Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėda

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    klausiu kas bus statoma siuo adresu.........
    "Neturtėlis- tai žmogus, manantis, kad idėja jam tinka tik tada, jei yra jo paties".

    Comment


      Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
      Įdomu kurioje vietoje? Šiaip ten medžių praktiškai visai nėra. Neskaitant bet kaip sužėlusių gluosnynų.
      siryt maciau, kad atsirado nauju medziu. Taikos pr., beveik priesais statoma Klaipedos bure, o jei tiksliau, salia Kauno stoteles rytineje Taikos pr. puseje (tikiuosi suprantamai paaiskinau )

      Comment


        Parašė tati Rodyti pranešimą
        siryt maciau, kad atsirado nauju medziu. Taikos pr., beveik priesais statoma Klaipedos bure, o jei tiksliau, salia Kauno stoteles rytineje Taikos pr. puseje (tikiuosi suprantamai paaiskinau )
        Tą vietą supratau iš straipsnio, klausiau dėl prospekto galo

        Parašė URBANISTAS Rodyti pranešimą
        slitutes pl.35 tai cia kur senukus statys?
        Pagal www.maps.lt tai tas objektas...
        Paskutinis taisė Eimantas; 2007.05.16, 12:59.
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          Atvira pastotė - pavojinga

          VIGANTAS DANILAVIČIUS

          Atvira transformatorinė pastotė Taikos prospekte šalia Gandrališkių gyvenamojo kvartalo - nesaugi.

          Meras Rimantas Taraškevičius prašė energetikų, rekonstruojant Taikos prospekte esančią transformatorinę pastotę uždengti statiniu.

          „Lietuvos energijos“ bendrųjų reikalų direktorius Algimantas Nemira vakar buvo atvykęs į Klaipėdos savivaldybę išsiaiškinti, kodėl miesto valdžiai parūpo rekonstruojama pastotė.

          Anot mero, transformatorinė pastotė kelia triukšmą, kyla pavojus, kad iš aplink statomų dangoraižių gali užkristi daiktų ant skirstyklos srovinių dalių. Dėl to elektra daliai miesto bus tiekiama nepatikimai.

          „Kadangi „Lietuvos energijos“ statinys yra netoli „Akropolio“, pritraukiančio didelius srautus žmonių, didėja pavojus jų saugumui“, - teigė R.Taraškevičius.

          Pasak Klaipėdos vadovo, pastotė gadina ir estetinį miesto vaizdą.

          A.Nemira teisinosi, jog transformatorinės pastotės projektas yra parengtas. Kad statinys būtų uždengtas pastatu, reikėtų padaryti naują projektą, rasti lėšų jam įgyvendinti.

          „Lietuvos energijos“ bendrųjų reikalų direktorius uostamiesčio merui pažadų nedalino.

          www.klaipeda.daily.lt
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            Kaip ten cerkvės statybos, gal yra kokių naujienų, Eimantai?

            Comment


              Parašė enigma Rodyti pranešimą
              Kaip ten cerkvės statybos, gal yra kokių naujienų, Eimantai?
              Jau beveik tris savaites nebuvau grįžęs ir tik po kokių dviejų važiuosiu, tai nežinau kaip dabar atrodo.
              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

              Comment


                Dar nepastate visos, liko virsutini boksta pastatyt ir viskas. kazkaip ten uzstrigo darbai...
                Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                Comment


                  Kokį viršutinį bokštą?
                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                  Comment


                    Klaipėdos senamiestyje griūva namai
                    http://www.ve.lt/?data=2007-05-23&ru...&id=1179849210
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Aj va, del to rusu cerkves varpines boksto.Liko gal 2-3 metrus pastatyt + kupolas, jei jis ten planuojamas.Kiek vaziuoju pro sali, jau kokios 5 savaites nejuda statybos.
                      Pasaulį reikia susprogdint, kad žmonės būtų laisvi, nes tada visos sienos išlėks į orą.

                      Comment


                        Klaipėdoje laukiama jachtų antplūdžio


                        Po poros metų pertraukos šią vasarą į Klaipėdą vėl užsuks viena iš didžiausių ir populiariausių Baltijos jūros regatų - "Baltic Sprint Cup".

