Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kauno LEZ

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Statomas: Kauno LEZ

    Kaunas norėtų LEZ teritoriją išnuomoti ne 49, o 99 metams
    | 2004 08 16 17:33:57 |

    Nerimaudami dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ateities, miesto, rajono ir apskrities vadovai prašo sudaryti galimybę LEZ teritoriją ne aukciono būdu išnuomoti ne 49, o 99 metams.

    Tokia nuostata įtvirtinta Klaipėdos LEZ reglamentuojančiame įstatyme, tačiau kai Kauno LEZ įstatymas buvo svarstomas Seime, panašios nuostatos nepavyko įteisinti. Pakartotinai įstatymą bus galima svarstyti tik po pusmečio, ne anksčiau kaip rugsėjo pabaigoje.

    Pirmadienį į Vilnių išsiųstame Kauno apskrities viršininko Valentino Kalinausko, Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus ir Kauno rajono mero Leonardo Gineikos rašte "Dėl Kauno Laisvosios ekonominės zonos", skirtame Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui, reiškiamas pagrįstas susirūpinimas dėl realiai vis nepradedančios veikti laisvosios ekonominės zonos.

    Liepos 16 dieną Ūkio ministerija pateikė Vyriausybei Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad minėtų zonų teritorija ne aukciono būdu, Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytomis sąlygomis bei tvarka gali būti išnuomojama zonos valdymo bendrovei 99 metams.

    Rašto Vyriausybės vadovui autoriai tikisi, jog, pritarus šiai pataisai, bus galima ir Kauno LEZ 99 metams išnuomoti jai priklausančią teritoriją. Tokiu būdu paspartėtų ekonominės zonos steigimo projekto įgyvendinimas, nelaukiant pakartotino Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisų svarstymo Seime.

    Šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje visuomenės poreikiams paimta 59 ha žemės, tačiau vientisas plotas, kuriame zonos valdymo bendrovė gali organizuoti veiklą, yra daugiau nei perpus mažesnis - 23 ha. LEZ veiklos pradžiai derėtų suformuoti 100 ha vientisą žemės sklypą, todėl būtina tęsti žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

    Zonos valdytoja - Belgijos kompanija AOI NV ("AntwerpseOntwikkelings-en investeringsmaatschappij NV") jau senokai raštu patvirtino savo nusiteikimą iš anksto sumokėti žemės nuomos mokestį už dalį Kauno LEZ teritorijos.

    Kauno LEZ steigimo įstatymas buvo priimtas dar 1996 metų spalį. Pirmasis 10 ha dydžio sklypas numatytoje kurti zonos teritorijoje iš gyventojų buvo nupirktas 2000 metų pabaigoje. Po metų, konsorciumo vadovams pagrasinus pasitraukti iš Lietuvos, buvo skirta lėšų nupirkti dar 50 ha žemės. Pagal konkurso sąlygas Belgijos bendrovė 49 metus turėtų valdyti 1000 ha dydžio LEZ teritoriją.

    ELTA

    #2
    Oops, sorry, norejau sita permesti i Spaudos kavine, o gavosi kaip naujas topikas. Galima ismesti, pakartosi kaip comment i Spaudos kavines topica

    Comment


      #3
      Kauno LEZ skaičiuoja potencialius investuotojus
      VŽ 2004 m. rugsėjo 21 d.

      Kauno LEZ valdymo bendrovės vadovai tikina, kad jei įstatymai Seime neįstrigs, "YIT Kausta",
      pirmoji Kauno LEZ įmonė, neliks vienintelė investuotoja zonoje. LEZ pasiryžusi iki metų pabaigos
      atmatuoti sklypą Suomijos logistikos bendrovei.

