Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

"Kuro aparatūros" konversija | „Loft Town“

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    gal galit apšviest - ką gi tokio unikalaus reikėtų palikti iš buvusio Kūro aparatūros gamyklos? Sukripusias sienas, supuvusius langus (juos keist būtina), unikalia kanalizaciją (ar ji bent funkcionuoja) ir pan.? Ar čia tik pas mūsų verslinykus asociacija - loft=sena, apleista gamykla ir to užtenka? Suprantų - Čikaga, Niujorkas, Londonas - senieji pramoniniai rajonai praktiškai miesto centre, pastatai ne vieno aukšto, statyba iš plytų (o ne taip kaip KAG - beveik arkinis sandėlys). Ar ne pigiau viską nugriaut ir pastatyt iš naujo? abejotinos sėkmės projektas.

    Comment


      #22
      Man ir vaidenasi, kad cia tik didelis Piaras ir akiu muilinimas. Tikslas turbut paprastas - statybos leidimas pasilengvinant zemes paskirties keitimo, poveikio aplinkai vertinimo ir pan. proceduras. Jokie kaimynai tikrai del nieko nepriestaraus. O veliau jau galima daryti ka tik nori - nors ir antra vandens parka statyti. Nu alia "nezymus" projekto pakeitimai
      Paskutinis taisė Ginthus; 2011.02.04, 15:41.

      Comment


        #23
        Maža kaina ir erdvės galimybėmis viliojantys loftai – lyg katė maiše
        Inga Saukienė,
        www.DELFI.lt
        2011 vasario mėn. 13 d. 18:09


        Pasaulyje išpopuliarėjusi mada įrengti gyvenamuosius būstus buvusiose industrinėse patalpose atsirito ir iki Lietuvos. Šie būstai vartotojus vilioja mažesne kaina bei neribotomis erdvės galimybėmis, tačiau abejonių kelia dėl saugumo gyventojų sveikatai. Ne paslaptis, kad šiose patalpose buvo dirbama su aplinkai pavojingomis medžiagomis. Loftų projektų vystytojai tikina, kad atlikti tyrimai šias abejones išsklaido, tuo tarpu specialistai negali to iki galo nei patvirtinti, nei paneigti.

        Loftais pradėjo domėtis ir jaunos šeimos

        Loftų erą, prasidėjusią 20-to amžiaus pradžioje, paskatino industrializacija. Augant miestams apleistos gamyklų teritorijos neretai atsidurdavo jų centre. Užuot šiuos pastatus nugriovus, imta juos rekonstruoti į elitinius namus, verslo ir prekybos centrus ar biurus. Tokio sprendimo privalumą teigiamai įvertino ir ekologijos šalininkai – mažiau naujų statybų, mažiau atliekų ir tuo pat metu sutvarkoma aplinka.

        Šiuo metu loftas tampa dar finansinio pasisekimo bei aukštos vietos visuomenėje požymiu, o gyventi loftuose tampa madinga ne tik tarp meno žmonių, kurie pirmieji loftuose ėmė įrenginėti savo dirbtuves, bet ir tarp turtingųjų.

        Anot Vilniaus „Kuro aparatūros“ gamykloje vykdomo projekto „Loft Town“ vystytojų atstovo Lauryno Filipavičiaus, iš preliminarių rezervacijų matyti, kad susidomėjimas loftais Lietuvoje taip pat auga. Šios rūšies nekilnojamo turto kainų augimas pasaulyje – vienas didesnių. Įrengti būstai jau parduodami perpus brangiau nei buvo įsigyti.

        „Prieš porą metų loftai buvo labiau patrauklūs tik menininkams, šiandien jais domisi jaunos šeimos, iniciatyvūs žmonės, ieškantys gyvenime netradicinės erdvės, reklamos agentūros bei kitos kūrybinio verslo įmonės. Ateityje susidomėjimas jais dar labiau augs, nes kol kas jų kaina labai patraukli. Šiuo metu ji atitinka buto priemiestyje kainą. Už ją žmogus gauna gyvenamąją vietą miesto centre, ypač patogią infrastruktūrą bei erdvę, kurioje jis gali įsirengti antresoles ir perpus pasididinti plotą. Be to, erdvę galima skaidyti, kaip norisi, niekas nediktuoja, kur turi būti pertvaros, todėl galima įsirengti išskirtinio dydžio vonią, miegamąjį kad ir su pakabinama lova ir pan.“, - teigė pašnekovas.

