Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Projektai Neringoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Eimantas
    pradėjo temą Projektai Neringoje

    Projektai Neringoje

    Reprezentacinio Nidos pastato rekonstrukcijai - 28 projektai
    http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...jektai-693635/

  • booraz
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Dėl kone žinomiausio Nidos pastato rekonstrukcijos – ikiteisminis tyrimas
    https://www.lrytas.lt/bustas/nekilno...imas-11612451/
    Poste užfiksuota 120 sunkvežimių išvežimų, o sąskaitą išrašė už 300 Tokie gandai Nidoje sklinda.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Dėl kone žinomiausio Nidos pastato rekonstrukcijos – ikiteisminis tyrimas
    https://www.lrytas.lt/bustas/nekilno...imas-11612451/

    Dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo vykdant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie tai Neringos savivaldybę informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų rangovo ir įmonės, teikusios objekto statybos techninės priežiūros paslaugas, veiksmų. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų sutartį Neringos savivaldybės administracija sudarė 2018-ųjų metų balandžio 24-ąją. Šių metų kovo mėnesį pradėtų rekonstravimo darbų metu buvo atlikti pastato ardymo darbai (pastatas visiškai nugriautas). Po šių darbų turėjo būti pradėti pastato statybos darbai.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Apartamentai Taikos g. 18, Nidoje.











    Marių verandos Pervalkoje.









    Pervalkos jūra.







    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Kreiptasi dėl Kuršių nerijos įstatymo parengimo

    Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybė Seimui pateikė birželio mėnesį vykusios konferencijos rezoliuciją, kurioje konstatuota, kad Kuršių nerijos, UNESCO pasaulio paveldo vietovės, išsaugojimo ir darnaus teritorijos vystymo užtikrinimo garantas galėtų būti atskiras Kuršių nerijai skirtas įstatymas.

    Neringoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kuršių nerija mums ir pasauliui“ dalyvavo Kuršių nerijos likimu susirūpinę šalies valstybinių institucijų ir Neringos gyventojų atstovai. Patirtimi dalinosi UNESCO saugomų ir į Kuršių neriją panašių užsienio teritorijų atstovai.

    Tarptautinio forumo metu išryškintos metų metais Kuršių neriją lydinčios problemos, kurias būtina spręsti norint išsaugoti šią unikalią vertybę.

    Seimui pateiktoje rezoliucijoje prašoma pavesti Vyriausybei inicijuoti koncepcijos ir įstatymo, skirto Kuršių nerijai, parengimą. Į įstatymo rengimo darbo grupę prašoma įtraukti valdžios institucijų, visuomenės atstovus ir įvairių sričių specialistus. Rezoliucijoje pažymima, kad pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai UNESCO pasaulio paveldo vietovėms apsaugoti ir gyvenimui jose harmonizuoti priimami specialūs įstatymai, į kuriuos perkeliamos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatos.

    Prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos Lietuva prisijungė 1992-aisiais, taip įsipareigodama saugoti Lietuvoje esantį pasaulio kultūros ir gamtos paveldą bei užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmingų priemonių jam išsaugoti ir pristatyti.

    Kuršių nerijai, įrašytai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir turinčiai Pasaulio paveldo komiteto įteisintą išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą, turėtų būti taikomi būtent šią konvenciją įgyvendinantieji, o ne bet kuriai kitai vietovei skirti bendrieji ar tipiniai reglamentai.

    Vienas didžiausių iššūkių Kuršių nerijoje - saugomos teritorijos, tarptautinio kurorto ir vietos bendruomenės tikslų suderinamumas. Teritorijos apsaugai ir darniam vystymui grėsmę kelia nesutarimai, kylantys dėl čia veikiančių skirtingų institucijų ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo. Tai kelia daug keblumų pasidalijant kompetencijas. Nesusikalbėjimas ir skirtingos interpretacijos - didžiulis trukdis darniam Kuršių nerijos vystymui.

    Rezoliucijoje pažymima, kad iki šiol trūksta aiškios Kuršių nerijos gyventojų ir svečių švietimo politikos apie šios UNESCO pasaulio paveldo vietovės svarbą bei atsakingų institucijų požiūrio į suteikto pasaulio kultūros paveldo vertybės statuso reikšmę.

    Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus Kuršių nerijos pasaulinę reikšmę, pasaulio paveldo specifiką ir išskirtinumą, šiai vietovei būtinas nuolatinis tikslinis finansavimas iš valstybės biudžeto. Dėmesys atkreipiamas ir į Kuršių nerijos transporto srautų reguliavimo, sezoniškumo, socialines, ekonomines, ekologines, apsaugos ir kitas problemas.

    Rezoliucijoje taip pat prašoma Vyriausybės atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį sudaryti nuolatinę ekspertų tarybą prie Vyriausybės, kurioje būtų aptariami vietovės valdymo ir kiti aktualūs klausimai.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Kuršių nerijoje medinius takus keičia žvyro mišinys ir naftos kvapo plastmasė
    „Atvykęs į Nidos paplūdimį nustėrau – mediniai takeliai nuimami, pilamas žvyro ir molio mišinys, klojama naftos kvapo plastmasė! UNESCO saugomoje Kuršių Nerijos apsauginėje kopoje, takelyje į paplūdimį!“, – naujais takais piktinasi festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas, šiomis dienomis lankantis unikalią Lietuvos pajūrio vietovę. Tuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovai sako, jog esamas vaizdas nėra baigtinis ir takai visai kitaip atrodys jau kitą savaitę, kuomet bus užbaigti darbai, be to, jų nereikės keisti mažiausiai penkerius metus...

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Nidos „Agila“ atgims moderni
    Po kelis mėnesius trukusių darbų galutinai nugriautas prieš pusę amžiaus statytas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro (KTIC) „Agila“ pastatas.

    Šiuo metu jo vietoje statybininkai atlieka žemės kasimo darbus, netrukus bus pradėta statyti požeminė naujo pastato dalis, liejami pamatai. Požeminiame aukšte numatyta įrengti tualetus, dušus, grimo kambarį, repeticijų salę, universalią orkestro duobę. Šių patalpų plotas bus 1378 kvadratiniai metrai.

    Naujasis kultūros ir turizmo židinys visu tūriu iškils dar šiemet. Planuojama, kad vidaus įrengimo darbai bus vykdomi kitais metais...
    Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Gimtasis-kras...moderni/287913
    © Lietuvos žinios

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Darius Jasaitis: „Radisson“ projektą Nidoje stabdo pinigų kranelį užsukę bankai

    Prabangaus „Radisson Blu Hotel & SPA Nida Marina“ viešbučio projektą stabdo paskolų kraną užsukę Lietuvoje veikiantys bankai, 15min sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Tokią informaciją jam perdavė į susitikimą pirmadienį atvykęs projektą planuojančios įmonės „Marina Nida“ valdybos narys Gintautas Bertašius...

    Komentuoti:


  • hobo
    replied
    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
    Bus:
    Click image for larger version

Name:	2.jpg
Views:	3
Size:	72,9 kB
ID:	1709181
    Pagal nuotrauka atrodo, kad naujas pastatas bus beveik toks pat kaip buvo senas. Net spalva bus irgi tokia pat optimistine, kaip ir senojo - pilkai-juoda.

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Denisas Nikitenka
    Nidos centre nugriauta „Agila“
    https://www.lzinios.lt/Gimtasis-kras...-agila-/284345
    Į didžiausią Kuršių nerijoje Nidos kurortą atvykę svečiai šiuo metu gali gerokai nustebti: pačiame centre – griuvėsių krūva, darbuojasi statybinė technika. Taip baigiasi 50 metų istoriją menančio pastato, kuriame pastaruosius metus buvo įsikūręs Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras (KTIC)“Agila“, epocha. Vietoje sovietinio monstro iškils modernus kultūros židinys. Bendra „Agilos“ rekonstrukcijos darbų sąmata – beveik 8,6 mln. eurų. Neringos taryba įsipareigojo iš savivaldybės biudžeto skirti ne mažiau kaip 30 proc. projekto vertės lėšų (per 2,5 mln. eurų) ir prisiimti visą riziką dėl projekto įgyvendinimo. Šiemet iš Valstybės investicijų programos (VIP) skirta 2 mln. 750 tūkst. eurų (viso – apie 6 mln. eurų).
    Dabar:
    Click image for larger version