                        Liepos 21-ąją startavusios Vokietijos uoste Zasnice, Klaipėdos uoste tarptautinėje regatoje dalyvaujančios jachtos pasirodys liepos 27-ąją, penktadienį. Šeštadienį suplanuota regatos ir tuo metu vyksiančios Jūros šventės dalyvių eisena miesto gatvėmis iki Kruizinių laivų terminalo, kur vyks koncertas. Ten pat bus apdovanotas ir Gdansko - Klaipėdos etapo nugalėtojas. Kaip prizą jachtos nugalėtojos įgulai ketinama įteikti apie 30 centimetrų aukščio Klaipėdos simboliu laikomos Taravos Anikės skulptūrėlę.

                        Po trijų dienų viešnagės - liepos 29-ąją regata pasuks į šiaurę, Ventspilio link. Iš viso regatoje rungtis ketinančioms jachtoms reikės įveikti penkis etapus. Per 15 dienų buriuotojai įveiks 624 jūrmyles. Regatos finišas numatytas rugpjūčio 3 dieną Estijos uoste Piarnu.

                        Vakar uostamiesčio mero svetainėje susirinkę miesto vadovai bei regatos priėmimą organizuojančių įstaigų bei tarnybų atstovai tarėsi, ką iki paskutinio liepos savaitgalio reikėtų nuveikti, kad vienas iš įspūdingiausių vasaros renginių praeitų sklandžiai.

                        Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros centro Kruizų ir regatų skyriaus vadybininko Kipro Paldausko, jau šiandien norą dalyvauti regatoje yra pareiškę 25 laivai. Tikimasi, kad jų bus daugiau. Anot K. Paldausko, tarp regatos dalyvių daugiausia bus jachtų iš Vokietijos. Taip pat laukiama laivų iš Anglijos, Kanados, Latvijos, Švedijos ir net Naujosios Zelandijos. Regatoje antrus metus dalyvaus ir klaipėdiečių jachta "Vakarė".

                        Prognozuojama, kad regatos dienomis Klaipėda, įskaitant įgulos narius, sulauks apie 300-350 šios tarptautinės jūrinės šventės dalyvių.

                        Laivų švartavimosi schemą planuojama parengti iki liepos 1 dienos, kai jau bus žinomas tikslus regatos dalyvių skaičius. Nors liepos 28 dieną Klaipėdoje laukiama ir lainerio "Constellation", didelių problemų dėl laivų švartavimosi neturėtų kilti. Pasak K. Paldausko, iš jų tik vienai 24 metrų ilgio jachtai reikės daugiau vietos, tuo tarpu visos kitos kaip ir prieš porą metų puikiausiai sutilps prie Danės krantinių.

                        Regatos dalyviams reikiama infrastruktūra įpareigoti pasirūpinti Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius ir bendrovė "Klaipėdos laivų remontas". Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, jų patogumui bus atgabenti tualetai, šiukšlių konteineriai, įrengti dušai, skalbykla, taip pat bus pasirūpinta, kad regatos teisėjai turėtų interneto, telefono ryšį bei kitą reikiamą organizacinę techniką.

                        Per likusius porą mėnesių bus sutvarkyta Kruizinių laivų terminalo aplinka, nutiesti šaligatviai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, užtaisytos Danės krantinėje vėl atsivėrusios smegduobės. Pasak AB "Klaipėdos laivų remontas" vadovo Alvydo Butkaus, jau birželio 14 dieną duris atvers naujasis Jachtų uosto centras.

                        Regatos dienomis keltas į Smiltynę kursuos iš Šiaurės rago. Kadangi Danė bus pilna jachtų, joje neatsiras vietos ir mažiesiems laiveliams, kur jie bus įkurdinti, kol kas dar neapsispręsta.

                        Jūros šventės dienomis jau trečius metus iš eilės Klaipėdoje vyks ir istorinių burlaivių festivalis "Baltic Sail".

                        Vilija ŠILINIENĖ
                        www.ve.lt

                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          Už septynis arus Melnragėje - beveik milijonas
                          http://www.ve.lt/?rub=1065924810&dat...&id=1180451030
                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                          Comment


                            Klaipėda nesaugo istorinio paveldo

                            Laužant restauruojamos Tiltų gatvės dangą tarp Biržos tilto ir Turgaus gatvės, paaiškėjo, kad po asfaltu beveik visas šis ruožas nuklotas didelių gabaritų betono plokštėmis.

                            Jos labai priminė prieškario laikais vokiečių tiestas autostradas, nes šių dangai ir buvo naudojamos didelių gabaritų betono plokštės.

