Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėda

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, be makroekonomikos rodiklių gerinimo ir stabilizacijos uždavinių, iškyla dar ir gyventojų socialinio komforto lygio kėlimo problema.

    Vienas iš šio uždavinio punktų yra šiuolaikiškas būstas, kuris apima ne tik naujai pastatytus namus, bet ir seno gyvenamojo fondo modernizavimą.

    Norint maksimaliai išnaudoti esamą gyvenamąjį fondą, būtina jį modernizuoti pagal šiuolaikinius reikalavimus. Aišku, kad be valstybinės programos ir lengvatinių kreditų gyventojai vieni šio uždavinio neišspręs. Valstybei patvirtinus naują būsto strategiją iki 2020 metų ir paruošus "Daugiabučių namų modernizavimo-finansavimo programą 2007 – 2013 metams", gyventojams – būsto savininkams atsirado didesnės galimybės dalyvauti namų modernizavimo procese. Tačiau programos spragos trukdo efektyviai jos plėtotei.

    Nėra nuomai

    Po privatizacijos beveik neturime nuomojamų butų sektoriaus. Neliko manevrinio fondo, kuris galėtų būti panaudotas kaip tam tikros gyventojų dalies laikinas būstas. Antra problema yra mažos gyventojų pajamos ir didėjantis jų turtinis sluoksniavimasis. Trečia – netobula įstatyminė bazė. Nevykdoma būsto reprivatizacija ir nėra su ja susijusių socialinių saugiklių, be to, šiam procesui išjudinti iš mirties taško neskiriama pinigų, nepropaguojama. O nerealiai išpūstos seno gyvenamojo fondo kainos veda prie didesnės gyventojų dalies nihilizmo. Keista situacija, kai gyventojai - butų savininkai disponuodami nemažu turtu neturi pakankamai lėšų jį tvarkyti. Išeitis gali būti tik mažinti šį turtą (keisti į mažesnį butą), arba jo atsisakyti – reprivatizuoti, tai yra grąžinti jį valstybei už nominalią kainą. Matant, kaip didėja parduodamų žemės sklypų kainos ir kyla naujos statybos kaštai, iškyla klausimas – kas gyvens tuose naujuose kvartaluose ir namuose? Pensininkai, tarnautojai, ar tie, kurie dabar išvažiuoja dirbti į užsienį ir grįš į tėvų namus po 5 –10 metų? Gal yra suplanuoti dideli demografiniai pokyčiai, apie kuriuos mes dar nežinome? Matyt, reikia mūsų politikams rimtai pagalvoti apie šias problemas ir priimti atitinkamus sprendimus. Kitaip ateis laikas, kai grius surūdiję balkonai ir suirę fasadai, bus pavojinga vaikščioti miesto gatvėmis. Mano galva, valstybės parama daugiabučių namų savininkų bendrijoms yra pakankama. Bendrijoms tik reikia greičiau įsijungti į šią būsto renovavimo programą: pražūtinga vilkinti jos pradžią, nes, didėjant statybos kainoms, sensta investiciniai projektai. Greičiau reikia sukaupti renovacijos pradinį įnašą, iš jo bus mokama už projektavimo - konsultavimo darbus. Laikui bėgant natūraliai mažėja fondo dydis, nes sumokama už dalį atliktų darbų, o nepanaudotą jo dalį apkarpo infliacija.

    Savivalda pasyvi

    Tačiau prie šių problemų sprendimo gali efektyviau prisidėti ir vietinės savivaldos institucija. Savivaldybėje, sukūrus daugiabučių namų renovavimo fondą, būtina atnaujinti jo naudojimo taisykles. Tam pirmiausia reikia atlikti seno gyvenamojo fondo modernizacijos galimybių studiją. Joje išsiaiškinti, kiek Klaipėdoje turime tipinių namų projektų ir kokie tai namų (serijų) tipai. Pasak Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus K.Nėniaus, Vilniuje yra apie 70 tipų daugiabučių namų, o Klaipėdoje? Nes, be mūrinių namų, Klaipėdoje nuo 1965 m. pradėti statyti ir stambiaplokščiai – kiek jų yra?

    Projektavimo srityje dirbu nuo 1972 metų, baigęs VISI ir paskirtas dirbti į Klaipėdos "Miestprojekto" skyrių. Teko dalyvauti gyvenamosios statybos "karštligėje" projektuojant gyvenamuosius kvartalus. Nors tais laikais ir buvo statoma pagal tipinius projektus, tačiau LR Statybos reikalų komitetas leido Klaipėdai tuos projektus keisti, kad respublikoje nebūtų monotonijos: Vilnius skyrėsi nuo Kauno, o pastarasis nuo Klaipėdos ir Šiaulių. Šiuose miestuose veikė regioniniai namų statybos kombinatai. Mūsų stambiaplokščiai namai turėjo papildomą indeksą "K" – Klaipėda. Mūrinių gyvenamųjų namų tipiniai projektai irgi buvo keičiami, vien Alksnynės kvartalas užstatytas tipinės serijos "1 – 318 Li" namų veidrodiniais variantais, individualus yra Miško kvartalas, draugavome su vengrais – iš Debreceno parvežtas jų tipinis devynaukštis, kuris taip pat buvo šiek tiek perdirbtas. Man aišku, kad savaisiais "tipinių" namų projektais turėsime rūpintis patys, vilniečiai jų paprasčiausiai neturi, geriausiu atveju padovanos savus, kaip pavyzdinius.

    Spręs bendrijos

    Antra, aišku, kad pinigų visiems neužteks, reikia apsispręsti kokiu principu savivaldybė skirstys paramą bendrijoms ir kokiems namų tipams. Vienokiu ar kitokiu būdu gavus renovacijos tipinius projektus, vis dėlto reikės šiuos projektus pritaikyti konkrečiam namui, nes statybos leidimas išduodamas būtent namui. Sąvoka "tipinis projektas" reiškia maksimaliai renovuotą vienos ar kitos serijos tipinį namą. Tačiau bendrija gali savo narių susirinkime balsuoti už namo dalinę renovaciją (modernizaciją). Gal pirmenybę reikėtų teikti pastatams, statytiems iki 1970 metų, ir namams, stovintiems miesto istorinėje zonoje bei įtrauktiems į kultūros paveldo sąrašus. 2003 metais LR Aplinkos ministerija publikavo projektavimo ir inžinerinių paslaugų normatyvus: 10 proc. objekto kainos objektams iki 0,5 mln. Lt ir 8 proc. - kai objekto kaina nuo 0,5 iki 1,0 mln. Lt. Bendrijoms skelbiant konkursą projektavimo paslaugų pirkimui, reali šių paslaugų kaina gali būti ir mažesnė.