Name:	1.jpg
Views:	2
Size:	208,7 kB
ID:	1709182

    Bus:
    Click image for larger version

Name:	2.jpg
Views:	3
Size:	72,9 kB
ID:	1709181

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    O kada bus nugriautas siaubas Naglių g. 18 (Nidoje) ir apnaujintas Nidos uosto pastatas?
    Galbūt yra kažkokių žinių.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Vietoj apleistų statinių - įstabus Neringos kraštovaizdis

    Neringos savivaldybė deda visas įmanomas pastangas, siekdama sudaryti palankias sąlygas krašto keliui Smiltynė-Nida rekonstruoti.

    Neringos savivaldybė kviečia teikti projektų paraiškas 2018 m. nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo programai „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

    Neringos kraštovaizdyje nebeliko devynių jį darkančių bešeimininkių statinių. Neringos savivaldybės iniciatyva spalio mėnesį buvo pabaigti šių objektų likvidavimo darbai.

    „Neringoje lankosi daug turistų iš įvairiausių pasaulio šalių, dėl to teritorijos tvarkytojams ir prižiūrėtojams čia keliami aukščiausi reikalavimai. Įvertindami tai, kad apgriuvę statiniai darko kraštovaizdį ir palieka prastą įspūdį apie šalį ir gebėjimą tvarkytis, be to, kelia grėsmę žmonių saugumui, inicijavome darbus, kurių metu buvo likviduoti bešeimininkiais pripažinti objektai“, - atliktų darbų būtinybę komentuoja Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

    Bešeimininkių objektų likvidavimo darbai atlikti už gyvenviečių ribų esančiose teritorijose - Smiltynės ir Juodkrantės girininkijose. Išardyti Smiltynės girininkijos teritorijoje buvę požeminis šulinis (gelžbetonio konstrukcija), siurblinė (plytų mūras), ryšių aptarnavimo punktai, nenaudojamos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos atramos. Juodkrantės girininkijoje - požeminis metalinis šulinys su laiptais, metalinis antstatas su rūsiu. Atlikti kuro bazių, kurios buvo Juodkrantės girininkijos teritorijoje ir prie Gintaro įlankos, ardymo darbai.

    Bešeimininkiais šie pastatai pripažinti teismo sprendimu, prieš tai atlikus būtinas viešinimo procedūras.

    Bešeimininkiai statiniai likviduoti įgyvendinant projektą „Neringos savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio gerinimas“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis. Šio projekto dalis - Urbo kalno ir gretimos teritorijos sutvarkymo darbai, kuriuos planuojama įgyvendinti iki kitų metų gruodžio.

    ...

    Dėl krašto kelio rekonstrukcijos - diskusija Lietuvos automobilių direkcijoje

    Apie tam reikalingos dokumentacijos rengimą ir kylančias kliūtis Neringos savivaldybės atstovai diskutavo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vykusio susitikimo metu.

    Neringos savivaldybė jau anksčiau skelbė, kad rekonstrukcijos projektai rengiami dviem krašto kelio Smiltynė-Nida ruožams - nuo 20,93 iki 35,85 km (rekonstruojamo kelio ilgis 14,92 km) ir nuo 3,4528 iki 18,946 km (rekonstruojamo kelio ilgis 15,488 km).

    Pirmasis kelio ruožas (nuo 20,93 iki 35,85 km) prasideda ties Juodkrantės gyvenvietės pabaiga ir susijungia su prieš kelerius metus rekonstruotu kelio ruožu. Antrasis kelio ruožas prasideda sankryža, esančia ties privažiuojamuoju keliu prie Naujosios perkėlos.

