Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

[Creatium]

Nesuprantu, kodėl jums taip kliūna šitas projektas? Parodykite bent vieną geriau sutvarkytą apleistą miesto teritoriją? Man asmeniškai nauja alėja labai patinka, smagu atsisėsti išgerti kavos ir pan. Kur nors Konstitucijos pr., saltoniškėse, verslo trikampyje yra panašių vietų? Pastatų gražesnių gal ir yra, bet iš jų norisi tik į požeminį parkingą ir važiuoti kuo toliau, vaikščioti aplink jokio malonumo. Plius čia dar statybų aikštelė. Kai bus pilnai pabaigtas projektas su pagrindine aikšte ir fontanais, dar geriau viskas atrodys.

Beje, norėjau parašyt, bet pamiršau. Sekmadienį prasiėjau, tai buvo žmonių toje alėjoje. Vaikščiojo su vaikais, vežimėliais, ar šiaip.

[Lettered]

Nesuprantu, kodėl jums taip kliūna šitas projektas? Parodykite bent vieną geriau sutvarkytą apleistą miesto teritoriją? Man asmeniškai nauja alėja labai patinka, smagu atsisėsti išgerti kavos ir pan. Kur nors Konstitucijos pr., saltoniškėse, verslo trikampyje, viršuliškėse yra panašių vietų? Pastatų gražesnių gal ir yra, bet iš jų norisi tik į požeminį parkingą ir važiuoti kuo toliau, vaikščioti aplink jokio malonumo. Plius čia dar statybų aikštelė. Kai bus pilnai pabaigtas projektas su pagrindine aikšte ir fontanais, dar geriau viskas atrodys.

[dr.pienas]

Beje, kas dėl urbanistinio sprendimo. Tai lyg tai buvo arch. konkursas šiam klausimu, nors dabar pačio konkurso nerandu, tik atskiru įmonių teiktus pasiūlymus. Nežinau kokios vietos pasiūlymą Hanner pasirinko vykdyti.

Hanner buvo suorganizavęs ne konkursą, bet konkurso lygio (pagal pateikiamą medžiagą) kūrybines dirbtuves. Nei vienas iš pateiktų sprendinių nebuvo pasirinktas. Teritorija pradėta vystyti be (paviešintos?) koncepcijos. Vėliau buvo pasirodęs kažkoks bendras teritorijos brėžinukas, neturintis nieko bendro nei su kūrybinių dirbtuvių rezultatais, nei su kokybišku aplinkos formavimu

[Creatium]

Būtent tą ir bandau pasakyti - BP yra ilgo daugelio specialistų, architektų ir visuomenės atstovų darbo rezultatas, nustatantis plėtros gaires ilgiems metams į priekį, todėl juo ir reikia vadovauti, kol nepatvirtintas naujas BP.

Ir yra vadovaujamasi. Teritorijoje vis dar yra palikta vietos sporto infrastruktūrai.

Nežinau, kas čia per mentalinė akrobatika ir ką reiškia tokia formuluotė, bet LR senasis BP ir visi jo sprendiniai galioja tol, kol nėra oficialiai pavirtintas naujas BP, t.y. teoriškai senasis BP galioja ir šiandien. Vadovautis nauju ir dar nepatvirtintu teisės aktu pažeidžiant senąjį tebegaliojantį yra tiek pat adekvatu, kaip ir pvz. įteisinti dvigubą pilietybę "numatant į priekį būsimas Konstitucijos pataisas" nors galiojanti Konstitucija šiandien tą atvirai draudžia.

Tą, kad galiojančio BP sprendiniai gali pasenti jau jo galiojimo metu. Tai nereiškia, kad galima savivaliauti ir nesilaikyti BP, tai reiškia, kad naujas rengiamas BP į tai atsižvelgti turi.