    Dirbdamas renovacijos srityje, pastebėjau vieną dalyką, kad DNSB valdytojai ir pirmininkai savotiškai supranta sąvoką fasadų šiltinimas. Jų nuomone, tai yra daugiausia tik galinių fasadų renovacija, nes galiniuose fasaduose mažiausiai, arba išvis nėra langų ir balkonų. Nors už balkono plokštumos yra atitvarinės sienos fragmentas, jo renovacija nevykdoma. Taigi gauname keistą hibridą – buto gretimų kambarių išorinės sienos yra skirtingos: vieno kambario sienos šiluminė varža pakeliama iki 3,5 karto, o kita lieka šalta. Nenorom išbalansuojame kambarių šiluminį režimą ir pakeičiame kambarinio oro higieninius parametrus: pasikeitė jo temperatūra, santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Vėliau pradedame skųstis pablogėjusia savijauta – iki renovacijos buvo geriau (bet brangiau), trūksta gryno oro – praveriame langus kambario ventiliacijai, taip pat pradeda pelyti konstrukcijos – "norėjome geriau, o išėjo kaip visada".

    Reikia renovacijos centrų

    Dar viena mintis – kodėl gi Aplinkos ministerijai ir Klaipėdos savivaldybei neįkūrus Renovacijos centro su pelno nesiekiančios įmonės statusu. Visą pelną, gautą savo veiklos metu, jie investuotų į savo pagrindinę veiklą – tolesnį gyvenamojo fondo modernizavimo rėmimą ir savo techninės bazės vystymą, inicijuotų pagreitintą miesto teritorijų restruktūrizacijos–skaidymo svarstymą Seime. Neapibrėžta išorinė erdvė būtų suskirstoma į visuomeninius plotus ir bendrijų nuosavybę. Vietoj vyraujančios monotonijos atsirastų individualumas. Būtina reanimuoti sąvoką reprivatizacija, tai yra iš nemokių savininkų išpirkti jų disponuojamą turtą (butus) už nominalią kainą ir tokiu būdu sukurti nuomojamą socialinių butų segmentą. Juk buvę savininkai nebus išmetami į gatvę – jie pasiliks tame bute nuomininko teisėmis. Valstybė turėtų garantuoti, kad nuo renovavimo darbų pradžios 1 kv. m nuomos kaina didės laipsniškai. Pabrangimas būtų išskirstytas 10-čiai metų ir neviršytų kontrolinių skaičių, suderintų su makroekonomikos rodikliais. Įkurti Renovacijos centrai turėtų atlikti ne tik informacinę bei apskaitos funkcijas, bet būti tarpininkai tarp samdomo projektuotojo-konsultanto iš vienos pusės ir DNSB iš kitos. Sakoma:" …yra laikas rinkti akmenis ir yra laikas juos mėtyti " – mūsų atveju yra laikas galvoti, tačiau atėjo laikas ir dirbti.


    Dienraštis "Klaipėda"
    Nekilnojamo Turto naujienos

    Comment


      Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
      Dabar šį pastatą, o kartu ir Bangų gatvėje esančius Psichiatrijos ligoninės pastatus bei 11 hektarų žemės sklypą rengiamasi parduoti per Turto banką.
      Gardus kasnelis turetu but.
      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

      Comment


        hmm... idomu, kurioje tiksliai vietoje už Jūrininkų prospekto jie žada ją statyti.

        Comment


          NT ekspertai prognozuoja, kad Klaipėda aplenks Kauną Vidmantas Matutis, "Klaipėda"
          2007 birželio mėn. 8 d.
          Delfi.lt


          Nekilnojamojo turto ir bankų specialistai įsitikinę - šiuo metu intensyviausiai vystosi Vilniaus ir Klaipėdos zonos. Prognozuojama, kad nekilnojamojo turto kainos Klaipėdoje dar kurį laiką brangs - iki 15 proc. kasmet.

          Ketvirtadienį surengtame nekilnojamojo turto projektų Klaipėdoje pristatymo seminare viešai nuskambėjo teiginiai, kad uostamiestis pagal investicijų patrauklumą aplenks Kauną. Namų statybos intensyviausios Vilniuje ir aplink jį bei pajūryje.

          Nekilnojamojo turto ir bankininkystės ekspertai ketvirtadienį aiškino, kad neigiamą įtaką Klaipėdai daro pernelyg didelis atstumas nuo sostinės.

          Tačiau jį kompensuoja uostamiesčio patrauklumas investuotojams iš Skandinavijos šalių ir Vokietijos. Su šiomis šalimis Klaipėdą sieja palyginti greitos ir patogios laivybos linijos.

          Dar neatsakyta į klausimą, kaip Klaipėdos laisvoji ekonominė zona sugebės konkuruoti su analogiškais kaimyninių šalių centrais.

          Miesto vystymui ateityje didelę įtaką gali daryti ir giliavandenio uosto ties Melnrage statyba. Seminare nuskambėjo mintis, kad uostas ne mažintų, kaip nuogąstauta, o didintų Melnragės nekilnojamojo turto kainas.

          Tai patvirtina ir dviejų žemės sklypų pardavimas Melnragėje už rekordinę kainą.

          Klaipėdos miesto vystymo vizija stipriai susieta su jūra, uostu ir transporto vystymu. Didžiausi Klaipėdos nekilnojamojo turto vystymo projektai planuojami prie vandens - Kuršių marių ir Danės upės.

          Jau šiemet bus pradėtos tvarkyti Pilies jachtų prieplauka ir Danės krantinės iki Biržos tilto, o vėliau ir iki Palangos plento. Iš esmės pasikeis teritorijos prie piliavietės, „Laivitės“ dalyje. Jos įsiterpusios į uostą tarp gamybos bendrovių.

          Paradoksas, tačiau prie jų prognozuojamos didžiausios nekilnojamojo turto kainos ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje.

          Vietoje pramoninių zonų atsiras nauji verslo ir gyvenamųjų namų kvartalai palei Danės upę, naujos vandens pramogų ir poilsio zonos Kopgalyje, Smiltynėje ties „laivų kapinėmis“, Kuršių mariose ties III vandenviete.

          Iki 2013 metų į bendrą tinklą planuojama sujungti ir Klaipėdos, Kintų, Drevernos, Nidos, Juodkrantės, Palangos ir Šventosios mažųjų laivelių prieplaukas.

          Seminare labai trumpai tegalėjęs dalyvauti meras Rimantas Taraškevičius pažadėjo, kad iki 2009 metų Klaipėdoje būtinai pastatys sporto areną.

          Taip pat jis sieks, kad dar šių metų antrajame pusmetyje miesto taryboje būtų patvirtintas naujas miesto vystymo strateginis planas, kuris Klaipėdą, pasak mero, pavers „klestinčiu verslo ir atviru inovacijoms miestu prie vandens“.
          Parašas :)

          Comment


            Tema ta pati, o informacija priesinga :) :

            Butų kainos Klaipėdoje mažėja

            Palyginus balandžio ir gegužės mėnesio duomenis, gegužę pastebimas butų pasiūlos kainų kritimas Klaipėdoje ir kilimas Vilniuje bei Kaune.