        Paklaustas apie šių būstų saugumą, diskusijos dėl kurio viešojoje erdvėje netyla, L. Filipavičius patikino, kad vartotojams suteikiama visa informacija, kokia veikla patalpose buvo vykdoma, kokie daryti aplinkos tyrimai. „Galiu garantuoti, kad bet koks turto vystytojas šiuo aspektu tikrai nerizikuos. Paprasčiau pastatą nugriauti, išvežti gruntą ir toje vietoje pastatyti naują pastatą. Prieš penkerius metus padarėme visus įmanomus tyrimus, pakartotinai juos darėme 2008 ir 2010 m. Jaudintis tikrai neturime dėl ko – tarša nenustatyta. Tiesa, mes keisime tam tikrus grunto sluoksnius, tačiau tai susiję tik su pastato pažeminimu“, - sakė loftų vystytojų atstovas.

        Sovietmečio mentalitetas: kam atliekas išvežti, jei galima užkasti?

        DELFI kalbintas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka tokias teritorijas vertina nevienareikšmiai. „Ten vyko vienokia ar kitokia gamybinė veikla ir kas pasakys visą tiesą, kas ten buvo daroma ir kokios medžiagos galėjo susikaupti? Viena situacija su pastatais, tačiau dar yra teritorija aplink juos. Kas gali garantuoti, paneigti arba patvirtinti, kad ten nebuvo užkastos kokios nors medžiagos, kaip buvo mėgstama daryti sovietiniais laikais? Kad nereikėtų nuolat išvežinėti, nepatogų daiktą, tirpalą, medžiagą ar dar ką nors sugalvodavo užkasti vietoje. Tuo laiku tiesiog buvo toks mentalitetas: elgtis ne taip, kaip privalu, bet kaip paprasčiau. Mano manymu, jis išlikęs iki mūsų dienų. Dabar žmonės net nesivargina užkasti – miškai pilni padangų ir kitokių atliekų“, - svarstė pašnekovas.

        Anot specialisto, atliekamais tyrimais galima pasitikėti – jie yra tikslūs. Kita vertus, tarša normatyvinių reikalavimų gali neviršyti, tačiau jeigu žmogaus organizmą ji veikia nuolat, gali turėti savų pasekmių. Be to, kas nekenkia suaugusiam žmogui, nereiškia, kad bus nepavojinga vaikams, kurie žais tame kieme.

        „Gamyklų yra visame pasaulyje, o jų tarša priklauso nuo technologijų ir nuo to, kai elgiamasi su tomis pavojingomis atliekomis. Vienos valstybės susitvarko puikiai, kitos – ne. Kurioms priskirsime save? Bet kuriuo atveju teigti, kad visos senų gamyklų patalpos pavojingos, negalima. Viskas priklauso nuo žmonių elgesio su tomis pavojingomis medžiagomis“, - svarstė V. Keturka.

        Velnias ne toks juodas, kokį jį piešia

        Laboratorinius tyrimus atliekančios įmonės „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis teigė, kad nustatyti nematomą taršą yra taip pat sudėtinga, kaip gydytojui diagnozuoti neapčiuopiamą ligą. Mat tyrimams imami tik taškiniai mėginiai. Kita vertus, egzistuoja metodikos, nurodančios, kuriose vietose reikia tuos mėginius paimti, kad jie labiau atspindėtų aplinką.

        Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, norint gauti leidimą pertvarkyti industrines patalpas, būtina ištirti tik dirvožemį aplink ir požeminį vandenį, tačiau, A. Marcinonio manymu, greitai šis procesas bus sunormintas. Iki šiol nebuvo tokio poreikio – pastatus tiesiog nugriaudavo ir sumaldavo statybinių medžiagų sąvartynuose.

