Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
This topic is closed.
X
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Spaudos kavinė

    Būsto paskolų rinka augs sparčiau
    VŽ 2004 m. balandžio 1 d. 02:50

    Per vasarį "Sampo" bankas būsto paskolų išdavė du kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir padidino rinkos dalį 0,3%, iki 13,3%. Panašiai per vasarį išaugo visa rinka.

    "Sampo" banko specialistų nuomone, tokia metų pradžia rodo, kad būsto paskolų
    paklausa, nepaisant padidėjusių kainų, šiemet gali augti dar sparčiau nei
    pernai.
    "Sampo" banko išduotos būsto paskolos sudarė apie 18% visų per šių metų vasarį
    išduotų būsto paskolų. Vasario pabaigoje "Sampo" banko būsto paskolų portfelis
    buvo 266,3 mln. Lt, jis per du šių metų mėnesius išaugo 13,7%.
    "Sampo" bankas pagal išduodamas būsto paskolas stabiliai išlaiko ketvirtąją
    poziciją rinkoje, tačiau šį vasarį ypač priartėjome prie konkurentų", - sako
    šio banko mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Deividas Raipa.

    #2
    Apleisti kvartalai atgaivinami, kai atgimsta ir pastatai, ir žmonės
    VŽ 2004 m. balandžio 1 d. 01:32

    Baigiamoje rengti europinėje metodikoje, kaip atgaivinti ekonomiškai ir socialiai apleistus miestų rajonus, atsispindės ir Vilniaus patirtis. Mūsų sostinės ir dar septynių Europos miestų specialistai, baigiantys įgyvendinti ES projektą "Miesto bendruomenių stiprinimas per urbanistinės plėtros ir verslų sąveiką", pabrėžia, jog gaivinant apleistus rajonus kartu reikia spręsti ir socialines problemas, aktyviau bendradarbiauti su verslininkais.

    Europos Sąjungos finansuojamo mokslinio projekto, kurio angliško pavadinimo
    santrumpa esti "Entrust", tikslas yra apibendrinti ir paskleisti įvairių
    Europos miestų patirtį, atkuriant visomis prasmėmis apleistus kvartalus. Jį
    koordinuoja Danijos konsultacijų bendrovė "BD Konsulenter", projekto partnerė
    yra Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra. Kitiems Europos šalių miestams –
    Kopenhagai, Dublinui, Hamburgui, Berlynui, Glazgui, Lisabonai ir Valetai –
    atstovauja įvairios valstybinės ir savivaldos, mokslo institucijos, privačios
    plėtros bendrovės.

    Sėkmę lemia santalka
    Projektas pradėtas įgyvendinti daugiau kaip prieš dvejus metus, o šios savaitės
    pradžioje baigiamajame seminare Vilniuje dalyviai parengė pagrindinio jo
    rezultato – rekomendacijų – projektą. Jis dar bus svarstomas birželį Hamburge
    vyksiančioje baigiamojoje eurokonferencijoje, kurioje dalyvaus projekto
    partneriai, atstovaujamų miestų politikai ir administracijų vadovai, o jau
    tuomet rekomendacijos bus pateiktos tvirtinti Europos Komisijai.
    Pauliaus Kulikausko, "Entrust" koordinatoriaus, apibūdinimu, mokslo tiriamojo
    projekto išvados bus dvejopos: politinės rekomendacijos apie apleistų rajonų
    valdymą ir atnaujinimą bei praktikams skirta metodika.
    Koordinatorius, be kita ko, viliasi, jog rekomendacijos leis Vilniui ne tik
    pasinaudoti apibendrinta patirtimi, bet ir "atvers duris gauti paramą iš ES
    struktūrinių fondų".
    Ponas Kulikauskas pabrėžia, jog, nors pasaulyje gausu ekonominių skirtumų,
    "visuose miestuose yra probleminių teritorijų ir nėra tokių turtingų, kad
    galėtų visas problemas išspręsti valdiškais pinigais".
    Projekto dalyviai pabrėžia, jog į rajonų gaivinimą reikia žvelgti
    kompleksiškai, t.y. sutelkti ir suderinti savivaldos, verslo, gyventojų
    pastangas bei interesus.
    "Nepakanka atnaujinti pastatų, kartu reikia spręsti ir bedarbystės, kita
    socialines problemas, mokesčių lengvatomis bei kitais būdais patraukti
    investuotojų", – pabrėžia p. Kulikauskas.
    Anot Gedimino Rutkausko, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros
    direktoriaus, tai patvirtina ir Vilniaus pavyzdys. Studijoms mūsų sostinėje
    projekto dalyviai prieš ketverius metus, kai rengtos paraiškos, pasirinko Užupį
    ir Paupį: tuomet labiausiai apleistą į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto
    senamiesčio dalį.
    "Tuo metu socialinės problemos čia buvo akivaizdžiausios: santykinai daug
    bedarbių, menkai uždirbančių gyventojų, apleisti ir prasčiausiai išplėtotos
    inžinerinės struktūros pastatai", – vardija p. Rutkauskas.
    Pasak agentūros vadovo, tokios aplinkybės lėmė, "kad miesto valdžia neskubėjo
    tvarkyti šios senamiesčio dalies laukdama, kol laisvosios rinkos dėsniai
    išjudins gyventojų kaitą", tačiau paaiškėjo, jog "kompleksiškai su fiziniu
    teritorijų atnaujinimu nesprendžiant esamų socialinių problemų, jos stiprės ne
    tik Užupyje ir senamiestyje, bet ir neigiamai paveiks viso miesto socialinę
    raidą bei urbanistinę darną".