            Balandį Klaipėdoje pardavėjų siūlomo buto kaina siekė 6115 Lt už kv.m, o gegužę nukrito iki 5948 Lt/kv.m, t.y. pasiūlos kaina sumažėjo 2 % - 166 Lt/kv.m.

            Brangiausiai parduoti tikėtasi butus, esančius Klaipėdos Melnragės mikrorajone (6800 Lt/ kv.m), Senamiestyje (6700 Lt/ kv.m), o pigiausiai – Bandužių ir Baltijos mikrorajonuose – apie 4100–4400 Lt už kv.m.

            Vilniuje parduodamo buto kvadratinio metro pasiūlos kaina išaugo 5 procentais (apie 381 Lt už kv.m). Balandį kv.m kaina vidutiniškai siekė 7500 Lt, o gegužę – jau 7882 Lt. Ir toliau butai brangiausiai parduodami centre, Senamiestyje – apie 10 500 litų už kv.m, o pigiausiai – Šeškinėje, Fabijoniškėse bei Lazdynuose – siūloma kvadratinio metro kaina čia apie 5300 litų.

            Kaune pasiūlos butų kainos pakilo 2 procentais (nuo 4653 Lt iki 4785 Lt už kv.m), t.y. kvadratinio metro kaina išaugo 131 Lt (plg. kovo ir balandžio mėn. kaina buvo išaugusi 199 Lt/kv.m). Brangiausiai butai parduodami Senamiestyje ir centre (apie 6000 Lt už kv.m), o pigiausiai –Vilijampolėje ir Žemuosiuose Šančiuose – apie 4000 litų už kv.m.

            Aruodas.lt informacija


            klaipeda.daily.lt

            Comment


              Melnragės „įžymybė“ - jau griaunama
              DAIVA JANAUSKAITĖ

              Ilgą laiką atrodęs nepajudinamas Melnragės bokštas pagaliau pradėtas griauti.


              Daug metų savo keistomis formomis akį traukęs pastatas taps gerokai mažesnis. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

              Daugiau nei prieš dešimtmetį Vaidotas Palšmitas pasistatė namą su įmantriu bokšteliu, negavęs tam reikalingų leidimų. Nebuvo ir projekto.

              Kaimynų teigimu, toks pastatas jiems trukdė. Žmonės skundėsi, jog V.Palšmitas tokiu aukštu statiniu pažeidė jų teises.

              Melnragėje neleidžiama statyti aukštesnių nei 15 metrų statinių.

              Teismas buvo įpareigojęs iškilusią virš kitų pastatų namo dalį nugriauti.

              Tačiau mažai kas tikėjo, kad šis nurodymas bus įvykdytas. Juolab, kad tapo žinoma, jog V.Palšmitas išvyko gyventi į JAV.

              Pernai teismas dar kartą pratęsė terminą, per kurį namo savininkas turėjo nugriauti bokštą. Tas terminas buvo šių metų birželio 1-oji.

              Tačiau nei birželio 1-ąją, nei 2-ąją jis dar nebuvo griaunamas. Darbininkai čia pasirodė tik šią savaitę. Kasdien bokštas darosi vis žemesnis, tuo labai stebindamas melnragiškius ir į paplūdimį atvažiuojančius klaipėdiečius.

              Užsienyje gyvenančio V.Palšmito interesams Lietuvoje atstovaujanti advokatė Gražina Mauručaitienė „Klaipėdai“ patvirtino, kad namas vis dar priklauso V.Palšmitui. Jo įpareigoti žmonės pasamdė darbininkus teismo sprendimui įvykdyti ir nugriauti bokštą.

              Tiesa, advokatė negalėjo pasakyti, kurią pastato dalį darbininkai įpareigoti nugriauti.

              Prieš porą metų V.Palšmitas šiek tiek pažemino bokštą, tačiau teismo sprendimas reikalavo jį nugriauti dar daugiau.

              Ne vienas savavališkai statęsis namus lietuvis, paveiktas V.Palšmito pavyzdžio, bandė elgtis panašiai. Per kelias dienas pastatydavo pastatus ir tik po to stengdavosi juos įteisinti.

              V.Palšmitas į Klaipėdą buvo parvažiavęs maždaug prieš mėnesį. Kalbama, kad jis ketina parduoti namą bei žemės sklypą, tačiau viešai to niekas nepatvirtino.

              www.klaipeda.daily.lt

              Comment


                Klaipėda rikiuoja pretenzijų Vilniui sąrašą


                Klaipėdos valdžia turi pretenzijų sostinės valdininkams.

                Gegužę Klaipėdoje vyko išvažiuojamasis Vyriausybės posėdis. Jame bene daugiausia dėmesio skirta miesto infrastruktūros plėtros klausimams.

                "Ketvirtadienį gavome Susisiekimo ministerijos atsakymus. Kai kurie iš jų mus labai nuvylė", - apgailestavo miesto meras R. Taraškevičius.

                Klaipėdos, jo, negali tenkinti sostinės valdininkų pozicija vadinamojo Jakų žiedo klausimu.

                "Mums buvo atsakyta, kad šios probleminės sankryžos rekonstrukcijos projektas bus parengtas 2009 metų pirmame ketvirtyje, o jo įgyvendinimo darbai užtruks net iki 2011 metų. Tokie terminai mums nėra priimti, juo labiau, kad Jakų sankryžą drąsiai galima vadinti ne vien Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos sankryža. Tai ypač akivaizdu vasarą, kai didžiulis mašinų srautas patraukia pajūrio link. Manau, kad minėtuosius terminus mums vis dėlto pavyks pakoreguoti", - neprarado optimizmo R. Taraškevičius.

                Daug klaustukų liko ir dėl planuojamos Baltijos prospekto bei visų jo sankryžų rekonstrukcijos. Susisiekimo ministerijos pozicija šiuo klausimu, sakė R. Taraškevičius, lyg ir nebūtų kategoriška, tačiau nesą įmanoma nepastebėti, kad šios magistralės rekonstrukciją bandoma įvardyti kaip vien Klaipėdos savivaldybės problemą.

                Baltijos prospektas ateityje taps vienu iš pagrindinių išvažiavimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kelių, įsiliesiančių į vadinamąjį tarptautinį IXB transporto koridorių.

                "Nepaisant to, kad, kaip teigiama, uosto kroviniai sudarys tik 20 proc. bendro transporto srauto, esu įsitikinęs, kad mūsų Savivaldybė, Vyriausybė bei Susisiekimo ministerija turės rasti bendrą šios problemos sprendimą, nes vienai Klaipėdai įgyvendinti tokios apimties ir svarbos projektą - ne pagal jėgas", - sakė meras.
                VE.LT
                Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                Comment


                  Kultūros vertybėse gyvenantys klaipėdiečiai klimpsta į prarają



                  Kultūros vertybėmis pripažintuose senuose ir jau griūvančiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai save vadina įkaitais.