Žalgirio teritorijoje yra daroma tai, kas prieštarauja galiojančiam BP, nes galiojančiame BP ten numatyta prioritetinė sporto/rekreacinės paskirties teritorija, o jau keletas metų kaip ten statomi viešbučiai/biurai/daugiabučiai. Todėl - cituoju straipsnį ir įvykių chronologiją - "2017 m. pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti nustatytus nuomos sutarties tarp valstybės ir UAB „Hanner“ pažeidimus. Vykdydama šį nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba informavo „Hanner“, jog nuomos sutartis bus nutraukta dėl to, kad bendrovė nenaudoja nuomojamo žemės sklypo pagal Nekilnojamojo turto kadastre bei nuomos sutartyje įrašytą paskirtį".

Ir yra vadovaujamasi. Teritorijoje vis dar yra palikta vietos sporto infrastruktūrai. Mano nuomone. Į teisminį ginčą nesigilinau, tad ekspertinės išvados gal neteiksiu


----

Beje, kas dėl urbanistinio sprendimo. Tai lyg tai buvo arch. konkursas šiam klausimu, nors dabar pačio konkurso nerandu, tik atskiru įmonių teiktus pasiūlymus. Nežinau kokios vietos pasiūlymą Hanner pasirinko vykdyti.

[Saliamonas]

Kažką čia ne tą bandai pritempti. Tai vadinama miesto planavimu. Kaip tu įsivaizduoji, kad yra rengiamas BP? Susėda trys žmonės ir per pusvalandį nusprendžia kur ką per ateinančius 10 metų reikės statyti?

Būtent tą ir bandau pasakyti - BP yra ilgo daugelio specialistų, architektų ir visuomenės atstovų darbo rezultatas, nustatantis plėtros gaires ilgiems metams į priekį, todėl juo ir reikia vadovauti, kol nepatvirtintas naujas BP.

Prioritetai miesto keičiasi ir naujo BP sprendiniai iškyla per visą ankstesnio BP galiojimo laiką.

Nežinau, kas čia per mentalinė akrobatika ir ką reiškia tokia formuluotė, bet LR senasis BP ir visi jo sprendiniai galioja tol, kol nėra oficialiai pavirtintas naujas BP, t.y. teoriškai senasis BP galioja ir šiandien. Vadovautis nauju ir dar nepatvirtintu teisės aktu pažeidžiant senąjį tebegaliojantį yra tiek pat adekvatu, kaip ir pvz. įteisinti dvigubą pilietybę "numatant į priekį būsimas Konstitucijos pataisas" nors galiojanti Konstitucija šiandien tą atvirai draudžia.

Žalgirio teritorijoje nėra daroma niekas, kas prieštarautų vis dar galiojančiam BP. Lyg ir. Mažam stadionui vietos palikta. Patvirtins šiemet naują BP, o ten nebėra stadiono numatomo. Pakeis DP ir bus viskas ok.

Žalgirio teritorijoje yra daroma tai, kas prieštarauja galiojančiam BP, nes galiojančiame BP ten numatyta prioritetinė sporto/rekreacinės paskirties teritorija, o jau keletas metų kaip ten statomi viešbučiai/biurai/daugiabučiai. Todėl - cituoju straipsnį ir įvykių chronologiją - "2017 m. pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti nustatytus nuomos sutarties tarp valstybės ir UAB „Hanner“ pažeidimus. Vykdydama šį nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba informavo „Hanner“, jog nuomos sutartis bus nutraukta dėl to, kad bendrovė nenaudoja nuomojamo žemės sklypo pagal Nekilnojamojo turto kadastre bei nuomos sutartyje įrašytą paskirtį".