    Akcentai skiriasi
    Vadinamasis integruotas urbanistinis apleistų rajonų atnaujinimas, p. Rutkausko
    apibūdinimu, apima bendruomenės ugdymą, ekonomikos skatinimą ir fizinį aplinkos
    atnaujinimą, specifiškai senamiesčiuose – istorinių pastatų ir jų aplinkos
    savitumo išsaugojimą.
    Nors visuose projekte atstovaujamuose miestuose siekiama suderinti ekonominius,
    socialinius ir fizinius tikslus, dominuojantys dalykai skiriasi. Tarkim,
    Lisabonoje, Maltoje ir Vilniuje daugiausia dėmesio tenka pastatams, aplinkai
    atnaujinti, kad senamiesčių rajonai taptų patrauklesni turistams ir vietos
    gyventojams.
    "Lisabonoje siekiama išsaugoti vietos gyventojų bendruomenę, todėl
    rekonstrukcijos metu jiems skiriamos piniginės kompensacijos, leidžiančios
    laikinai nuomoti būstus kitur, o vėliau grįžti. Seniesiems gyventojams
    išlaikomos ir ankstesnės atnaujintų būstų nuomos kainos, o naujakuriai už tai
    moka jau rinkos kainomis", – pasakoja p. Rutkauskas.
    Jo teigimu, vietos ekonomika labiausiai skatinama Berlyne, Dubline ir Hamburge,
    kur investuotojams suteikiamos mokesčių lengvatos, tačiau norėdami jų gauti,
    jie turi įrodyti, kokią naudą iš jų planų gaus vietos bendruomenė.
    "Vietos ekonomika skatinama ir steigiant verslo inkubatorius, taikant
    lengvatines nuomos kainas, teikiant informacinę ir administracinę pagalbą
    pradedantiems verslą", – sektiną pavyzdį mato agentūros direktorius.
    "Glazge kiekviename iš atgaivintų kvartalų steigiama agentūra, kuri veikia kaip
    vietos darbo birža, – aptarnauja ieškančius ir siūlančius darbą, rengia
    kvalifikacijos kursus", – pasakoja p. Rutkauskas.

    Comment


      #3
      Senas straipsnis iš "Lietuvos Rytas" priedo "Sostinė"



      Prie Neries pėdsaką paliks Danijos architektai Bendrovės SBA biurų statinys Vilniuje išsiskirs originaliais techniniais sumanymais



      Aušra Pocienė



      Pasiūlė originalią idėją



      Dešiniajame Neries upės krante Upės gatvėje, Žvėryne, netrukus bus pradėtas statyti unikalios architektūros biurų pastatas.

      Dvylikos aukštų statinys, kurį projektavo danų studija "PLH arkitekter", išsiskirs savo konstrukcija.

      Stiklo statinys bus tarsi pakabintas ant DNR molekulės struktūrą primenančio plieninio karkaso. Jo viduje judės 3 stikliniai liftai, o pakopomis išdėstyti aukštai atrodys tarsi pakibę ore.

      Ne mažiau šiuolaikiški yra ir kiti šio projekto techniniai sprendimai.