                  Pagal galiojančius įstatymus, privatizavę butus tokiuose namuose gyventojai privalo patys pasirūpinti ir pastato būkle. Klaipėdoje šie, tik popieriuose saugomi objektai, skaičiuojami dešimtimis. Beveik visi - pripažinti avariniais, netinkamais gyventi.

                  Vieniems griūva stogai, kiti iš viso smenga žemyn, tačiau naktimis dėl to nemiega tik gyventojai, kurie nepajėgūs surinkti milijonus litų namo remontui. Parduoti butų jie taip pat nebegali, nes įvertinę buto ir namo būklę pirkėjai paskaičiuoja, kad pirkinys per brangus.

                  "Turi butą senamiestyje - arba parduok, arba tvarkykis", - šiuo standartiniu sakiniu Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Klaipėdos valdininkai jau gerą dešimtmetį palydi gyventojus pro duris, kuomet šie ateina prašyti pagalbos.

                  Mojuoti absurdiškais įstatymais bejėgiškiems gyventojams prieš nosis - labai patogu, tuomet nereikia sukti galvų dėl svetimų rūpesčių.

                  Tačiau rūpesčiai ne visai svetimi - aptriušę ir į žemę smengantys pastatai darko Klaipėdos senamiestį ir kelia pavojų praeivių gyvybei.

                  Apžiūrėjo ir išėjo

                  Praėjusį mėnesį architektūrine vertybe pripažinto Aukštosios gatvės 19 stogo konstrukcija atskilo ir nukrito tiesiai ant šaligatvio, kuriuo dažnai vaikšto ne tik miestiečiai bet ir užsienio turistai.

                  Į vietą atskubėjo gaisrininkai ir namą administruojančios bendrovės "Mūsų namų valdos" direktorius bei KPD Klaipėdos teritorinio padalinio inspektoriai.

                  Nors šis namas, kaip ir kiti kultūrinėmis vertybėmis pripažinti pastatai, yra įrašytas į saugomų objektų registrą, KPD valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, visos patalpos yra privati žmonių nuosavybė, nepriklausanti valstybei, todėl remontuoti pastatą ir stogą užsilopyti gali tik namo valdytojai - butų savininkai.

                  Avarijos padariniai buvo likviduoti - liekanos sušluotos ir išvežtos, be dalies konstrukcijos likęs stogas uždangstytas ir apkaltas, o keliolika namo butų savininkų nutarė vienytis - kurti bendriją ir dėl lėšų remontui kreiptis į visas įmanomas institucijas.

                  "Gyvename kaip karo sąlygomis - stogas kiūžta, sienos šlampa. Iki šiol žiemą šildėmės kaip kam išeina - vieni malkas kūreno, kiti dujų balionus į namus vežiojo. Tam, kad galėtume šildytis gamtinėmis dujomis, teko kryžiaus kelius nueiti ir, nors leidimai gauti, darbai dar nepradėti, nes valdininkai nesutaria, kas turi atstatyti unikalų gatvės grindinį - jie ar bendrovė, kuri ties dujų įvadą", - guodėsi senamiestyje gyvenantys klaipėdiečiai.

                  Vargų pradžia - sovietmetyje

                  Tokių namų kaip Aukštosios g. 19 visoje Klaipėdoje tik trys. Pastatytas XVIII amžiaus antroje pusėje, jis puošė senamiestį. Priklausė pastatas turtingai našlei, kuri čia buvo įkūrusi užeigą "Auksinė kekė".

                  Sovietmečiu prasidėjo šio namo gyventojų bėdos. Tuomet pastatas paskelbtas avariniu, pusė jo gyventojų buvo valdžios iškeldinti į naujus butus, kita pusė liko laukti iškeldinimo, bet jo nesulaukė, nes pasikeitė santvarka.

                  Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu be naujų butų taip ir likusiems gyventojams buvo primygtinai siūloma privatizuoti butus, kuriuose gyvena. Esą kitaip šie bus iškeldinti iš avarinio namo ir liks kaip stovi.

                  Žmonės paklausė - ir vargsta iki šiol. Į "Vakarų ekspreso" rankas pateko 1979 metų dokumentas, kuriame dar Vykdomasis komitetas gyventojams žadėjo, kad "XI penkmetyje namas, kuriame gyvenate, bus kapitališkai remontuojamas ir jo butai bus iš naujo perplanuojami. Tada iš esmės pasikeis ir jūsų butas".

                  Remonto žmonės taip ir nesulaukė. Privatizavę butus, kurių šiame pastate liko netoli dešimties, klaipėdiečiai pradėjo minti Savivaldybės kabinetų slenksčius. Per daugiau nei dešimtmetį pastato būklė vis blogėjo, o gyventojai rašė ir rašė prašymus miesto valdžiai bei KPD.

                  Apgavo valstybė

                  Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintos Valstybinio butų fondo privatizavimo taisyklės, kuriose buvo punktas, jog gali būti privatizuojami butai avariniuose namuose, jeigu jie pagal patvirtintą miesto plėtros planą nebus griaunami. Šis punktas ir įstūmė žmones į valstybės pinkles.

                  Privertusi butus išsipirkti griūvančiame name valstybė galėjo namą išpirkti, tačiau tai laiku nebuvo padaryta.

                  Tiek Klaipėdai vadovaujant merui Eugenijui Gentvilui, tiek ir Rimantui Taraškevičiui, Savivaldybės pozicija dėl Aukštosios g. 19 pastato ir kitų panašaus likimo namų nepasikeitė. Miestas nepajėgus iš savo biudžeto restauravimui ir remontams skirti milijonines lėšas.

                  Dar 1997 metais, dabar jau bankrutavusios bendrovės "Senamiesčio valdos" iniciatyva, buvo surašytas pastato defektinis aktas. Komisija siūlė iškelti gyventojus, nes nustatyta, kad stogo konstrukcija yra supuvusi, o ant stogo nebelikę net 20 procentų čerpių.

                  Gyventojai dėl prašymo atlikti kiauro stogo remontą gavo paties E. Gentvilo pasirašytą atsakymą.

                  "Pagal UAB "Klaipėdos komprojektas" sudarytą sąmatą, stogo remonto darbams reikia 92 512 Lt. Įstatymų nustatyta tvarka, remonto darbai turi būti atlikti namo bendrasavininkių lėšomis. Jeigu bendrasavininkiai neturi galimybės savo lėšomis suremontuoti stogo, siūlome mainyti arba parduoti butus individualia tvarka", - rašoma jame.

                  Prieš 4 metus atsakymą gyventojams surašęs meras R. Taraškevičius bent jau nurodė, kur šiems ieškoti gelbėjimo rato.

                  Klaipėdiečiams pasiūlyta steigti bendriją, o ją įregistravus jau galima pretenduoti į daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondą dėl bendrijos išlaidų padengimo iki 30 proc. stogo remonto vertės.