    Antrojo kelio ruožo (nuo Naujosios perkėlos iki Juodkrantės) rekonstrukcijos dokumentacija jau baigiama rengti, bet diskusijų kyla dėl atkarpos tarp Pervalkos ir Nidos. Būtent pastarajame ruože yra Naglių gamtos rezervato teritorija, dėl to susikerta skirtingi kelių tiesimo ir rekonstrukcijos bei saugomų teritorijų apsaugos reglamentai. Tai buvo aptarta jau spalio mėnesį Neringos savivaldybėje vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo rekonstrukcijos projektų rengėjai ir derinančios institucijos. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vykusios diskusijos ir vėlesnių susitikimų metu nutarta toliau rengti dokumentaciją, reikalingą rekonstrukcijai, ir laukti teisininkų išvadų.

    Minėtų kelio ruožų rekonstrukcijos dokumentacija rengiama vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos technine užduotimi. Kelią eksploatuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.

    ...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied

    Nidos „tuktukams“ mauna apynasrį: turės prisitaikyti arba išnykti


    Keleivių pavėžėjimo paslaugas Neringoje ateityje teiks tik elektra varomos transporto priemonės – įgyvendinti tokius planus ir sumažinti triukšmą bei aplinkos taršą užsimojo Neringos savivaldybė.

    Prie tokių permainų prisidėjo ir nesibaigiantys nidiškių skundai dėl vadinamųjų tuktukų keliamo triukšmo naktimis.

    Liepą buvo nuspręsta atlikti eksperimentą: dvi savaites riboti vidaus degimo varikliais varomų „tuktukų“ skaičių naktimis – nuo 23 iki 6 valandos.

    Tuo metu leista dirbti tik keturiems „tuktukams“ iš šešiolikos.

    Eksperimentui pasiteisinus tokia pat tvarka liko iki vasaros pabaigos. Elektra varomi „tuktukai“ važinėjo be ribojimų. Tačiau to maža.

    Planuojama, kad situacija pasikeis į gera nuo 2020 metų. Manoma, kad iki to laiko verslininkai spės pasiruošti permainoms.

    Susisiekimo ministerija pažadėjo kurorte įrengti dar dvi elektromobilių įkrovimo stoteles.

    Prieš keletą metų Neringoje atsiradę „tuktukai“ greitai išstūmė taksi automobilius, nes jų paslaugos buvo labai brangios.

    Automobilinėmis rikšomis poilsiautojai dažniausiai naudojasi norėdami iš Nidos centro pasiekti pajūrį, iki kurio tektų kulniuoti beveik kilometrą.

    Vieno kilometro kaina „tuktuku“ – 1,5 euro.

    Sužinoję apie valdžios planus dėl elektra varomų transporto priemonių vieni verslininkai nudžiugo, kiti pasipiktino.

    Mat elektra varomi „tuktukai“ tris keturis kartus brangesni už tuos, kurie turi vidaus degimo variklius.

    Vietiniai pavėžėjimo paslaugas teikiantys verslininkai baiminasi, kad nepajėgs įsigyti modernesnių automobilių ir liks be darbo, o jų vietą savame mieste užims kiti.

    Be to, nusipirkus brangių transporto priemonių pavėžėjimo kaina gali pakilti kelis kartus.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied

    Nidoje – atminimas prancūzams


    Parnidžio kopa Nidoje pasipuošė dar vienu atminimo ženklu. Tai skulptoriaus Kęstučio Musteikio akmeninis suoliukas, padabintas paukščiu. Meno kūriniu siekiama įamžinti prancūzų karo belaisvius, padėjusius apželdinti Kuršių neriją.

    Atminimo ženklo pastatymą inicijavo ir organizavo Prancūzijos ambasada. Surengę konkursą ambasados darbuotojai norėjo, kad darbas būtų nebrangus ir derėtų su Neringos aplinka.

    Konkurso rengėjai pasirinko K.Musteikio siūlomą suoliuką su paukščiu.

    "Šiais laikais esama nuostatos, jeigu skulptūros negali pačiupinėti užpakaliu, ji nėra skulptūra, – juokavo autorius. – Naudojau trijų rūšių akmenį: iš juodo kareliško padariau paukštį, pilkas lauko akmuo vaizduoja kalnelį, o pats suoliukas – iš šviesaus akmens. Užsakovai reikalavo, kad akmenys būtų nepoliruoti ir neišsiskirtų iš aplinkos, o pati skulptūra – neaukšta. Sėdint ant šio suolo, bus galima žvelgti į mūsų prarastas žemes."

