Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Projektai mažesniuose Lietuvos miestuose

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Projektai mažesniuose Lietuvos miestuose

    Rengiamas Zarasų miesto Sėlių aikštės rekonstrukcijos pirmasis etapas, kuriame numatoma sutvarkyti aikštės dalį, esančią prie D.Bukonto paminklo. Numatomi darbai pateikti planuose.

    Apželdinimo planas



    Dangų planas



    Šviestuvai grindinyje



    Aukštas šviestuvas



    Prie paminklo numatomas gėlynas


    #2
    Ačiū už informaciją, ypač apie naują kelią

    Parašė Wirusas
    Rengiamas Zarasų miesto Sėlių aikštės rekonstrukcijos pirmasis etapas, kuriame numatoma sutvarkyti aikštės dalį, esančią prie D.Bukonto paminklo.
    Labai smagu, kad Zarasuose ir Švenčionyse tvarko skverus.
    Tik šį savaitgalį važiuodamas pro šalį pastebėjau, kad tas paminklas Sėlių aikštėje atrodo kiek keistokai

    Comment


      #3
      tas paminkas jo keistai bet tikuosi ir ji renavuos ar kuo nors padenksi ji

      Comment


        #4
        Manau kad ir toks prekybos tinklas kaip "Norfa" gali daryti įtakos mažesnių miestelių įvaizdžiui bei architekturiniam atnaujinimui, ne tik VP Prekyba su "Maxima" (nes tai mažai tikėtina) ar "IKI" ir "Rimi" prekybos tinklai. Tuo labiau gal ateityje kas nors sugebės ir nuotraukas įdėti. O "Norfos" plėtimosi galimybės gal nenuvils ir architektūros gerbėjų

        Naujos "Norfos" - Pabradėje ir Šilalėje
        OMNI Laikas > Verslas | 2005 08 24 10:57:11 |

        Sparčiai augantis mažmeninės prekybos tinklas "Norfa" atidarė naujas parduotuves Pabradėje bei Šilalėje.

        Bendras XL formato "Norfų" plotas siekia 4 tūkst. kvadratinių metrų, teigiama pranešime spaudai.

        Šiuo metu "Norfos" tinklui priklauso 97 parduotuvės, kurių bendras plotas - beveik 140 tūkst. kvadratinių metrų.

        "Norfos mažmena" puoselėja planus iki šių metų pabaigos padidinti turimų parduotuvių skaičių iki 120.

        "Norfos" pusmečio apyvarta išaugo 34,4 proc. - nuo 353,207 mln. litų iki 474,537 mln. litų (be PVM).

        Tinklas pernai pasiekė 784,196 mln. litų apyvartą - 47,7 proc. daugiau negu 2003-iaisiais, kai jos apyvarta buvo 530,809 mln. litų. Planuojama, kad 2005 metais tinklo apyvarta viršys 1 mlrd. litų.

        "Norfos" tinklas pagal apyvartą nusileidžia "VP Market" bei "Iki" prekybos sistemoms.


        ELTA

        Comment


          #5
          Manau kad tai gan nemažas įvykis būtų Telšių miesteliui, nes didžioji dalis dirbančiųjų tikriausiai ir būtų iš Telšių, o ir papildomos įnvesticijos patiems Telšiams

          Požeminę dujų saugyklą ketinama įrengti Telšių rajone
          OMNI Laikas > Verslas | 2005 08 24 09:17:53 |


          Siekiant užtikrinti gamtinių dujų tiekimo patikimuą Telšių rajone esančiuose Syderiuose svarstoma įrengti požeminę dujų saugyklą, kuri padėtų subalansuoti ir sezoninę dujų paklausą. Pasak projektą koordinuojančio Lietuvos dujų asociacijos prezidento Raimundo Paliuko, saugykla Lietuvai esanti labai reikalinga, tai numatoma ir Europos Sąjungos (ES) direktyvose, trečiadienį rašo dienraštis "Vakarų ekspresas".

