Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Spaudos kavinė

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Džiugi žinia R. Rogers architektūros gerbėjams (o tokių šiame forume tikrai ne vienas ), 2007 metų Pritzkerio premija paskirta būtent šiam architektui, plačiau apie tai:
    http://www.miestai.net/2007-metu-pri...-rogers-2.html
    Paskutinis taisė 99; 2007.03.29, 23:50.
    Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

    Comment


      Arkikatedroje - nauji 60 tūkst. eurų vertės suolai

      Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
      2007 balandžio mėn. 2 d.





      Prieš Velykas pagrindinė Lietuvos šventovė Vilniaus katedra įsigijo itališkus „Genuflex“ gamybos riešutmedžio suolus. Už raudonmedžiu dengtus klasikinius baldus Bažnyčia sumokėjo 60 tūkst. eurų.

      „130 tūkst. litų buvo surinkta iš tikinčiųjų. Vienas žmogus paaukojo tik 1 litą, nes yra sunkiai besiverčiantis, bet labai norėjo prisidėti, o pavyzdžiui, vieno verslininko šeima padovanojo 10 tūkst. eurų“, - DELFI sakė Arkikatedros administratorius Ričardas Doveika.

      Pasak kunigo, naujiems bažnyčios suolams aukoja ne tik parapijiečiai, bet ir kitų miestų tikintieji.

      „Vakar ryto Mišiose surinkta suma siekė 126 670 litų, o dieną, kadangi buvo Verbų sekmadienis, labai daug žmonių – dar nespėjome suskaičiuoti, kiek dabar trūksta“, - sakė administratorius.

      Visi aukotojai įtraukiami į specialią vardinę knygą, kurioje įrašomos pavardės, aukų dydžiai ir pasirašoma, kad „tikintieji tikrai žinotų, jog šitie pinigai skirti tik šiam projektui“.

      Nauji suolai įrengti ne tik pačioje Katedroje, bet ir Kazimiero koplyčioje. Senus baldus pakeitus naujais, sėdimų vietų padaugėjo dvigubai – buvo apie 300, dabar yra 600.

      Paklaustas, kodėl pasirinkti riešutmedžio-raudonmedžio suolai, R.Doveika sakė, kad jie patvarūs, gražiai atrodo.

      „Be to, viską lemia kaina, o mes turėjome rinktis praktišką variantą. Dabartinių suolų sėdimoji lenta – su išlinkiu, pritaikyta patogiai sėdėti. Mums buvo labai svarbu, kad žmonės, kurie klaupiasi, keliais remtųsi ne į žemę, o į specialią lentelę, taigi, kiekvienas suolas sujungtas su atsiklaupimu. Taip pat žiūrėjome ir stilių, kuris tiktų šventovei, kad suolai būtų paprasti, klasikiniai, tinkamos spalvos“, - komentavo administratorius.

      Ką daryti su senaisiais suolais, kurie buvo gaminti sovietmečiu paveikslų galerija paverstos Arkikatedros koncertų salei (su atsukamais į vargonus atlošais), spręs parapijos komitetas. Jie dabar sudėti bažnyčios šone.

      „Naujiems suolams gamykla duoda ilgas garantijas, jie yra ne drožlių plokščių, o gryno medžio. Kita vertus, jų amžius priklausys nuo to, kaip juos saugosime“, - sakė R.Doveika.

      Venecijoje, „Genuflex“ gamykloje pagaminti suolai buvo užsakyti pernai. Pasak R.Doveikos, parapijai buvo padarytos geros nuolaidos. „Labai džiaugiuosi, kad mes juos turime iki Velykų, kaip ir buvome žadėję žmonėms“, - sakė kunigas.
      Parašas :)

      Comment


        Po atstatymo priedanga – barbariškas paveldo naikinimas

        Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
        2007 balandžio mėn. 3 d.




        Vilniuje, prisidengus esą vykdomu atstatymu, kyla įvairiausi nauji pastatai. Specialistai muša pavojaus varpais, kad vykdant statybas naikinamas požeminis archeologinis paveldas, rausiami garažai, nesilaikoma atstatymo projektų. Sostinės mada užsikrečia ir kiti šalies miestai, o pažeidžiant įstatymus iškilę statiniai lieka stovėti.