                            Mažesnėmis betono plokštėmis buvo iškloti keliai prie visų septynių aplink Klaipėdą esančių karo laikų fortų, kurių statyba daugiausia vyko 1939 metais.

                            Tokiomis betono plokštėmis buvo išklota ir plačiai žinoma Karaliaučiaus-Berlyno autostrada.

                            Galimas dalykas, kad ir Tiltų gatvės plokštės dar buvo likusios iš tų prieškario ar karo laikų. Manau, kad jas galima buvo ir palikti kaip istorines.

                            Galima suabejoti, ar centrinių gatvių dažni tvarkymai buvo būtini, nes bandyta gražinti tai, kas ir taip gražu, o mažiau dėmesio skiriama toliau nuo centro esančių gatvių ir kiemų tvarkymui.

                            Daug kur senamiestyje yra lopai šaligatviuose su smulkių akmenukų danga. Netvarkant tokių šaligatvių, sužalojimai ilgainiui tik plečiasi. Vėliau tvarkant juos reikės naujos dangos.

                            Jau prasidėjo kruizinių laivų viešnagės Klaipėdoje, ir per visą vasarą uostamiestyje apsilankys daug žmonių. Kai pagalvoji, kaip atrodo mūsų uostamiestis po Venecijos, Amsterdamo, Rygos ar Sankt Peterburgo, darosi nesmagu.

                            Visuose tuose miestuose išliko daug istorinio paveldo, kokio mūsų Klaipėdoje ir su žiburiu nerasi.

                            To paveldo mūsų uostamiestyje išlikę palyginti labai nedaug. Jau ne pirmą dešimtmetį jis labiau panašus ne į istorinį miestą, o į didelę sovietinę gyvenvietę, jame pilna, neišskiriant nei senamiesčio, beveidžių šabloninių dėžučių tipo pastatų, kurių dalis primena paprasčiausius barakus.

                            Mieste paeiliui vyko du konkursai Lietuvos tūkstantmečio paminklui. Sveikintinas sumanymas. Mačiau ir aš gerų projektų, skirtų tam jubiliejui.

                            Bet manęs vis neapleidžia mintis, ar ne geriau būtų Klaipėdoje pažymėti Lietuvos tūkstantmetį su atstatyta pagal seną modelį Turgaus gatvės Šv. Jono bažnyčia, kuri savo išskirtiniu siluetu labai pagyvintų ir papuoštų tiek senamiesčio, tiek ir viso miesto panoramą.

                            Tai būtų traukos objektas turistams, o ir patys klaipėdiečiai žymiai smagiau pasijustų. Ypač tie, kurie neabejingi savo miesto istorijai ir grožiui. Gaila, kad daliai valdininkų ir daliai visuomenės tokių dalykų nereikia, jie net priešinasi panašiems sumanymams, panašiai kaip bandė ir tebebando sukritikuoti sostinės Valdovų rūmų atstatymą.

                            VYTAS TAMOŠIŪNAS
                            www.klaipeda.daily.lt
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              cia tamosiuniui noreciau pasakyt: tukstantmecio skulpturai o ne paminklui skirta iki 350 000 lt o baznycios atstymui kokiu 50 mln reiktu, tai apie ka cia snekam!?
                              "Neturtėlis- tai žmogus, manantis, kad idėja jam tinka tik tada, jei yra jo paties".

                              Comment


                                Prieš penkias minutes:
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Trikampiame sklype – trikampis pastatas

                                  Livija Grajauskienė

                                  Sklype prie S. Daukanto ir Butkų Juzės gatvių sankryžos ruošiamasi statyti keturių aukštų komercinės paskirties pastatą.

                                  Trikampio formos sklypą prie vairuotojų nemėgstamos sankryžos įsigijusi bendrovė „Klaipėdos restauratorius“ ketina koreguoti 1998 m. patvirtintą sklypo S. Daukanto g. 45/ Butkų Juzės g. 14 detalųjį planą. Architektų ekspertų tarybai architektė Neringa Blaževičienė pristatė gatvių kampo užstatymo projektinį pasiūlymą.

                                  Vietoj detaliajame plane numatyto dviejų aukštų pastato pageidaujama statyti keturių aukštų namą, motyvuojant tuo, kad aplinkui vyrauja keturių – penkių aukštų statiniai.

