Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Klaipėda

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Dar b1 nuotraukos dešinėje, prie kamino, galėjai pažymėt bei miglotus "elektromarkt" dangoraižius
    Westside is the best ! :jura:

    Comment


      Parašė Edgaex
      Dar b1 nuotraukos dešinėje galėjai pažymėt ir miglotus "elektromarkt" dangoraižius
      Bukim realistai

      Comment


        Skyline`a turesim nebloga
        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

        Comment


          Neblogai. Tačiau pernelyg išsibarstę. Bent jau statomas gandrališkių 34-aukštis vos matosi, o tas pirmas iš kairės 15-aukštis jau gana arti.

          Comment


            Žiūrint nuo magistralės dauguma bus arti, išskyrus K ir D (ir dar kelis).
            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

            Comment


              Parašė ArTuRAs
              Skyline`a turesim nebloga
              Nu tikrai. Tenka tik
              "Never argue with an idiots. They will bring you down to their level and beat you with experience"

              Comment


                Nu man tai atrodo, kad nieko gero.... per daug jie isibarste nebus jokio bendro vaizdo...

                Comment


                  Tokias naujienas dedam i tema "Klaipeda", i projektus keliam kai yra kas tiksliai zinoma ir pan.
                  Beje, tikrai neblogai

                  Tvarkytojų rankos pasieks ir senamiestį



                  Netrukus turėtų pajudėti Klaipėdos senamiesčio pastatų fasadų dažymo darbai.

                  Praėjusią savaitę miesto Taryba patvirtino kriterijus, pagal kuriuos bus sudaroma dažyti ketinamų pastatų eilė. Juos atrinks specialiai tam sudaryta komisija, tad, sakė Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, senamiesčio gyventojai jau gali teikti savo prašymus bei pasiūlymus.

                  Išskirtinis dėmesys bus skiriamas kultūros paveldo statusą turintiems ir Savivaldybės saugomiems statiniams. Tokių pastatų šiuo metu esama 57. Penki iš jų - avarinės būklės. Visų jų savininkai taip pat gali pretenduoti į Savivaldybės paramą.

                  Antra vertus, sakė J. Simonavičiūtė, ateityje gali atsirasti ir toks dalykas kaip restitucija. Savivaldybei teismo būdu ėmus susigrąžinti metų metus netvarkomus statinius, padėtis turėtų pasikeisti. Apie tai, pasak J. Simonavičiūtės, byloja kitų Europos miestų patirtis.

                  Tuo tarpu senamiesčio verslininkus labiausiai domina, kiek dar užtruks Turgaus gatvės rekonstrukcija. Pasak J. Simonavičiūtės, atkarpą nuo Teatro aikštės iki Tiltų gatvės ketinama sutvarkyti iki liepos 20-osios, likusią dalį - iki rugsėjo 20 dienos. Medžius planuojama sodinti spalį.

                  Tai, kas šiandien vyksta Turgaus gatvėje, sakė J. Simonavičiūtė, yra ne šiaip remontas, o restauracija. Tokie darbai greit nepadaromi. Kai kuriuos jų buvo galima pradėti tik užbaigus šildymo sezoną, be to, problemų kelia ir pats grindinys. Jis, pasak J. Simonavičiūtės, turi būti klojamas ypač preciziškai. Priešingu atveju, geros kokybės tikėtis neverta. Daug laiko užima specialistų ekspertizės, todėl darbai Turgaus gatvėje nevyksta taip sparčiai, kaip tikėtasi.

                  "Anksčiau tokie darbai buvo dirbami ištisus dešimtmečius. Remontas nėra malonus dalykas, tačiau manau, kad mūsų žmonės supratingi, mato, kas daroma, ir dėl laikinų nepatogumų pernelyg nepriekaištaus", - sakė J. Simonavičiūtė.
                  Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                  Comment


                    Miesto plėtros planai - finišo tiesiojoje

                    Tiek naujas dešimtmetį galiosiantis Bendrasis Klaipėdos miesto planas, tiek ir Aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas dar nepasiekė miesto politikų teismo.

                    Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas mano, kad Bendrasis planas miesto Tarybai bus pateiktas svarstyti birželį. Netrukus eilė turėtų ateiti ir Aukštybinių pastatų planui.