        Nebeliks suoliukų po medžiu?

        „Atstatyti reiškia padaryti tai, kas buvo pagal planus, pagal nuotraukas“, - DELFI sakė restauratorė Gražina Drėmaitė. Anot jos, atstatant pastatus dažnai nesiremiama istoriniais dokumentais, nuotraukomis, ikonografija, architektas statinį „projektuoja iš fantazijos srities“. Anot G. Drėmaitės, panašūs procesai prasidėjo atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus privatizaciją, kada visa valstybės ekonomika pavirto maksimalaus pelno siekimu.

        „Atstatant visuomet pirmiausia susiduri su archeologija – pasikasinėji, atsikasi dažniausiai pamatus ir rūsius, pagal tą perimetrą ir augini (pastatą – DELFI) kaip nulaužtą dantį prieš tai pasitelkęs istorinę medžiagą. Pas mus dabar kas yra? Baisiausias dalykas – požeminiai garažai, kurie iš tikrųjų sunaikina visą archeologinį pagrindą, visą buvusio pastato įrodymą“, - aiškino G. Drėmaitė.

        Kaip pavyzdį ji pateikė sausio pabaigoje Šiaulių gatvėje nugriuvusio namo pašonėje statomo daugiabučio „Mikalojaus žiedas“ pavyzdį. „Koks gali būti atstatymas, jeigu visi rūsiai išgriauti, sunaikinti ir padaryti garažai?“, - apie pastato „atstatymą“ kalbėjo G. Drėmaitė. Anot jos, nuo statant garažus išrausiamų duobių ir griūva aplinkiniai namai.

        Specialistė sako, kad dalis pastatų savininkų leidimų statyboms negauna, o kiti jų neprašo visai. Leidimus namų atstatymui išduoda savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas. Tačiau departamentas, pasak restauratorės, „nieko nežiūri – sėdi savo kabinetuose ir varto popierėlius“. „Dabar atrodo, kad visas Vilnius visiškai nesiskaito. Kur besi pirštu – ten blogai. Daug kas sako, kad reikia kurti sąjūdį už Vilniaus išlikimą - nors tokį, koks jis yra“, - kalbėjo G. Drėmaitė. Ji prognozuoja, kad greitai sostinėje nebebus nei kur atsisėsti ant suoliuko po medžiu - kol maži medeliai užaugs, nutrokšime. Jai taip pat neramu, kad naikinamos viešosios erdvės ir skverai.

        Anot pašnekovės, situacija geresnė tik tuose miestuose, kur mažiau pinigų. „Klaipėdoje visas senas paveldas šluojamas nuo paviršiaus – turim vienintelį uostą su būdinga Mažosios Lietuvos architektūra. Vardan pelno nesiskaitoma“, - piktinosi restauratorė.

        Požeminiai garažai sunaikina archeologinį paveldą

        Architektas paveldosaugininkas Algimantas Gražulis sako, kad prisidengiant atstatymu suniokotų pastatų sostinėje – daugybė. Žinomiausių tokių pastatų sąrašą jis pradeda „visų mūsų gėda „Novoteliu“ (viešbučiu „Novotel“ Gedimino prospekte), kurį statant nugriautos 2 aukštų sienos, sunaikintas archeologinis paveldas.

        Kitas pavyzdys – 11 numeriu Subačiaus gatvėje pažymėtas pastatas. Anot A. Gražulio, čia šalia Vilniaus gynybinės sienos, remiantis atstatymu, pastatytas 2 aukštų viešbutis. Jis remiasi į gynybinės sienos pamatus. „Ką gali sakyti tokiu atveju, kai visi parašai gauti – nebent statybininkams palinkėti sėkmės darbuose“, - ironizavo pašnekovas.

        Jis pamini ir šalia Katedros aikštės stovintį viešbutį „City Park Hotel“, kurio statyba traktuota kaip atkūrimas. Čia, anot A. Gražulio, sujungtos istorinės valdos, kurių vietoje panašaus tūrio pastatas niekada nestovėjo. Statant viešbutį sunaikinta požeminis archeologinis pagrindas, įrengti požeminiai garažai. Architektas paveldosaugininkas pamini ir „Mikalojaus žiedą“ – deklaruojama, kad vykdomi atkūrimo darbai, tačiau rausiami 2 aukštų požeminiai garažai.