          "Jei sutriktų dujų tiekimas per Baltarusiją, vamzdynuose esančių dujų atsargų vartotojams užtektų tik dviems savaitėms. Kuro atsargų reikia turėti dviems mėnesiams", - sakė R.Paliukas.

          Jo teigimu, tokios saugyklos kol kas neturi EStija, Lenkijoje ir Baltarusijoje jos jau yra, o, pavyzdžiui, Vokietija turi net apie 40 požeminių gamtinių dujų saugyklų.

          Bendrovių "Dujotekana" ir "Geonafta" užsakymu vokiečių Vokietijos įmonė ESK jau parengė dujų saugyklos Vakarų Lietuvoje galimybių studiją, su kuria gruodžio mėnesį buvo supažindinta Ūkio ministerija.

          Geologiniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu išnagrinėjus galimybę saugyklą įrengti Genčiuose, Salantuose ir Syderiuose, pasirinkta pastaroji vietovė. Saugyklą numatoma įrengti maždaug per šešerius metus.

          Netrukus, anot R.Paliuko, reikėtų pradėti kurti projekto įgyvendinimo bendrovę - kol jos nėra, viskas tarsi stovi vietoje.

          Įrengti požeminę saugyklą kainuotų apie 150 mln. eurų (apie 518 mln. litų), o projektas atsipirktų maždaug per 16 metų.

          Ūkio ministerija pažymi, kad būtų tikslinga šiam projektui įgyvendinti pritraukti ne tik dujų įmones, bet ir stambiuosius dujų vartotojus bei ES struktūrinių fondų lėšas. Anot R.Paliuko, būtų galima panaudoti uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką gautas lėšas.

          Ūkio ministerija teigia, kad požeminės gamtinių dujų saugyklos Lietuvoje įrengimas būtų viena iš pagrindinių priemonių užtikrinat gamtinių dujų tiekimo patikimumą. Tai atitinka ir direktyvos "Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonių" nuostatas.

          Ši priemonė jau yra įtraukta į Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą. Numatomas galimybių studijos parengimo įvykdymo terminas - 2006 metų ketvirtas ketvirtis.

          BNS

          Comment


            #6
            dabar zarasuose vykst muziejaus renovacija (bus statomas priestatas) , beje salia turgaus statomas stomotologijos centras,dar griaunama pienine ten statysis Norfa , salia norfos bus statoma masinu plovikla ,dar ce prie kelio Zarasai-Rokyskis statomas gamyklos priestatas (ten gaminama plastikines lentutes)

            Comment


              #7
              http://www.zarasai.lt/root/userpic/pilnas/siluk.jpg[/URL]
              Informacija apie Zarasų rajono savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano rengimo pradžią

              Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. T-98 nuspręsta rengti Zarasų rajono savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą. Šilumos ūkio specialiojo plano tikslai:
              1. Suformuoti ilgalaikes rajono Savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas.
              2. Suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumos gamybai.
              3. Reglamentuoti aprūpinimo šiluma būdus ir (arba) naudotinas kuro bei energijos rūšis šilumos gamybai šilumos vartotojų teritorijose (zonose).

              Planavimo organizatorius - Zarasų rajono savivaldybės administracija, adresas: Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, atsakingas asmuo - Valentina Raubiškienė, tel. (8-385) 37161, faks. (8~385) 37172, elektroninio pašto adresas: ukis@zarasai.lt.
              Plano rengėjas - M.Nagevičiaus įmonė „Ekostrategija“, adresas: J. Galvydžio g. 5, 08236 Vilnius, kontaktinis asmuo Eglė Jaraminienė, tel. (8~5) 2745465, faks. (8~5) 2745466, elektroninio pašto adresas: ej@ekostrategija.lt , interneto tinklalapio adresas: http://www.ekostrategija.lt
              Pasiūlymus ir pastabas teikti iki šių metų lapkričio 2 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijai, tel.: (8~385) 37161, faks.: (8~385) 37172.
              Planuojama, kad Zarasų rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas bus parengtas iki šių metų gruodžio 2 d.