                                  Netipinės formos daugiafunkcinio pastato pirmajame aukšte numatytas plotas prekybai, antrajame aukšte įsikurtų biurai, trečiame ir ketvirtame aukštuose – šeši nuomojami butai, kurių plotas – nuo 48 iki 70 kv. m. Ant stogo siūloma kurti poilsio ir vaikų žaidimo aikštelę.

                                  Po pastatu numatyta įrengti požeminę aikštelę dvidešimčiai automobilių. Dar dešimt vietų automobiliams būtų šalia namo.

                                  Namas būtų „pakeltas“ ant maždaug 40 cm. aukščio platformos. Iš Butkų Juzės gatvės pusės pastato apdailai numatyti monolitinio betono fasadai su stiklo ir medžio detalėmis. Taip pat čia suprojektuota permatoma laiptinė su keltuvais judėjimo problemų turintiems žmonėms. Į skulptūrų parką žvelgiančio fasado apdailai numatyta daugiau stiklo, medžio plokščių ir detalių iš metalo.

                                  Architektai ekspertai stebėjosi, kodėl išvis buvo priimtas sprendimas parduoti šį sklypą, užuot sutvarkius nepatogią sankryžą ir palikus žaliąjį plotą.

                                  Architektūriniams sprendiniams nuspręsta pritarti. Tik patarta pasvarstyti, ar reikia tiek vietų požeminiame garaže, išlendančiame už sklypo ribų. Užsakovams pasiūlyta pagalvoti, ar verta name projektuoti butus – vargu ar kas pageidaus gyventi šioje vietoje. Kritikuotas ir vis labiau populiarėjantis sprendimas vaikus „suvaryti ant stogo“.

                                  www.klaipeda.daily.lt
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    Istorijos puoselėtojai griežtina toną


                                    Sunerimę dėl agresyvios urbanistinės plėtros ir naikinamų bei nykstančių nekilnojamųjų kultūros vertybių, uostamiesčio paveldo brangintojai jau kreipėsi į aukščiausiąją šalies valdžią, siūlydami konkrečius veiksmus, kaip pažaboti saugotiniems objektams visoje Lietuvoje kilusią grėsmę.


                                    Pramoninis paveldas: apleisti ir savininkų neprižiūrimi XIX a. Klaipėdos dujų fabriko statiniai

                                    Po uostamiestyje vykusios mokslinės praktinės konferencijos "Grėsmės paveldui Lietuvoje" gimė šalies prezidentui, Vyriausybei ir Seimui adresuota rezoliucija, pasirašyta naujai įsikūrusios Alternatyvios paveldo komisijos, sudarytos iš 16 visuomeninių organizacijų bei judėjimų.

                                    Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, prisiėmė atsakomybę už Europos kultūros pagrindą sudarančių vertybių puoselėjimą, be to, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme kultūros paveldas netgi esąs apibrėžtas kaip nacionalinio saugumo objektas. Nepaisant to, tarptautiniai įsipareigojimai esantys ignoruojami, o mūsų šalies įstatymai, ginantys paveldą, - šiurkščiai pažeidinėjami.
                                    Pramoninis paveldas: apleisti ir savininkų neprižiūrimi XIX a. Klaipėdos dujų fabriko statiniai

                                    Pasigenda senamiesčio koncepcijos


                                    Nugriovus senąjį malūną Tilžės gatvėje, jo vietoje planuota pastatyti daugiaaukščius
                                    Konferencijoje nacionalinio kultūros paveldo padėtis visoje šalyje įvertinta kaip kritinė, nes, nepaisant skandalų, toliau žalojamos Kuršių nerija ir Kernavė, neatsižvelgta į Pasaulio paveldo komiteto įspėjimą dėl aukštybinių pastatų, darkančių Vilniaus istorinį miestovaizdį.

                                    "Klaipėdos - vienintelio Lietuvos uostamiesčio - istorinis palikimas yra griaunamas tiesiogine šio žodžio prasme. Per metus nugriauti 3 istoriniai pastatai, o šiuo metu duotas leidimas griauti unikalų Lietuvoje pramoninio paveldo objektą - Celiuliozės virimo cechą", - vieną po kito praradimus vardija rezoliucija.

                                    Tai vyksta investuotojams siekiant gauti papildomo pelno dėl vietos prestižiškumo bei kraštovaizdžio vertės, o įsivyravus nebaudžiamumui esą tapo įprasta, kad privatiems interesams talkina savivaldybių ir valstybinių institucijų pareigūnai.