      Dvigubas ventiliuojamas stiklo fasadas užtikrins, kad vasarą pastate nebūtų karšta, o žiemą iš pastato neišeitų šiluma.

      Nuo karščio ir saulės spindulių poveikio saugos automatiškai į saulės šviesą reaguojančios vertikalios spalvoto stiklo žaliuzės.

      Naktį žaliuzės bus apšviestos iš apačios, todėl tamsoje pastatas švies tarsi švyturys.

      Pastate įsikurs koncernas SBA.



      Vyksta parengiamieji darbai



      Sklype prie Pedagoginio universiteto prasidėjo naujojo SBA biurų pastato statybos parengiamieji darbai.

      Jau nuo praėjusios savaitės čia darbuojasi bendrovės "Grundalita" specialistai.

      Į šalia esančią Studentų gatvę jie perkels per sklypą nutiestus ir statybai trukdančius inžinerinius tinklus ir vamzdynus.

      "Manau, kad studentams tiesiog pasisekė.

      Studentų gatvę sutvirtinsime ir paklosime naują dangą", - sakė SBA koncerno nekilnojamąjį turtą valdančios bendrovės "Pastatų idėjų įgyvendinimas" direktorius Algirdas Bagdzevičius.



      Projektą teko koreguoti



      Biurų pastato statybą planuojama pradėti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

      Šiuo metu architektai iš Danijos "PLH arkitekter" studijos jau baigia rengti techninį pastato projektą.

      "Naujasis SBA biurų pastatas išsiskirs tiek moderniomis technologijomis, tiek architektūra. Sieksime, jog ir medžiagų bei statybos kokybė būtų tokio paties aukšto lygio.

      Projektą teko šiek tiek pakoreguoti - vietoj planuotų 14 aukštų bus statomas 12 aukštų 8000 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatas.

      Matyt, bus atsisakyta ir baseino viršutiniuose aukštuose, o vietoj atviros bus dengta terasa", - pasakojo A.Bagdzevičius.



      Parke veiks interneto ryšys



      Išskirtinis bus ne tik danų suprojektuotas naujasis SBA koncerno biurų pastatas, bet ir jo aplinka. Aplink pastatą ketinama įkurti parką, nutiesti takus bei pastatyti suoliukus.

      Čia veiks ir bevielis interneto ryšys, todėl verslo reikalus galima bus tvarkyti net ir parke ant suoliuko.

      Po pastatu bus įrengta 188 vietų dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

      Dar 60 vietų aikštelė bus įrengta šalia biurų pastato.

      A.Bagdzevičiaus teigimu, didžiąją dalį naujųjų patalpų užims centrinis SBA koncerno biuras, o likusios bus išnuomotos koncerno partneriams - kelioms bendrovėms.

      Naujojo pastato statybą planuojama baigti 2005 metų liepos 6 dieną ir taip paminėti Valstybės dieną. Į šį projektą ketinama investuoti apie 35 milijonus litų.



      Pelnė ne vieną prizą



      Danų architektų projektas, labiausiai atitikęs ambicingus SBA koncerno užmojus bei geriausiai tikęs išskirtinėje miesto vietoje ant Neries kranto, buvo išrinktas konkurse.

      "PLH arkitekter" yra viena didžiausių ir sėkmingiausiai dirbančių Danijos architektų bendrovių, savo projektus įgyvendinančių ne vienoje pasaulio šalyje.

      "PLH arkitekter" Kopenhagoje (Danija) sukūrė vieną moderniausių Europoje bendrovės "Deloitte & Touche" biurų pastatą, naująjį bendrovės "Ernst & Young" biurą Maskvoje (Rusija).

      Danų architektai laimėjo tarptautinius konkursus projektuoti parodų bei tyrimų centrą "Mons Klint" Kopenhagoje bei Pasaulio sveikatos organizacijos biurą Ženevoje (Šveicarija).

      Danų bendrovė turi ir apdovanojimų - "Europa Nostra Prize" prizą už išskirtinius restauravimo projektus bei yra apdovanota už Kopenhagos uosto rajono generalinio plano urbanistinį projektą.

      Comment


        #4
        Ir senesnis straipsnis iš dienraščio "Lietuvos žinios". Rašytas dar prieš pakeitimą - galima palyginti aprašymus ir pažiūrėti kaip 'evoliucionavo' nuo pradinių planų iki galutinių .