              Comment


                #8
                beje zarasuose statoma ligonine ar kazkas ten bus kai sanatorija (ja jau stato apie 5 metus)

                Comment


                  #9
                  „Lietuvos rytas“, „Būstas“ 2005.09.19
                  Į šiuolaikišką daugiabutį mažeikiškiai dar žiūri atsargiai
                  Rasa Čergelienė

                  Pirkėjų tikisi sulaukti vėliau
                  Mažeikiuose tarp Ventos upės ir Pavenčių gatvės iškilo modernus daugiabučių ir kotedžų kvartalas. Projekto autoriai šį kvartalą vadina miniatiūriniu vakarietiškos gyvensenos pasauliu, tačiau dauguma mažeikiškių į jiems siūlomą gyvenamąjį plotą žiūri skeptiškai arba labai atsargiai.
                  Bendra tvora aptvertame 1,2 hektaro sklype – kelių tipų butai su požeminiais garažais ir bendru kiemu. Pagal projektą čia turėtų apsigyventi 41 šeima, 7 iš jų – kotedžuose. Jau nuo šių metų pradžios siūlomi butai sulaukė tik ketvirtadalio visų būsimų naujakurių.
                  Kvartalą stačiusios bendrovės „Rudesta“ generalinis direktorius Valdas Kumpys kol kas nepraranda optimizmo, nors naujų butų pirkėjų ir trūksta.
                  „Šis kvartalas – išskirtinis Mažeikiuose. Butų paklausa ims augti po to, kai čia bus atšvęstos pirmosios įkurtuvės“, – sakė V.Kumpys.

                  Žemaičiai skleidė gandus
                  „Nuo pat mūsų statybos pradžios sklando gandai, kad gyvenamasis plotas čia parduodamas „vilnietiškomis“ kainomis.
                  Tačiau taip sakyti gali tiktai neišmanėliai“, – kalbėjo V.Kumpys.
                  Bendrovė „Rudesta“ čia butus pardavinėja po 1450-1700 litų už kvadratinį metrą. Vilniuje panašus gyvenamasis plotas būtų brangesnis mažiausiai du kartus.
                  Naujo kvartalo namai pastatyti iš silikato blokų, apšiltinti akmens vata, langų rėmai – aliumininiai.
                  Apdailai pasirinktas klinkeris ir aliuminio plokštės.
                  Dėl dviejų skirtingų spalvų apdailos derinio keturių aukštų namai atrodo optiškai mažesni, panašūs į jaukius dviaukščius. Jų išvaizda nė iš tolo neprimena įprastinių sovietmečio daugiabučių kitoje Pavenčių gatvės pusėje.
                  Butuose įrengta šildymo sistema su autonomine apskaita.
                  Sklypo savininkė, projekto užsakovė bei statytoja Mažeikių bendrovė „Rudesta“ pavasarį labai laukė pirkėjų, kurie būtų patys pasiūlę savo perkamų butų planavimą.
                  Tačiau dabar vidinės pertvaros statomos pagal pirminį projektą.

                  Architektus kvietė iš Vilniaus
                  Mažeikių gyvenamąjį kvartalą projektavo vilniečiai architektai Rolandas Liola, Arūnas Liola ir Edgaras Neniškis.
                  R.Liola pripažįsta, kad šitoks projektas Mažeikiuose ankstyvas, pralenkiantis provincijos gyvenimo standartus. Tenka sutikti, kad Mažeikiuose dauguma žmonių – konservatyvūs žemaičiai, vakarykščiai kaimiečiai, kurie už panašią kainą verčiau renkasi individualų namą su keliomis daržovių lysvėmis kieme.
                  Architekto nuomone, naujajame Mažeikių kvartale gyvens žmonės, kuriems nereikia vištų ir šiltnamio, kurie yra išsilavinę, labai daug dirba, gerai uždirba, o po darbo nori pailsėti.