                  Gali kompensuoti

                  L. Kavaliauskas sako, kad įsteigus bendriją žmonėms bus lengviau pretenduoti ir į valstybės biudžeto lėšas, skirtas paveldotvarkai.

                  KPD ir savivaldybių paveldosaugos padaliniai apmoka tyrimus, kuriuos reikia atlikti prieš projektavimą. Iš šių lėšų taip pat gali būti finansuojami saugomų objektų avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai.

                  L. Kavaliausko teigimu, gyvenamųjų namų, kurie yra pripažinti avariniais ir yra paveldosauginiai, uostamiestyje ne tiek daug. Kur kas daugiau yra griūvančių, bet kultūros vertybėmis nepripažintų namų. Dauguma jų patenka į saugomų objektų urbanistinę teritoriją.

                  "Sudėtinga situacija. Avarinio stovio namuose dažniausiai likę gyventi apsileidę, asocialūs asmenys. Kas iš to, jei valstybė tuos namus suremontuos, o po metų jie bus vėl apšnerkšti?" - retoriškai problemą vertino L. Kavaliauskas.

                  Jo teigimu, įstatymai kompensacijas numato tik architektūrinių vertybių gyventojams, kuomet žmonės susiremontuoja namą savo jėgomis ir pateikia paraišką kompensacijai gauti. Valstybė gali padengti apie 50 proc. remonto išlaidų.

                  Ar uostamiestyje tokiu būdu buvo suremontuotas nors vienas paveldosauginis ir gyvenamasis namas, L. Kavaliauskas nėra girdėjęs.

                  Inspektorius pripažino, kad jeigu gyventojai nesiims iniciatyvos, nei valstybė, nei Savivaldybė šių namų nebus pajėgi rekonstruoti. Išeitys dvi - arba nauji turtingi savininkai, arba - griuvėsiai.

                  Vaida JUTKONĖ
                  www.ve.lt

                  Comment


                    Parduos turgaus pastatą ir aikštelę
                    NERINGA MACIŪTĖ

                    Papylę kritikos dėl Senojo turgaus būklės, miesto tarybos nariai ėmėsi spręsti jo problemas.


                    Savivaldybė parduos Senajam turgui priklausantį apleistą pastatą. Vytauto Liaudanskio nuotrauka

                    Į valdininkų akiratį pakliuvo automobilių stovėjimo aikštelė prie turgavietės Tilžės gatvėje.

                    Problemiškas yra ir 1906 metais statytas gyvenamasis namas su 1978 metais projektuotu priestatu senojoje turgavietėje.

                    Šiuo metu šis pastatas yra apleistas. Jį restauruoti būtų nuostolinga. Todėl valdininkai nusprendė jį parduoti.

                    Automobilių stovėjimo aikštelę nuolat tvarko savivaldybės įmonė iš savo pinigų. Aikštelė Senajam turgui nepriklauso. Be šeimininko mieste esančia aikštele naudojasi ir vilkikai.

                    Važinėdami jie pramuša duobes.

                    Vakar Finansų ir ekonomikos komitetas nusprendė pradėti ieškoti automobilių stovėjimo aikštelei šeimininko. Jis būtų įpareigotas aikštelę tvarkyti.

                    http://www.klaipeda.daily.lt/

                    Comment


                      Gal turite tos "Melnragės įžimybės" nuotraukų iki nugriovimo? dabar nebeatgaminu, kaip tiksliai atrodė prieš "išniekinimą" :) Nu jo namukas tai įspūdingas...
                      WWW.FOTOR.LT

                      Comment


                        Parašė shoklys Rodyti pranešimą
                        Parduos turgaus pastatą ir aikštelę
                        NERINGA MACIŪTĖ

                        Papylę kritikos dėl Senojo turgaus būklės, miesto tarybos nariai ėmėsi spręsti jo problemas.


                        Savivaldybė parduos Senajam turgui priklausantį apleistą pastatą. Vytauto Liaudanskio nuotrauka

                        Į valdininkų akiratį pakliuvo automobilių stovėjimo aikštelė prie turgavietės Tilžės gatvėje.

                        Problemiškas yra ir 1906 metais statytas gyvenamasis namas su 1978 metais projektuotu priestatu senojoje turgavietėje.

                        Šiuo metu šis pastatas yra apleistas. Jį restauruoti būtų nuostolinga. Todėl valdininkai nusprendė jį parduoti.

                        Automobilių stovėjimo aikštelę nuolat tvarko savivaldybės įmonė iš savo pinigų. Aikštelė Senajam turgui nepriklauso. Be šeimininko mieste esančia aikštele naudojasi ir vilkikai.

                        Važinėdami jie pramuša duobes.

                        Vakar Finansų ir ekonomikos komitetas nusprendė pradėti ieškoti automobilių stovėjimo aikštelei šeimininko. Jis būtų įpareigotas aikštelę tvarkyti.

                        http://www.klaipeda.daily.lt/
                        labai liudnos zinios ... kaip visalaika is antro galo viska daro - pirma isparceliuoja dalimis, o tada stebisi, kodel tas turgus toks slykstus, kodel niekas nesiderina, kodel si vieta tokia apmirus, kodel ten aldute prekiauja cigaretemis, bronelis snapseliu ir pan ...

                        reikia skelbti visai turgaus teritorijai architekturini-urbanistini konkursa i kurio ribas patektu visa teritorija nuo pat tabako fabriko iki uosto, nes nuo sios vietos galetu pradeti senamiescio regeneracija ... o dabar parduos viska dalimis visi savo varnu lizdu pristatys visokiu ir bus nei vienas, nei sesiolika. ka manot ?
                        Propoganda ir penas mintims >>>

                        Idėjos, mokslo pasiekimai ir įdomybės
                        www.ted.com

                        Comment


                          Parašė Hunte-r Rodyti pranešimą
                          Gal turite tos "Melnragės įžimybės" nuotraukų iki nugriovimo? dabar nebeatgaminu, kaip tiksliai atrodė prieš "išniekinimą" :) Nu jo namukas tai įspūdingas...
                          Atrode praktiskai taippat tik dar lauko tualeto dydzio bokstelis virsuj buvo.

                          Comment


                            Parašė tricky_kid Rodyti pranešimą
                            labai liudnos zinios ... kaip visalaika is antro galo viska daro - pirma isparceliuoja dalimis, o tada stebisi, kodel tas turgus toks slykstus, kodel niekas nesiderina, kodel si vieta tokia apmirus, kodel ten aldute prekiauja cigaretemis, bronelis snapseliu ir pan ...

                            reikia skelbti visai turgaus teritorijai architekturini-urbanistini konkursa i kurio ribas patektu visa teritorija nuo pat tabako fabriko iki uosto, nes nuo sios vietos galetu pradeti senamiescio regeneracija ... o dabar parduos viska dalimis visi savo varnu lizdu pristatys visokiu ir bus nei vienas, nei sesiolika. ka manot ?
                            Jei Klaipedos statybininkai nebutu puikiausi Lietuvoje paveldo naikinimo specialistai tai naujiena visai nebloga butu- privatus kapitalas pas mus kurkas greiciau uz savivaldybes susitvarko. Deja zinant vietiniu verslininku tendencijas...