                    "Pastarąjį norėjome patvirtinti dar iki praėjusių metų pabaigos. Šiuo metu plano rengėjai, atsižvelgdami į įvairių institucijų pastabas, daro nežymias korekcijas", - sakė K. Macijauskas.

                    "Vakarų ekspresas" jau rašė, jog šiame plane numatyta, kad itin aukšti pastatai galėtų koncentruotis Liepojos ir Šilutės plentuose bei Taikos, o ypač - Baltijos prospektuose. Kad būtų išsaugotas miesto savitumas, plano rengėjai į Klaipėdos senamiestį su aukštybiniais pastatais siūlo "nelįsti".

                    Tuo metu kaip bene esminę Bendrojo plano naujovę K. Macijauskas mini tai, kad jame bus numatyta galimybė teritorijoje tarp Kauno gatvės ir Baltijos prospekto vietoje pramonės įmonių statyti gyvenamuosius namus.

                    "Kadangi komercinės veiklos čia jau prisotinta, šioje teritorijoje gali atsirasti vietos naujai gyvenamajai statybai, juolab kad šis verslas dabar klesti ir iš jo gautas pelnas gali sėkmingai kompensuoti įmonių iškėlimo į užmiestį kaštus. Taip pat čia norėtųsi aukštų pastatų, kurie būtų akcentai, matomi jau nuo autostrados", - sako K. Macijauskas.

                    Anot jo, įmanoma, kad gyvenamieji namai atsiras ir šalia planuojamos universalios arenos tarp Taikos ir Baltijos prospektų, Dubysos ir Minijos gatvių.
                    %)

                    Comment


                      Klaipėdos rinka - ant perkaitimo ribos

                      Klaipėda butų kainomis jau beveik pasivijo Vilnių ir rizikuoja tapti pervertintu miestu.

                      Analitikai atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvoje nekilnojamasis turtas pradėjo brangti ir mažesniuose šalies miesteliuose, ypač netoli pajūrio.

                      Balandį senos statybos butų kainos Vilniuje vidutiniškai padidėjo 2,5 proc., Kaune - 4,5 proc., Klaipėdoje - 2 proc., - rodo nekilnojamojo turto skelbimų interneto svetainės kapitalas.com surinkti duomenys.

                      Šiuose miestuose labiausiai butai brango centre, senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose. Tuo tarpu miegamuosiuose rajonuose senos statybos butų kainų augimas buvo gana nežymus.

                      Per 10 mėnesių senos statybos butų kainos Vilniuje pakilo 37 proc., Kaune - 48 proc., Klaipėdoje - 48 proc., Šiauliuose - 47 proc., Panevėžyje - 23 proc., Palangoje - 54 proc.

                      Rekordinis kainų augimas užfiksuotas mažuose miesteliuose netoli pajūrio: Šilutėje - 178 proc., Plungėje - 171 proc., Tauragėje - 154 proc., Gargžduose - 114 proc., Kretingoje - 100 proc. Tokia tendencija siejama su tuo, kad didmiesčių butų kainos jau tapo nebeprieinamos vidutines pajamas gaunančioms šeimoms, todėl dalis didmiesčių gyventojų išsikelia į šalia esančius miestelius. Be to, gana ženkliai sumažėjus bedarbystei provincijos gyventojams nėra paskatos vykti į didmiesčius, nes darbo galima surasti ir vietoje.

                      Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Klaipėda butų kainomis jau beveik pasivijo Vilnių ir rizikuoja tapti pervertintu miestu, nes senos statybos butų kainų skirtumas tarp šių miestų tesudaro vos 14 proc., kai prieš metus kainos skyrėsi 25 proc.
                      %)

                      Comment


                        Parašė win2k3
                        Tuo metu kaip bene esminę Bendrojo plano naujovę K. Macijauskas mini tai, kad jame bus numatyta galimybė teritorijoje tarp Kauno gatvės ir Baltijos prospekto vietoje pramonės įmonių statyti gyvenamuosius namus.
                        Tai kam tada sandėlius naujus leidžia statyti, visiškai negalvoja.
                        Ir šiaip vieta nėra gera, nes "Klaipėdos energija" su savo kaminais niekur nedings.
                        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                        Comment


                          Jūros šventėje šliaužios metalinė gyvatė
                          http://www.ve.lt/?data=2006-05-13&ru...&id=1147448979
                          "Klaipėda - Laisvu stiliumi"

                          Comment


                            Gal zinot ka ten stato Vingio g. prie naktinio klubo Kalifornija ?