        Arba karikatūra, arba šedevras



        Danutė RAMOŠKEVIČIUTĖ



        Koncerno SBA biurų pastatui, kurį ketinama statyti Vilniuje, prie Neries, prognozuojamas arba šedevro, arba karikatūros likimas



        SBA koncerno vadovai ketina koncerno valdymą perkelti iš Kauno į sostinę ir siekia, kad naujasis biurų pastatas išsiskirtų iš kitų gausiai sostinėje statomų pastatų. Todėl kiekybę aukoja dėl kokybės - vietoj sumanyto dangoraižio statys spiralės formos statinį.

        Kone tik degalinei tinkamo dydžio sklype - 97 arų - ketinama sutalpinti apie 26-30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto biurų. Tokį uždavinį architektams iškėlė koncerno SBA vadovai. Jie paprašė Lietuvos architektų sąjungos surengti projektų konkursą. Tačiau pagal senokai Miesto plėtros departamente parengtą detalųjį sklypo planą toje vietoje draudžiama statyti aukštesnius nei septynių aukštų statinius.

        Nepaisydami detaliojo plano reikalavimų, beveik visi pirmame konkurso etape dalyvavę autoriai pateikė dangoraižių projektus. Projektai netenkino ambicingų užsakovų, juolab kad teko spręsti, ar konfliktuoti su visuomenės ir specialistų nuomone dėl pastato aukščio, ar ne. Patikslinus sąlygas buvo nutarta surengti antrą projektų konkurso etapą.



        Sugebėjo gauti leidimą



        Prieš antrąjį konkurso turą užsakovai - SBA koncernas - gavo iš Miesto plėtros departamento atsakymą, jog, jeigu yra poreikis, pastatas gali būti ir aukštesnis nei 7 aukštų.

        "Į jūsų prašymą nustatyti konkurso sąlygas (aukštingumo reglamentą) pakartotinai rengiamam biurų pastato konkursui, informuojame, kad šiuo metu galioja detalusis planas, kuriame nurodytas septynių aukštų aukštingumo reglamentas. Tačiau įvertinus tai, kad ši vieta labai svarbi miesto centro atžvilgiu ir gerai matoma nuo upės slėnio iš visų pusių, tai, kad architektūrinės urbanistinės paieškos tinkamam sprendimui rasti dar tęsiamos, kad antrojo turo rezultatai gali tapti pagrindu inicijuoti keisti ar papildyti galiojantį detalųjį planą, manome, kad aukštingumo reglamentą derėtų rašyti lanksčiau negu nurodyta detaliajame plane, papildant siekiais, kad foninis 7 aukštų užstatymo tūris, atsižvelgiant į upės slėnio svarbą, turėtų tendenciją žemėti upės link bei, užbaigiant Pedagoginio universiteto urbanistinę masę ir gerai apžvelgiamą upės vingio struktūrą, yra poreikis sukurti architektūrinį akcentą, kurio aukštis galėtų viršyti foninį apie du kartus" (kalba netaisytared.), - rašoma Miesto plėtros departamento direktoriaus Aleksandro Lukšo pasirašytame rašte. Rašto dvasiai nesvetima mintis, jog jeigu įstatymas (šiuo atveju detalusis planas) bus pažeistas, bus galima pakeisti tokį įstatymą.

        Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas docentas Algimantas Vyšniūnas, su kolegomis parengęs Vilniaus aukštingumo reglamento koncepciją, sakė, kad, kai suformuojami maži sklypai ir parduodami galingiems investuotojams, konfliktai ar kompromisai neišvengiami.



        Sumažino keletą kartų



        Tad rengdami antrąjį konkurso turą SBA vadovai apsiribojo urbanistų siūlomais 14 aukštų, nors biurų plotas nuo planuojamų 26-30 tūkstančių kvadratinių metrų sumažėjo iki 6 tūkstančių.

        Antrajame konkurso etape dalyvavo 10 autorių bei kūrybinių grupių iš Lietuvos ir užsienio. Pirmą kartą Lietuvos architektų sąjungos organizuotame konkurse dalyvavo architektai iš Danijos ir Vokietijos. Skirtingai nei pirmajame etape, architektai šįkart siūlė gerokai žemesnius, tačiau konceptualesnius ir įdomesnius projektus.