      "Tikimės, kad iki metų pabaigos pasirašysime sutartį su logistikos įmone iš
      Suomijos",– Vytas Petružis, Kauno LEZ valdymo UAB direktorius, sako, kad
      Suomijos įmonę, užsiimančią krovinių vežimu iš Vakarų į Rusiją, domina
      trumpesnis kelias į Rusiją.
      Ponas Petružis džiaugiasi, kad potencialaus Suomijos investuotojo nebaido
      prastesnės veiklos sąlygos nei Klaipėdoje, kur žemę galima išsinuomoti 99
      metams, o Kaune – tik iki 2045 m. Jiems netrukdo ir konkurencija – VŽ rašė, kad
      žemės sklypą 23.000 m2 logistikos centrui statyti Kauno LEZ išsinuomojo Kauno
      "YIT Kausta".

      LEZ – ne šachmatai
      Rytoj vyriausybė rengiasi svarstyti keletą dokumentų, susijusių su Kauno LEZ
      ateitimi. Tai ir atitinkami įstatymų projektai dėl žemės nuomos terminų, ir
      Vyriausybės nutarimas dėl nuomos mokesčių už LEZ žemę mokėjimo tvarkos.
      Vyriausybės nutarimu turėtų būti patvirtinta tvarka, pagal kurią Kauno LEZ
      valdymo bendrovė iš anksto galėtų sumokėti į Kauno rajono biudžetą nuomos
      mokestį už 41 metus. Tie pinigai būtų naudojami sklypams supirkti iš privačių
      savininkų ir juos išnuomotų Kauno LEZ.
      Šiuo metu Kauno LEZ valdymo bendrovė yra išsinuomojusi 57 ha žemės, bet ji
      išdėstyta tarsi juodi šachmatų langeliai, tarp kurių baltuoja privatiems
      asmenims priklausančios žemės lopinėliai.

      Skaičiuoja ketinimus
      LEZ valdymo bendrovės direktorius vardija, kad galimybėmis dirbti LEZ domisi
      įvairūs užsienio investuotojai. Jo teigimu, neatmestina galimybė, kad iki metų
      pabaigos bus pasirašyta sutartis su Belgijos gamybos įmone, susijusia su
      automobilių pramone.
      "Belgai nori plėsti veiklą Lietuvoje, jie siekia prikalbinti investuoti Kauno
      LEZ savo verslo partnerius iš Suomijos ir Italijos",– sakė LEZ valdymo
      bendrovės vadovas.
      Aktyviai informaciją apie galimybes dirbti Kauno LEZ renka ir Vokietijos įmonė,
      susijusi su automobilių pramone.
      Vokietijos įmonė ketina, pasak p. Petružio, investuoti 50 mln. Lt – ji svarsto
      galimybę išsinuomoti 2–4 ha žemės sklypą ir statyti gamyklą. Vokiečių, kaip ir
      belgų, nebaido dabartiniai žemės nuomos terminai.
      Galimybe Kauno LEZ statyti gamyklą ir investuoti 50 mln. EUR domėjosi ir
      Austrijos baldų gamybos įmonė.
      "Jos atstovų ketinimai susiję su pageidavimu nutiesti ten geležinkelio atšaką.
      Akivaizdu, kad tai įmanoma tik tolesniais Kauno LEZ plėtros etapais",– sakė p.
      Petružis.

      Comment


        #4
        Į Kauno LEZ žvalgosi Suomijos, Belgijos ir Vokietijos bendrovės
        2004 09 21

        Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) tikisi šiemet atmatuoti sklypą Suomijos logistikos bendrovei. Galimybėmis įsikurti Kauno LEZ domisi dvi Belgijos ir Vokietijos įmonės, susijusios su automobilių pramone.

        "Tikimės, kad iki metų pabaigos pasirašysime sutartį su logistikos įmone iš Suomijos",- dienraščiui "Verslo žinios" sakė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis.

        Pasak jo, Suomijos įmonę, užsiimančią krovinių vežimu iš Vakarų į Rusiją, domina trumpesnis kelias į Rusiją.

        V.Petružio nuomone, neatmestina galimybė, kad iki metų pabaigos bus pasirašyta sutartis su Belgijos gamybos įmone, susijusia su automobilių pramone.

        "Belgai nori plėsti veiklą Lietuvoje, jie siekia prikalbinti investuoti Kauno LEZ savo verslo partnerius iš Suomijos ir Italijos",- sakė jis.