                            Comment


                              Kiek girdejau, tai "Iki" plesis ir dar boulinga ar ka ten zada statyt, bet nezinosi...
                              Nors toki kraniuka pasistade, kad atrodo jog rekostrukcija ten bus nemaza...
                              Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                              Comment


                                Ziurekit o gal kas zino ar turi renderiu kaip atrodys klaipedos vandenys po rekonstrukcijos. Ar ka jie ten daro ? Metalines konstrukcijas pastate . Beje gal kas zino ir apie Klaipedos parke (prie universiteto) stovincius tuos du vaiduoklius ir kam jie priklauso?

                                Comment


                                  Suaugusieji mokysis moderniame centre


                                  Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras planuoja įsikurti naujame pastate, o senajame, jį restruktūrizavus, įrengti modernų vairuotojų mokymo centrą.

                                  Kol kas rūpesčių kelia autodromas. Pasak centro direktorės Birutės Dirmotienės, autodromas prie Vakarų laivų gamyklos, kurio statiniai priklauso Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrui, patenka į uosto plėtros zoną, ir iš centro bus paimtas.

                                  B. Dirmotienės teigimu, miesto valdžia turėtų skirti sklypą įrengti autodromui, nes tai esanti viso miesto problema.

                                  Parengus detalųjį planą ir techninį projektą Alyvų gatvėje, kur įsikūręs Darbo rinkos mokymo centras, turėtų išaugti naujas mokymo centro pastatas. Senasis, pasak B. Dirmotienės, nebeatitinka higieninių reikalavimų ir neatlaiko centro pajėgumo. Tam yra skirta lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 25 proc. pridės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš viso skirta 9 mln. litų - 8 mln. litų statybai, o 1,6 mln. - įsigyti naujai įrangai.
                                  Pastačius naują pastatą, senąjį numatoma griauti. Vietoje jo atsiras modernus vairuotojų mokymo centras.

                                  Ties Aguonų ir Lelijų gatvės sankryža norima statyti ir bendrabutį. Pasak B. Dirmotienės, į vienintelį tokį specializuotą suaugusiųjų profesinio mokymo centrą Žemaitijoje(jei pačiai reikia pasimokyti, jei nežino kur Žemaitija, o kur ne ) suvažiuoja mokiniai iš viso regiono, o neturima, kur juos apgyvendinti.

                                  Giedrė NORVILAITĖ

                                  www.ve.lt
                                  GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                  Comment


