytis
        Rolandas Palekas
        Saulius Pamerneckis
        Marius Šaliamoras
        Leonardas Vaitys


        (info iš arch.lt)

        Comment


          #44
          Joooo... prasideda
          אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
          אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

          Comment


            #45
            istikro prasidejo jau daug anksciau kai turesiu laiko dar nuskanuosiu straipsni is piloto..
            Seip projektas, kaip atskiras organizmas, istikruju ispudingas (kaip ir architekto pavarde), bet panasu kad misteris Fuksas visiskai neatsizvelge i tautines vertybes.

            Comment


              #46
              Ir į įstatymus.Nerealu, kad vyriausybė nuspręstų, jog tai- valstybinės reikšmės objektas ir dėl to pakeistų įstatymų krūvą.
              אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
              אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

              Comment


                #47
                Itališki gundymai ir pranašystės

                Kad įgyvendintų ambicingą norą padidinti savo tarptautinį konkurencingumą, Vilnius negaili pastangų. Ypač daug dėmesio (ir investicijų) sulaukia dešinysis Neries krantas. Naują, besiformuojantį miesto centrą, kurį kol kas sudaro Konstitucijos prospekto administracinis-komercinis-gyvenamasis kompleksas, norėtų papildyti ir įspūdingų mastų multifunkcinis kvartalas netoli pilių komplekso.

                Strategiškai svarbaus kvartalo vizijai sukurti jo savininkė Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) pasikvietė garsų Italijos architektą Massimiliano Fuksą. Projekto koncepcija buvo pristatyta Vilniaus savivaldybės atstovams ir visuomenei. Anot projekto iniciatorių, pagal šią viziją teritorijoje būtų suderinti visuomeniniai ir verslo interesai, o kartu suteiktas didelis postūmis Vilniui vystytis ir jo, kaip šiuolaikinio miesto, įvaizdžiui formuotis.

                PATRAUKLI TERITORIJA SNŪDURIUOJA

                Gana padrikai užstatytos teritorijos su Sporto rūmais ir "Žalgirio" stadionu, prie Neries, atskiriančios nuo Senamiesčio, vystymo strategija iki šiol nebuvo aiškiau suformuota. Vieta itin patraukli investuotojams, tačiau miestas savo ruožtu joje norėtų išlaikyti visuomeninę-kultūrinę ir rekreacinę paskirtį.

                Kelinti metai Vilnius nežino ir ką daryti su čia stovinčiais Sporto rūmais (arch. Z.Liandzbergis, J.Kriukelis, E.Chlomauskas). Kaip ir kiti sovietmečio architektūros objektai, rūmai nėra įtraukti į saugomų paveldo objektų sąrašą, tačiau architektūros, urbanistikos ir paveldo specialistai juos pripažįsta kaip vieną ryškiausių to meto architektūros pavyzdžių, svarbų viso miesto identitetui.

                Deja, dėl prastos vadybos, o ypač pastačius universaliąją "Siemens'o" areną, masiniai renginiai traukiasi iš Sporto rūmų, palikdami juos merdėti. Kad daugiau nei prieš 30 metų statytam pastatui yra reikalinga rimta rekonstrukcija, suprantama, tačiau iniciatyvos niekas nerodo.

                UŽSTATYMO INTENSYVUMAS IŠGĄSDINO

                Įsigijusi kvartalą, ŪBIG pirmąją rekonstrukcijos koncepciją, ruoštą Švedijos architektų kolektyvo, pateikė pernai, tačiau ją miestas atmetė. Specialistų teigimu, koncepcija per grubi urbanistiniam kontekstui - kvartalą siūlyta beveik aklinai užstatyti komercinės paskirties pastatais - neatitiko ir detaliuoju planu numatytų parametrų (buvo viršytas ir užstatymo intensyvumas, ir aukštingumas), į ją nebuvo įtraukti Sporto rūmai, nespręstos eismo problemos.

                Nors koncepcija ir buvo atmesta, nei savivaldybė, nei investuotojai nesirengė nuleisti rankų. Anot projekto partnerės nekilnojamojo turto bendrovės "Hanner" vadovo Arvydo Avulio, darbo grupė, sudaryta iš savivaldybės bei investuotojų atstovų, pusę metų bandė rasti visuomenės ir verslo interesų kompromisą.

                Nutarta architektūrinį-urbanistinį koncepcijos projektą užsakyti M.Fuksui - italų architektui, turinčiam lietuviškų šaknų.