        „Jau yra tekę tirti tokias patalpas. Tyrimas sudėtingas, o kaštai, norint ištirti detaliai, pakankamai dideli. Tačiau viskas įvykdoma. Kol kas negirdėjau, kad patalpos, kuriose įrenginėjami loftai, būtų labai smarkiai užterštos. Tarša labiau būna vizuali. Tarkime, matosi, kad pritaškyta naftos produktų. Jei tokios vizualios taršos nėra, labai abejotina, kad cecho sienos kuo nors gali būti užterštos. Gamta taip paprastai nepriima kažkokių medžiagų, o jei atsiranda padidintos tam tikrų medžiagų koncentracijos, su laiku ji pati susitvarko“, - teigė pašnekovas.

        Tiesa, matoma tarša taip pat gali būti sunkiai pašalinama. Pavyzdžiui, jei yra aptaškytos sienos, kyla klausimas, kiek tos medžiagos įsigėrė. Nuo paviršiaus viską galima nukrapštyti ir nuplauti plovikliais, bet iš vidaus išplauti sudėtingiau. Gali būti taip, tarša ir neviršys leistinos normos, bet gali sudaryti tam tikrų nepatogumų, pavyzdžiui, patalpos turės specifinį kvapą.

        „Visgi žmonės gal per daug baiminasi – nėra tas velnias toks juodas, kokį jį paišo. Įvairių medžiagų aplinkoje yra visur, svarbiausia, kad jos neviršytų leistinos koncentracijos“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pašnekovas. Kita vertus, loftais besidomintiems vartotojams jis patarė pareikalauti iš pardavėjo dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kokia veikla šiose patalpose buvo vykdoma, kokios teršiančios medžiagos buvo naudojamos, kokie aplinkos tyrimai atlikti.

        Comment


          #24
          Parašė Tomizmas
          Aš asmeniškai, niekada nenorėčiau gyventi pastate, kur buvo gamykla, ir dar kokia - susijusi su kuru. Juk aplinka, teritorija, be jokios abejonės, užteršta kaip reikiant, nežinia kokiomis medžiagomis. O higienos normomis labai nepasitikėčiau, visi žinome kaip sutvarkomi tokie reikaliukai - tik žinok ką tepti. Man jau geriau naujas namas kad ir toliau nuo centro, bet plynoje vietoje (aišku, ne ant šiukšlyno) - didesnė garantija, kad nekvėpuoji iš kokio požemio sklindančiais gyvsidabrio ar kokio kito brudo garais. Tokia mano kukli proletariška nuomonė apie šį glamūrinį išmislą.

          Tokiose teritorijose protingiausia būtų statyti kokius prekybos centrus ar įstaigas - žodžiu, pastatus, kuriuose žmonės (aišku, neskaitant darbuotojų) neužsibūna per ilgai - ateina apsiperka ar sutvarko kokius reikalus, ir išeina. Bet gyventi nuolat - vis dėlto rizika.
          Nesutinku su tavim zinok. As mielai gyvenciau "lofte". Visu pirma, daug erdves. Gali tusus tureti, uzsimanei gali kase viduje zaisti, juk aukstos lubos labai, nori gali net vidaus baseina isikurt. Tie loftai mano manymu atviriems zmonems padaryti, tokiems kurie neprisirisa prie gyvenamosios vietos.

          Kas del saugumo tai vel abejoju. Juk pries remonta jie buna isvalyti, greiciausiai net su chemikalais. plius, nusipirkus tik griaucius gali pats issivalyti labai kokybiskai. Kaip tu parasei tai leidai suprast kad ten kokia radijacija isikurus gyvena.

          Comment


            #25
            Nesąmonė gyventi tokiose vietose.

            Comment


              #26
              As tai su Tomizmu sutinku, tiktai, kad as buciau nieko pries gyventi tenai, jeigu visa ta gamykla sulygintu su zeme, ir jos vietoj pastatytu ka nors naujo, kur butu panaudota is nauju statybiniu medziagu

              Comment


                #27
                Keisti jus zmones


                Tikrai jusu negundo?

                As tai tikrai savo svediska buta i sita grazuoli iskeisciau...