        Vokietijos įmonė, gaminanti automobilių pramonei, ketina investuoti 50 mln. litų: ji svarsto galimybę išsinuomoti 2-4 ha žemės sklypą ir statyti gamyklą.

        Galimybe Kauno LEZ statyti gamyklą ir investuoti 50 mln. eurų domėjosi ir Austrijos baldų gamybos įmonė.

        "Jos atstovų ketinimai susiję su pageidavimu nutiesti ten geležinkelio atšaką. Akivaizdu, kad tai įmanoma tik tolesniais Kauno LEZ plėtros etapais",- sakė V.Petružis.

        Pirmąja investuotoja Kauno LEZ tapo statybos bendrovė "YIT Kausta".

        Šiuo metu Kauno LEZ valdymo bendrovė yra išsinuomojusi 57 hektarus žemės.

        Comment


          #5
          Po truputį įsivažiuoja
          www.donatas-mazeika.lt

          Comment


            #6
            sita papostinau ir spaudos kavinej Tikiuosi seimunai nesugadins viso reikaliuko ?

            Comment


              #7
              Maciau arch. Karaliaus paruosta projekta Kauno LEZ uzstatymui, tai nuo Kauno iki Karmelavos visa kruva dangoraiziu su centriniu administracijos dangoraiziu :-) Problema ta, kad ten gali pritrukti laisvos zemes sklypu, bet visi ziuri optimisktiskai. Tikimes, kad kitais metaios prasides KLEZ uzstatymas.

              Comment


                #8
                Parašė liutass
                Maciau arch. Karaliaus paruosta projekta Kauno LEZ uzstatymui, tai nuo Kauno iki Karmelavos visa kruva dangoraiziu su centriniu administracijos dangoraiziu :-) Problema ta, kad ten gali pritrukti laisvos zemes sklypu, bet visi ziuri optimisktiskai. Tikimes, kad kitais metaios prasides KLEZ uzstatymas.
                Eik jau, ir kokio aukščio tie dangoriažiai? Beje, čia ko gero vėlgi koncepcinis modelis, ar ne?
                Mano galerija Flickr'yje

                Comment


                  #9
                  is renderingo nesuprasi kokio aukscio, bet miskas aukstuminiu pastatu :-) Siuo kart, manau, Karalius rimtai padirbejo. Visgi gavo Belgu uzsakyma (tie, kurie administruoja KLEZ'a) paruosti uzstatymo plana. Architektas tiek dirbo, kad net "Statybos pilota" pamirso leisti :-)

                  Comment


                    #10
                    Skamba neblogai, bet visgi įdomu, ar tai tik koncepcinis modelis, ar jau rimti planai. Jei pastarasis variantas, tada galima pradėt džiūgauti
                    Mano galerija Flickr'yje

                    Comment


                      #11
                      na, dziugaut dar anksti. Dziuagausim, kad prasides statybos, bet jau optimistiskai nuteikia vien tai, kad prasidejo judejimas. Karaliau uz nieka babkiu nemokes, tad jei jau gavo uzsakymo, tai ketinimai turetu buti rimti. Del pacios uzstatymo koncepcijos, tai pagyvensim - pamatysim, juolab ir laukti jau nereikes labai ilgai. Manau, kitu metu 1st Q viskas paaiskes, nes statybos dazniausiai prasideda pavasari.

                      Comment


                        #12
                        Butu super.
                        Dziugu kad Kaunas po truputi isibegeja. Myliu ta miesta.
                        You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.

                        Comment


                          #13
                          Respect For "Karalius"
                          AS KAUNO patriotas

                          Comment


                            #14
                            YIT KAUSTA logistikos terminalo renderingas

                            Comment


                              #15
                              Del "Statybu piloto".

                              Girdejau patikimu ziniu, kad laikrastis ATGIMSTA! Taigis greit sulauksim naujo numerio.

                              Beje, jo leidybos pristabdymo priezastimi nera Karaliaus uzimtumas Kauno LEZ.
                              Priezastis buvo nurodes patsai "Statybu Pilotas".