        Į žinomiausių „atstatymo“ šedevrų sąrašą sostinėje specialistas įtrauktų ir 40, 42 bei 44 numerio Krivių gatvės dviaukščius daugiabučius su mansardomis bei požeminiais garažais. Čia nukasti saugomos kalvos šlaitai, priklausantys Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui.

        Paminėtinas vadinamasis „žydų kvartalas“ Mėsinių, Ašmenos ir Žemaitijos gatvių sankryžoje. A. Gražulis sako, kad nors čia atkurtos užstatymo linijos, tačiau statant požeminius garažus sunaikinta didžioji dalis archeologijos, iš esmės pakeista vidaus išplanavimo struktūra.

        Dar drastiškesnis pavyzdys – viešbutis Bokšto gatvėje bei po juo pastatyti požeminiai garažai. Šioje vietoje, pasak A. Gražulio, jokio pastato anksčiau visai nebuvę.

        Jis pamini ir planuojamą griauti buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastatą, kurio vietoje prisidengus atkūrimu neatlikus archeologinių tyrimų planuojama statyti požeminius garažus. Anot A. Gražulio, minėtinas ir „Kempinski“ viešbutis prie Universiteto ir L.Stuokos – Gucevičiaus gatvių sankryžos. Prie jo užsimota statyti priestatą ant gynybinės sienos pamatų.

        Įstatymams prieštarauja, tačiau lieka stovėti

        Pasak A. Gražulio, pagal įstatymo reikalavimus atkuriami valstybei ir visuomenei itin reikšmingi ir vertingi dalykai. Tam turi pritarti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomenė. Specialistas sako, kad Lietuvoje pamirštama, jog Senamiestis – valstybės saugoma archeologinė vietovė, kurioje neleidžiamos statybos. „Pastatyti pastatai praktiškai prieštarauja įstatymams, tačiau jie stovi, nes parašai sudėti“, - konstatavo A. Gražulis. Pasak eksperto, tokie atvejai įgauna pagreitį.

        A. Gražulis mano, kad precedentą į pasaulio paveldo sąrašą įrašytose Vilniaus Senamiesčio ribose statyti požeminius garažus davė sostinės savivaldybė ir šalies Vyriausybė, užsimojusios po puse Gedimino prospekto ir Savivaldybės aikštės iškasti požeminius garažus.

        Architektas paveldosaugininkas sako, kad šioje srityje nėra kontrolės, o tai reglamentuojanti teisinė sistema neatspindi nūdienos realijų – socialistinio-kapitalistinio laukinio realizmo. Anot jo, blogiausios tendencijos ir pinigų srautai eina iš sostinės, tačiau neatsilieka ir Klaipėda.

        Tačiau jis regi „atstatymo“ apraiškų ir provincijoje – Telšių Senamiesčio viduryje pastatyta „Maxima“, ji išdygo ir greta Marijampolės istorinio centro. Jis pamini ir šalia barokinio vienuolyno Kaune statomą „Akropolį“. Pasak specialisto, didieji prekybos centrai turėtų įsikurti už miesto, pavyzdžiui, šalia autostrados Vilnius-Kaunas.

        Atsispirti spaudimui – sunku

        „Teoriškai taip, o praktiškai labai sudėtinga. Baudos juokingos, įstatyminė bazė tokia, kad nėra taip paprasta“, - DELFI sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius. Departamento direktorius priminė, kad pastatų Kuršių Nerijoje byla pasiekė Konstitucinį teismą. Anot jo, ši byla turėtų tapti lakmuso popierėliu – jeigu ten nepavyks įrodyti tiesos, pasitvirtins, kad teoriškai nubausti galima, tačiau praktiškai – ne.

        Jis sako, kad Vilniuje situacija geresnė nei prieš trejus ar penkerius metus. Užtat didžiausios bėdos ateina į kitų miestų senamiesčius – pajūrio miestus ir Kauną. A. Kuncevičius pripažįsta, kad paveldosaugininkai ne visada atlaiko didžiulį pinigų spaudimą.