                VISKAS VIENAME

                Anot Massimiliano Fukso, kvartalo kompleksą sudarytų 3 pagrindinės dalys: universalus stadionas, 20.000 m² ploto kongresų-konferencijų centras ir visuomeninė aikštė. Šalia jų iškiltų biurų pastatai su viešbučiais ir, be abejo, prabangių daugiabučių grupė.

                Svarbiausią visuomeninę komplekso dalį prie Neries sudarytų tarptautinio lygio kongresų centras, muziejai, čia vyktų įvairūs kultūriniai renginiai. Šalia centro pirmajame Neries panoramos plane atsistotų aukštuminis 5 žvaigždučių viešbutis, o giliau sklype - biurų pastatas ir 2 daugiabučiai.

                Dabartinio "Žalgirio" stadiono vietoje suprojektuotas universalus stadionas, į kurį tilptų 21.000-25.000 žiūrovų. Stadioną ir kongresų centrą apjungtų pusiau dengta aikštė. Ji ne tik aptarnautų kompleksą, bet būtų skirta ir visam miestui - pasak M.Fukso, aikštė turėtų tapti vienu pagrindinių miesto traukos taškų. Į aikštės perimetrą įsilietų atviros mažmeninės prekybos erdvės, apjuosiančios visų pagrindinių pastatų pirmuosius aukštus.



                6 būsimi prabangūs daugiabučiai suburti teritorijos rytinėje pusėje - jie, pasak architekto, būtų savotiška komplekso "užtvara" nuo aplinkinės neprabangios teritorijos. Gyvenamasis kvartalas gana izoliuotas ir nuo stadiono, kongresų centro ir biurų pastatų - jį ribotų želdynai. Anot M.Fukso, pastatai būtų daugiaaukščiai, mat taip jų gyventojams geriausiai atsivertų Senamiesčio panoramos... Pasak jo, labai aukštų pastatų atsisakyta (aukščiausias siektų "tik" 60 metrų).

                VILNIAUS KLESTĖJIMO VARDAN

                Šiaurinėje sklypo dalyje numatytas aukštuminis biurų pastatas ir 3 žvaigždučių viešbutis sudarytų antruosius kvartalo "vartus". Kažkodėl nuo upės atitrauktą kompleksą nuo vandens ribotų baseinai bei parkelis.

                Plastiška, ekspresyvi komplekso architektūra, anot M.Fukso, taptų išskirtiniu miesto ženklu.

                M.Fukso teigimu, šis projektas - ne tik architektūrinis, bet ir strateginis, nužymintis miesto vystymosi gaires. Anot jo, priešingai keleto dešimtmečių Vakarų miestų tendencijoms plėstis į periferiją, Vilnius pasirinko teisingą kelią - vystyti savo centrą. Architekto teigimu, architektūriniam-urbanistiniam miesto veidui daug patrauklumo suteikia aiškus senojo ir naujojo centro atskyrimas (tam pasitarnauja ir Neris), taip pat tai, jog naująjį centrą pradedama vystyti nuo visuomenei svarbių objektų.

                Pasak jo, kurti šioje vietoje kultūrinį, pramoginį, visuomeninį, komercinį centrą - itin vykęs pasirinkimas, mat tai patrauks gyventojus centro link, paskatins Vilniaus gyvybingumą ir klestėjimą.

                SUSIŽAVĖJIMAS SPORTO RŪMAIS IŠBLĖSO

                Koncepcinį projektą, nuo kurio investuotojus ir savivaldybę apėmė euforija, Vilniaus architektai, tikėjęsi iš architektūros grando aukšto lygio urbanistinių pasiūlymų, įvertino daug skeptiškiau.

                Didžiausia staigmena tapo Sporto ir koncertų rūmų "laidotuvės". Ne taip seniai reiškęs savo susižavėjimą, anot jo, europietiško lygio brutalizmo pastatu, kuriančiu vietos identitetą, šįkart maestro atsisakė savo minties, jog rūmai, pritaikyti kitai paskirčiai, turėtų išlikti. Anot jo, rekonstruoti pastatą būtų sudėtinga ir brangu. Be to, jis esą nebūtų funkcionalus ir gali stabdyti dešiniojo kranto vystymąsi - investuotojams tokie objektai nepatrauklūs.