    Žiūrėdami į skulptoriaus sukurtą paukštį, gyventojai gali įsivaizduoti, kad tai yra savotiškas vietos žmonių papročio valgyti varnas priminimas. Autorius tikino nekūręs kažkokios konkrečios veislės paukščio.

    Skulptorius K.Musteikis, padedamas brolio Vytauto, antrus metus iš eilės prieš rudens lygiadienį Neringoje pastato skulptūrą. Pernai panašiu metu Juodkrantėje broliai pastatė paminklą šio krašto tyrinėtojui Adalbertui Becenbergeriui.

    Prancūzų belaisvių atminimui skirtas suoliukas yra maždaug už 30 metrų nuo kitos skulptūros, skirtos priminti Žano Polio Sartro apsilankymą Nidoje.

    Tiesa, Lietuvoje vis dažniau piktinamasi faktu, kad vis dar nesame įamžinę ištisų sunaikintų baltų genčių, daugybės savo žymių žmonių, o vos pusvalandį viešėjusiam prancūzų rašytojui įkurdinama skulptūra ant bene labiausiai saugomos kopos.





    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Nidoje brandinama taksi paslaugų reforma


    Neringos savivaldybės valdžia norėtų, kad Nidoje keleivių pavėžėjimo paslaugas ilgainiui teiktų tik elektra varomos transporto priemonės.

    Esą taip bus siekiama nuo 2020 metų pažaboti burzgiančių, ramybės neduodančių populiariųjų autorikšų triukšmą ir sumažinti aplinkos taršą. „Sprendimo projektas savivaldybės tarybai gali būti teikiamas šiemet, kad verslininkai turėtų laiko pasiruošti. Susisiekimo ministerija jau yra pažadėjusi įrengti dvi papildomas elektromobilių įkrovimo stoteles“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas.

    Nauja tvarka galios tiek autorikšoms, tiek automobiliams. Prieš tai planuojama įrengti daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių Nidoje ir Juodkrantėje.

    Poilsiautojus vežiojantys verslininkai nevienareikšmiškai vertino galimą naujovę: vieni jų piktinosi, kiti sveikino politikų ketinimus.


    Įgriso triukšmas


    Prieš keletą metų Nidoje žaibiškai išpopuliarėjusios autorikšos (vadinamieji tuktukai) greitai išstūmė iš rinkos lengvuosius taksi automobilius, kurių vairuotojai esą imdavo neadekvačiai didelius pinigus už paslaugas. Dabar važiuojant tuktuku už kilometrą tenka mokėti 1,5 euro, jei riedama vidaus variklio varoma transporto priemone, arba 2 eurus, jei naudojamasi elektrine autorikša. Nidoje vasaros sezonu nuolat dirba apie 16 autorikšų (4 varomos elektra). Lengvuosius taksi automobilius savo ruožtu pakeitė mikroautobusai, nes juose telpa kur kas daugiau žmonių. Nidoje dirba šešios tokias paslaugas teikiančios įmonės.

    Tačiau pigesnių susisiekimo paslaugų gavę gyventojai ir poilsiautojai susidūrė su problema – naktimis gatvėmis važinėjančios autorikšos burzgia ir kelia triukšmą. O kur dar paryčiais iš pasilinksminimo vietų tuktukais grįžtantys įsismaginę vasarotojai. Šią liepą vietos politikai ir vežėjai sutarė, kad naktimis klientus vežios tik 4 autorikšos. Iš pradžių planuotas dviejų savaičių eksperimentas tapo ilgalaike taisykle.

    Be to, bandant į Nidą sugrąžinti ramybę jau numatoma ir daugiau veiksmų. „Kreipsimės į tarybą, kad nuo 2020 metų Nidoje pavėžėjimo paslaugas būtų leidžiama teikti tik elektra varomomis transporto priemonėmis. Tai galios tiek autorikšoms, tiek automobiliams. Iki tol ketinama įrengti papildomas elektromobilių įkrovimo stoteles Nidoje (beje, viena jau yra) ir Juodkrantėje. Taip ir žmonėms bus ramiau, ir aplinka bus teršiama mažiau“, – kalbėjo buvęs policijos pareigūnas S. Šveikauskas.

