Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus sporto rūmų ir Žalgirio stadiono teritorija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė _rB_ Rodyti pranešimą

    Pala pala, jie ten viduj dar kažką statys?
    https://www.facebook.com/madeinvilni...6363131432089/
    Flickr

    Comment


      Žinant, jog tai Hanner, pats savęs nesupratau, kodėl klausiu

      Comment


        Na man tiesa pasakius tai galiausiai visai dzin, gal net ir visai nieko atrodo. Aisku kad nebus architekturinis centerpiece, ir gal net per aukstas atrodo, bet cia centras, tai kaip centras ir atrodo. Zinant kaip visur kitur Vilniuje vystoma (atsitraukimas nuo gatves, pievos, pesciuju nepralaidumas, etc), manau bent santykije su Rinktines ir Seimyniskiu gatvemis, uzstatymas atliktas nepriekaistingai. Noretusi kad butu imamas pavizdys ateities NMC/Zalgirio pletrai, bet ten atrodo kitas pasaulis, kitos taisykles ir iprociai. Click image for larger version

Name:	image_96048.jpg
Views:	39
Size:	312,1 kB
ID:	1779959

        Comment


          Kai pirminė vizualizacija buvo tokio tragiško lygio, bei lūkesčiai buvo žemi, tai naujosios visai maloniai nustebino. Ne stebūklas, bet gražiai fasadas sudalintas į tuos kvadratus, geros spalvos, tūrių išdėstymas, aukštos liaunos kolonos irgi neblogai turėtų atrodyti. Tik nesuvokiu kodėl taip Hanner'is dėjęs ant gyvenamosios statybos architektūros. Gal koks to padalinio vadovas turi tvirtą nuomonę (iš blogosios pusės).

          Comment


            Parašė Horn Rodyti pranešimą
            Kai pirminė vizualizacija buvo tokio tragiško lygio, bei lūkesčiai buvo žemi, tai naujosios visai maloniai nustebino. Ne stebūklas, bet gražiai fasadas sudalintas į tuos kvadratus, geros spalvos, tūrių išdėstymas, aukštos liaunos kolonos irgi neblogai turėtų atrodyti. Tik nesuvokiu kodėl taip Hanner'is dėjęs ant gyvenamosios statybos architektūros. Gal koks to padalinio vadovas turi tvirtą nuomonę (iš blogosios pusės).
            Butus prastumia ir uzmirsta. Kuo pigiau, tuo geriau, bent jau daugeliui pirkeju. Ta ir padaro Kitaip tariant - kreipiamas ypatingas demesys klientu pageidavimams P Y G I A I.
            Stebetinu tempu tirpsta LIVEUP projektas, dar menuo ir neliks nei vieno buto. Verkiu sodams gresia lygiai tas pats. Balalaika visiems ant tos architekturos, kai dauguma pirkeju net nesupranta, kad parkuotis ant vejos yra draudziama, neetiska ir neestetiska.
            Paskutinis taisė Milwaukee; 2020.02.03, 15:44.

            Comment


              Click image for larger version

Name:	Stroit_procno.jpg
Views:	38
Size:	149,4 kB
ID:	1780080

              Comment


                Parašė Milwaukee Rodyti pranešimą

                Butus prastumia ir uzmirsta. Kuo pigiau, tuo geriau, bent jau daugeliui pirkeju. Ta ir padaro Kitaip tariant - kreipiamas ypatingas demesys klientu pageidavimams P Y G I A I.
                Stebetinu tempu tirpsta LIVEUP projektas, dar menuo ir neliks nei vieno buto. Verkiu sodams gresia lygiai tas pats. Balalaika visiems ant tos architekturos, kai dauguma pirkeju net nesupranta, kad parkuotis ant vejos yra draudziama, neetiska ir neestetiska.
                Tai kad nėra ta kaina jų maža. Tik tiek, jog jie su tuo pradinio išsimokėjimu manau labai sėkmingai eina.
                Su ofisais kažkas užkėlė kartelę ir bijo, jog nesugebės išnuomoti prastai atrodantį? Ar versle architektūra jau žaidžia?