        Konkurso vertinimo komisijos narys Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas docentas Vyšniūnas pažymėjo, jog, kaip ir buvo tikėtasi, antrame konkurso etape pristatyti darbai buvo daug aukštesnio lygio. "Paskelbdamas antrąjį konkurso turą koncernas pasielgė labai toliaregiškai ir išmintingai", - sakė urbanistikos specialistas.

        Su žinomo urbanisto Vyšniūno nuomone sutiko ir koncerno įmonės "Pastatų idėjų įgyvendinimas" (PIĮ) vadovas Algirdas Bagdzevičius.

        "Po pirmojo konkurso etapo mes įvertinome miesto vadovų bei urbanistikos specialistų komentarus ir pastabas bei peržiūrėjome savo planus. Siekdami geriausio rezultato urbanistiniu požiūriu planuojamą pastato plotą ir tūrį sumažinome daugiau nei tris kartus. Atsižvelgdami į ypatingą sklypo vietą daugiau dėmesio skirsime infrastruktūrai gerinti, teritorijai sutvarkyti. Manau, dėl to geriau bus ir miestui, ir mums", - sakė PIĮ vadovas.



        Danų architektai pasiūlė apvalios formos biurų pastatą.



        Danai stebina novatoriškumu



        Geriausiu darbu komisija vienbalsiai pripažino danų architektų studijos "PLH arkitekter" pateiktą projektą. Konkurso žiuri buvo sudaryta iš SBA atstovų ir architektų. Darbus turėjo vertinti ir kaunietis architektas Audrys Karalius, bet dėl ligos komisijos darbe jis nedalyvavo.

        Konkurso, kurio prizinis fondas - 35 tūkstančiai litų, prizininkais tapo architektų Rolando Paleko ir Jono Audėjančio vadovaujamų grupių projektai. Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 20 tūkstančių litų, antrosios - 10, trečiosios - 5 tūkstančiai litų.

        Bendrovė "PLH arkitekter" yra viena didžiausių ir žinomiausių Danijos architektų kompanijų, ji aktyviai dirba su įvairiais projektais daugelyje Europos šalių.

        "Turime 25 metų patirtį, tad savo klientams ir partneriams siūlome puikiai sustyguotą požiūrį į architektūrinę visumą", - sakė danų architektų grupės vadovas Steenas Enriko Andersenas.

        "PLH arkitekter" sukūrė vieną novatoriškiausių biurų pastatų Europoje - "Deloitte & Touche" kompanijai Kopenhagoje, naująjį "Ernst & Young" biurą Maskvos centre. Įgyvendinant šį projektą visiškai atnaujintas caro laikų fabriko statinių kompleksas ir sukurtos modernios darbo vietos 1000 darbuotojų. Neseniai "PLH arkitekter" laimėjo tarptautinius konkursus projektuoti parodų ir tyrimų centrą "Muns Klint" Kopenhagoje bei Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) biurą Ženevoje.

        Danų kompanija yra gavusi daug apdovanojimų už architektūrinius projektus ir dizainą, tarp jų - "Europa Nostra Prize", įteiktą už išskirtinius restauracijos projektus, taip pat miesto planavimo apdovanojimą už Kopenhagos uosto rajono generalinio plano urbanistinį vystymą.



        Pakopomis išdėstyti aukštai tarsi pakabinti ant spiralės konstrukcijos.



        Pastatas - skulptūra



        Koncerno SBA vadovai pasirinko "PLH arkitekter" projektą, nes jis atitinka užsakovų užmojį, kad pastatas būtų išskirtinis. Sutramdytą aukščio siekį pakeitė siekis išsiskirti forma.

        "Pateikdami SBA biuro Vilniuje projektą siekėme įprasminti koncerno įmonių įvaizdį", - sakė danų architektas. Pasak Anderseno, architektūriškai išreikšti pakankamai skirtingus dinamiškumo ir pasitikėjimo elementus, tokia, jo manymu, ir yra SBA grupė, nelengva. "Siekiame sukurti pažangius statinius ir rasti įdomių sprendimų", - aiškino Andersenas.

        Danų architektai kūrė projektą pastato, kurio konstrukcija naujoviška ir meniška, statant bus naudojamos naujausios technologijos. SBA grupės dinamiškumą išreiškia visą pastatą laikanti atvira besisukanti atriumo konstrukcija. Pakopomis išdėstyti viršutiniai aukštai tarsi "pakabinti" ant didelės spiralinės konstrukcijos, besitęsiančios nuo pastato apačios iki pat stogo terasos.