                Comment


                  #28
                  Parašė Andrejavus Rodyti pranešimą
                  Keisti jus zmones
                  Atvaizdas


                  Tikrai jusu negundo?

                  As tai tikrai savo svediska buta i sita grazuoli iskeisciau...
                  Ar esi kada sovietinėje gamykloje lankęsis?

                  Spėju net neįsivaizduoji kaip ten viskas vykdavo... TSRS ne Šveicarija, kiek kitoks požiūris ir procesai.

                  Pats mačiau kaip Kuro aparatūroje kieme išpilinėjo tepalus ir visokį š kol gamykla dar veikė.
                  http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                  Comment


                    #29
                    Chebra, kuro aparatūra - tai ne mažeikių nafta, kiek aš suprantu tenais ne kurą gamino, o aparatūrą Manau Jūsų baimės šiek tiek nepagrįstos - pažiūrėkit kiek mašinos kuro ir teršalų į mūsų gatves išmeta kiekvieną dieną. O čia elektros prietaisų (?) gamykla, kuri prieš 20 metų veikė, nemanau, kad tenais kaip nors labiau užteršta, nei bet kur kitur.

                    Comment


                      #30
                      Tai taip, kuro aparatūra- sanatorija su purvo voniom ir druskos kambariais
                      Ne kokia nors Mažeikių nafta ar Plasta juk...
                      http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                      Comment


                        #31
                        Pilstot jūs čia iš tuščio į kiaurą, vieni: "aš manau, kad ten užteršta", kiti: "nemanau, kad ten užteršta", o kaip yra iš tiesų, niekas tiksliai nežino O aš manau, kad rimtai susidomėjus tokio objekto įsigijimu, galima pasikviesti kokius nors ekspertus, kad ištirtų tą užterštumą ir nereiks be pagrindo jaudintis.

                        Comment


                          #32
                          Nereik būti naiviu ir galvoti, kad metalo apdirbimo įmonėje skraidė drugeliai ir pro langus švietė saulutė.

                          Be to, aš ne manau, kad ten užteršta, o pats savo akim mačiau gamybos procesą ir kiemo vyksmus

                          Neužterštų gamyklų tiesiog nebūna, vienos užterštos daugiau- kitos mažiau, nebent tai knygų ar duonos sandėlis.
                          Aišku kievieno pasirinkimas kur gyventi kaip ir pvz. rūkyti ar ne.

                          O šičia kainos kas norės ištirti tokias patalpas.

                          KIEK TAI KAINUOS?

                          Dar vienas svarbus klausimas – kiek tokie tyrimai kainuos? Pagrindiniai tyrimai, išvardinti aukščiau viso kainuos apie 280Lt. + transporto išlaidos.
                          Atlikus šiuos žingsnius nereikės jaudintis dėl įvairų pavojų, savo naujuosiuose namuose galėsite jaustis saugiai ir patogiai. Dažniausiai tokio turto pardavėjai ištiria patalpų būklę, tad prieš perkant galima prašyti ir jų pateikti tokių tyrimų rezultatus. Na o jei tirtose patalpose randama, kad kažkoks elementas viršyja normas, svarbu išsiaiškinti ar įmanoma tą normą sumažinti, tokiais klausimais jus geriausiai informuos tos pačios tarybos, kurioje darėte tyrimus specialistai, tad net ir užteržtas patalpas, galima paversti tinkamas gyvenimui.