                              Comment


                                #16
                                @liutass: Maciau arch. Karaliaus paruosta projekta Kauno LEZ uzstatymui, tai nuo Kauno iki Karmelavos visa kruva dangoraiziu su centriniu administracijos dangoraiziu :-) gal kartais turi koki renderiuka, ar gal gali gauti?
                                www.donatas-mazeika.lt

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė SkeiTeriS
                                  @liutass: Maciau arch. Karaliaus paruosta projekta Kauno LEZ uzstatymui, tai nuo Kauno iki Karmelavos visa kruva dangoraiziu su centriniu administracijos dangoraiziu :-) gal kartais turi koki renderiuka, ar gal gali gauti?
                                  renderiuko neturiu, bet gal Statybu pilote pamatysime :-)

                                  Comment


                                    #18
                                    Cia kaip Vilniaus biurokratai "myli" Kauna. Tik vienas pavyzdys is daugelio

                                    Seimas žlugdo Kauno investicinį projektą

                                    Laisvoji ekonominė zona sulaukė verslininkų dėmesio, tačiau iš sostinės pasigirdo grasinimų ją likviduoti

                                    Prieš aštuonerius metus įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona šiemet sulaukė pirmųjų investuotojų.

                                    Bendrovė “YIT Kausta” išsinuomojo 5,6 hektaro ploto teritoriją. Artimiausiu metu nuomos sutartis turėtų būti sudaryta su dar viena Lietuvos kompanija. Tuo tarpu praėjusios kadencijos Seimas ne tik nepatobulino Kauno LEZ įstatymo, tačiau net prabilo, kad šią zoną derėtų likviduoti. “Kauno diena” pasidomėjo, kodėl šalies politikams užkliuvo vienas stambiausių miesto investicinių projektų.

                                    Paradoksali situacija


                                    Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytautas Petružis tikėjosi, kad dar praėjusios kadencijos Seimas pakeis ekonominės zonos įstatymą. Pagrindinis siekis - iki 99-erių metų prailginti žemės nuomą. Dabar investuotojams siūlomą sklypus nuomotis 41-eriems metams.

                                    “Seimas užėmė keistą poziciją. Mūsų iniciatyva buvo parengtos ne tik Kauno, bet ir Klaipėdos LEZ įstatymo pataisos. Uostamiesčio projektas patvirtintas be jokių kliūčių, o mūsų atmestas, nes tada pritrūko kvorumo. Keisčiausia, kad įstatymo pataisų svarstymas buvo atidėtas net šešiems mėnesiams”, - neslėpė nuostabos V.Petružis.

                                    Baigiantis kadenciją parlamentas kauniečiams pateikė dar vieną staigmeną. Praėjusią savaitę netikėtai savo nuomonę pakeitė Ekonomikos komiteto nariai. Viešai pareikšta, kad politikai nesiryžo likviduoti Kauno LEZ. “Apie tai negali būti jokios kalbos. Tiesiog buvo labai netikėta, kad Ekonomikos komitetas, anksčiau pritaręs įstatymo pataisoms, dabar be jokių argumentų pakeitė poziciją”, - teigė valdymo bendrovės vadovas.

                                    Kalbos apie korupciją


                                    “Kauno dienos” šaltinių teigimu, Ekonomikos komiteto posėdyje prabilta ir apie galimą korupciją. Neoficialiuose pokalbiuose teigiama, kad šalia Kauno LEZ nemažus žemės sklypus įsigijo kai kurie valdininkai ar jų šeimos nariai. Įtariama, kad jie siekia juos pelningai parduoti valstybei.

                                    Buvęs miesto Tarybos Strateginio planavimo ir investicinių projektų koordinavimo komisijos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius neslėpė girdėjęs įvairių kalbų.

                                    “Vyksta savotiški povandeniniai žaidimai. Politikai, ieškantys trumpalaikės naudos, griauna rimtus dalykus”, - teigė į Seimą išrinktas politikas.