        A. Kuncevičius teigia, kad dauguma tekste minėtų statybos pažeidimų – senesni, o naujasis prieš 2 metus priimtas įstatymas - „kietesnis“. Pagal minėtą įstatymą uždraustas mansardų įrengimas, pastato aukštinimas, tačiau kol kas dar ne visai pasiruošta visų jo normų įgyvendinimui. Paveldosaugininkas sako, kad požeminius garažus įrengti galima, jeigu atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai. Pasak jo, neįrenginėjant požeminių garažų, senamiestis pasprings nuo automobilių, tad kai kuriose vietose juos įrengti leidžiama.
        Parašas :)

        Comment


          Ateities vizija - požeminiai namai?
          Parašas :)

          Comment


            Nedzingės klebonas išmetė senus vargonus, nes "nemanė, kad tai vertybė".
            http://www.lrytas.lt/?data=20070420&...k_id=99&view=2

            Aldona Jankauskienė
            „Lietuvos ryto“ korespondentė
            2007-04-20
            Dar negirdėtas atvejis

            Varėnos rajono Nedzingės Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje – dar negirdėtas vandalizmo aktas.

            Su kunigo Ąžuolo Miliausko žinia, o gal netgi jam nurodžius, čia buvo sukapoti ir lauk išmesti istoriniai 200 metų senumo vargonai.

            Vakar į Nedzingę atvykę kultūros paveldo specialistai išvydo tik šventoriuje sukrautas suniokotų vargonų dalis.

            <...>

            Lūženų krūva paversti senieji Nedzingės vargonai yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių puošybos ir įrangos sąrašą.

            Tai buvo seniausi vargonai Alytaus apskrityje ir vieni seniausių visoje Lietuvoje.

            Panašaus stiliaus vargonų Lietuvos bažnyčiose telikę apie pusšimtį.

            „Man tai – tiktai sena supuvusi dėžė. Net nepagalvojau, kad tai gali būti kultūros paveldas“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė Nedzingės bažnyčios administratorius kunigas Ą.Miliauskas.

            <...>

            Maždaug prieš metus Nedzingėje kunigauti pradėjęs 35 metų Ą.Miliauskas patikino, kad pakeisti senus neveikiančius vargonus buvo vienas tikslų, kuriuos skirdamas jį į šią parapiją kėlė vyskupas.

            Netrukus naujasis kunigas parapijiečiams paskelbė apie aukų vargonams rinkimą. Vieni žmonės suprato, kad pinigai renkami naujiems vargonams pirkti, kiti – kad seniems restauruoti.

            <...>

            Istorinių vargonų apsauga nepasirūpinusiam kunigui gresia bauda iki 3 tūkstančių litų.

            „Bet, ko gero, sudarysime komisiją ir dar svarstysime klausimą dėl žalos atlyginimo“, – sakė Kultūros paveldo apsaugos departamento Alytaus teritorinio padalinio vadovas Vytautas Kolesnikovas.

            Žala dėl sunaikintų vargonų gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų

            Comment


              Prekybos centre Kaune - R.Požerskio fotografijų paroda

              „Molas“ pristato fotografo R. Požerskio parodą „Mano miestas Kaunas“. Ji lankytojų lauks visą gegužės mėnesį. Lietuvos Nacionalinę premiją pelniusio laureato parodoje šį kartą – 19 nuotraukų, kuriose pavaizduotos gražiausios laikinosios sostinės vietos. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius fotografuojantis Kauną fotografas teigė norėjęs atskleisti, kaip keičiasi miestas.

              „Net užsieniečiai pastebi, kaip Kaunas gražėja, kuriasi nauji verslo centrai“, – neslėpdamas pasididžiavimo savo gimtuoju miestu pranešime spaudai komentuoja R. Požerskis.