                                    Priekaištų turima ir naujam Klaipėdos bendrajam planui. Savo sprendime Valstybinė kultūros paveldo komisija perspėjusi, kad jame gali būti įtvirtintos uostamiesčio savitumui pražūtingos tendencijos, tačiau paskutinio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu jis buvęs patvirtintas.
                                    Nugriovus senąjį malūną Tilžės gatvėje, jo vietoje planuota pastatyti daugiaaukščius

                                    Paveldo brangintojai pasigenda istorinės miesto dalies bei senamiesčio apsaugos ir tvarkymo koncepcijos.

                                    "Sovietmečiu šviesaus atminimo A. Žalys buvo pasakęs - į senamiestį nekiškit nosies. Tada buvo sustabdytas griovimas. O dabar "varom", - apgailestavo konferenciją inicijavusios Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas Dionyzas Varkalis.


                                    Šiame 18 amžiaus pastate Herkaus Manto g. 20 veikė viena seniausių Klaipėdos krašto ligoninių, pirmoji Klaipėdos krašto pedagogų mokykla, pirmoji Klaipėdos biblioteka ir pirmasis Klaipėdos muziejus. Vykdant restauraciją-pritaikymą, viena po kitos buvo nugriautos 3 namo sienos, tada duotas leidimas griauti ir paskutinę

                                    Vertė - ne tik architektūrinė

                                    Paveldo gynėjai konstatuoja, kad neveikia kontrolės ir įstatymų priežiūros mechanizmas. Baudos paveldo naikintojams esančios juokingos. Anot vieno iš uostamiestyje jau pasižymėjusios Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės narių istoriko Dainiaus Elerto, maksimali bauda siekia tik 10 tūkst. litų.

                                    "Reikia bausti už žalą, padarytą visai objekto vertei. Jei prisidėtų trys nuliai, savininkas labai gerai pagalvotų, ar verta tą žalą daryti", - sakė D. Elertas.

                                    Be to, jis pabrėžė, kad senamiesčio vertė yra ne tik architektūrinė. "Tai ir tapatybės vertė. Kas mes esame? Ar išliks Klaipėdoje savi dalykai, su kuo galėsime tapatintis - dalykai, kurie susieja kartas?" - giliau pažvelgti į paveldą ragino jis.
                                    Šiame 18 amžiaus pastate Herkaus Manto g. 20 veikė viena seniausių Klaipėdos krašto ligoninių, pirmoji Klaipėdos krašto pedagogų mokykla, pirmoji Klaipėdos biblioteka ir pirmasis Klaipėdos muziejus. Vykdant restauraciją-pritaikymą, viena po kitos buvo nugriautos 3 namo sienos, tada duotas leidimas griauti ir paskutinę

                                    Paveldo brangintojai atkreipia dėmesį ir į tai, kad visuomenės dalyvavimas priimant svarbius paveldo likimui sprendimus yra tik imitacija - ji nėra laiku ir tinkamai supažindinama su projektais, nuomonė ignoruojama, o įstatymai nenumato bendruomenėms teisės teismuose ginti viešąjį interesą šioje srityje.

                                    Konferencijos dalyviai pareikalavo, kad LR Vyriausybė ir Seimas užtikrintų atsakomybę už kultūros ir gamtos paveldo vertybių naikinimą ir žalojimą, taip pat veiksmingą ir skaidrią kontrolės sistemą ir įstatymų įgyvendinimo priežiūrą bei pateikė konkrečių siūlymų, ką ir kaip reikėtų keisti.

                                    Anot D. Elerto, į Alternatyvią kultūros paveldo komisiją susivienijusios organizacijos nestoja prieš investicijas, tačiau atkreipia dėmesį, kad jos yra skirtingos, taip pat skirtingi ir poreikiai. Dabar investicijos esančios brukamos bet kokia kaina.

                                    "Nekovotume - jau būtų nuardyta"

                                    Celiuliozės virimo cechą leista nugriauti

                                    "Ar nesijaučiame kovojantys su vėjo malūnais? Suprantu, kad tokį įvaizdį norima sukurti. Aš būčiau linkęs išvis ne kovoti, o bendrauti, ieškoti dialogo, bet antroji pusė neišgirsta ir nesureaguoja, tad tenka šiek tiek garsiau. Ar tai duos rezultatų, yra kitas klausimas. Svarbiausia, kad jei šiame procese bus pralaimėjusiųjų, tai bus visas miestas", - pabrėžė D. Elertas.