                                    V.Petružis buvo dar kategoriškesnis. “Įrodymų dėl galimos korupcijos niekas nepateikia. Viskas vyksta gandų lygiu. Jeigu kažkas daro nusikaltimus, turi būti ištirta. Tačiau negalima stabdyti ekonomikos proceso. Kuo kaltas Kauno LEZ, jeigu kažkas aplinkui jos teritoriją įsigijo sklypų? Nubauskite tai padariusius valdininkus. Tiesa, mes apie juos nieko nežinome”, - tvirtino V.Petružis.

                                    Verslininkus stebina politikų nusišnekėjimai

                                    Pastaruoju metu vienas aktyviausių Kauno LEZ oponentų tapo parlamentaras Julius Veselka. Kai kurie jo pareiškimai nustebino savo ateitį su šia zona siejančius verslininkus. “Ką jis sukūrė? Nieko, o dabar tik tuščiai kalba. Lenkijoje veikia keturios tokios zonos, Latvijoje - dvi, Kaliningrade - viena. Nesuprantu, kodėl kauniečių projektas ignoruojamas”, - teigė bendrovės “YIT Kausta” generalinis direktorius Antanas Butkus.

                                    Ši kompanija Kauno LEZ jau išsinuomojo 5,6 hektaro sklypą, kuris ateityje turėtų padidėti iki 10 hektarų. Jau kitų metų viduryje čia turėtų prasidėti statybos. “YIT Kausta” planuoja statyti logistikos sandėlius. Per pirmąjį etapą ketinama investuoti apie 40 milijonų litų.

                                    Pasak V.Petružio, su dar viena bendrove sutartis turėtų būti pasirašyta iki Naujųjų metų. “Kol kas negaliu pasakyti jos pavadinimo, tačiau tai - Lietuvos verslininkai”, - sakė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius. Taip pat vyksta derybos su dar viena tarptautine firma, kuri norėtų šalia antrojo šalies miesto pastatyti logistikos sandėlius.

                                    “Šiuo metu mes valdome 56 hektarus teritorijos, nors pagal sutartį su Vyriausybe mums jau pradiniame etape turėjo būti skirta 200 hektarų. Kitais metais galime pristigti laisvų sklypų, nes verslininkai aktyviai domisi šiuo projektu”, - teigė V.Petružis.

                                    Parengė koncepciją

                                    Kauno LEZ savininkų užsakymu architektas Audrys Karalius jau parengė ir pirmojo rajono užstatymo koncepciją. Šalia Ukmergės plento numatyta įrengti biurų pastatus. Pačioje zonoje turėtų iškilti ir valdymo bendrovės biuras. A.Karalius neslėpė, kad šalia numatomo ekspozicijų centro palikta vieta ir galimiems sporto rūmams.

                                    “Tai vadinu atsarginiu variantu. Tegul šis projektas guli lentynoje - gal prireiks? Belgai neslėpė, kad sporto rūmai nėra jų veiklos sritis. Tačiau jie pritarė, kad toks statinys galėtų iškilti šalia ekspozicijų centro”, - teigė architektas.

                                    A.Karalius įsitikinęs, kad Kauno LEZ turėtų atgaivinti miesto ekonomiką. “Buvau skeptikas ir maniau, kad tai eilinė fantazija. Tačiau teko susipažinti su Europoje veikiančiomis tokiomis zonomis. Po to, pakeičiau savo nuomonę. Vairuotojų terminologija, LEZ - tai tarsi turbina, padedanti siaurame kelyje aplenkti kitą automobilį. Kaune labai tinkamai ir protingai parinkta vieta”, - teigė A.Karalius.

                                    Nevienodos konkurencinės sąlygos

                                    Lietuvoje šiuo metu veikia dvi ekonominės zonos: Kaune ir Klaipėdoje. Pastarajai Seimas leido žemę nuomoti 99-eriems metams.

                                    “Likimo ironija, nes dėl šių pataisų aktyviau kovojo kauniečiai. Įdomiausia, kad už 200 kilometrų įsikūrusiems objektams sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos. Tai prieštarauja ir teisei, ir sveikai logikai. Įsivaizduokite, jei “Iki” ir “VP Market” prekybos centrams būtų sudarytos skirtingos sąlygos. Kiltų skandalas”, - teigė R.Garbaravičius.