                  Tarp naujakurių – vicemeras
                  Vienas būsimų gyventojų yra bendrovės „Mažeikių strėlė“ vadovas ir rajono vicemeras 44 metų Kęstutis Slavinskas, kurio trijų asmenų šeima ketina įsikurti 100 kvadratinių metrų ploto bute.
                  K.Slavinsko šeima šiuo metu gyvena gana moderniame 124 kvadratinių metrų ploto bute Mažeikių centre.
                  Tačiau šeima apsisprendė keltis į naują būstą prie upės su gražiais vaizdais pro langą.

                  Comment


                    #10

                    neblogai. ir nauja dalis gerai atrodo, ir sena išsaugoma. renovacijos Palangoj laukia ir nemažai kitu visai neblogų ano laikotarpio statinių.

                    Comment


                      #11
                      Pristatytas Apytalaukio dvaro renovavimo projektas
                      2005 spalio 04

                      Kėdainių rajono savivaldybė
                      Rugsėjo pabaigoje Kėdainių rajono įvyko jau baigiamoji konferencija-techninio projekto "Apytalaukio dvaro renovavimo ir panaudojimo "Via Baltika" turizmo infrastruktūros plėtrai investicinio projekto ir techninės dokumentacijos parengimas" ir perspektyvų pristatymas visuomenei.

                      Konferencijoje dalyvavo rajono visuomenė, Kėdainių rajono savivaldybės merė Virginija Baltraitienė, administracijos direktorė Nijolė Naujokienė, projekto vadovas Architekto tarnybos vedėjas Vytautas Kundrotas, darbo grupės nariai, projekto partnerio - Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė Regioninės plėtros departamento vyresn.specialistė Giedrė Bartusevičiūtė, svečiai iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, investicinio projekto rengėjai - VšĮ "Nacionalinių projektų rengimas" projektų vadovė Sonata Majauskienė ir nepriklausomas ekspertas Nerijus Juškaitis, techninio projekto rengėjai Žilvino Radvilavičiaus projektavimo biuro projektų vadovai Regina Tumpienė ir Rytis Vieštautas, kiti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai. Konferencijos metu projekto vadovas konstatavo, kad projektas sėkmingai įgyvendintas, parengta projektinė dokumentacija: atlikti priešprojektiniai darbai, parengtas investicinis ir techninis projektai.

                      Rajono savivaldybės merė Virginija Baltraitienė džiaugėsi, jog sunkiai pradėtas darbas jau yra baigiamas: "Šis projektas yra labai svarbus mūsų visam rajonui ir jeigu mums pasiseks projektą įgyvendinti ir dvaras bus rekonstruotas, mūsų rajone bus pritraukta naujų investicijų. Nuoširdžiai dėkoju visiems dirbusiems prie šio projekto - tiek ir administracijos darbuotojams, tiek ir projekto rengėjams".

                      Techninio projekto pristatymo metu rengėjai išsamiai pristatė parengtą techninį projektą, kurio realizavimui reikės 10.36 mln.Lt, o investicinio projekto rengėjai pristatė įgyvendinto projekto tolimesnio etapo perspektyvas, teikiant paraišką ES SF paramai gauti Apytalaukio dvaro rekonstravimui bei alternatyvias dvarų išsaugojimo programas, kurių lėšomis, galima bandyti pasinaudoti. Planuojama, kad gavus ES struktūrinių fondų paramą, Apytalaukio dvaras ir parkas bus rekonstruotas bei pritaikytas turizmui.