              Anot fotomenininko, tarp atskirų Kauno miesto dalių egzistuoja tam tikras loginis ryšys: Laisvės alėja pereina į Senamiestį, o šis tarsi įteka į Santaką. Pasigrožėti įspūdingais nuotraukose įamžintais Kauno vaizdais atėjusių mamyčių ir vaikučių lauks šventė. Pirmadienį (gegužės 7 d.), 13 val., vaikučius linksmins Vilniaus Raganiukės teatras, o mamyčių portretus nupieš ir dovanos šaržistas.
              delfi.lt

              Comment


                Lietuvos fotografijos istorijos sensacija

                Pirmą kartą viešai rodomos karo aviacijos kapitono Mečio Brazaičio spalvotos nuotraukos išsaugojo ne tik tarpukario Lietuvos dvasią, bet ir spalvas

                Comment


                  Vilniuje susitiks projekto „Europos plytinės gotikos kelias“ dalyviai
                  2007-05-05


                  Gegužės 8–9 dienomis Vilniuje vyks tarptautinio projekto „Europos plytinės gotikos kelias“, finansuojamo INTERREG III B lėšomis, Paveldo išsaugojimo darbo grupės susitikimas. Projekto dalyviai iš Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos ir Danijos dalinsis patirtimi, diskutuos apie miestų architektūrinio paveldo išsaugojimą, aptars įgyvendinamus projektus.

                  Projekte „Europos plytinės gotikos kelias“ iš viso dalyvauja 28 Baltijos jūros regiono miestai. Vilniaus miestui šiame projekte atstovauja sostinės Savivaldybės Turizmo skyrius. Paveldo išsaugojimo grupėje dirba Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra.

                  Pagrindinė projekto „Europos plytinės gotikos kelias“ (EuRo idėja – sukurti Europos gotikinių paminklų pažintinį maršrutą Baltijos jūros regiono šalyse. Siekiama, kad šis maršrutas, kviečiantis apkeliauti visus jame pažymėtus miestus arba atskiras jo atkarpas, taptų žinomas ir patrauklus turistams.

                  Populiarinant pažintinį maršrutą, „Europos plytinės gotikos kelias“ aktyviai pristatomas turizmo operatoriams, žiniasklaidos atstovams. Daugelyje projekte dalyvaujančių miestų jau atliktas vieningas gotikinių architektūros paminklų ženklinimas. Išsami informacija apie šį projektą anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis pateikiama interneto svetainėje www.eurob.org.
                  Interneto svetainėje supažindinama su kiekvieno projekte dalyvaujančio miesto istorija ir architektūra, gausiomis nuotraukomis ir išsamiais aprašymais pristatomi gotikiniai architektūros paminklai. Čia taip pat galima rasti informacijos apie miestuose vykstančius renginius bei konkrečius vienos dienos ar savaitgalio turistinius pasiūlymus.

                  Įgyvendinant minėtą projektą, neseniai sukurta dar viena interneto svetainė www.bricks.eurob.org. Joje kiekvienas projekte dalyvaujantis miestas pateikia išsamius keleto gotikinių pastatų aprašymus, aprėpiančius pastato istoriją, architektūrą, restauravimo procesą. Svetainės lankytojai gali naudotis specifinius terminus paaiškinančiu enciklopediniu žodynu.

                  Artimiausiu metu Vilniaus turizmo informacijos centre Vilniaus g. 22. numatoma platinti „Europos plytinės gotikos kelio“ žemėlapius ir atvirukus.
                  Parašas :)

                  Comment


                    Reto klaikumo straipsnis apie VGTU Architektūros fakulteto rūmus ir ne tik:

                    Už atlantų nugaros - savivalės rojus
                    http://www.lrytas.lt/?id=11785975741178344872&view=4

                    žurnaliūga beraštis, su liniuote nagus nukapot

                    šiaip ta rekonstrukcija išties manęs nedžiugina, nes pats ten mokausi, ir 5 metai tą procesą ir rezultatą matau. bet išdėstyti faktai - nei verkt nei juoktis.

                    Comment


                      Nevaryk ant lietryčio, nes dar antitotalitarizmus supyks
                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                      Comment


                        Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                        Nevaryk ant lietryčio, nes dar antitotalitarizmus supyks

                        gal ir būtų ydomu išgirst jo nuomonę
                        na, aš kaip tik galvoju kad toks "rimtas" laikraštis tokio briedo neturėtų sau leist. na, bet žinom, kad kartais ir nepalyginamai baisesnių dalykų būna. ypač prisiminus kai kurias fotografijas pirmuosiuose puslapiuose

                        šiaip beveik neskaitau spaudos, gal lietrytis ir kitų temų straipsnius leidžia sau taip rašyt, kaip pastarasis...

