Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Laisvės Alėjos rekonstrukcija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tomas
    replied
    Svarbu šviesos taršos nėra.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Apšvietimo gaila. Tie "laikini" Kupčinsko lenkiški šviestuvai yra tragiški.

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Gal ir gerai butu buve tie skeciai...

    Komentuoti:


  • liux
    replied
    Kokie dar pokyčiai laukia Laisvės alėjoje?

    Dalis tarp Soboro ir Vytauto gatvės yra išbraukta iš projekto, tad apie galimą jos likimą Š.Kiaunė nieko pasakyti negalėjo. "Sena istorija. Prieš daug metų buvo manoma, kad po šia dalimi bus požeminė stovėjimo aikštelė. Nežinau, kaip čia bus – gal ji ir bus kada nors, bet būtent todėl ši dalis nebuvo įtraukta į Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą. Sutartyje buvo parašyta, kad jeigu bus požeminė aikštelė, dangas turime pritaikyti prie to projekto. Ši alėjos dalis buvo išbraukta iš projekto, nes buvo visai kitokie tinklai, šios dalies rekonstrukcija kol kas nesuprojektuota", – pasakojo architektas. Muzikinio teatro sodelyje banguos gėlynai, išliks suoliukai ir tokia pati žaliųjų zonų bei takų proporcija. Įrengiama laistymo sistema, tad tikimasi, kad buvusiose dykvietėse po medžiais augs vešli žolė, kad erdvė po jais ir kiti žalieji plotai parke virs poilsio zona, kur vyks piknikai ir pan.

    Kai kuriuos architektų sumanymus tikriausiai teks pamiršti. Vienas tokių – skėčiai, turėjęs tapti išmaniuoju Laisvės alėjos akcentu. Pagal idėją, skėčiai automatiškai reaguotų į lietų. Tam suprojektuotos dvi meteorologinės stotelės, atlikti kiti reikalingi žingsniai. "Iš finansavimo skėčiai yra išbraukti. Labai gaila. Buvo išskirtinio dizaino, Kaunas galėjo turėti išskirtinį gatvės akcentą", – kalbėjo architektas. Neįgyvendintas ir didžiausias numatytas pokytis atkarpoje iki Vilniaus gatvės, ties vieta, kur Laisvės alėja jungiasi su Savanorių prospektu, E.Ožeškienės ir Šv.Gertrūdos gatvėmis. Planuota, kad keistųsi ir pati vieta, ir eismo organizavimas ties ja. Ten buvo nutarta įrengti didžiulius šviestuvus, galėjusius tapti meniniais tos vietos akcentais. Tai būtų aliuzija į kažkada ten stovėjusius taip pat aukštus šviestuvus. "Šviestuvai nepastatyti. Miestas nesiryžo pertvarkyti sankryžos, nes būtų reikėję keisti troleibusų mazgą. Sankryža – didžiulė, būtų reikėjo ilgo kapitalinio darbo, ilgesniam laikui uždaryti gatvę. Nuspręsta nekelti daugiau problemų mieste, kad bus gerai taip, kaip yra", – kalbėjo Š.Kiaunė.

    Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kau...sakyta-1006969

    Komentuoti:


  • WastedYears
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    Muzikinio teatro kiemelis (Miesto sodas)

    Foto Raimundas Kaminskas
    Šiaip tokia asociacija kilo, kad be grindinio primena užmiesčio dvarą su parku.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Muzikinio teatro kiemelis (Miesto sodas)

    Foto Raimundas Kaminskas

    Attached Files

    Komentuoti:


  • Garbanius
    replied
    Kai bus pilnai užildyta fasadinė Alėjos pusė, tada ir poreikis lįst atsiras

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Baisiom tvorom ne. Bet tikėtina, kad kvartalų užstatymo tankis didės, o žmonių poreikis lįsti į svetimus kiemus mažės. Juk jau senai nebe sovietmetis.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    nyksta, bet nebūtinai geriausias variantas būtų visus kiemus užsitvert baisiom tvorom.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied

    Tai, kad pas mus galima kažkur eiti kiemais, nėra normalu ir ta praktika ilgaainiui išnyks.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Skandinavija aišku plati sąvoka, bet toje pačioje liberaliojoje Skandinavijoje į istorinio perimetrinio užstatymo "nugarinę" zoną net įėjimo viešo dažnai nerasi, ką jau ten kalbėti apie bendro naudojimo parkus ir pan.
    Taip, ne visur galima ir yra prasmės lįsti, priklauso nuo užstatymo tankumo, kurio mūsų miestuose nėra gana dažnai. Prieš kokius 10 metų perėjau Laisvės alėją kiemais bent iki pusės.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Skandinavija aišku plati sąvoka, bet toje pačioje liberaliojoje Skandinavijoje į istorinio perimetrinio užstatymo "nugarinę" zoną net įėjimo viešo dažnai nerasi, ką jau ten kalbėti apie bendro naudojimo parkus ir pan.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Iš tiesų tai tos daugiametės fantazijos apie LA kiemus ir jų potencialą yra eilinis kliedesys ir tiek.
    Svajonė apie Skandinaviją. Ten viskas visur tvarkinga ir niekas nebijo, kad tu pereisi per jų daugiabučio kiemą didmiesčio centre ir pasidžiaugsi, kad jis kaip parkas (t. y., kada nors mes vis tiek tai pasieksime, jei apskritai bus tvarka Lietuvoj, o ne karo ir rusiškos diktatūros zona).

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Iš tiesų tai tos daugiametės fantazijos apie LA kiemus ir jų potencialą yra eilinis kliedesys ir tiek.

    Komentuoti:


  • manometras
    replied
    Parašė Gator Rodyti pranešimą
    Baigta Laisvės alėjos rekonstrukcija: ar kauniečiai išnaudos jos potencialą?

    ‎‎ Plačiau: https://sa.lt/baigta-laisves-alejos-...os-potenciala/
    Taip, ten [buvo] galima toli nueit išvirkščiąja puse (kiemais).

    Komentuoti:


  • MintiesRatas
    replied
    O ta dalis buvo rekonstrukcijos projekte?

    Komentuoti:


  • Sigitukaz
    replied
    nebaigta, nes likusi dalis nuo Soboro iki Vytauto parko laiptu.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Laisvės Alėja 1994 m.

    https://www.facebook.com/12257679809...8900485130312/

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Baigta Laisvės alėjos rekonstrukcija: ar kauniečiai išnaudos jos potencialą?

    ‎‎ Plačiau: https://sa.lt/baigta-laisves-alejos-...os-potenciala/

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Na senoji LA ir Daukanto g. danga, kaip sovietmečiui, buvo pagaminta gana solidžiai - storos, armuotos, betono plytelės. Bet betoninių aplinkos tvarkymo elementų pagrindinė problema ta, kad jie palyginus su akmeniu ar klinkeriu yra trumpaamžiai. Betono paviršius praktiškai per kelis metus nušiūra, o po keliolikos ima irti ir tada dangą reikia keisti (gal kai kuriais atvejais galima apversti).

    Tai labai gerai matosi pvz. lietuvių garbinamame trinkelių rojuje Ventspilyje. Labai aiškiai matosi, kurios gatvės trinkelizuotos palyginti nesenai, o kur trinkelės sudėtos prieš kelioliką ar 20 metų - ten vaizdas liūdnas.

    Apie Kauno centrą nėra ką ir kalbėti, pėsčiųjų zonos danga savo resursą buvo pergyvenusi jau kokius 3, jei ne 4 kartus.

    Komentuoti:

Working...
X