[Creatium]

Dar kartą, kas, kokiais kriterijais remiantis ir kada nusprendžia, kurie galiojantys teisės aktais ir įstatymai yra "adekvatu, teisinga ir prasminga", o į kuriuos jau galima valytis kojas nors jie tebegalioja? Lygiai taip pat aš su draugu Volodia vakarieniaudami galime nuspręsti, kad 50km/h apribojimas mieste yra neadekvatus, neteisingas ir pasenęs, todėl mes vadovaudamiesi savo individualia sąžine ir panetkėmis dabar nusistatysime 90km/h limitus. Jei policija sustabdys ir bandys bausti, rėksime, kad mus puola retrogradai ir biurokratai, riboja mūsų laisvę besivadovaudami moraliai pasenusiomis kelių taisyklėmis, jei dar spaus pasiūlysime 500 EUR "susitarti gražiuoju" ir toliau varinėsime 90km/h greičiu. Normalu? Ne. Civilizuota? Ne. Kodėl tada identiškas elgesys toleruojamas NT srityje ir kur tokia tolerancija nuves?

Kažką čia ne tą bandai pritempti. Tai vadinama miesto planavimu. Kaip tu įsivaizduoji, kad yra rengiamas BP? Susėda trys žmonės ir per pusvalandį nusprendžia kur ką per ateinančius 10 metų reikės statyti? Prioritetai miesto keičiasi ir naujo BP sprendiniai iškyla per visą ankstesnio BP galiojimo laiką. Žalgirio teritorijoje nėra daroma niekas, kas prieštarautų vis dar galiojančiam BP. Lyg ir. Mažam stadionui vietos palikta. Patvirtins šiemet naują BP, o ten nebėra stadiono numatomo. Pakeis DP ir bus viskas ok.

[Saliamonas]

Čia skiriasi mūsų matymas. Tamstai BP yra „visuomenės susitarimas“, man - SĮ Vilniaus Planas architektų/urbanistų autorinis darbas, paremtas ne tik tyrimais, statistika, politika, bet ir autorių kūryba, subjektyviais sprendimais, kuriuos priiminėti teisę jiems suteikia turima kvalifikacija. Viešumas ir didelis visuomenės įtraukimas čia šių dienų mada, 2007 nieko panašaus nebuvo. Taip, juridiškai BP yra galiojantis „visuomenės susitarimas“, bet tai nereiškia, kad viskas kas jame pavaizduota yra adekvatu, teisinga ir prasminga šiandien. Tiškus, atrodo, kategoriškai atsisako tą pripažinti. Priminsiu, kad dabar galiojantis BP pavadinime turi laiko rėmus 2007-2015. Būtent todėl ir rengiamas naujas planas.

Nėra čia jokio „grubaus įstatymo pažeidimo“, o vien tik Avulio vinguriavimas tarp įstatymo eilučių, už ką nėra baudžiama. Jei nebūtų reikėję jam vinguriuoti, statyti biurus „aplink stadioną“, kaip rašoma straipsnyje, gal būtų buvę daugiau šansų priversti parengti normalią visos teritorijos sutvarkymo koncepciją, kur tilptų ir sportas su rekreacija, ir verslo interesai. Tai, kad dabar statybos vyksta be aiškios urbanistinės idėjos yra labai blogai

Dar kartą, kas, kokiais kriterijais remiantis ir kada nusprendžia, kurie galiojantys teisės aktais ir įstatymai yra "adekvatu, teisinga ir prasminga", o į kuriuos jau galima valytis kojas nors jie tebegalioja? Lygiai taip pat aš su draugu Volodia vakarieniaudami galime nuspręsti, kad 50km/h apribojimas mieste yra neadekvatus, neteisingas ir pasenęs, todėl mes vadovaudamiesi savo individualia sąžine ir panetkėmis dabar nusistatysime 90km/h limitus. Jei policija sustabdys ir bandys bausti, rėksime, kad mus puola retrogradai ir biurokratai, riboja mūsų laisvę besivadovaudami moraliai pasenusiomis kelių taisyklėmis, jei dar spaus pasiūlysime 500 EUR "susitarti gražiuoju" ir toliau varinėsime 90km/h greičiu. Normalu? Ne. Civilizuota? Ne. Kodėl tada identiškas elgesys toleruojamas NT srityje ir kur tokia tolerancija nuves?