                Comment


                  Parašė Horn Rodyti pranešimą

                  Tai kad nėra ta kaina jų maža. Tik tiek, jog jie su tuo pradinio išsimokėjimu manau labai sėkmingai eina.
                  Su ofisais kažkas užkėlė kartelę ir bijo, jog nesugebės išnuomoti prastai atrodantį? Ar versle architektūra jau žaidžia?
                  Na nereik daug fantazijos, kad supaprastint jo ofisus - isimt atriumus, atlenkt Mariotta, ten kur viesoji edve - paset veja ir panasiai. Tuo tarpu, kaip reiktu supaprastint Avulio toki projekta kaip B23 - reikia stipriai pasistengt, cia jau toks nelengvas darbas, nes dugnas labai arti. Galbut mintyse yra tikslas parduot kokiam uzsienio investuotojui, kaip buvo padaryta su S7, Quadrum ir dar keliais, kas zino. O ir reikalavimai tikriausiai ofisu nuomininku kiek aukstesni, nei paprastu gyventoju ieskanciu pastoges kuo pigiau ar tu vadinamu "investuotoju" "ant nuomos".

                  Comment


                    Dokumentacija: https://vilnius.lt/wp-content/upload...2020-02-03.pdf

                    Comment


                      Parašė Horn Rodyti pranešimą

                      Su ofisais kažkas užkėlė kartelę ir bijo, jog nesugebės išnuomoti prastai atrodantį? Ar versle architektūra jau žaidžia?
                      Versle sprendiniai žaidžia. Jie stato A klasės biurus su viengubu fasadu, pigiausiais švok sprendiniais ir pan., o prašo kaip už normalų A klasės biurą.

                      Comment


                        Parašė feex12 Rodyti pranešimą

                        Versle sprendiniai žaidžia. Jie stato A klasės biurus su viengubu fasadu, pigiausiais švok sprendiniais ir pan., o prašo kaip už normalų A klasės biurą.
                        Komercinės naujos statybos pigiausi sprendiniai tai prie Litexpo, Perkūnkiemyje, ar pan. Aš noriu pasakyti, jog komercinėje statyboje net pas Hanner yra skirtumas tarp projektų centre ir pakraščiuose, o gyvenamojoje tai Centro rezidencija (ypač II-III), Žvėryno namai tai kaip Pašilaičiai. Tai ar čia rinka taip dėlioja ar čia koks Hanner gyvenamojo būsto įmonės vadovas toks taupus.

                        Comment


                          Parašė Horn Rodyti pranešimą

                          Komercinės naujos statybos pigiausi sprendiniai tai prie Litexpo, Perkūnkiemyje, ar pan. Aš noriu pasakyti, jog komercinėje statyboje net pas Hanner yra skirtumas tarp projektų centre ir pakraščiuose, o gyvenamojoje tai Centro rezidencija (ypač II-III), Žvėryno namai tai kaip Pašilaičiai. Tai ar čia rinka taip dėlioja ar čia koks Hanner gyvenamojo būsto įmonės vadovas toks taupus.
                          Jie turi tik viena VADA, kuris viska iki menkiausiu smulkmenu ir delioja ))

                          Comment


                            Versle yra tokių kompanijų, kurioms svarbu įvaizdis, dėl to ir biurų architektūrą renkasi geresnę. Tokių įmonių koncentracija yra didesnė, nei tų, kuriom nesvarbu kur nuomotis ofisą.
                            Žmonėms, kurie perka būstą architektūra dažniausiai paskutinėj vietoj. O jeigu ne paskutinėj, tai yra ir geresnės architektūros namų, tik jų koncentracija mažesnė, nes ir tokių, kuriem rūpi architektūra yra mažiau