                      Comment


                        #12
                        Trakų pilies fone - poilsio kompleksas
                        http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8201453
                        Mano galerija Flickr'yje

                        Comment


                          #13
                          Penkiolika milijonų Telšių rajono savivaldybei slysta iš rankų
                          | 2005 12 21 13:30:09 |

                          15 milijonų litų – tokia investicija, jei tik rajono valdžiai pavyks suskubti įšokti į jau kone nuvažiuojantį traukinį, turėtų ateiti į Žemaitijos sostinės centrą – senutėlio apkiautėlio policijos pastato renovacijai. Gali ateiti, jei tik suspės paskutinę dieną išsiųsti visus popierius. Bet gali nutikti ir taip, jog 7 metus rengtam detaliajam planui, neduokdie, ims ir pritrūks kokios dienelės.

                          O juk patirties turime – panašiai atsitiko su garsiojo „plyno lauko investicijomis”: pirma laiko ėmę džiūgauti dėl milijonų litų liūties, galime likti prie suskilusios geldos...

                          Retsykiais rajono politikai primena vaikus smėlio dėžėj: tik bėda, kad iš tiesų ne smiltys pro pirštus byra, o pinigėliai... Tie pinigai, kurie galbūt ne vieną kraštietį, susiruošusį užjūrin laimės ir – ne paslaptis – skalsesnio kąsnio ieškoti, sustabdytų, jų rankas ir protą Žemaitijos suklestėjimui pajungtų. Deja, kartais milijonai – kaip sausas smėlis neišmanėlio rankose...

                          Prieš neeilinį posėdį

                          Ketvirtadienį popiet į jungtinį Verslo, ekonomikos ir finansų bei Vietinio ūkio ir ekologijos komitetų posėdį susirinkę šių nariai gavo neįprastai trumpas darbotvarkes – vis tik neeilinis tarybos posėdis dėl vieno klausimo šaukiamas nedažnai. Taigi pats svarbiausias – teritorijos tarp Žemaitės, Respublikos, Kalno g. ir Katedros a. detaliojo plano likimas.

                          Tačiau Savivaldybės administracija, matyt, netruks pririnkti klausimų ir daugiau – baigiantis metams, įvairių spręstinų problemėlių (ypač finansinių) iškyla nemažai.

                          Pirma apšauks, po to – gal padėkos

                          Tokia, matyt, logika vadovavosi vicemeras Donatas Kaubrys, komiteto posėdyje kalbėdamasis su detalųjį planą rengiančia specialiste B. Bružiene. Nevengdamas pakelto tono, jis teiravosi, kodėl dar iki šiol planas nesąs suderintas su Kultūros paveldo departamento Telšių teritoriniu padaliniu (pasirodo, jo vadovė V. Jonušienė net keliskart pati skambinusi D. Kaubriui ir teiravusis, kodėl planas neatnešamas derinti).

                          B. Bružienė bandė teisintis, jog tokios apimties darbą taip greitai sunku atlikti (sąlygų sąvadas tebuvęs lapkričio viduryje išduotas), be to, ir V. Jonušienei nelengva įtikti. Posėdžio išvakarėse planas nesuderintas dėl to, kad ne visuose sklypuose esančių pastatų aukščiai nurodyti, o ir numatomo statyti pastato aukštis privalo būti bent pusmetriu sumažintas. Be to, vedėjai nepatikusi kai kurių sakinių struktūra, tai, kaip išdėstyta argumentacija, kai kurių architektų citatos. Šios pastabos buvusios išsakytos žodžiu – raštu V. Jonušienė priekaištų nereiškusi. B. Bružienė išreiškė viltį, jog vis tik penktadienį kultūros paveldo saugotojos parašą pavyks gauti.

                          Neerzinti žmonių

                          Tokia fraze ketvirtadienio komiteto posėdyje klausimą dėl detaliojo plano svarstymo užbaigė D. Kaubrys. Pasak jo, būtina su gyventojais geruoju susitarti – vietoj griaunamų sandėliukų ne tik naujus, bet galbūt ir centralizuotą šildymą, dujas ar net naujus langus prižadėti. Juk ką reiškia 200-300 tūkst. Lt prieš 15 milijonų!