[dr.pienas]

Čia skiriasi mūsų matymas. Tamstai BP yra „visuomenės susitarimas“, man - SĮ Vilniaus Planas architektų/urbanistų autorinis darbas, paremtas ne tik tyrimais, statistika, politika, bet ir autorių kūryba, subjektyviais sprendimais, kuriuos priiminėti teisę jiems suteikia turima kvalifikacija. Viešumas ir didelis visuomenės įtraukimas čia šių dienų mada, 2007 nieko panašaus nebuvo. Taip, juridiškai BP yra galiojantis „visuomenės susitarimas“, bet tai nereiškia, kad viskas kas jame pavaizduota yra adekvatu, teisinga ir prasminga šiandien. Tiškus, atrodo, kategoriškai atsisako tą pripažinti. Priminsiu, kad dabar galiojantis BP pavadinime turi laiko rėmus 2007-2015. Būtent todėl ir rengiamas naujas planas.

Nėra čia jokio „grubaus įstatymo pažeidimo“, o vien tik Avulio vinguriavimas tarp įstatymo eilučių, už ką nėra baudžiama. Jei nebūtų reikėję jam vinguriuoti, statyti biurus „aplink stadioną“, kaip rašoma straipsnyje, gal būtų buvę daugiau šansų priversti parengti normalią visos teritorijos sutvarkymo koncepciją, kur tilptų ir sportas su rekreacija, ir verslo interesai. Tai, kad dabar statybos vyksta be aiškios urbanistinės idėjos yra labai blogai

[Saliamonas]

Nemanau, nes Gintautas labai akcentuoja teisinius ir biurokratinius akcentus. Aš galvojau, jog Saliamonas yra G. Tiškus.
Atsiprašau už Offtopic.

Galiu patikinti, kad tikrai nesu Tiškus, nors tą žmogų tikrai gerbiu dėl tikslios argumentacijos ir tvirto stuburo/baimės prieš NT verslo banginius nebuvimo (kaip žinia ne daugelis architektų tuo pasižymi, nes gi visi norim gyventi, gauti užsakymų), todėl dažnai naudoju jo viešinamą medžiagą savo postuose.

dr.pienas

"Tada atrodė prioritetinė teritorija, po to nebeatrodė." Kas ir kada taip nusprendė? Gal būtų galima oficialų savivaldybės/Vyriausybės/NŽT sprendimą (žemė juk valstybinė, ne privati). Nuo kada kelių NT magnatų interesai ir pokiliminiai susitarimai yra visuomenės balsas? Visada maniau, kad BP ir yra tas "visuomenės susitarimas", nurodantis, kaip ir kokiu būdu bus naudojamos tam tikros miesto teritorijos. Dar vienas dalykas: nuo kada sporto/rekreacinė teritorija yra tik ir vien išimtinai stadionas? Problema ne ta, kad ten nestato stadiono, o ta, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas visai ne pagal įstatymus/miesto planus, kurie civilizuotuose kraštuose ir atspindi visuomenės susitarimą. Sporto/rekreacinė teritorija gali būti ne tik stadionas, bet ir parkai, skverai, krepšinio aikštelės, baseinai, teniso kortai, žaidimų aikštelės, mokyklų sporto aikštynai , sąrašą dar galima ilgai pildyti, bet tikra ne daugiabučiai ir ofisai.
Kitas dalykas, nemanau, kad visa istorija atrodytų taip prastai, jei sklypo paskirtis būtų pakeista civilizuotu, viešų svarstymų ir diskusijų būdu prieš bet kokias statybas, galbūt miestas iš tikrųjų nuspręstų, kad ten reikia daugiabučių biurų. Tačiau grubus įstatymų pažeidinėjimas ir po to sekantis "susitarimas" pinigais tik atveria kelią dar daugiau chaoso mieste, nes viešai parodo, kad ne įstatymai/miesto planai, o pinigai turi didžiausią galią.