                Gali būti, kad sąmoningas konteksto nerodymas (įskaitant pilių kompleksą) taip pat susijęs su investuotojui "nepatraukliais" aspektais. Apsiribota tik savo sklypu - lyg už raudono punktyro tebūtų Dubajaus smėlynai. Matyt, lietuviškas architektūrinis klimatas, kuriame užsakovo įnoris lemia temperatūrą, kritulių kiekį ir vėjo kryptį, ir meistrą įvėlė į ne visai europietišką žaidimą.



                MAESTRO NUVYLĖ GERBĖJUS

                Kaip"Statybų pilotui" teigė architektas Rolandas Palekas, iniciatyva atgaivinti apmirusią miesto teritoriją sveikintina, vis dėlto matyti, jog kuriant koncepciją, sprendimai daryti skubotai, neišnagrinėjus visų galimybių. Anot architekto, lemiant tokios svarbios miestui teritorijos vystymo kryptis, vertėtų paskelbti konkursą, o šiuo atveju nebuvo pateikta nė viena alternatyva, net nebandyta integruotis į miesto struktūrą. R.Paleko manymu, akivaizdžiai trūksta komplekso ryšio su urbanistiniu kontekstu ir Nerimi.

                Pasak architekto Audriaus Ambraso, išvis abejotina, ar toks didelis multifunkcinis centras šioje vietoje tikslingas. Programa esanti ne mažiau intensyvi nei švedų projekte ir per daug mišri. Kompozicija stokojanti nuoseklumo - matyti, kad užsakovo noras objektą padaryti greičiau atsiperkantį įtakojo ir urbanistinius sprendimus…

                Anot A.Ambraso, nerimą kelia ir eismo problematika. Automobilių srautai nepanagrinėti, neaišku netgi kaip funkcionuos po žeme suprojektuotas 3.000 vietų parkingas.

                UŽ SKLYPO RIBŲ - NORS IR TVANAS

                Projekto įgyvendinimas, "Statybų piloto" žiniomis, kainuotų iki 1 mlrd. litų, tačiau investuotojai, anot ŪBIG vadovo Vladimiro Romanovo, ketina apsieiti be didesnės pagalbos.

                Kongresų centro vystymą pasiryžusi finansuoti Vilniaus savivaldybė. Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, šio objekto, priklausysiančio miestui, statybos itin svarbios ir dėl artėjančių 2009-ųjų, kada Vilnius taps Europos kultūros sostine. Iki tol meras tikisi baigti statyti bent jo dalį.

                Kaip ir paprastai, pristatant investicinį projektą, mėgautasi bendromis euforiškomis kalbomis ir deklaracijomis. Gilesnės konteksto analizės ar bandymo matyti miestą ir už Sklypo ribų nebuvo. Nebūta nė noro užmegzti bent simbolinį dialogą su Vilniaus pilių kompleksu, kukliai dunksančiu čia pat, kitoje Neries pusėje...

                Susidarė keistas įspūdis, jog didžiai užsiėmęs maestro su "savo" projektu susipažino tik lėktuve, o jo dešinioji ranka Giorgio Martocchia, per projekto pristatymą kukliai maigęs "laptopo" klavišus, neturėjo nei laiko, nei noro pasigilinti į Europos Sąjungos pagoniškos periferijos tradicijas, kontekstus ar urbanistinę raidą.

                Rūta Leitanaitė
                "Statybų pilotas"
                www.donatas-mazeika.lt

                Comment


                  #48
                  Kazakaip vis maziau tikiu kad sis projektas bus igivendintas
                  "Klaipėda - Laisvu stiliumi"

                  Comment


                    #49
                    Visi sio projekto priesai turi neblogu argumentu. Stadionas grazus ir konferenciju sale taip pat. Taciau kam reikalingi tie baseinai priesais upe, kam ta medziu tvora? Daugiauksciu galetu irgi but maziau. Autoriai turejo parodyt kaip visas sitas masyvas isipaisys i piliu ansambli. Neabejoju kad tai negalutinis variantas, daug ka teks paderint ir nugludint.

                    Comment


                      #50
                      Niekas nieko nederins ir negludins, pamatysi, mostels toje vietoje keletą gyvenamųjų su maksimaliai leidžiamu aukštingumu, pritaikys kam nors sporto rūmus ir gausis mažas jaukus gyvenamsis kvartaliukas, ir dar baigsis Zuoko piarai su visom miesto vizijom.
                      אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
                      אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

                      Comment


                        #51
                        Vilniui reikia tokio projekto. O del zalos senamiesciui, tai sis projektas jos padarytu tikrai daug maziau(jei isvis...) nei kokie salia pastatyti ir statomi kartoniniai (mini)komiblokai.