                            Comment


                              Parašė shoklys Rodyti pranešimą
                              Jei Klaipedos statybininkai nebutu puikiausi Lietuvoje paveldo naikinimo specialistai tai naujiena visai nebloga butu- privatus kapitalas pas mus kurkas greiciau uz savivaldybes susitvarko. Deja zinant vietiniu verslininku tendencijas...
                              Kas ties, tas tiesa ... ko nesugriove per 10 penkmeciu, gali visa tai dabar padaryti per viena ...

                              Bet as nemanau, kad kas verztusi pirkti tuos pastatus, nes siuo metu ten nei privaziuoti imanoma, nei siaip ka vystyti, nes labai jau apleistas senasis turgus. Taciau labai bijau, kad gali isisukti tie vietiniai "verslininkai", kurie veliau stengtusi isvis iskelti turgu ir prichvatizuoti visa teritorija, nes vieta tikrai nebloga.

                              As tai noreciau, kad liktu senasis turgus, kuri galetu kompaktiskesni ir modernesni padaryti ir pritaikyti tiek vietiniu, tiek turistu reikmems ... o aplinkines teritorijas gaivinti statant pozemines aiksteles bei ofisus ir aisku gyvenamuosius namus, taciau kokybiskus architekturiniu objektus, apvelkant graziu urbanistiniu audiniu ... o ne palaida bala, kuri nusimato, jei prades ten viska pardavineti ...
                              Propoganda ir penas mintims >>>

                              Idėjos, mokslo pasiekimai ir įdomybės
                              www.ted.com

                              Comment


                                Išlepinti pirkėjai neįdomias prekyvietes vers keistis



                                Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje ryškėja tendencijos, jog investuoti į nuosavą biurą daugeliu atvejų jau yra neracionalus sprendimas, o nauji prekybos centrai turėtų būti planuojami labai apgalvotai.

                                UAB "Colliers International" vertinimo ir konsultavimo departamento direktoriaus Mindaugo Kulboko teigimu, prekybos sektorius uostamiestyje yra vienas iš aktyviausiai besiplečiančių. Vienam klaipėdiečiui prekybos ploto tenka daugiau nei, pavyzdžiui, kauniečiui.

                                Keisis pirkėjų įpročiai?

                                Anot M. Kulboko, Vilniuje bei Kaune prekybos patalpų paklausa viršija pasiūlą, o Klaipėdoje - viena kitą atitinka. Kai kurie prieš keletą metų parengti projektai rinkoje įsitvirtino nepakankamai: praėjusių metų pabaigoje neišnuomoto ploto juose buvo 10-20 proc. Kituose laisvos vietos beveik nebuvo. Situacija prekybos patalpų rinkoje esanti stabili.

                                "Per pastaruosius kelerius metus šis Klaipėdos segmentas buvo užpildytas. Nauji projektai turėtų būti pakankamai apgalvoti ir išskirtiniai. Prieš įgyvendindami naują projektą investuotojai turi pasirinkti koncepciją ir tikslinę auditoriją", - sakė M. Kulbokas.

                                Ateityje jis prognozuoja populiarumą naujų koncepcijų projektams, kurie bus realizuojami centrinėje miesto dalyje, senamiestyje ir Danės pakrantėje.

                                "Pirkėjų įpročiai turėtų keistis - galbūt bus atsigręžta į pėsčiųjų gatves", - svarstė M. Kulbokas.

                                Vartotojams prognozuojamos platesnės galimybės rinktis, kur apsipirkti ir praleisti laisvalaikį atsižvelgiant į objekto koncepciją, jo vietą bei kitus veiksnius.

                                "Išskirtiniai, originalūs, profesionaliai įrengti prekybos centrai susiformuos savo klientų ratą bei išliks populiarūs. Kiti bus priversti keisti koncepciją bei restruktūrizuotis. Prognozuojama, kad sėkminguose projektuose nuomos kainos išliks stabilios, kituose - tikėtinas mažėjimas", - sakė M. Kulbokas.

                                Be to, jis prognozuoja ir išparduotuvių formato prekybos centrų įsitvirtinimą didžiuosiuose ir regioniniuose miestuose.

                                Pirkti biurą - neracionalu

                                Po šiokio tokio sąstingio buvo pastebėta ir sparti biurų rinkos plėtra.

                                "Kartais net kyla klausimų, ar biurų ne per daug. Vis dėlto gerai parengtus projektus sėkmė turėtų lydėti", - sakė M. Kulbokas.

                                Praėjusių metų pabaigoje, anot jo, bendras biurų plotas uostamiestyje siekė apie 42 tūkst. kvadratinių metrų. Kaune biurai užėmė apie 23 tūkst. kvadratinių metrų, Vilniuje - 144 tūkstančius.

                                Šiemet ir ateinančiais metais biurų patalpos uostamiestyje turėtų padidėti dar maždaug 30 tūkst. kvadratinių metrų.

                                "Nuosavybės įpročiai - jau praeitas etapas. Daugelis įmonių biuro patalpas ima nuomotis. Dėl sparčios plėtros - nusipirktas patalpas mažos įmonės "išauga", - taip pat dėl kainų investuoti į nuosavą biurą daugeliu atvejų - neracionalus poelgis", - sakė M. Kulbokas.

                                Ateityje sostinėje jis prognozuoja paklausos augimą 500 kvadratinių metrų ploto ir didesnėms biuro patalpoms. Tai skatins finansiškai pajėgių vietos įmonių skaičiaus didėjimas bei jų plėtra, taip pat užsienio kompanijų atėjimas į rinką.

                                "Klaipėdos rinkoje bus populiarios iki 120 kvadratinių metrų dydžio patalpos, kadangi smulkios įmonės formuoja ekonomikos pagrindą", - sakė M. Kulbokas.

                                Numatoma, kad Klaipėdos ir Kauno rinkose ypač populiarūs bus daugiafunkcinės paskirties projektai.

                                Plėsis SPA paslaugos

                                "Daug diskusijų kyla dėl viešbučių - reikia naujų ar nereikia. Tai, kas vyksta šiandien, rodo, kad jei turistui pasiūlysi pramogų, problemos nebus. Viešbučiai turi būti ten, kur turistui įdomu", - sakė M. Kulbokas.

                                Praėjusiais metais viešbučių statybos bumo nebuvo, tiesiog augo viešbučių teikiamų paslaugų kokybė.

                                "Viešbučių užimtumo rodiklių gerėjimas pastebimas beveik visuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, ypač Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Druskininkuose", - sakė M. Kulbokas.

                                Anot jo, ypač aktyvi viešbučių rinka sveikatingumo kurorte Druskininkuose, kur pernai duris atvėrė vandens pramogų parkas. 2006 metais šiame mieste apsilankė beveik 18 proc. daugiau žmonių nei užpernai.