    Jo žodžiais, verslininkams ne kartą siūlyta išlaipinti klientus Nidos prieigose ir nevažinėti po miestelį naktimis. „Bet šie nesutinka. Sako, kad poilsiautojai nori vykti iš taško A į tašką B“, – tikino merijos valdininkas.


    Vertina skirtingai


    Pavėžėjimo autorikšomis paslaugas teikiantys verslininkai dėl kurorto valdžios planų pasidalijo į dvi stovyklas. Tie, kurie važinėja vidaus degimo variklių varomomis autorikšomis, numatomą naujovę vadino absurdiška.

    „Mintis gal ir gera, tačiau praktiškai ji sunkiai įgyvendinama. Elektrinis tuktukas kainuoja 20–25 tūkst. eurų, o paprasta tokia transporto priemonė – apie 6 tūkst. eurų. Įsivaizduokite, kiek būsiu priverstas investuoti, jei dabar turiu 8 vidaus degimo variklių varomus tuktukus! Juk reikės dirbti kone ištisą parą, o elektrinių autorikšų akumuliatorių baterija kraunama 4 valandas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino individualios įmonės savininkas Ervidas Jakas.

    Jis būgštavo, kad patvirtinus naują tvarką iš rinkos gali būti išstumti vietos verslininkai. „Ateis kokie nors kauniečiai ar vilniečiai, o mes liksime be darbo. Iš kur iki 2020 metų paimsiu per 100 tūkst. eurų? Jei jau sumanė naują tvarką, turėtų pamąstyti ir apie dotacijas. Kitaip gali nukentėti ir poilsiautojai, nes investavus į naujus, brangius tuktukus tektų gerokai padidinti paslaugos kainą. Vietoj 1,5 euro už kilometrą galbūt reikėtų mokėti 5 eurus“, – svarstė E. Jakas.

    Tačiau UAB „Etripas“ vadovas Mindaugas Žurkauskas, priešingai, tikino pritariantis galimiems pakeitimams. „Tiems, kurie turi tik vidaus degimo variklių varomų autorikšų, nauja tvarka taps katastrofa. Bet juk nedraudžiama įsigyti elektrinių tuktukų. Sąlygos visiems turi būti vienodos. Jūs net neįsivaizduojate, kas vasarą vyksta Nidoje, ypač naktimis. Tie burzgiantys tuktukai kelia tikrą chaosą. Jaunimas grįžta iš kavinių, naktinių diskotekų, ir vietoj leidžiamų dviejų keleivių važiuoja penki. O kai reikia tiek žmonių nugabenti į kalną, autorikša spaudžiama „iki dugno“, variklis kelia didžiulį triukšmą, aplink pasklinda juodi dūmai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo M. Žurkauskas.

    Jis pabrėžė, kad Nidą renkasi tie poilsiautojai, kurie tikisi šiame kurorte rasti ramybę. „Žmonės brangiai moka už keltą, ekologinį mokestį, nuomoja kambarius, o vietoj idilės susiduria su triukšmu ir smarve. Kodėl tas ekologinis mokestis Alksnynėje renkamas, jei Nidoje orą teršia transportas? Kita vertus, valdžia turėtų pagalvoti ir apie dotacijas vežėjams, jei jau nuspręstų išguiti iš kurorto vidaus degimo variklių varomą transportą“, – dėstė verslininkas.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringos verslas džiaugiasi vasara ir kuria naujus planus

    Neringos verslininkai konstatuoja, kad šią vasarą nesisekti negalėjo, o besikeičiantį metų laiką įvardina kaip privalumą.

    Mums kaip verslininkams ši vasara beveik pusę metų tęsėsi, nesisekti čia negalėjo, – šiuos metus apibendrina viešbučio „Jūratė“ vadovo pavaduotoja Aušra Mikalauskienė.