                                    Be to, anot istoriko, negalima sakyti, kad pernai paveldo gynimu išgarsėjusios Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės ir visų paveldo puoselėtojų darbas nedavė rezultatų. Pavyzdžiui, celiuliozės virimo cechas tikriausiai jau seniai būtų buvęs nuardytas ir parduotas plytomis.
                                    Celiuliozės virimo cechą leista nugriauti

                                    "Kai kurie objektai išvis dar nėra pajudinti, kai kurie įtraukti į saugotinų paminklų sąrašą, o tai jau irgi laimėjimas", - sakė D. Elertas.

                                    Beje, to, kad jau duotas leidimas griauti šį cechą, D. Elertas nelaiko pabaiga - jei vertybės nebeliksią, bus reikalaujama kaltųjų atsakomybės.

                                    Kovoti dėl paveldo išsaugojimo, anot jo, kiekvienas randa savo motyvą - vieniems tai susiję su tapatybės dalykais, kitiems rūpi konkretus objektas.

                                    "Mes ne valdininkai, algų už šitą darbą negauname. Jie gauna, bet nesistengia jo atlikti. Nesuprantu, kaip galima nemylėti savo gimto krašto, leisti darkyti senamiestį. Aš sakiau architektams - nestatykite paminklų sau ant svetimo kapo - jie neišsilaikys, ateis kitas ir nugriaus. Yra aplinkui didžiuliai rajonai, statykime ten ką norime", - sakė ir D. Varkalis.

                                    Pasak D. Elerto, šiuo metu turima labai daug - yra išlikusių nuotraukų, atvirukų, planų, ir labai daug ką būtų galima atkurti, jei to siektum. Tačiau kai nėra koncepcijos nei noro ją turėti, tai ir turimas chaosas.

                                    Giedrė NORVILAITĖ
                                    www.ve.lt
                                    Paskutinis taisė Eimantas; 2007.06.05, 14:25.
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      oj kaip norisi keiktis ant tų kurie nenori saugoti bendą miesto senąjį turtą tiesiog nesamoningi įstatymai, KVAILA valdžia, ir tie "savininkai" kurie laiko-kol sugrius
                                      ⌂╠═╗⌂⌂⌂
                                      ⌂╚╤╬╧╤╤╣⌂⌂⌂
                                      ⌂ ⌂ ╢□□⌂⌂⌂□⌂

                                      Comment


                                        Už sklypą Melnragėje - rekordinė kaina

                                        GIEDRĖ BALČIŪTĖ

                                        Valstybinės žemės sklypų kainos Klaipėdoje pasiekė neregėtas aukštumas.

                                        Beveik 9 arų žemės sklypas Nėgių gatvėje 2 aukcione parduotas už rekordinę sumą. Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka

                                        Vakar Klaipėdos savivaldybėje įvykusiame aukcione už 8,8 aro sklypą Melnragėje, Nėgių gatvėje 2, pirkėjas pasiūlė net pusantro milijono litų, arba po 169 tūkstančius litų už arą.

                                        Pradinė šio komercinės paskirties sklypo kaina buvo kone trigubai mažesnė – 510 tūkstančių litų.

                                        169 tūkstančiai litų už arą yra rekordinė už valstybinės žemės sklypą pasiūlyta suma.

                                        Ši suma gerokai viršijo praėjusią savaitę aukcione pasiektą rekordą. Tada už Žiobrių gatvėje 1 esantį 7,26 aro komercinės paskirties sklypą vilniečių nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Centrum Invest“ buvo pasiruošusi sumokėti 970 tūkstančių litų, arba po 133,6 tūkstančio litų už arą.

                                        Balandį parduoti dar du valstybinės žemės sklypai Melnragėje.

                                        7,6 aro sklypas Otų gatvėje 1 parduotas bendrovei „Terra Vera“ už 753 tūkstančius litų.

                                        Už 886 tūkstančius litų bendrovei „Kira Novo Fruktus“ parduotas 8,84 aro sklypas Žiobrių gatvėje 2.

                                        Vakar įvykusiame aukcione dėl sklypo Nėgių gatvėje 2 varžėsi keturi pirkėjai. Didžiausią sumą pasiūlė žmogus, praėjusią savaitę atstovavęs bendrovei „Centrum Invest“. Ar ta pati bendrovė įsigijo ir sklypą Nėgių gatvėje 2, kol aukciono rezultatai nepatvirtinti ir sutarties projektas nepasirašytas, oficialiai neskelbiama.