                          Dar noriu išvardinti galimus papildomus tyrimus ir jų kainas. Žinoma, kokie papildomi tyrimai geriausiai patars Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai.
                          MĖGINIŲ PAĖMIMAS
                          Nuoplovų, nuograndų, atspaudų mėginių paėmimas nuo aplinkos paviršių mikrobiologiniam, parazitologiniam tyrimui / 5,7Lt.
                          Patalpų oro mėginio paėmimas sedimentacijos metodu mikrobiologiniam tyrimui / 5,0Lt.
                          Patalpų oro mėginio paėmimas instrumentiniu metodu mikrobiologiniam tyrimui / 7,2Lt.
                          APLINKOS ORO CHEMINIAI TYRIMAI
                          Acetono kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 37,2Lt.
                          Acetono kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 62,6Lt.
                          Acto rūgšties aldehido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 44,7Lt.
                          Acto rūgšties kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 36,8Lt.
                          Akroleino kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 36,2Lt.
                          Aliuminio oksido kiekio nustatymas elektroterminės absorbcijos spektrometrijos metodu / 101,2Lt.
                          Amilo acetato kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,3Lt.
                          Amilo alkoholio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,3Lt.
                          Amoniako kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 38,6Lt.
                          Amoniako kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 34,2Lt.
                          Aromatinių angliavandenilių kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 161,8Lt.
                          Chlorintų angliavandenilių kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 189,6Lt.
                          Nesočiųjų angliavandenilių kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 61,0Lt.
                          Sočiųjų angliavandenilių (C1-C10) kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 41,1Lt.
                          Sočiųjų angliavandenilių (C1-C10) kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 63,8Lt.
                          Anglies dioksido kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 36,3Lt.
                          Anglies dioksido kiekio nustatymas ekspres metodu / 15,9Lt.
                          Anglies monoksido kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 36,5Lt.
                          Anglies monoksido kiekio nustatymas ekspres metodu / 15,4Lt.
                          Anglies tetrachlorido kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 64,7Lt.
                          Azoto oksidų kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 43,3Lt.
                          Bendrosios migracijos nustatymas gravimetrijos metodu / 39,8Lt.
                          Benzeno kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 39,1Lt.
                          Benzeno kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,5Lt.
                          Benzino kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 40,3Lt.
                          Benzino kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 61,7Lt.
                          Butanolio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 69,2Lt.
                          Butilacetato kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 65,7Lt.
                          Butilcelozolvo kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 51,6Lt.
                          Chloro kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 37,2Lt.
                          Chloro kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 25,9Lt.
                          Chloroformo kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 66,8Lt.
                          Chromo anhidrido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 42,2Lt.
                          Chromo kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 41,9Lt.
                          Ciano vandenilio kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 47,8Lt.
                          Cikloheksano kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 65,7Lt.
                          Cinko oksido kiekio nustatymas atominės absorbcijos spektrometrijos metodu / 90,3Lt.
                          Dibutilo ftalato kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 49,1Lt.
                          Dichloretano kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 67,9Lt.
                          Dietilo eterio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,9Lt.
                          Dioksano kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 65,1Lt.
                          Dioktilo ftalato kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 58,2Lt.
                          Druskos rūgšties kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 36,4Lt.
                          Dulkių kiekio nustatymas gravimetrijos metodu / 24,2Lt.
                          Etanolio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 69,7Lt.
                          Etilacetato kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 66,7Lt.
                          Etilbenzeno kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,2Lt.
                          Etilcelozolvo kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 45,9Lt.
                          Etilmerkaptano kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 47,0Lt.
                          Etilmerkaptano kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 71,6Lt.
                          Fenolio kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 44,7Lt.
                          Fenolio kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 36,5Lt.
                          Formaldehido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 42,0Lt.
                          Fosforo rūgšties anhidrido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 37,8Lt.
                          Fosforo rūgšties kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 45,4Lt.
                          Fozgeno kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 39,4Lt.
                          Freono kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 65,0Lt.
                          Geležies oksido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 53,8Lt.
                          Geležies oksido kiekio nustatymas atominės absorbcijos spektrometrijos metodu / 90,3Lt.
                          Gliutaro aldehido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 44,9Lt.
                          Gyvsidabrio kiekio nustatymas ekspres metod / 23,0Lt.
                          Heksano kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 66,2Lt.
                          Hidrochinono kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 35,6Lt.
                          Izobutanolio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,8Lt.
                          Izopropanolio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 66,7Lt.
                          Mangano kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 49,0Lt.
                          Metalo kiekio nustatymas atominės absorbcijos spektrometrijos metodu / 90,3Lt.
                          Metalo kiekio nustatymas elektroterminės atominės absorbcijos spektrometrijos metodu / 101,2Lt.
                          Metanolio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 64,8Lt.
                          Metilakrilato kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,6Lt.
                          Metileno chlorido kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,0Lt.
                          Metilmetakrilato kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 67,4Lt.
                          Modeliavimas (degtukai) gravimetrijos metodu / 22,0Lt.
                          Molibdeno oksido kiekio nustatymas elektroterminės atominės absorbcijos spektrometrijos metodu /101,2Lt
                          Natrio chlorido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 46,7Lt.
                          Nikelio kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 36,6Lt.
                          Ozono kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 41,2Lt.
                          Ozono kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 35,7Lt.
                          Perchloretileno kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,3Lt.
                          Pesticidų kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 117,7Lt.
                          Pramonės dirbinių tyrimo sąlygų modeliavimas / 40,4Lt.
                          Propanolio kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 67,9Lt.
                          Sieros dioksido kiekio nustatymas fotometrija, gravimetrijos metodu / 40,5Lt.
                          Sieros rūgšties kieko nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 51,1Lt.
                          Sieros rūgšties kieko nustatymas fotometrijos metodu / 37,3Lt.
                          Sieros vandenilio kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 37,7Lt.
                          Sieros vandenilio kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 43,4Lt.
                          Skruzdžių rūgšties kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 34,1Lt.
                          Stireno kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 68,7Lt.
                          Suodžių kiekio vizualinis nustatymas / 20,4Lt.
                          Suvirinimo aerozolių kiekio nustatymas gravimetrijos metodu / 24,3Lt.
                          Šarmų kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 41,6Lt.
                          Švino kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 36,3Lt.
                          Tepalo rūko kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 37,5Lt.
                          Tetrahidrofurano kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 41,5Lt.
                          Titano oksido kiekio nustatymas elektroterminės atominės absorbcijos spektrometrijos metodu / 101,2Lt.
                          Tolueno kiekio nustatymas indikatoriniais vamzdeliais / 41,5Lt.
                          Tolueno kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 67,2Lt.
                          Trichloretileno kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 67,5Lt.
                          Vandenilio fluorido kiekio nustatymas fotometrijos metodu / 44,2Lt.
                          Vinilo chlorido kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 113,1Lt.
                          Vaitspirito kiekio nustatymas dujų chromatografijos metodu / 65,3Lt.
                          Žibalo kiekio nustatymas emulsiniu metodu / 29,6Lt.
                          http://loftai.lt/naujienos/loftai-ir-sveikata/
                          http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                          Comment