                        Comment


                          #52
                          Idomu jei projektas butu uzsakytas pas vietinius architektus ar irgi sulauktume panasiu pranesimu? Manau Vilniuje susidares tam tikras architektu klanas, laimintis visus projektus ir neisileidziantis svetimu (turiu galvoje is uzsienio). Juk visi paskutinio meto 'sedevrai' sukurti vietiniu architektu, tik SBA pabande dirbti su danais ir nezinau ar cia sutapimas ar ne, bet jau antrus metus ju projektas ne is vietos.

                          Parašė filthy

                          Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdyba
                          Audrius Ambrasas
                          Gintaras Čaikauskas
                          Vytautas Dičius
                          Audronis Katilius
                          Kęstutis Pempė
                          Algimantas Nasvytis
                          Rolandas Palekas
                          Saulius Pamerneckis
                          Marius Šaliamoras
                          Leonardas Vaitys

                          (info iš arch.lt)
                          Laikas situos veikejus vyti is miesto.

                          Comment


                            #53
                            Pempę ir Dičių iš tiesų teikia pašalinti iš aktyvaus kūrybinio gyvenimo.Faktas. o SBA strigo dėl Kultūros paveldo depo veiksmų.
                            אני בכל זאת אאמין באהבה, אפילו אם היא מתה,
                            אני אאמין באלוהים, אפילו אם הוא שותק.

                            Comment


                              #54
                              Parašė jerusalem
                              Pempę ir Dičių iš tiesų teikia pašalinti iš aktyvaus kūrybinio gyvenimo.Faktas. o SBA strigo dėl Kultūros paveldo depo veiksmų.
                              Tai ten tikriausiai ta pati hebra sedi. Vilniaus Vartai neuzstrigo, o SBA uzstrigo, nors jie galima sakyti salia vienas kito.

                              Comment


                                #55
                                Projektas aiskiai nebus igyvendintas. Kabinimasis i ta niekam nepritaikoma sovietini monstra labiausiai stebina. Plius kazkodel nenorima paziureti i pripazinto profesionalo is salies nuomone. Ir kas per durnizmas su tuo uzstatymo intensyvumu ? Per mazai zaliu plotu Vilniuj ? Kol prioritetu netaps miesto funkcionalumas - Vilnius niekada neatsiras ant europos map'o. Atitinkami gyventojai - atitinkamas miestas.
                                Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                                Comment


                                  #56
                                  /
                                  You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                                  Comment


                                    #57
                                    "keen" jei ir projektas nebus igyvendintas, tai ne del "diciaus ir co" pastangu, bet del to, kad fuksas romanovui ir avuliui reikalingas tik kaip etikete pramusti reikala.
                                    o siaip visada atrodo itartinai, kai zmogus, net jei tai ir meistras, sneka vienaip, bet kai gauna uzsakyma, jo mintys kardinaliai pasikeicia (turiu omeny fukso poziuri i sporto rumus)

                                    Comment


                                      #58
                                      John, ar cia man skirta?

                                      Comment


                                        #59
                                        john ar ne per daug zmoniu priskiri siai grupei?
                                        as nieko pries, kad meistrai lietuvoj padirbetu (netgi esu labai uz) bet igyvendinant projektus iki galo, o ne eskizus pardavinejant. sioje vietoje esu labiau pragmatikas ir netikiu, kad musu investitoriai leis babkes ant meistru. ju samoningumas tiek dar nesiekia. reikia keleta meteliu palaukti.

                                        Comment


                                          #60
                                          duokdie, duokdie ! as labiau tikiu kita versija apie pavydo kultura. manau ji ne tokia paplitusi, kaip mes ja vaizduojam. tiesiog tarp musu pilieciu tikrai yra labai daug skirtingu nuomoniu ir visi jas karstai gina, neismoke daryti net maziausiu kompromisu savo nuomonei, deja. todel mes pavydu daznai pavadiname tulo piliecio labai karsta, taciau nuosirdu, savo nuomones (kartais gana kvailos) gynima. tas pats ir su architektais. is mano matytu architekturiniu konfliktu priezastimi buvo daugiausia skirtingu vertybiu suvokimas, o pavydo atveju, kazkaip ir nepamenu.

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X