                                    Atviras laiškas Klaipėdos miesto tarybai, politinėms partijoms Klaipėdos mieste, politikams Klaipėdoje
                                    Dėl Klaipėdos paveldo padėties
                                    2006 05 25
                                    Klaipėda
                                    Šį Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės kreipimąsi išprovokavo keletas svarbių aplinkybių, susijusių su Klaipėdos paveldo saugojimu (tiksliau – nesaugojimu).
                                    Po malūno Tilžės g-vėje griovimo vykusios Gėdos plytų įteikimo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio ekspertams ir Klaipėdos miesto savivaldybės paveldosaugininkams akcijos, 2006 m. gegužės 4 d. įvyko Klaipėdos savivaldybės inicijuotas susitikimas su Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės atstovais. Jo metu savivaldybės atstovai buvo išreiškę abejonę dėl Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nuomonės – ar ji yra ir klaipėdiečių nuomonė. Todėl 2006 m. gegužės 15-19 dienomis buvo suorganizuotas parašų rinkimas. Anketose buvo kelti du reikalavimai – sustabdyti senųjų Klaipėdos pastatų griovimą ir daugiaaukščių statybą Klaipėdos senamiestyje. Nepaisant trumpo parašų rinkimo laiko, apsiribojus vien pavakare praeinančiaisiais per Biržos tiltą, aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pareikštas pritarimas minėtiems reikalavimams. Tad ši apklausa, tai - Klaipėdos gyventojų ir miesto svečių priesakas pirmiausia miesto vadovams, pareigūnams, be kita ko ir miesto Tarybos nariams. Tai taip pat ir įgaliojimų, atstovauti Klaipėdos paveldo klausimus, patvirtinimas Klaipėdos miestiečių iniciatyvinei grupei.
                                    Tad pirmiausia – čia, Klaipėdos miesto taryboje, reikia viešai pripažinti faktą, kad miesto senasis paveldas šiuo metu yra metodiškai naikinamas. Įrodymas – vien šį pavasarį nugriauti arba griaunami du senosios Klaipėdos pastatai – Manto g-vė 20, buvusi „Luja“, statyta dar XVIII a. pab., ir senasis malūno pastatas, pagal tikslintinus, J. Tatorio skelbtus duomenis, statytas 1910 m. Vienas pastatas gali būti ir atsitiktinumas, bet du – tai jau abejonės nekeliantis, šių dienų požiūriu – beprecedentinis, senojo Klaipėdos paveldo naikinimo procesas. Juo labiau, kad reali grėsmė yra iškilusi ir visai eilei kitų senosios Klaipėdos pastatų. Dar daugiau - išaiškėja, kad XIX-XX a. pradžios pastatai nėra įtraukti į saugomų paveldo objektų sąrašą (Celiuliozės virimo cechas - 1899 m., Senasis Malūnas - 1910 m.).
                                    Galvojant apie tokio proceso priežastis ir atsižvelgiant į tai, kokiose miesto vietose šie pastatai stovi, galima būtų galvoti apie vartotojiškų, nebeįtelpančių į bet kokius kontrolės modelius investicijų veržimąsi į miestą. Kadangi į pirmą planą keliami vizualiniai, ekonominiai prioritetai, prasmės netenka esminiai kultūros paveldo turinį nusakantys kriterijai. Todėl investicijų pritraukimo politika tampa vienapusiška – ja lengvai gali pasinaudoti suinteresuotos grupuotės, atveriamas platus kelias korupcijos galimybėms. Kas skaudžiausia – su miesto valdžių tyliu pritarimu sumenkinama mums visiems priklausančio neįkainojamo paveldo vertė (tiksliau – ji sunaikinama). Simptomatišku tokios padėties pavyzdžiu galėtų būti dviejų pastatų komplekso, „K“ ir „D“ centro, prie „Klaipėdos“ viešbučio, daugiaaukščio Taikos pr. statybos bei 30-ties aukštų statinių projekto Tilžės gatvėje svarstymas, kai buvo ignoruota ne tik miesto gyventojų nuomonė, bet ir pažeisti galiojančio, 2004 m. birželio 3 d. priimto, bendrojo Klaipėdos miesto plano (Nr. 1-232) reikalavimai. To pasekmė – susidariusi galimybė pačiame senamiestyje aktyviai ir brutaliai keisti požiūrį į esmines nuostatas, keltas senamiesčio užstatymui. Pažeidžiant galiojančio bendrojo miesto plano reikalavimus, dygsta „K“ ir „D“ centras. Taip suformuojama ir tolesnė galimybė miesto institucijų nebekontroliuojamam, investuotojų skatinamam architektūriniam eksperimentavimui senosiose Klaipėdos urbanistinėse zonose.
                                    Visiškai nesuprantama, kaip „K ir D“ centras, kuris aukštingumu viršija visas leistinas šios miesto dalies užstatymo ekspertines rekomendacijas, galėjo būti pastatytas su miesto politikų pritarimu, tačiau be visuomenės palaikymo? Todėl atsižvelgus į bendrojo miesto plano sprendinius, visuomenės nuomonę, galimas tolesnes pasekmes Klaipėdos senosioms urbanistinėms zonoms, politikams būtina pripažinti savo klaidas ir nesudaryti kelių, leidžiančių atgaline data įteisinti pastatytus ar statomus objektus, pastatytus pažeidžiant galiojančias nuostatas.