                            Comment


                              Parašė Gies Rodyti pranešimą
                              Versle yra tokių kompanijų, kurioms svarbu įvaizdis, dėl to ir biurų architektūrą renkasi geresnę. Tokių įmonių koncentracija yra didesnė, nei tų, kuriom nesvarbu kur nuomotis ofisą.
                              Žmonėms, kurie perka būstą architektūra dažniausiai paskutinėj vietoj. O jeigu ne paskutinėj, tai yra ir geresnės architektūros namų, tik jų koncentracija mažesnė, nes ir tokių, kuriem rūpi architektūra yra mažiau
                              Architektūra buvo labai svarbi 1990. Dabar žmonės nėra dideli materialistai, kad norėtų puikuotis prabangiai atrodančiu būstu, jiems tinka copy paste dėžutės, net ir neblogai uždirbantiems ir perkantiems būstus centre kaip pvz. CR projekte, jie geriau tuos likusius pinigus investuos į savęs tobulinimą ir turiningą laisvalaikį.
                              Paskutinis taisė Lettered; 2020.02.05, 07:53.
                              Flickr

                              Comment


                                Business Stadium North. Po truputį nusirenginėja. Atrodo tikrai gerai.









                                https://citify.eu/business-stadium-north/

                                Comment


                                  Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                  Business Stadium North. Po truputį nusirenginėja. Atrodo tikrai gerai.
                                  Dėl estetikos aišku nelengva ginčytis, bet mano kukliu požiūriu,atrodo kaip kokia "Karo ministerija" iš Orvelo "1984"

                                  Comment


                                    Labai gera estetika. Žymiai geriau nei Narbuto 5.
                                    Gimtoji Nalšia: Švenčionėliai | Švenčionys
                                    Mielosios Grigiškės

                                    Comment


                                      Atrodo tikrai gerai, geriau nei tikėjausi.

                                      Comment


                                        Užėjau įdomų straipsnį, kuriame sutrauktai aprašoma kokiu būdu buvo ir yra įsisavinama ši didelė teritorija. Nukopijuoju straipsnį, kad turėti čia kaip kopiją, būtų patogiau skaityti.
                                        (PS. aš asmeniškai esu už šios teritorijos vystymą, tik ne tokį ir ne tokiais būdais kaip buvo padaryta. Gaila, kad pas mus gajūs korupciniai vėjai diskredituoja gerą plėtrą ir didelį jos poreikį ir tada vyraujantis žmonių nepasitenkinimas plėtra bendraja prasme įgauna pagrįstumo.)


                                        Kreivų veidrodžių karalystė NT versle
                                        https://www.respublika.lt/lt/naujien...ste_nt_versle/

                                        Versle neretai pasitaiko, kad oficialūs sandorių tekstai už įmantrių formuluočių širmos stengiasi paslėpti tikrąją susitarimo esmę. Tačiau niekur šis skirtumas tarp tiesos ir „dūmų uždangos“ nėra toks ryškus kaip nekilnojamojo turto (NT) versle. Jeigu tikėtume oficialiais dokumentais, NT vystytojai panašūs į beprotiškai rizikuojančius avantiūristus su kartais prabundančiomis pranašo galiomis.

                                        „Žalgirio“ stadiono pardavimo, nugriovimo ir tolesnės plėtros istorija nuo pat pradžių buvo apgaubta finansinių aferų ir machinacijų ūko. 1948 m. vokiečių karo belaisvių pastatytą statinį pačiame miesto centre įsigijo Ūkio bankas, kuris planavo jį nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują, modernų 10 tūkst. vietų futbolo stadioną. Savivaldybė žadėjo už vieną žiūrovo vietą sumokėti 2500 eurų, visą 25 mln. eurų sumą išmokant per 10 metų. Ūkio bankui bankrutavus, šių planų buvo atsisakyta, o stadioną perėmė Šiaulių bankas.

                                        Šiaulių bankas neatskleidžia, kokia suma buvo įvertintas perimtas stadionas. Redakcijos žiniomis, vertė, lyginant su rinkos kaina, buvo sumažinta mažiausiai triskart ir siekė apie 40 mln. litų. Jeigu per dvejus metus būtų pavykę parduoti perimtą turtą brangiau už įvertinimą, skirtumas būtų atitekęs Ūkio banko kreditoriams. Po dvejų metų termino pelnas jau keliautų į ŠB kišenę. Nenuostabu, kad ŠB pasistengė per įvairius buhalterinius manevrus tuos dvejus metus „pratempti“ ir turto per tą laiką neparduoti. Tuo metu pagrindinis pretendentas įsigyti „Žalgirio“ stadioną UAB „Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis spaudoje ne kartą piktinosi, jog yra priverstas laikyti nenaudojamą didžiulę rezervuotą sumą grynaisiais.