        "Danų architektų pasiūlytas projektas išsiskyrė nauja kokybe, - sakė konkurso vertinimo komisijos narys, Urbanistikos katedros vedėjas docentas Vyšniūnas. - Viskas, ką jie siūlo, - naujas žodis Baltijos šalių architektūroje". Tačiau jis taip pat pabrėžė, jog projektas balansuoja ties genialumo ir karikatūros riba. Neaišku, kaip pavyks išgauti pastato formos, kuri primena DNR molekulės modelį, harmoniją su aplinka.

        Anot urbanistikos specialisto, "PLH arkitekter" suprojektuotas SBA pastatas netelpa į jokius standartinius architektūros rėmus. "Tai - pastatas-skulptūra, grynas menas, - kalbėjo Vyšniūnas. - Jis įprasmins Neries upės vingį ir bus jo akcentas".

        Dauguma būsimo pastato techninių ir architektūrinių sprendimų stebina užmojais ir drąsa. Anot docento Vyšniūno, ko gero, tokio architektūrinio ir techninio lygio pastato dar nėra nė vienoje Baltijos šalyje.



        Dvigubo stiklo fasadas



        Daugiafunkcis dvigubas stiklo fasadas sudarytas iš dviejų plokštumų. Išorinį sluoksnį sudaro viengubo stiklo langai, o vidinį - dvigubo. Išoriniame sluoksnyje bus įrengtos automatiškai valdomos oro įtekėjimo bei ištekėjimo ertmės, kurios bus ventiliuojamos, kad iš pastato išmetamo oro srautas nepatektų į viršuje esančią oro padavimo angą. Vidiniame fasado sluoksnyje esantys langai užtikrins natūralią vidaus ventiliaciją.

        Saulės spindulius sulaikys vertikalios pakopinės spalvoto stiklo žaliuzės, sumontuotos tarp abiejų sluoksnių. Automatiškai valdomos šviesos intensyvumo, žaliuzės bus išdėstytos priklausomai nuo pastato orientacijos - tankesnės į pietų pusę (kad vasarą saugotų nuo karščio) ir ne tokios tankios į šiaurę. Naktį žaliuzės bus apšviestos iš apačios, tad tamsoje pastatas švies tarsi švyturys.

        Naujojo SBA biuro Vilniuje plotas - apie 6000 kvadratinių metrų. Planuojama, kad jame, be SBA centrinio biuro, įsikurs ir kitos žinomos šalies ir užsienio bendrovės, kurioms svarbus kompanijos įvaizdis.

        Nors biurų plotas mažesnis nei planuota, statyba gali būti daug brangesnė, nes naudojamos naujausios technologijos. Kol kas investicijų dydis dar tikslinamas.

        "Biurų rinka tuoj bus perpildyta, tad visai suprantama, kad investuotojai siekia išsiskirti. Tai daug geriau nei betoninė ar stiklo dėžutė, pastarosios pas mus dar statomos, nors moraliai jau pasenusios", - sakė docentas Vyšniūnas.

        Comment


          #5


          Ispudingai sitam paveikslelyje atrodo. Negi jis taip ir anksciau atrode? Taip seniai jis uzdengtas yra, kad as net neatsimenu kaip jis atrodo . Gal kas turi jo nuotrauka? Bet tikrai gera naujiena. Pagaliau bus restauruotas grazus pastatas Gedimino prospekte .

          Comment


            #6
            Galbut ne visi idomus, bet vis tiek pora straipsniu:



            Rūta Leitanaitė: Marakana tupia ant Vilnelės kranto - tarptautinių standartų futbolo kompleksas išaugs sostinės pakrašty



            http://www.omni.lt/?i$9359_16017_118641$z_166824







            Almantas Bružas: Kaune išaušo gyvenamosios architektūros pavasaris



            http://www.omni.lt/?i$9359_16017_118641$z_166828



            Tas saldus žodis "pirkti"



            http://www.omni.lt/?i$9359_16017_118641$z_166939



            Darius Linartas: Švitrigailos stalčius tarė "A" - efektingas "Vilbros" komercinis-administracinis pastatas Vilniuje



            http://www.omni.lt/?i$9359_16017_118641$z_166942



            Comment


              #7
              www.lrytas.lt

              Naudoto branduolinio kuro saugyklos Ignalinoje įrengs Vokietijos bendrovė



              Vilnius, balandžio 29 d. (BNS). Rusijos įmonė "Atomstrojeks-port" negaus galimybės Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) įrengti naudoto branduolinio kuro saugyklos.