    Viešbučio „Nidus“, kurio teikiamos paslaugos šiais metais buvo įvertintos keturiomis žvaigždutėmis, vadovė Jurgita Vičienė teigia, kad kiekvienas šalies regionas turi savo specifiką, o Neringos išskirtinumą kuria lėtas gyvenimo ir poilsio tempas.

    „Į Neringą atvykstantys žmonės renkasi lėtesnį vartojimą, mažiau skuba, yra mažiau išsiilgę dirbtinių pramogų, o pirmenybę teikia bendravimui, buvimui gamtoje, niekur neskubėjimui“, – taip Neringos kurorto svečią apibūdina J. Vičienė.

    Viešbučio „Jūratė“ vadovo pavaduotoja Aušra Mikalauskienė priduria, kad kurorto išskirtinumą kuria ir tai, kad Neringa yra maža bendruomenė, dėl to šiame pajūrio kurorte kuriamas artimesnis santykius su atvykstančiu žmogumi.

    „Kiekvieną svečią priimam kaip savą, mūsų svečias priimamas kitaip – asmeniškiau“, – papildo viešbučio „Jūratė“ vadovo pavaduotoja A. Mikalauskienė.

    Galima daryti prielaidą, kad glaudus kurorto paslaugos teikėjo ir svečio bendravimas turi įtakos ir statistikai, teigiančiai, kad apie 80 procentų lankytojų yra pastovūs poilsiautojai Neringoje.

    Tai, kad Neringoje išnyksta riba tarp verslininko ir kurorto lankytojo patvirtina ir Nidos kempingui vadovaujantis Einaras Burkšas, Neringos privalumu įvardinantis uždaresnę, saugesnę aplinką, mat čia įvyksta mažiau nusikaltimų nei kitose šalies miestuose.

    Lankytojus iš viso pasaulio į Neringą ir šiais metais viliojo kultūrinis kraštovaizdis bei gamtiniai ištekliai.

    Lietuvą pasauliui per gintarą pristatantis Gintaro muziejaus-galerijos savininkas Kazimieras Mizgiris pasakoja, kad į Nidoje esančią gintaro galeriją užsuka lankytojų iš tolimiausių kraštų – Japonijos, Kinijos, Taivano, Jungtinių Amerikos Valstijų. Ne išimtis ir šie metai.

    „Sulaukiame labai daug lankytojų ir mūsų rekordas yra 21 ekskursinė grupė per dieną“, – pasakoja K. Mizgiris.

    Toks kurorto svečių susidomėjimas Gintaro muziejaus-galerijos savininką paskatino brandinti dar vieno, gintarą kitaip pristatančio, muziejaus viziją Neringoje. Muziejų planuojama įkurti pastate, esančiame Nidos centre, o jo koncepcija rengiama kartu su Ralph Appelbaumasociacija.

    Kalbėdami apie planus, sezoniškumą Neringos verslininkai įvardina kaip privalumą.

    „Nurimusi Neringa turi savotiško žavesio, ji pritraukia kitą klientą, kitą svečią, kuris nori ramaus poilsio. Tuo pačiu, tai metas realizuoti išgirstus savo klientų lūkesčius dar labiau gerinant paslaugų kokybę“, – teigia viešbučio „Nidus“ vadovė Jurgita Vičienė.

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Pratęsė derybas dėl neteisėtų statinių Neringoje

    Vyriausybė dar kartą pratęsė terminą susitarimams dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje.

    Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė pernai lapkritį buvo nusprendusi, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėjo įsigalioti šių metų vasario 1-ąją. Artėjant šiam terminui Vyriausybė nutarė procesą atidėti iki rugpjūčio, o trečiadienį jį dar kartą pratęsė – iki lapkričio.

    „Šiandien vyksta keli teisminiai procesai dėl planavimo procedūrų, ginčijamos procedūros ir planavimo dalykai. Tad norėdami neužbėgti įvykiams už akių ir nepašalinti paskutinės galimybės taikiai susitarti visuomenės ir privataus intereso vardan, prašome Vyriausybės pritarimo pratęsti planavimo procedūrą iki šių metų spalio 31 dienos“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį aiškino aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

    Nutraukus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą, neteisėtais pripažinti statiniai turėtų būti griaunami.