                                        Galiausiai 2015 m. „Žalgirio“ stadioną už 41 mln. eurų įsigijo „Hanner“, o apvalus, daugiau nei 10 mln. eurų, pelnas nusėdo ŠB savininkų kišenėse. Čia iškyla pirmasis įdomus klausimas šioje miglotoje istorijoje - o ką gi už 41 milijoną nusipirko „Hanner“? Oficialus atsakymas - „Žalgirio“ stadiono pastatą. Ir tik pastatą, nes žemės sklypas toje vietoje priklauso valstybei.

                                        „Tikra tiesa, „Hanner“ pirko pastatus. O žemė yra valstybinė. Ir tokia ji išlikusi iki šiol, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus. - Jeigu jie mokėjo tuos milijonus, manydami, kad gali daryti, ką nori, tai yra mūsų valstybinių institucijų darbo brokas.“

                                        Ir ką padarė naujasis savininkas su savo brangiai įsigyta nuosavybe? Ją sunaikino. „Žalgirio“ stadionas buvo nugriautas. Tai už ką buvo sumokėtas 41 mln. eurų? Akivaizdu, kad atsakymai - oficialus ir teisingas - į šį klausimą skiriasi iš esmės.

                                        Šis pirkinys atrodo dar keisčiau, žinant, kad reikalavimas ten statyti futbolo stadioną niekur nedingo.

                                        „Pagal galiojantį miesto bendrąjį planą - ne pagal pagrindinį brėžinį reikia žiūrėt, o pagal socialinės infrastruktūros brėžinį 7.2 - ten yra prioritetinė vieta sporto įrenginiams statyti, - pasakojo G.Tiškus. - Buvo šitos teritorijos detaliojo plano konkursas, tai užstatymas ten, vienoks ar kitoks, buvo numatytas palei kraštus, tačiau stadionas išliko. Bet šiandien apie stadiono statybą nekalbama. Jie pradėjo statyti biurus ir viešbutį jau pastatė, o tas vidurys - kaip tik vakar ėjau - ir vienas prožektorius yra išlikę, taip sakant, imituojama, kad ten kažkas bus, nors „Hanner“ aiškiai ne kartą sakė, kad jie ten jokio stadiono nestatys. Tai tokiu atveju, kyla klausimas - jeigu bendrasis planas yra norminis teisės aktas, pagal teismų išaiškinimą prilyginamas įstatymui, tai kodėl vienais atvejais juo reikia vadovautis, kitais - nereikia?“

                                        Lieka tikėti, kad „Hanner“ savininkas A.Avulis turi pranašystės dovaną. „2017 m. Vilniaus miesto taryba priėmė rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad keičiant miesto bendrąjį planą, bus atsisakyta numatyto prioritetinio sporto ir pramogų objekto - nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru. Bendrajame plane šiame sklype plėtrą ketinama numatyti miesto centro dešiniajame Neries krante, atsisakant bet kokių privalomų reikalavimų ten numatyti futbolo stadioną. Patvirtinus naują Bendrąjį planą reikalavimo statyti stadioną minėtame sklype nebeliks“, - informuoja sostinės savivaldybė.