                          Tačiau kad su toje teritorijoje gyvenančiais žmonėmis susitarti bus nelengvas darbas, liudijo ir tos pačios dienos vakare vykęs Savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Trečioko, jo pavaduotojo Juliaus Lečkausko, Mokesčių, žemėtvarkos ir ekologijos skyriaus vedėjos Birutės Každailevičiūtės bei minėtos teritorijos detalųjį planą rengiančios B. Bružienės susitikimas su aplinkinių namų gyventojais. Kai kurie (tiksliau, kai kurios, mat į susitikimą atėjusių keliolikos žmonių dauguma – garbaus amžiaus moterys) nė nemanė tartis – kiek patriukšmavę, demonstratyviai iš salės išėjo. Likusios moterys bandė aiškintis, kur stovės naujieji sandėliukai (centralizuoto šildymo niekas nepanoro), ar pavyks privažiuoti ten malkų prikrautoms mašinoms. Beje, kalbų apie naujus langus, geresnes buitines sąlygas (na, kad ir tualetų įrengimą namuose ar pan.) nebuvo. Viena aišku – derybos su šiais žmonėmis Savivaldybei anaiptol nebus lengvos...

                          Paaiškės pirmadienį

                          Vos pora dienų – tiek laiko teliko iki pirmadienio tarybos posėdžio, kai paaiškės, ar bus patvirtintas detalusis planas (tam tikra dalimi nulemtas ir Policijos pastato klausimas).

                          Beje, ši istorija atskleidė ir kitas, daug gilesnes mūsų savivaldos bėdas – blogą įprotį viską spręsti paskutinę minutę bei kvalifikuotų specialistų stoką.

                          Juk ne veltui taryba nusprendė kitąmet didinti Rajono architekto tarnybą - šiuo metu ji, galima sakyti, tuščia – vedėjui atgulus ligos patalan, o kitam specialistui dar prieš pusmetį pasitraukus į vaiko priežiūros atostogas, tiesiog nebėra kam elementarių darbų atlikti.

                          Priekaištai Luokės seniūnei

                          Ketvirtadienio komiteto posėdyje vicemeras D. Kaubrys buvo griežtai nusiteikęs. Nuo jo kliuvo ne tik B. Bružienei – daug piktų žodžių buvo pasakyta ir Luokės seniūnės G. Linkuvienės adresu. Dėl šalia Luokės jomarko esančių buvusių mechanizacijos dirbtuvių pastato, kur vicemerui, atvežusiam galimą investuotoją, tekę iš gėdos raudonuoti.

                          Pasak D. Kaubrio, už tai, kad nesirūpinama Savivaldybės turtu (stogas nuplėštas, langai išdaužyti ir pan.), reikia pareikalauti atsakomybės, gal net iš darbo atleisti. Jo nuomone, tvarką padaryti galima greitai: rajono mokyklose keičiami langai – tad stiklo į valias, tik darbo ir rūpesčio tetrūksta.

                          Klausydamas tokių kalbų, bendrapartietis administracijos direktorius K. Trečiokas kraipė galvą. Žinia, Savivaldybė – ne UAB, čia, sykį panorėjęs, viens du nepadarysi ar darbuotojo šiaip užsimanęs laukan neišspirsi: tiek viešųjų pirkimų, tiek kitų įstatymų bent jau dėl akių laikytis būtina...

                          Lina DIJOKIENĖ

                          "Telšių žinios"

                          Comment


                            #14
                            Gan masyviai atrodantis pastatas. Cia netoli Lentvario. Prie kelio Vilnius-Trakai.
                            Tiksliai nezinau kas cia bus, bet is kalbu sprendziant tai cia bus "Berneliu uzeiga"

                            Comment


                              #15
                              Trakuose kyla prabangių butų kompleksas
                              http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8550870
                              Mano galerija Flickr'yje

                              Comment


                                #16
                                http://www.inreal.lt/lt.php/paslaugo...i/trakai/22907

                                Plėtojamos "karaimiškos" architektūros tradicijos...