              Šis užsakymas bus patikėtas Vokietijos bendrovei GNB, jau dirbančiai su elektrine. GNB tiekia naudoto kuro talpyklas, kuriose radioaktyvios atliekos turi būti saugomos apie 50 metų, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".



              Saugyklos įrengimas yra vienas elektrinės uždarymo projektų, finansuojamų ES lėšomis. Šio projekto vertė sudaro apie 278 mln. litų. Pirmasis elektrinės blokas turi būti uždarytas šįmet, antrasis -2009-aisiais.



              Be naudoto branduolinio kuro saugyklos įrengimo konkurso, IAE vykdo radioaktyvių atliekų saugyklos statytojų atranką. Dėl šio užsakymo grumiasi Vokietijos bendrovė "RWE Nukem" bei Italijos ir Vokietijos įmonių "Ansaldo" ir "Bab-cock" konsorciumas.



              Atominės elektrinės vadovas Viktoras Ševaldinas jokių komentarų apie vykdomus konkursus pateikti nepanoro, paminėjęs, kad jų rezultatai bus aiškūs tik birželį. "Lietuvos ryto" teigimu, V.Ševaldinas turėjo didelių nemalonumų, kai viešai prasitarė, kad iš šių dviejų konkursų bus pašalintos Prancūzijos įmonės "Fra-matome ANP" ir SGN.



              Jau skelbta, kad IAE gerokai vėluoja įgyvendinti ir dar vieną uždarymo projektą - katilinių statybos. Atomininkai teigia, kad be šių katilinių iki metų pabaigos negalės būti stabdomas elektrinės pirmasis blokas.



              Katilinių statyba pradėjo strigti, kai teisę jas statyti laimėjusi Lenkijos įmonė "Elektrim-Megadex" netikėtai tapo Kanados koncerno "SNC-Lavalin" dalimi.



              Kanadiečiai negali būti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų dalyviai. Tik neseniai buvo rasta išeitis - atominė elektrinė pasirašė sutartį su "SNC-Lavalin" Prancūzijos padaliniu.

              Comment


                #8
                28-04 "Respublika"

                Šeškinės futbolo stadionas vis dar gali tapti nacionaliniu

                http://www.asa.lt/Leidiniai/naujienos/841.shtml

                Comment


                  #9
                  2004.04.29] Sostinės centre atgaivinamas pastatas-vaiduoklis

                  http://www.asa.lt/Leidiniai/naujienos/847.shtml

                  Comment


                    #10
                    Naujo Vilniaus oro uosto vizija

                    http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=4275053

                    Comment


                      #11
                      Druskininkai bunda
                      http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=4296815
                      Mano galerija Flickr'yje

                      Comment


                        #12
                        ....siaip idomus staripsniukas....
                        Sostinės biurokratai stabdo investicijas į Kauną
                        http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=18970

                        Comment


                          #13
                          ....žinios apie Kauno akropolį....
                          http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=18983
                          Gandų plyta “Akropolio” pamatams, kaip ir straipsnyje aukščiau vėl kalbama apie gandus....

                          Comment


                            #14
                            Dar vienas straipsnis

                            http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=4356939
                            Mano galerija Flickr'yje

                            Comment


                              #15
                              Parašė Mantaz
                              Dar vienas straipsnis

                              http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=4356939


                              Kazkaip man "vienos seniausiu gatviu rekonstravimas" asocijuojasi su kuo kitu nei tik su asfaltbetonio dangos ir sviesoforu pakeitimu...

                              Comment


                                #16
                                Viešbučių gretos dar pildosi

                                http://www.lrytas.lt/naujienos/?id=10850322001084945924&tema=1&view=2

                                ...

                                Comment


                                  #17
                                  "Hrono" apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 35 proc.



                                  http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=1283

                                  Comment


                                    #18
                                    http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=4371518

                                    Universaliai arenai suteiktas "Siemens arena" vardas

                                    Comment


                                      #19
                                      Lietuvoje gali išdygti "Ford" gamykla

                                      http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=4377410

                                      Comment


                                        #20
                                        Kelininkai verčiami spartinti pagrindinės Klaipėdos gatvės rekonstrukciją

                                        http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=4375066

                                        Comment

                                        Unconfigured Ad Widget

                                        Collapse
                                        Working...
                                        X