                                    Parlamentarą stebina ir kalbos apie galimą Kauno LEZ likvidavimą. “Tai jau būtų nusikaltimas. Belgai laimėjo oficialų konkursą, todėl tektų mokėti milžiniškas baudas. Susidaro įspūdis, kad šalies valdžia norėtų sužlugdyti dar vieną Kauno projektą. O ši zona - miesto ateitis”, - sakė politikas.

                                    Ekspertų išvados palankios

                                    Per aštuonerius metus Kauno LEZ projektui negailėta sodrių epitetų - “naujieji vasiukai”, “kelias į niekur” ir pan. Tačiau tuomet niekas net nebandė stabdyti šio projekto. Tik atsiradus pirmiesiems investuotojams prabilta apie galimą likvidavimą.


                                    Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus V.Petružio teigimu, jų veiklą apsunkina valstybės neišpirktos teritorijos. Jis akivaizdžiai pademonstravo, kad į LEZ teritoriją įsiterpė nemažai privatiems žmonėms priklausančių smulkių sklypų. Kalbama, kad dar šiemet jie turėtų būti išpirkti. Tačiau tai jau sukėlė audringas diskusijas, nes kai kurie savininkai norėtų gauti gana dideles sumas.

                                    Londono ekspertai analizavo Kauno LEZ situaciją. Jie ypač atkreipė dėmesį į šalia esančią transporto infrastruktūrą ir puikią geografinę padėtį. Anglai vertino pagal trylika kriterijų. Net pagal septynis išskirtos stipriosios Kauno LEZ pusės, pagal keturis - vidutinės. Tiek Lenkijos, tiek Latvijos ekonominės zonos nesulaukė tokio ekspertų palankumo.

                                    http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=23542

                                    Comment


                                      #19

                                      nėra žodžių
                                      Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                                      Comment


                                        #20
                                        O cia dar vienas Ministras bando gintis, bet tai yra DIDZIAUSIA DEMAGOGIJA

                                        Ministras pakėlė kaltinimų pirštinę


                                        Kauno biologinių nuotėkų valymo įrenginių statybą stabdo valdininkų intrigos ir interesai

                                        Porą pastarųjų savaičių kantriai klausęsis spaudoje žarstomų kaltinimų dėl tariamai netinkamai administruojamos ES paramos, įsisenėjusių sudėvėtų padangų utilizavimo problemų, sąvartynų ir vandenvalos objektų statybų bei daugybės mažesnių “nuodėmių”, aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ryžosi atsikirsti.

                                        ES priekaištų neturi

                                        Pats suskaičiavęs, jog gausaus savo kritikų būrio yra kaltinamas 11 “epizodų”, A.Kundrotas itin griežtai reagavo į priekaištus dėl ES finansinės paramos aplinkosaugos sektoriui. Teiginius, esą Lietuva nepasirengusi panaudoti šimtų milijonų eurų, jog aplinkosaugos sektoriaus projektai parengti itin nekokybiškai ir dėl to bus prarastos milžiniškos sumos, ministras vadino neteisingais.

                                        “Mūsų šalis 2000-2003 metais Europos Komisijai pateikė 235 mln. eurų vertės paraiškų aplinkos sektoriui iš ISPA programos finansuoti. Iš viso buvo parengta 19 investicinių projektų vandens ūkio, atliekų tvarkymo ir panašiose srityse. Visi jie buvo pripažinti tinkamais, o tai leido apimti visas ES lėšas, numatytas mūsų šalies aplinkosaugai”, - tikino A.Kundrotas.

                                        Nuo šių metų pradžios ISPA programą pakeitė parama iš Sanglaudos fondo. Jam Aplinkos ministerija yra pateikusi 5 projektų (bendra jų vertė - 206 mln. eurų) paraiškas iki EK nustatytų terminų. Jiems įgyvendinti 2004 metais ketinama skirti iki 95 mln. eurų paramą ir maždaug po 100 mln. per kitus artimiausius dvejus metus.