                                        Dar neaišku, ar vakarykščio aukciono neteks pakartoti. Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjai Raimondai Gružienei abejonių sukėlė didžiausią sumą už sklypą pasiūliusio dalyvio veiksmai, pasisakymai ir delsimas pasirašyti sutartį.

                                        R.Gružienė teigė, kad pasiūlyta kaina džiugina.

                                        „Kaina didžiulė, bet ji nėra nereali. Girdėjau, kad Giruliuose už vieną arą privačios žemės siūloma net iki 200 tūkstančių litų. Taigi,veikiausiai šios teritorijos sklypas buvo parduotas už tikrąją rinkos kainą“, - samprotavo vedėja.

                                        Šiemet parduoti daugiau sklypų Melnragėje neketinama. Tačiau jau beveik suformuotas, nors dar neparengtas aukcionui, beveik 8 hektarų gyvenamosios paskirties sklypas Giruliuose. Šio sklypo daugiau kaip 10 arų yra apaugę mišku, dalis jo žemės yra miškų ūkio paskirties. Jeigu paskirtį pavyks pakeisti, R.Gružienė tikisi, kad sklypo aukcionas bus surengtas jau šiemet.

                                        Dar vienas, mažesnis, gyvenamosios paskirties sklypas Giruliuose turėtų būti paruoštas aukcionui iki šių metų pabaigos.

                                        www.klaipeda.daily.lt
                                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                        Comment


                                          Psichikos ligoniams - nauja gydykla

                                          Jolanta Juškevičienė

                                          Uostamiestyje per artimiausius metus išaugs nauja ligoninė.

                                          Sąlygas dirbti ir gydytis Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas pavadino apgailėtinomis. Nerijaus Jankausko nuotrauka

                                          Pietinėje miesto dalyje planuojama pastatyti modernią psichiatrijos ligoninę, kurios patalpose įsikurtų ir Priklausomybės ligų centras. Ligoninės statybai reikalingus dešimtis milijonų litų planuojama gauti pardavus dabartinius Psichiatrijos ligoninės pastatus bei buvusią „Smiltelės“ sanatoriją Giruliuose.

                                          Vakar uostamiestyje problemiškiausias gydymo įstaigas apžiūrėjęs sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas palaikė Klaipėdos apskrities valdžios norą mieste statyti naują psichiatrijos ligoninę

                                          Po apsilankymo šioje gydymo įstaigoje ministras negailėjo kritikos buvusiai miesto ir apskrities valdžiai.

                                          „Psichiatrijos ligoninėje esančios apgailėtinos sąlygos rodo, kad vietinės valdžios institucijos - savivalda ir ankstesnės viršininkų administracijos - nesprendė šios problemos. O jei ir sprendė, tai buvo pasirinkti ne tie sprendimų būdai“, - sakė R.Turčinskas.

                                          Vienas iš klaidingų spendimų buvo investuoti milijonus litų į buvusią karo ligoninę Bokštų gatvėje. Į čia veikiantį Psichiatrijos ligoninės padalinį, pasak Apskrities gydytojo tarnybos vedėjo Valdemaro Anužio, per keletą metų netikslingai investuota apie 8 milijonai litų.

                                          Dabar šį pastatą, o kartu ir Bangų gatvėje esančius Psichiatrijos ligoninės pastatus bei 11 hektarų žemės sklypą rengiamasi parduoti per Turto banką.

                                          Apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius „Klaipėdai“ sakė, kad norint sukaupti pakankamai lėšų naujos ligoninės statybai bus parduota ir daugiau apskričiai priklausančių objektų, tarp jų ir „Smiltelės“ sanatorija Giruliuose.

                                          Preliminariais skaičiavimais, pardavus minėtus sklypus ir statinius tikimasi gauti apie 50 mln. litų.

                                          Už šiuos pinigus žadama pastatyti modernią 200 vietų psichiatrijos kliniką, šalia kurios įsikurtų Priklausomybės ligų centras. Naujajame statinyje būtų įkurtas ir ambulatorinių psichiatrijos paslaugų centras, skirtas pietinės miesto dalies gyventojams.

                                          Naujajai psichiatrijos klinikai numatyta vieta pietinėje miesto dalyje už Jūrininkų prospekto.
                                          www.klaipeda.daily.lt
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X