    Griūčiai pasmerkti statiniai Neringoje pastatyti gavus leidimus, tik jie vėliau panaikinti.

    Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms pernai iki praėjusių metų spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai. Kultūros paveldo departamentas (KPD) sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.

    Institucijoms nesutarus nutarta plano koregavimo procedūrą nutraukti ir įgyvendinti 2012 metų Vyriausybės nutarimą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas bei druskos sandėlis Juodkrantės Gintaro įlankoje.

    Komentuoti:


  • lukass
    replied
    Nidoje svarstoma apie feministės S.de Beauvoir įamžinimą šalia J.P.Sartre'o

    Neringos sprendimas Nidoje atidengti skulptūrą prancūzų filosofui Jeanui Pauliui Sartre'o sulaukė prieštaringų vertinimų – kritikai pasigedo dėmesio jo artimai draugei feministei Simone de Beauvoir. Sovietų okupuotoje Lietuvoje abu menininkai lankėsi 1965 metais. Skulptūra sukurta pagal fotomenininko Antano Sutkaus nuotrauką, kurioje buvusi S. de Bovuar taip pat buvo iškirpta...

    Komentuoti:


  • Tylus
    replied
    Neringa didina rinkliavą į kurortą atvykstantiems autobusams

    Nuo liepos 3-osios autobusams virš 30 vietų didės įvažiavimo į Neringą rinkliavos dydis, taikomas vasaros sezono metu. Tokiems pokyčiams pritarimą išreiškė Neringos savivaldybės tarybos dauguma.

    Nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31-osios šiai transporto priemonių grupei taikomas rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydis nuo šiol didėja nuo 45 Eur iki 70 Eur.

    Pagrindiniu argumentu didinti įvažiavimo rinkliavą autobusams tapo poreikis tobulinti infrastruktūrą, skirtą šiais autobusais atvykstantiems turistams, skelbia Neringos savivaldybė.

    Klaipėdos valstybinam jūrų uostui priimant vis daugiau kruizinių laivų, gausėja vienadienių lankytojų, kurie į Neringą atvyksta autobusais. Kaip ne kartą pastebėjo turų į Neringą organizatoriai, viena didžiausių kurorto problemų – viešųjų tualetų trūkumas. Padidintas rinkliavos dydis leis spręsti šią problemą, dėmesį skiriant kokybei ir prieinamumui. Taip pat ieškoti sprendimų, siekiant padidinti autobusų stovėjimo vietų skaičių, spręsti kitus su kurortinės infrastruktūros vystymu susijusius klausimus.

    Sprendimo projektas rengtas įvertinus tai, kad nuo birželio 1-osios įsigaliojus naujoms AB „Smiltynės perkėla“ teikiamų paslaugų įkainiams, ženkliai sumažėjo autobusų persikėlimo keltais kaina. Neringos savivaldybei padidinus vietinę rinkliavą šiai transporto priemonių grupei, atvykimo į Neringą autobusais kaštai, palyginti su praėjusiais metais, išlieka mažesni.

    Kiti vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai lieka galioti tokie patys. Neringos savivaldybė primena, kad nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą yra atleidžiami asmenys, vykstantys tik su elektra varomomis transporto priemonėmis, pateikę transporto priemonės registracijos liudijimą. Taip pat neįgalieji, turintys 0-25% darbingumą su juos lydinčiais asmenimis, pateikę atitinkamą pažymėjimą ir kt.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Neringoje išdygs paminklas Žanui Poliui Sartrui. Ar tikrai Lietuvos nuostabiame kampelyje reikia paminklo šiam komunizmo propaguotojui?
    Neringos valdžia tikisi, kad skulptūra taps vienu iš traukos taškų turistams iš Prancūzijos.
    Kažkoks idiotizmas yra tikėtis prancūzų antplūdžio. Iš tikro tai dar vienas pinigų "įsisavinimas".
    https://www.delfi.lt/veidai/kultura/....d?id=78361525

    Komentuoti:

Unconfigured Ad Widget

Collapse
Working...
X