                            #33






                            2011 IV ketv. - statybos pradžia:
                            2013 II ketv. - statybos pabaiga
                            http://www.contestus.lt/index.php/pa...e/0/itemid/216
                            blaivumas išlaisvina

                            Comment


                              #34
                              Parašė Andrejavus Rodyti pranešimą
                              Nesutinku su tavim zinok. As mielai gyvenciau "lofte". Visu pirma, daug erdves. Gali tusus tureti, uzsimanei gali kase viduje zaisti, juk aukstos lubos labai, nori gali net vidaus baseina isikurt. Tie loftai mano manymu atviriems zmonems padaryti, tokiems kurie neprisirisa prie gyvenamosios vietos.

                              Kas del saugumo tai vel abejoju. Juk pries remonta jie buna isvalyti, greiciausiai net su chemikalais. plius, nusipirkus tik griaucius gali pats issivalyti labai kokybiskai. Kaip tu parasei tai leidai suprast kad ten kokia radijacija isikurus gyvena.
                              Mielai gyventi lofte galima, bet tiktai įsitikinus, kad ten nėra taršos. O tam reikia tyrimų. Jų kainas pateikė Music. Paskaičiuok, kad tavo loftukui tyrimai kainuos kelis tūkstančius litų. O jei ras kokią taršą, kas tada? Pirksi? Pinigai tyrimams išmesti... Bandysi reikalauti pašalinti taršą? O jei rangovas atisakys? Ar vis tiek pirksi ir pats savo lėšomis šalinsi?
                              Naivuolis neišpasakytas, jei manai, kad statybos bendrovė, darydama konversiąj į loftus viską išvalė. Tiksliau ji nieko nevalė ir net netyrė taršos. Suprask pagaliau, kad viskas kainuoja, o verslui nerūpi nei žmogaus sveikata, nei gyvybė. Rūpi tik pelnas. O jis didesnis papildomai nekišant pinigų į tyrimus ir išvalymą. Ar bent įsivaizduoji, kokio masto tyrimų reikia nuodugniai ištirti gamybinių pastatų taršą? Ten ir kelių milijonų įvairiemsa tyrimams nepakaks...