                                        Daugiau kaip 80 proc. paramos turėtų tekti vandentvarkos sistemoms modernizuoti bei plėtoti Nemuno žemupio ir vidurupio baseinuose. Vidurupio baseino investiciniam projektui Europos Komisija jau preliminariai pritarė.

                                        Ministras patikino, kad šiuo metu tebevyksta visų šių projektų vertinimo procedūra. EK ekspertams tai nėra lengva užduotis, nes projektai techniniu požiūriu labai sudėtingi, o numatytos investicijos apima net 33 šalies savivaldybes.

                                        “Šiuo metu nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad šiems projektams nebus suteikta ES parama. Ligi šiol visiems aplinkosaugos projektams, kuriuos yra teikusi Lietuva ES paramai gauti, Europos Komisija yra pritarusi ir skyrusi finansavimą”, - dėstė A.Kundrotas.

                                        Kaunui trukdo kauniečiai

                                        Ypač daug dėmesio ministerijos vadovų “išpažintyje” buvo skiriama Kauno biologinių nuotėkų valymo įrenginių statybos problemoms. Pasak A.Kundroto, pretendentus įgyvendinti šį objektą vertino komisija, kurią sudarė 4 “Kauno vandenų”, Kauno savivaldybės ir vienas Aplinkos ministerijos atstovas.

                                        “Vertinimo metu skirtingai interpretuoti atskiruose konkursiniuose pasiūlymuose pateikti technologiniai sprendimai bei jų ekonominis įvertinimas. Didžiausias ginčas kilo dėl to, ar teisingi aukščiausią statybų kainą (kitų pretendentų pasiūlymai buvo 8 - 12 mln. litų pigesni) siūliusios kompanijos eksploatacinių išlaidų skaičiavimai, nes jie lėmė galutinę konkursinę kainą. Nors nuomonės smarkiai išsiskyrė, komisija nesutiko papildomai užklausti šią bendrovę ir patikslinti kai kurias detales. Tada mūsų agentūra pasamdė techninius ekspertus iš olandų kompanijos “Rojal Haskoning”, kurie tik patvirtino nuogąstavimus, jog “nugalėtojų” skaičiavimai nėra pagrįsti”, - aiškino ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius K.Tuminas.

                                        Jo teigimu, po konsultacijų su EK delegacija agentūra nusprendė patikslinti konkursinę dokumentaciją, o vertinimo komisiją papildyti nepriklausomais ekspertais iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, kurie padėtų priimti galutinį sprendimą.

                                        Pasak K.Tumino ir A.Kundroto, tada padėtį komplikavo patys kauniečiai, paskelbę apie savo pasitraukimą iš vertinimo komisijos ir pradėję pačiais įvairiausiais būdais spausti agentūrą.

                                        “Mes keletą kartų buvome susitikę ir su bendrijos “Atgaja” lyderiais, analizavome padėtį ir visas procedūras, tačiau galiausiai sulaukėme kaltinimų, jog nuo jų buvo atsitverta “mirtina tylos” siena, kad konkursai vyksta neskaidriai, kad ministerijos vadovai korumpuoti. Tačiau susidaro įspūdis, jog šie veikėjai “skaidriais” laiko tik tokius sprendimus, kuriuos patys proteguoja. Mums tokie dalykai tikrai nėra priimtini”, - sakė A.Kundrotas.

                                        Aukštyn kojom

                                        Ministras teigė, kad visą konkursinę Kauno vandenvalos projekto dokumentaciją tikimasi sutvarkyti per mėnesį. Jis taip pat stebėjosi, kaip staiga atkutę kritikai interpretuoja Aplinkos ministerijos vadovų veiksmus.

                                        “Kai kilo įtarimų, jog konkursas dėl Kauno vandenvalos projekto yra nešvarus, mes patys kreipėmės į EK kovos su korupcija tarnybą prašydami patarimo. Tačiau spaudoje ši istorija buvo pateikta taip, tarsi mes būtume atsidūrę minėtos tarnybos akiratyje dėl kokių nors savo veiklos ypatumų”, - stebėjosi A.Kundrotas.

                                        http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=23545

                                        Comment

                                        Working...
                                        X