                                        Bet kol kas naujas Bendrasis planas nėra patvirtintas ir reikalavimas statyti naują stadioną dar galioja. 2017 m. pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pašalinti nustatytus nuomos sutarties tarp valstybės ir UAB „Hanner“ pažeidimus. Vykdydama šį nutarimą, Nacionalinė žemės tarnyba informavo „Hanner“, jog nuomos sutartis bus nutraukta dėl to, kad bendrovė nenaudoja nuomojamo žemės sklypo pagal Nekilnojamojo turto kadastre bei nuomos sutartyje įrašytą paskirtį - t.y. nestato stadiono. „Hanner“ kreipėsi į teismą. „Respubliką“ konsultavusių teisininkų nuomone, šios bylos rezultatas yra unikalus ir, ko gero, vienintelis toks Lietuvos teismų praktikoje. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, sudarytoje taikos sutartyje numatyta, kad „už teisę naudoti ir valdyti žemės sklypo teritoriją, kurioje jau yra pastatyti statiniai, bendrovė Lietuvos valstybei kaip vienkartinę kompensaciją įsipareigoja sumokėti 1 mln. eurų. Pagal šią sutartį Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi jokių pretenzijų ir reikalavimų bendrovei dėl šio valstybinės žemės nuomojamo ploto“. Beje, taikos sutartyje pabrėžta, kad „kitą nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalį bendrovė šiuo metu gali naudoti tik futbolo arenos statybai“.

                                        Šį sprendimą sunku pavadinti kaip nors kitaip, nei oficialiu kyšiu valstybei. Vadinasi, remiantis tokia praktika, verslininkai nuomojamuose valstybiniuose sklypuose gali statyti, ką nori, pažeidinėti galiojančius teisės aktus, o paskui atsipirkti „vienkartine kompensacija“ valstybei? Ar tokia privilegija suteikta tik A.Avuliui?

                                        „Nematau didelio skirtumo tarp „Vijūnėlės“ dvaro ir „Žalgirio“ stadiono, - teigė G.Tiškus. - „Vijūnėlės“ dvaras buvo nugriautas, nes prieštaravo bendrajam planui. O „Žalgirio“ stadionas užstatomas biurais ir gyvenamaisiais namais, nors bendrajame plane ten turi būti prioritetinė vieta sporto įrenginiams. Tokia prasme aš nematau skirtumo tarp jų. Mano galva, tokių dvigubų standartų neturėtų būti. „Vijūnėlės“ dvarą nugriaunam, nes jis mažiukas, o didžiulių kompleksų jau nebegriaunam?“

                                        Jau baigiant rašyti straipsnį, Vilniaus savivaldybės tinklalapyje pasirodė skelbimas, kad š.m. vasario 19 d. miesto Taryba svarstys administracinės paskirties pastato, buvusio „Žalgirio“ stadiono sklype, projektą. Daugiau nei 6 hektarų sklypas jau įvardijamas kaip „Hanner“ grupės įmonės „Promola“ nuosavybė. „UAB „Promola“ yra įsigijusi keletą sklypų. Dalis sklypų buvo nuomojama, dalis buvo nuosavybė - išsipirkta jau ankstesnių savininkų“, - taip į klausimą, kada ir už kiek valstybinis sklypas tapo privačia nuosavybe, atsakė Vilniaus savivaldybė.


                                        PS.
                                        Dar vienas papildomas mano asmeninis pastėbėjimas - forume vis užeinu svarstymus kodėl miesto architektas pakalnė (vardas kiek pakeistas) yra nefunkcionuojantis, neturintis stuburo. Iš tam tikrų šaltinių (kurie yra statybų srityje daugelį metų ir turi aukštą kompetenciją) išgirdau apie įdomią pakalnės ir vavulio (vardas kiek pakeistas) sąsają. Savo laiku, kai pakalnė kilo karjeros laiptais, jo kilimą protegavo vavulis tol kol jis atsidūrė dabartinėse pareigose. Jei tokia informacija teisinga, išvadas / prielaidas, manau, galime pasidaryti sau ir bus atsakyta į bent keletą klausimų kodėl tam tikri procesai vyksta kaip vyksta..

                                        Comment


                                          Straipsnis geras ir informatyvus, tik kas iš to? Karavanas toliau ėjo ir eis, manau, VMS pozicija sutampa su dominuojančia (ar garsiai šaukiančia) šito forumo narių pozicija - kad px tie bendrieji ir detalieji planai, px tos sklypų paskirtys, jų pažeidimai ir px tie "taikos susitarimai" po kilimu - svarbu statyti, statyti kuo aukščiau ir daugiau, parduoti ir kalti pinigą. Ne tie laikai, ne tie žmonės

                                          Comment

                                          Working...
                                          X