[Horn]

Gintautas Tiskus yra idomi asmenybe, ne karta esu pagalvojes kad gal tai ir yra musu googleLT.

Nemanau, nes Gintautas labai akcentuoja teisinius ir biurokratinius akcentus. Aš galvojau, jog Saliamonas yra G. Tiškus.
Atsiprašau už Offtopic.

[spekas]

O aš manau tėškus (vardas kiek pakeistas) čia kariauja savo asmenines kovas ir eilinį kartą manipuliuoja bendrojo plano brėžinais, sąmoningai nutylėdamas esmę. BP brėžiniai braižyti kokiais 2005 - 2006 metais. Tada atrodė prioritetinė teritorija, po to nebeatrodė. Miestas nusprendė kad stadionas bus ant šeškinės kalno? Taip. Visiems savaime aišku, kad dviejų stadionų nereikia? Taip. Miestas spėjo pakeisti bendrą planą? Ne, nes pats tėškus užsiima patvirtinimo vilkinimo skatinimu. Aišku, kad savo laiku valstybė suformavo sklypą po veikiančiu stadionu ir parašė faktinį sklypo naudojimo būdą. Bet pasikeitė miesto prioritetai, o naudojimo būdo neleidžia pakeisti moraliai pasenęs bendras planas. Tai vavulis dabar kaltas, kad biurokratija nespėja vytis gyvenimo?

Gali būti - detalių nežinau. Man įdomu išgirsti ir kitokią informaciją apie straipsnyje pateikiamus teiginius.

Aš manau, kad Žalgirio stadiono teritorijoje neturi būti stadiono. Tuo labiau stadionais dubliuoti ir Žalgirio teritorijoje ir Akropolio - nežinau futbolo poreikių, bet man atrodo turėti du stadionus būtų itin neracionalu (nekalbu apie eilinius sportavimui / rekreacijai skirtus stadionus, mokyklinio tipo).

Planuose numatytos paskirties pasenimas galimas. Kaip vienas tokių pavyzdžių būtų to paties tėškaus nagrinėjamas Ozo kvartalas, kuriame buvo numatyta nepaprastai didelė teritorija vien rekreacijai, kurią aš laikau stipriai pertekline - apie tai jau diskutavome. Su tėškumi irgi nesutinku, kad Ozo kvartalas turėjo būti paliktas vien rekreacijai, kaip ir su Žalgirio stadiono teritorija, kad čia turi būti stadionas.

Esmė, mano akimis, dėl kurios gaila, tai, kad matomai prisidengiant teritorijos paskirties planų pasenimu buvo atidaryti vartai masyviam įsisavinimui ir dar tai nugriebė pelno maksimizatorius teritorijoje taikydamas prastus urbanizacijos principus.

[Edd]

Gintautas Tiskus yra idomi asmenybe, ne karta esu pagalvojes kad gal tai ir yra musu googleLT.

[dr.pienas]

O aš manau tėškus (vardas kiek pakeistas) čia kariauja savo asmenines kovas ir eilinį kartą manipuliuoja bendrojo plano brėžinais, sąmoningai nutylėdamas esmę. BP brėžiniai braižyti kokiais 2005 - 2006 metais. Tada atrodė prioritetinė teritorija, po to nebeatrodė. Miestas nusprendė kad stadionas bus ant šeškinės kalno? Taip. Visiems savaime aišku, kad dviejų stadionų nereikia? Taip. Miestas spėjo pakeisti bendrą planą? Ne, nes pats tėškus užsiima patvirtinimo vilkinimo skatinimu. Aišku, kad savo laiku valstybė suformavo sklypą po veikiančiu stadionu ir parašė faktinį sklypo naudojimo būdą. Bet pasikeitė miesto prioritetai, o naudojimo būdo neleidžia pakeisti moraliai pasenęs bendras planas. Tai vavulis dabar kaltas, kad biurokratija nespėja vytis gyvenimo?