                        Comment


                          Beje, kas labiausiai užkliuvo šiame straipsnyje, kad "briedas"?
                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                          Comment


                            Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                            Beje, kas labiausiai užkliuvo šiame straipsnyje, kad "briedas"?
                            čia jau reiktų beveik analizę daryt, nes nesamonių pilna beveik kiekvienoj pastraipoj apsiribosiu keliais geriausiais "gabalais" :

                            visų pirma klasicistinis yra tik 2 aukštų baltas pastatas su atlantais. Visa kita carizmas, kuris beviltiškai buvo išdarkytas tarybinių rekonstrukcijų. Būtent tuose XIXa. pastatuose ir buvo atlikta rekonstrukcija su liftais, "stiklais" ir kitom "modernybėm".
                            klasicistiniam pastatui iš esmės nieko nedaryta.

                            "nuostabiai gražus Rusų dramos teatro pastatas" - neteko jo matyt, bet tai buvo stalinizmo "šedevras", kaži koks jo nuostabumas buvo. bet esmė kad žurnalistas vėl nežino ką rašo.

                            dėl Knakfuso "palangos" restorano - vėl nesamonė, tas restoranas projektuotas buvo sovietmečiu. gal ten kažkas knakfuso būta prieš tai, bet tada gal reikia konkrečiai rašyt.

                            Prie ko ten Naujokaitis ir Ambrasas - iš viso tūksta žodžių.
                            Na aš ten irgi praeinu. Taigi, prisipažystu visiems, savo buvimu irgi niokoju L.Gucevičiaus kurybą.

                            Comment


                              Socialiniam būstui - 50 mln. litų

                              Socialinio būsto fondo plėtros programai iš biudžeto šiemet skirta 50 mln. litų.

                              Vyriausybė vakar šias lėšas paskirstė pagal savivaldybių pateiktus socialinio būsto plėtros planus, būsto kainas regionuose ir atsižvelgusi į tai, kiek žmonių laukia eilėse tokių butų.

                              Šiemet valstybės parama leis socialinio būsto fondą padidinti dar puse tūkstančio butų, kurie bus išnuomoti mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir asmenims.

                              Šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti stovi apie 15 tūkst. žmonių, todėl Vyriausybėje ketinama svarstyti, kaip socialinio būsto pasiūlą išplėsti per nuomą.

                              Tokiu būdu rinkoje nuomojamų būstų nuomos mokesčio dalis būtų sumokama iš biudžeto lėšų.

                              www.klaipeda.daily.lt
                              GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                              Comment


                                Šią nuorodą gavau su vienu laišku: http://www.valdos.net/naujienos.htm
                                You might surprise yourself.

                                Miestai.net FB

                                Comment


                                  Parašė spirit Rodyti pranešimą
                                  Šią nuorodą gavau su vienu laišku: http://www.valdos.net/naujienos.htm
                                  Sveiki,

                                  ačiū už mūsų rekomendavimą.

                                  Gal turite minčių apie dabartinę miestų plėtrą? Kaip manote, ko trūksta mūsų straipsniuose, svetainėje?
                                  Svetainės tikslas: pritraukti N.T. rinkos specialistus ir skatinti diskusiją.
                                  Paskutinis taisė Kamerer; 2007.05.19, 19:12.
                                  Nekilnojamo Turto naujienos

                                  Comment


                                    Statybose trūksta medžiagų

                                    www.DELFI.lt
                                    2007 gegužės mėn. 22 d.




                                    Šalyje stinga kone visų statybinių medžiagų: cemento ir jo gaminių, termoizoliacinių medžiagų, keramzitinių blokelių, plytų. Rasti statybinių medžiagų tiekėjų statybos bendrovės prašo Lietuvos atstovybių užsienyje, o prie gamintojų rikiuojasi į gyvą eilę, rašo “Lietuvos žinios”.
                                    Parašas :)

                                    Comment

                                    Unconfigured Ad Widget

                                    Collapse
                                    Working...
                                    X