                                Comment


                                  #17
                                  Lentvaryje pagaliau atsiras geležinkelio viadukas

                                  Lentvaryje, Klevų alėjos ir Fabriko gatvių sankryžoje, virš geležinkelio pervažos ketinama statyti viaduką. Daug metų kankinusi transporto eilių problema pagaliau pradėta spręsti

                                  Milda TOTOROVIENĖ
                                  Kreipėsi į ministrą

                                  Viaduko statybos reikalus iš mirties taško išjudino Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Vladimiras Volčiok ir Kęstutis Daukšys. Parlamentarai kreipėsi į susisiekimo ministrą Petrą Čėsną, prašydami 2006 metų valstybės biudžete numatyti lėšų viaduko projektavimo ir statybos darbams Lentvaryje.

                                  Klevų alėjos ir Fabriko šių gatvių sankryžoje esanti pervaža – amžinas galvos skausmas ne tik Lentvario gyventojams, bet ir atvykusiems ar pravažiuojantiems miestą žmonėms, norintiems patekti iš vienos Lentvario pusės į kitą, nes pervaža dalija miestą į dvi dalis.

                                  Uždaryta pervaža trukdo greitosios pagalbos, policijos, maršrutinių autobusų transportui bei kitoms tarnyboms nuvykti į iškvietimo vietas, nes ilgoje transporto virtinėje tenka kartais išstovėti apie valandą. Ilgos eilės sudaro pavojingas eismo sąlygas pėsčiųjų gyvybei. Ypač nesaugu moksleiviams, kurių mokyklos yra kitoje pervažos pusėje.

                                  Seimo nariai, įvertinę šias problemas bei atsižvelgę į Lentvario gyventojų prašymus, teigė, kad būtų tikslinga transporto priemonėms virš pervažos pervažiuoti įrengti viaduką.

                                  Sprendimas – viadukas

                                  Susisiekimo ministrui P.Čėsnai geležinkelio pervažos problema nebuvo naujiena ir imtasi priemonių ją spręsti.

                                  Ministras Seimo nariams atsakė, kad Lentvaryje važiavimo sąlygos per geležinkelį pagerėtų, geležinkelio pervažos prieigose pastačius 300 – 400 m ilgio viaduką. Taip pat tektų rekonstruoti Klevų alėjos, Fabriko, Geležinkelio, Vilniaus, Vokės gatves.

                                  Būsimoje estakados teritorijoje ir šių gatvių sankryžose reikėtų nugriauti kai kuriuos statinius. Žinoma, pirma reikėtų suprojektuoti nurodytų gatvių rekonstrukcijos detalųjį planą bei užstatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Kadangi planuojamas statyti viadukas būtų aukštas, per geležinkelį pėstiesiems pereiti reikėtų pastatyti ir pėsčiųjų viaduką ar įrengti liftą.

                                  Statyboms – 50 mln. litų

                                  Išankstiniais skaičiavimais, vien estakados statyba bei jungiamųjų kelių tiesimas kainuotų daugiau kaip 50 mln. litų.

                                  Susisiekimo ministras tvirtino, kad 2006 metų valstybės biudžeto projekte kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta skirti 844 mln. litų, 13 procentų mažiau lėšų negu 2005 metams.

                                  Lėšų jau dabar trūksta kelių priežiūrai ir pradėtoms kelių plėtros programoms vykdyti. Tačiau Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į tokio viaduko svarbą Lentvario miesto susisiekimo sistemai, 2006 metais planuoja parengti šio objekto priešprojektinius pasiūlymus ir ekonominį vertinimą.

                                  www.galve.lt

                                  Comment


                                    #18
                                    Plungėje ta pati problema, būtinai reikia viaduko per geležinkelį.
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      #19
                                      Baisu !
                                      Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                                      Comment


                                        #20
                                        Sveiki,

                                        gal kas zino kokie projektai nusimato ar vykdomi Kazlų Rūdoje?

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X