[Saliamonas]

Straipsnis geras ir informatyvus, tik kas iš to? Karavanas toliau ėjo ir eis, manau, VMS pozicija sutampa su dominuojančia (ar garsiai šaukiančia) šito forumo narių pozicija - kad px tie bendrieji ir detalieji planai, px tos sklypų paskirtys, jų pažeidimai ir px tie "taikos susitarimai" po kilimu - svarbu statyti, statyti kuo aukščiau ir daugiau, parduoti ir kalti pinigą. Ne tie laikai, ne tie žmonės

[spekas]

Užėjau įdomų straipsnį, kuriame sutrauktai aprašoma kokiu būdu buvo ir yra įsisavinama ši didelė teritorija. Nukopijuoju straipsnį, kad turėti čia kaip kopiją, būtų patogiau skaityti.
(PS. aš asmeniškai esu už šios teritorijos vystymą, tik ne tokį ir ne tokiais būdais kaip buvo padaryta. Gaila, kad pas mus gajūs korupciniai vėjai diskredituoja gerą plėtrą ir didelį jos poreikį ir tada vyraujantis žmonių nepasitenkinimas plėtra bendraja prasme įgauna pagrįstumo.)


Kreivų veidrodžių karalystė NT versle
https://www.respublika.lt/lt/naujien...ste_nt_versle/

Versle neretai pasitaiko, kad oficialūs sandorių tekstai už įmantrių formuluočių širmos stengiasi paslėpti tikrąją susitarimo esmę. Tačiau niekur šis skirtumas tarp tiesos ir „dūmų uždangos“ nėra toks ryškus kaip nekilnojamojo turto (NT) versle. Jeigu tikėtume oficialiais dokumentais, NT vystytojai panašūs į beprotiškai rizikuojančius avantiūristus su kartais prabundančiomis pranašo galiomis.

„Žalgirio“ stadiono pardavimo, nugriovimo ir tolesnės plėtros istorija nuo pat pradžių buvo apgaubta finansinių aferų ir machinacijų ūko. 1948 m. vokiečių karo belaisvių pastatytą statinį pačiame miesto centre įsigijo Ūkio bankas, kuris planavo jį nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują, modernų 10 tūkst. vietų futbolo stadioną. Savivaldybė žadėjo už vieną žiūrovo vietą sumokėti 2500 eurų, visą 25 mln. eurų sumą išmokant per 10 metų. Ūkio bankui bankrutavus, šių planų buvo atsisakyta, o stadioną perėmė Šiaulių bankas.

Šiaulių bankas neatskleidžia, kokia suma buvo įvertintas perimtas stadionas. Redakcijos žiniomis, vertė, lyginant su rinkos kaina, buvo sumažinta mažiausiai triskart ir siekė apie 40 mln. litų. Jeigu per dvejus metus būtų pavykę parduoti perimtą turtą brangiau už įvertinimą, skirtumas būtų atitekęs Ūkio banko kreditoriams. Po dvejų metų termino pelnas jau keliautų į ŠB kišenę. Nenuostabu, kad ŠB pasistengė per įvairius buhalterinius manevrus tuos dvejus metus „pratempti“ ir turto per tą laiką neparduoti. Tuo metu pagrindinis pretendentas įsigyti „Žalgirio“ stadioną UAB „Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis spaudoje ne kartą piktinosi, jog yra priverstas laikyti nenaudojamą didžiulę rezervuotą sumą grynaisiais.

Galiausiai 2015 m. „Žalgirio“ stadioną už 41 mln. eurų įsigijo „Hanner“, o apvalus, daugiau nei 10 mln. eurų, pelnas nusėdo ŠB savininkų kišenėse. Čia iškyla pirmasis įdomus klausimas šioje miglotoje istorijoje - o ką gi už 41 milijoną nusipirko „Hanner“? Oficialus atsakymas - „Žalgirio“ stadiono pastatą. Ir tik pastatą, nes žemės sklypas toje vietoje priklauso valstybei.