                                Klaipėdoje, pasak M. Kulboko, trūksta kelių akcentų, kurie padėtų padidinti viešbučių užimtumą - reikėtų tiesiog padirbėti, pagalvoti, kuo pritraukti žmones.

                                Beje, pastebima, kad sumažėjo svečių srautas iš Vokietijos, daugėja rusų ir baltarusių, taip pat vis didesnę dalį sudaro vietos turistai, populiarėja savaitgalio turizmas ypač ne sezono metu.

                                "Kelionių ir turizmo sektorius Lietuvoje 2007-2016 metais išaugs ne mažiau kaip 6,9 proc. kasmet. Per kelerius artimiausius metus tikėtina aktyvi konferencijų centrų ir viešbučių priestatų statyba, SPA paslaugų plėtra", - prognozavo M. Kulbokas.

                                Ryškėja ir viešbučių įrengimo daugiafunkcinės paskirties objektuose tendencija.

                                Didės senų sandėlių pasiūla

                                Pasak M. Kulboko, uostamiestyje aktyviai plečiasi ir industrinių patalpų rinka. Pasiūla šiuo metu atitinkanti paklausą, neužimto ploto yra tik apie 3 proc.

                                "Gana maža Klaipėdos miesto rinka ir didesnis atstumas iki kitų Lietuvos miestų lėmė tai, kad šiame mieste daugiausia kuriasi su uostu susijusios įmonės, užsiimančios pridėtinės vertės kūrimu logistikos grandinėje. Artimiausiu metu - per 1-2 metus - stiprios mažmeninės prekybos bendrovės turėtų perkelti savo prekių sandėliavimą į naujas patalpas, ženkliai padidindamos seno tipo sandėlių pasiūlą", - teigė M. Kulbokas.

                                Anot jo, šiemet pasiūlyti plotai gal ir nebus užimti iki metų pabaigos, tačiau laisvų neturėtų būti daugiau nei 7 proc.


                                Giedrė NORVILAITĖ
                                http://www.ve.lt

                                Comment


                                  Remontuoja stoties bokštą

                                  GIEDRĖ BALČIŪTĖ

                                  Klaipėdos geležinkelio stoties bokštelį su laikrodžiu apraizgė pastoliai.

                                  Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos regiono keleivių aptarnavimo centro viršininkė Rita Grigalaitienė sakė, kad pastoliai atsirado, nes ruošiamasi suremontuoti stoties bokštelio stogą.

                                  Šiemet praūžusios vėtros nudraskė stogelio čerpes, jos ėmė byrėti, keldamos pavojų keleiviams ir stoties darbuotojams.

                                  Ypač daug čerpių nubyrėjo pavasarį.

                                  Dabar lyjant pro kiaurą stogą laša. Laimei, 2005 metais pakeistas stoties bokštelio laikrodis yra po dengtomis stogo konstrukcijomis, tad vanduo jo nepasiekia.

                                  „Nors iš fasadinės pusės nematyti, kad stogui reikia remonto, tačiau iš šiaurinės dalies matosi, kad dalies čerpių nebėra. Tikimės, kad suremontavus stogą visiems bus saugiau“, - vylėsi viršininkė.

                                  Nors remontuojamas tik stogas, pastoliais apraizgytas visas stoties bokštelis, nes, anot viršininkės, kitaip būtų sunku aukštai esančias čerpes pasiekti.

                                  Čerpės byra jau nuo pavasario, bokštelio stogas pradėtas remontuoti tik šią savaitę.

                                  Anksčiau nebuvo išrinktas darbų rangovas.

                                  Be to, stogą nuspręsta remontuoti tik kai orai atšils.

                                  Stoties bokštelio stogo čerpės turėtų būti perklotos iki rugpjūčio 5 dienos. Šį darbą patikėta atlikti bendrovei „Lankstinys“.
                                  Paskutinis taisė Hazard; 2007.06.17, 11:13.
                                  ⌂╠═╗⌂⌂⌂
                                  ⌂╚╤╬╧╤╤╣⌂⌂⌂
                                  ⌂ ⌂ ╢□□⌂⌂⌂□⌂

                                  Comment


                                    Griūvančius "barakus" pakeis modernūs bendrabučiai

                                    Jei Klaipėdos universitetui bus suteikta turto įkeitimo galimybė, jau po trejų metų uostamiesčio alma mater ugdytiniai persikraustys į naujutėlaičius bendrabučius universiteto miestelyje.

                                    Liepos pradžioje turėtų paaiškėti visų trijų KU bendrabučių likimas. Jei Vyriausybė pritars Turto fondo sudarytiems sąrašams, jau šiemet uostamiesčio universitetui bus skirtos lėšos naujų bendrabučių statybai.

                                    "Visi trys universiteto bendrabučiai pateko į Turto fondo sąrašus. Tam pritarė ir Švietimo ir mokslo ministerija. Manau, turime nemažai galimybių gauti valstybės subsidijas", - sakė KU rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus.

                                    Anot jo, už gautas lėšas iki 2010 metų universiteto miestelyje būtų pastatyti modernūs 600 vietų bendrabučiai. Studentai iki statybų pabaigos galėtų gyventi senuosiuose bendrabučiuose. Vėliau jie būtų perduoti Vyriausybei.

                                    Jei universitetams bus suteikta galimybė bendradarbiauti su privačiu kapitalu, anot V. Žulkaus, universiteto miestelyje papildomai būtų įrengta dar keli šimtai vietų studentams.

                                    Comment


                                      Nuorodos iš kur paimtas tekstas nepamirškime
                                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                      Comment


                                        Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                        Nuorodos iš kur paimtas tekstas nepamirškime
                                        Kitą kartą bus.

                                        Comment


                                          Uostas tempia Klaipėdą

                                          Vidmantas Matutis

                                          Spartaus Klaipėdos vystymosi fenomenas yra uostas.


                                          Šių dienų tempais didėjant Klaipėdos uosto krovai giliavandenis uostas ties Melnrage būtų reikalingas jau maždaug po dešimtmečio.

                                          Daugelis miesto savivaldybės vystomų projektų vienaip ar kitaip yra susiję su vandenimis.

                                          Klaipėdos miesto ekonomika iš esmės orientuota į ryšį su uostu. Netgi ir Laisvojoje ekonominėje zonoje daugelis naujų gamyklų atsirado tik todėl, kad arti yra uostas. Nekilnojamojo turto vystymo projektams uostas taip pat teikia didžiulį postūmį. Kad ir kaip būtų keista, tačiau uosto dalyje – dabartinėje Klaipėdos laivų remonto bendrovės ir „Laivitės“ teritorijoje planuojamuose statyti namuose butai ir kitas nekilnojamasis turtas, kaip prognozuojama, bus pats brangiausias.