                              Comment


                                #35
                                Idomus ir matau arsias diskusijas sukeliantis projektas. Manau abi puses eina per gyliai i krastutinumus, nes niekas taip ir nepateiks jokiu faktu. Jei labai noresi buto, imsi ir issitirsi, ar ten betone yra prisigerusiu "negeru" daleliu.
                                Pati reklamine kompanija manau vystysis tikrai ne ta linkme, kad kaip ramu ir sveika cia gyventi, o i veiksma, judruma, miesto gyvenima, matomai i jaunesnius nei vidutinio amziaus zmones su pajamomis, kuriems tas "loftas" labiau rupes (is teigiamos puses) negu "bice, ten gi gamino velniai zino ka".

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė karceris Rodyti pranešimą
                                  Pati reklamine kompanija manau vystysis tikrai ne ta linkme, kad kaip ramu ir sveika cia gyventi, o i veiksma, judruma, miesto gyvenima, matomai i jaunesnius nei vidutinio amziaus zmones su pajamomis, kuriems tas "loftas" labiau rupes (is teigiamos puses) negu "bice, ten gi gamino velniai zino ka".
                                  Jo bus formuojamas įspūdis, kad kas domisi savo ir savo vaikų sveikata senas ir atsilikęs, nes moderniems bičams nusispjaut ant tokių problemų. Vistiek dažniausiai tokie vadovaujasi šūkiu "die young"

                                  Comment


                                    #37
                                    Parašė karceris Rodyti pranešimą
                                    Idomus ir matau arsias diskusijas sukeliantis projektas. Manau abi puses eina per gyliai i krastutinumus, nes niekas taip ir nepateiks jokiu faktu. Jei labai noresi buto, imsi ir issitirsi, ar ten betone yra prisigerusiu "negeru" daleliu.
                                    Pati reklamine kompanija manau vystysis tikrai ne ta linkme, kad kaip ramu ir sveika cia gyventi, o i veiksma, judruma, miesto gyvenima, matomai i jaunesnius nei vidutinio amziaus zmones su pajamomis, kuriems tas "loftas" labiau rupes (is teigiamos puses) negu "bice, ten gi gamino velniai zino ka".
                                    Gamino ten aišku ką, buvo daug benzino, saliaros, žibalo, tepalo, emulsijos. O kiek ten po žeme užkasta visko............
                                    "Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
                                    Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."

                                    Adam Mickiewicz

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė Edvard Rodyti pranešimą
                                      Gamino ten aišku ką, buvo daug benzino, saliaros, žibalo, tepalo, emulsijos. O kiek ten po žeme užkasta visko............
                                      Buvo užsakytas tyrimas ir buvo konstatuota, kad užteršta..atlikus tą ir aną gyventi galima.. Deja, nenoriu reklamos tai firmos neminėsiu, pinigus gavo, todėl nemanau, kad nebuve vietoj išvadas rašė.. Kaip jau kažkas minėjo tai naturalu.. ir aišku kaži ar kas investuos konstrukcijų "valtymą" o apie požeminius turtus išvis tyla..

                                      Comment


                                        #39
                                        Šalia madingų loftų – nafta užteršta žemė
                                        http://verslas.delfi.lt/realestate/s....d?id=52238889
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          #40
                                          Per B-team konferenciją savivaldybėje, dalyvavęs chemikas (iš Achemos jei neklystu) sakė nėra problema išvalyti tokias teritorijas. ir taiyra brangu jeigu skubama - išvežti gruntą, taikyti greitas metodikas, o jeigu naudoti lėtą valymo būdą, tai nėra brangu.
                                          Reikia fotografo?

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X