„Tikra tiesa, „Hanner“ pirko pastatus. O žemė yra valstybinė. Ir tokia ji išlikusi iki šiol, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus. - Jeigu jie mokėjo tuos milijonus, manydami, kad gali daryti, ką nori, tai yra mūsų valstybinių institucijų darbo brokas.“

Ir ką padarė naujasis savininkas su savo brangiai įsigyta nuosavybe? Ją sunaikino. „Žalgirio“ stadionas buvo nugriautas. Tai už ką buvo sumokėtas 41 mln. eurų? Akivaizdu, kad atsakymai - oficialus ir teisingas - į šį klausimą skiriasi iš esmės.

Šis pirkinys atrodo dar keisčiau, žinant, kad reikalavimas ten statyti futbolo stadioną niekur nedingo.

„Pagal galiojantį miesto bendrąjį planą - ne pagal pagrindinį brėžinį reikia žiūrėt, o pagal socialinės infrastruktūros brėžinį 7.2 - ten yra prioritetinė vieta sporto įrenginiams statyti, - pasakojo G.Tiškus. - Buvo šitos teritorijos detaliojo plano konkursas, tai užstatymas ten, vienoks ar kitoks, buvo numatytas palei kraštus, tačiau stadionas išliko. Bet šiandien apie stadiono statybą nekalbama. Jie pradėjo statyti biurus ir viešbutį jau pastatė, o tas vidurys - kaip tik vakar ėjau - ir vienas prožektorius yra išlikę, taip sakant, imituojama, kad ten kažkas bus, nors „Hanner“ aiškiai ne kartą sakė, kad jie ten jokio stadiono nestatys. Tai tokiu atveju, kyla klausimas - jeigu bendrasis planas yra norminis teisės aktas, pagal teismų išaiškinimą prilyginamas įstatymui, tai kodėl vienais atvejais juo reikia vadovautis, kitais - nereikia?“

Lieka tikėti, kad „Hanner“ savininkas A.Avulis turi pranašystės dovaną. „2017 m. Vilniaus miesto taryba priėmė rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto - nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype plėtrą ketinama numatyti miesto centro dešiniajame Neries krante, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną. Patvirtinus naują Bendrąjį planą reikalavimo statyti stadioną minėtame sklype nebeliks“, - informuoja sostinės savivaldybė.

Bet kol kas naujas Bendrasis planas nėra patvirtintas ir reikalavimas statyti naują stadioną dar galioja. 2017 m. pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti nustatytus nuomos sutarties tarp valstybės ir UAB „Hanner“ pažeidimus. Vykdydama šį nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba informavo „Hanner“, jog nuomos sutartis bus nutraukta dėl to, kad bendrovė nenaudoja nuomojamo žemės sklypo pagal Nekilnojamojo turto kadastre bei nuomos sutartyje įrašytą paskirtį - t.y. nestato stadiono. „Hanner“ kreipėsi į teismą. „Respubliką“ konsultavusių teisininkų nuomone, šios bylos rezultatas yra unikalus ir, ko gero, vienintelis toks Lietuvos teismų praktikoje. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, sudarytoje taikos sutartyje numatyta, kad „už teisę naudoti ir valdyti žemės sklypo teritoriją, kurioje jau yra pastatyti statiniai, bendrovė Lietuvos valstybei kaip vienkartinę kompensaciją įsipareigoja sumokėti 1 mln. eurų. Pagal šią sutartį Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi jokių pretenzijų ir reikalavimų bendrovei dėl šio valstybinės žemės nuomojamo ploto“. Beje, taikos sutartyje pabrėžta, kad „kitą nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį bendrovė šiuo metu gali naudoti tik futbolo arenos statybai“.

Šį sprendimą sunku pavadinti kaip nors kitaip, nei oficialiu kyšiu valstybei. Vadinasi, remiantis tokia praktika, verslininkai nuomojamuose valstybiniuose sklypuose gali statyti, ką nori, pažeidinėti galiojančius teisės aktus, o paskui atsipirkti „vienkartine kompensacija“ valstybei? Ar tokia privilegija suteikta tik A.Avuliui?