                                    Akivaizdų trūkumą reikią įžvelgti ekspertizėse - jose visiškai neatsispindi tos kultūros paveldo esmę nusakančios plotmės, kurios integruojasi kultūrinio kraštovaizdžio sąvokoje. Ignoruojamos istorinės-dvasinės projekcijos, be kurių visiškai neįmanoma apibrėžti ne tik atskiros miesto dalies ir atskiro jos pastato per ilgus šimtmečius suformuotos ar susiformavusios tradicijos. Be šio konteksto neįmanoma logiškiau paaiškinti atskiro pastato ar pastatų grupės bendrosios funkcijos platesnėje miesto erdvėje. Tokiu atveju, sunaikinus net vienintelį pastatą prarandama bet kokia galimybė suformuotos ar susiformavusios tradicijos tąsos puoselėjimui, o naujieji statiniai net neįtraukiami į giliau argumentuotą bendrojo miesto ar atskiros jos dalies užstatymo koncepciją, per šimtmečius suformuoti naują tradiciją vargu ar begalės. Tad ekspertizė tampa tik formaliu biurokratiniu žaidimu, neleidžiant optimaliai įvardinti tikrosios senojo paveldo
                                    Visa tai ką pateikėme visišku disonansu skamba 2006 m. kovo 1 d. Lietuvos ratifikuotos Europos kraštovaizdžio konvencijos kontekste. Pripažindama šį teisinį aktą Lietuva pripažino, „kad kraštovaizdis yra svarbi gyvenimo kokybės dalis žmonėms visur: miesto ir kaimo vietovėse, sunykusiose ir gerai sutvarkytose vietovėse, pripažintose nepaprasto grožio vietovėse ir įprastinėse vietovėse" ir „kad kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena iš pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo sudedamųjų dalių, prisidedančių prie žmonių gerovės ir įtvirtinančių Europos savastį". Penktuoju šios konvencijos straipsniu su kitomis konvenciją ratifikavusiomis šalimis Lietuva įsipareigojo:
                                    „a) įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo apraišką bei jų savasties pagrindą;
                                    b) nustatyti ir įgyvendinti kraštovaizdžio politiką, kuria siekiama saugoti, tvarkyti ir planuoti kraštovaizdį imantis 6 straipsnyje nustatytų konkrečių priemonių;
                                    c) nustatyti plačiosios visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų bei kitų dalyvių, suinteresuotų b punkte paminėtos kraštovaizdžio politikos apibrėžimu ir įgyvendinimu, dalyvavimo tvarką;
                                    d) integruoti kraštovaizdį kaip reiškinį į savo teritorijų ir miestų planavimo politiką bei savo kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat Į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią turėti poveikio kraštovaizdžiui".
                                    Nors Europos kraštovaizdžio konvencijoje nurodoma, „kad kraštovaizdis yra vienas iš svarbiausių individualios ir socialinės gerovės elementų ir kad dėl jo apsaugos, tvarkymo ir planavimo kiekvienam atsiranda teisės ir pareigos" aptarta padėtis atskleidė esminę spragą - Klaipėda iki šiol neturi suformavusi savo paveldo puoselėjimo koncepcinės politikos ir programos, kurią ruošti savivaldybę įpareigoja šios konvencijos 5 punkto b, c ir d dalys. Atsižvelgiant į Europos kraštovaizdžio konvencijos 6 straipsnio b 1 punktą: „kraštovaizdžius įvertinti atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamos gyventojų grupės jiems priskiriamą ypatingą vertę", tampa aišku, kad išskirtinė Klaipėdos kraštovaizdžio bei kultūros paveldo svarba nėra tinkamai suvokiama miesto politikų. Tokiu atveju senojo paveldo naikinimas tampa neišvengiamas, politikų tolimas nuo miesto visuomenės - suprantamas, o 2001 - 2011 m. miesto strateginiame plane keliamas „5.4.1. uždavinys. Gerinti Klaipėdos, kaip kultūros centro, įvaizdį šalies bei tarptautiniu mastu ir stiprinti gyventojų kultūrinį identitetą" su jo dalimi „5.4.1.8. Restauruoti ir tvarkyti senamiestį bei kitus miesto kultūros paveldo objektus numatant tikslinį finansavimą" skamba ciniškai.
                                    Atsižvelgiant į pateiktus argumentus reikalaujame:
                                    1. Skubiai sustabdyti visų į saugomų paveldo objektų sąrašą neįtrauktų ar net ir tame sąraše esančių Klaipėdos statinių datuotų iki 1945 m. naikinimą, perduodant juos papildomam ekspertavimui; grąžinti paveldo statusą pastatams bei urbanistinėms erdvinėms zonoms, kurioms buvo suteiktos iki 1990 m., o vėliau panaikinta. Šias nuostatas įtvirtinti ruošiamame bendrajame miesto plane.
                                    2. Ruošiamame bendrajame miesto plane nustatyti daugiaaukščių statybų zonas už
                                    Klaipėdos senųjų urbanistinių vietovių (Senamiesčio, istorinės miesto dalies, buvusių priemiesčių, į miestą įtrauktų buvusių dvarviečių, gyvenviečių ir t.t.)
                                    3. Sudaryti sąlygas visuomenei išsamiau susipažinti su ruošiamais projektais, juos pateikti spaudoje ir internete, svarstyti – patogiu miesto gyventojams dienos metu (sudaryti galimybę miesto gyventojams dalyvauti svarstyme po darbo valandų, t.y. po 16.30 val).
                                    4. Klaipėdos miesto tarybai bei Klaipėdos miesto savivaldybei su visomis už
                                    Klaipėdos kultūros paveldą atsakingomis institucijomis parengti miesto paveldo puoselėjimo koncepciją, kurioje maksimaliai būtų išnaudotos esminės kultūrinio kraštovaizdžio nuostatos, leidžiančios optimaliau vykdyti ir platesnių galimų investavimo modelių paiešką bei jų taikymą. Klaipėdos miesto paveldo koncepcijos kūrimui pritraukti ir suinteresuotas miesto visuomenės jėgas.