                                          Ekonomikos ramstis

                                          Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas pateikė duomenis, kad kiekviena uoste krauta tona krovinių šalies ekonomikai atneša 45 litus pajamų. Įvertinus, kad pernai uosto krova buvo beveik 24 milijonai tonų, o šiemet sieks per 25 milijonus tonų, nesunku suskaičiuoti, kad per metus uostas duoda per 1 milijardą litų pajamų. Oficialiai vertinama, kad apie 47 procentai uosto pajamų vienokia ar kitokia forma lieka Klaipėdos apskrityje, o daugiausia - Klaipėdos mieste.

                                          Todėl nieko nuostabaus, kad Klaipėdos apskrityje sukuriamas bendrasis vidaus produktas yra net penkiais procentais didesnis nei šalies vidurkis. Tokius teigiamus BVP rodiklius šalyje turi tik Vilniaus ir Klaipėdos apskritys. Taip pat Klaipėdos uostas yra vienas pagrindinių šalies valiutinių įplaukų šaltinių.

                                          Orientacija – į vandenis

                                          Klaipėdos miesto iki 2013 metų vizija, kuri pavadinta „Klaipėda – jūrinis miestas“, numato esminį posūkį skatinant vystyti vandens turizmą.

                                          Šių metų balandį patvirtintame Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyta gerinti jūros ir marių pakrančių poilsio zonas, užtikrinti laisvą priėjimą prie vandens, sukurti poilsinės laivybos tinklą, sutvarkyti Danės krantines miesto centre ir prie marių pritaikant jas mažiesiems laivams stovėti. Kai kurie projektai jau pradėti vykdyti. Per dvejus metus ketinama sutvarkyti Danės krantines. Jau pradedamas rekonstruoti ir Pilies jachtų uostelis. Krantinėje šalia piliavietės, kur bus įrengtas tarptautinis konferencijų centras, turėtų atsirasti ir senovinių laivų ekspozicija.

                                          2008-2013 metais planuojama tvarkyti Danės upės krantines ir dalyje nuo Biržos tilto iki Palangos plento. Iki 2013 metų numatoma įkurti vandens pramogų, poilsio ir sveikatingumo kompleksą Kopgalyje.

                                          Miesto savivaldybės bendrajame plane numatyti ir didžiuliai pokyčiai Danės upės dešiniajame krante, buvusioje „Laivitės“ teritorijoje, kur įsikurs „Mėmelio miestas“. Miesto erdvės į vandenį bus atvertos ir ties naująja Smiltynės perkėla (atsiras keleivių ir krovinių terminalas), Klaipėdos laivų remonto bendrove („Jūros vartų“ projektas), „Vitės“ kvartalu, gamybinėse Liepų ir Danės gatvių teritorijose.

                                          Atsiras naujų uostelių

                                          Nauji projektai prie vandens kelia ir tam tikrų rūpesčių, nes vykstant klimato atšilimui kyla ir pasaulinio vandenyno lygis. Todėl prieš įgyvendinant naujus projektus prie vandens, ypač susijusius su gyvenamųjų namų statyba, ketinama sukurti potvynių rizikos numatymo ir įspėjimo sistemą.

                                          Klaipėdoje planuojama sutvarkyti ir jachtų uostelius bei įrengti naujų. Iš esmės turėtų būti atnaujintas jachtų uostas Smiltynėje. Šiuo metu jau rengiami jo planavimo dokumentai. Naujas pramogų kompleksas su jachtklubu ir buriavimo mokykla turėtų atsirasti Smiltynėje vietoje „laivų kapinių“. 2010-2013 metais prie Kuršių marių, ties III vandenviete, turėtų būti pastatyta valčių ir jachtų prieplauka, pramoginių laivų nuleidimo ir pakėlimo vietos.

                                          Plėtojant pajūrio uostelius planuojama prie Klaipėdos esančius ir numatomus statyti uostelius sujungti į bendrą tinklą. Pramoginių uostelių tinklas apimtų Klaipėdos, Kintų, Drevernos, Nidos, Preilos, Juodkrantės, Kopgalio, Palangos ir Šventosios esamus ir planuojamus steigti uostelius.

                                          Giliavandenio uosto neišvengsime

                                          Kol kas ginčijamasi, ar naudinga Lietuvai statyti giliavandenį uostą ties Melnrage. Pasisakantys „už“ ir „prieš“ pasiskirstė maždaug po lygiai.

                                          Realybė tarsi bando įtikinti, kad giliavandenio uosto nauda būtų akivaizdi. Jau dabar žemės vertė, sprendžiant pagal savivaldybės surengtus jos pardavimo konkursus, Melnragėje yra didžiausia. Visame pasaulyje uostuose ir jų prieigose žemė kainuoja brangiausiai.

                                          Šiandieninis Klaipėdos uostas, pastaraisiais metais kasmet po 10 ir daugiau procentų didinantis krovos apimtis, dar kurį laiką tenkins poreikius. Tačiau uosto pajėgumų, net visiškai įsisavinus esamas ir rezervines uosto teritorijas, ateityje nebepakaks.

                                          Be giliavandenio uosto Klaipėda liktų tik vietinės reikšmės uostu. Šiandien giliavandeniai uostai jau yra Taline ir Ventspilyje, jį ketina įsirengti ir Rygos uostas. Statyti giliavandenius uostus verčia tai, kad Baltijos jūroje daugėja didelių laivų.

                                          Pastatyti giliavandenį uostą dabartinėmis kainomis kainuotų apie 5-6 milijardus litų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai A.Drungilas tikino, kad giliavandeniame uoste atsirastų galimybė pastatyti ne tik naujus naftos, naftos produktų terminalus, bet ir suskystintų dujų terminalą, kuris sumažintų Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

                                          Vystyti Klaipėdos uostą dabartinėje dalyje ir pritaikyti jį priimti giliavandenius laivus neįmanoma, vidiniame kanale yra ribota galimybė apsisukti ilgesniems laivams. Negalima uosto plėtoti ir į Kuršių marių pusę, nes jas išgilinus besiskverbiantis sūrus vanduo sunaikintų ekologinę sistemą.

                                          Vystant giliavandenį uostą Melnragėje išlaisvintos senojo uosto teritorijos galėtų būti atiduodamos miesto poreikiams. Tokia transformacija vyksta daugelyje Europos ir pasaulio uostų. Tačiau, atlaisvinus senojo uosto teritorijas, suteikiami arba parduodami nauji plotai uostams vystyti.

                                          Klaipėdoje, kaip pastebėjo A.Drungilas, perdavus miesto reikmėms buvusią „Laivitės“ teritoriją uostui vystyti, kitų teritorijų kol kas nepasiūlyta. Dėl giliavandenio uosto tartasi Susisiekimo ministerijoje ir Vyriausybėje, ir jau beveik apsispręsta, kad toks uostas ties Melnrage anksčiau ar vėliau turėtų būti statomas.

                                          www.klaipeda.daily.lt

                                          Comment

                                          Working...
                                          X