„Nematau didelio skirtumo tarp „Vijūnėlės“ dvaro ir „Žalgirio“ stadiono, - teigė G.Tiškus. - „Vijūnėlės“ dvaras buvo nugriautas, nes prieštaravo bendrajam planui. O „Žalgirio“ stadionas užstatomas biurais ir gyvenamaisiais namais, nors bendrajame plane ten turi būti prioritetinė vieta sporto įrenginiams. Tokia prasme aš nematau skirtumo tarp jų. Mano galva, tokių dvigubų standartų neturėtų būti. „Vijūnėlės“ dvarą nugriaunam, nes jis mažiukas, o didžiulių kompleksų jau nebegriaunam?“

Jau baigiant rašyti straipsnį, Vilniaus savivaldybės tinklalapyje pasirodė skelbimas, kad š.m. vasario 19 d. miesto Taryba svarstys administracinės paskirties pastato, buvusio „Žalgirio“ stadiono sklype, projektą. Daugiau nei 6 hektarų sklypas jau įvardijamas kaip „Hanner“ grupės įmonės „Promola“ nuosavybė. „UAB „Promola“ yra įsigijusi keletą sklypų. Dalis sklypų buvo nuomojama, dalis buvo nuosavybė - išsipirkta jau ankstesnių savininkų“, - taip į klausimą, kada ir už kiek valstybinis sklypas tapo privačia nuosavybe, atsakė Vilniaus savivaldybė.


PS.
Dar vienas papildomas mano asmeninis pastėbėjimas - forume vis užeinu svarstymus kodėl miesto architektas pakalnė (vardas kiek pakeistas) yra nefunkcionuojantis, neturintis stuburo. Iš tam tikrų šaltinių (kurie yra statybų srityje daugelį metų ir turi aukštą kompetenciją) išgirdau apie įdomią pakalnės ir vavulio (vardas kiek pakeistas) sąsają. Savo laiku, kai pakalnė kilo karjeros laiptais, jo kilimą protegavo vavulis tol kol jis atsidūrė dabartinėse pareigose. Jei tokia informacija teisinga, išvadas / prielaidas, manau, galime pasidaryti sau ir bus atsakyta į bent keletą klausimų kodėl tam tikri procesai vyksta kaip vyksta..

[Edd]

Atrodo tikrai gerai, geriau nei tikėjausi.

[Tomizmas]

Labai gera estetika. Žymiai geriau nei Narbuto 5.

[Saliamonas]

Business Stadium North. Po truputį nusirenginėja. Atrodo tikrai gerai.

Dėl estetikos aišku nelengva ginčytis, bet mano kukliu požiūriu,atrodo kaip kokia "Karo ministerija" iš Orvelo "1984"

[Creatium]

Business Stadium North. Po truputį nusirenginėja. Atrodo tikrai gerai.









https://citify.eu/business-stadium-north/

[Lettered]

Versle yra tokių kompanijų, kurioms svarbu įvaizdis, dėl to ir biurų architektūrą renkasi geresnę. Tokių įmonių koncentracija yra didesnė, nei tų, kuriom nesvarbu kur nuomotis ofisą.
Žmonėms, kurie perka būstą architektūra dažniausiai paskutinėj vietoj. O jeigu ne paskutinėj, tai yra ir geresnės architektūros namų, tik jų koncentracija mažesnė, nes ir tokių, kuriem rūpi architektūra yra mažiau

Architektūra buvo labai svarbi 1990. Dabar žmonės nėra dideli materialistai, kad norėtų puikuotis prabangiai atrodančiu būstu, jiems tinka copy paste dėžutės, net ir neblogai uždirbantiems ir perkantiems būstus centre kaip pvz. CR projekte, jie geriau tuos likusius pinigus investuos į savęs tobulinimą ir turiningą laisvalaikį.