                                    Įgaliotas Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupės narių
                                    Dainius Elertas

                                    Pateikta Klaipėdos miesto tarybai „Klaipėdiečių tribūnoje“
                                    2005 05 25
                                    Paskutinis taisė UMBAS; 2006.05.25, 12:30.
                                    Senoji Klaipėda
                                    F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

                                    Comment


                                      Statistika: tiesioginės užsienio investicijos Klaipėdos apskrityje per 2005 m. padidėjo 30,2 procento
                                      http://www.klaipeda.lt/klaipeda/cont...4C746164617373

                                      Ar tik ne NEO cia daugiausiai prie to prisidejo
                                      Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                      Comment


                                        http://www.kleta.lt/Default.aspx?Ele...e&ArticleID=31

                                        NATIONAL GOLF CLUB KLAIPEDA

                                        Šis mūsų kompanijos projektas susideda iš dviejų dalių, tai 18-os duobučių golfo laukai ir šalia išsidėsčiusių 100 vilų - rezidencijų.

                                        Golfo laukai
                                        Vos 13 km nuo Klaipėdos,( http://www.maps.lt/?GOLFO_KLUBAS ) Danės upės slėnyje, mūsų kompanija 74 ha žemės sklype, ruošiasi įrengti 18 duobučių golfo laukus atitinkančius pasaulinius standartus. Šalia laukų numatomas keturių žvaigždučių, 50-ties kambarių viešbutis su moderniomis konferencijų ir banketų salėmis, restoranas, SPA centras, golfo reikmenų parduotuvėlės, golfo klubas (club-house), golfo akademija, treniruočių aikštelė (driving range). Jau 2006 m. vasarą numatome įrengti treniruočių aikštelę, 2007 m. pirmasias 9-ias duobutes, o 2008 m. projekto įgyvendinimo pabaiga – pilnai veikiantys 18-os duobučių laukai, bei viešbutis.

                                        Vilos-Rezidencijos
                                        Tolstant nuo upės per golfo laukų slėnį, atsiremiame i nemažą kalvos šlaitą. Čia, 29 ha plote, numatyta beveik 100 vilų-rezidencijų su fantastiniu vaizdu į golfo aikštynus. Dalis tų vilų skirta trumpalaikei-ilgalaikei nuomai, o dalį netrukus bus galima įsigyti, kadangi jau 2006 m. prasideda projekto įgyvendinimas, įrengiama infrastruktūra.
                                        Vilnius? Kaunas?? Klaipėda!!!

                                        Comment


                                          Panašu, kad savo atstovu spaudai jie įdarbino kokį šeštoką

                                          Visgi jei tai bus įgyvendinta, galima labai džiaugtis dėl Klaipėdos
                                          Mano galerija Flickr'yje

                                          Comment

                                          Working...
                                          X