Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio projektai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    temos ....
    Panevėžys ketina statyti riboženklius
    http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=7008
    ..... tęsinys, arba papildymas
    Gaivina Panevėžio vartų idėją
    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=22018571

    Comment


      Gal kas zinote, ka pradedo statyti uz Volvo ir Renault salono? Ten jau aptvere teritorija. Atidarant Volvo ir Renault salonus Ogmios Real Estate atstovai minejo, kad siemet planuojama pradeti statyti Sanitex "Cash&Carry" pastata, statybinės technikos ir įrankių centra "Stokker". Taip pat greitu laiku bus pradeta PK Orlen degalinės statyba.

      Comment


        Kiek prisimenu, tai apie hidroelektrinės statybą jau ėjo kalba, ir ten buvo minima apie 300–340 kW galios hidroelektrinės projektą, .....
        ... o čia susidaro toks įspūdis kad korespondentas kažko nesuprato .....

        Prie „Ekrano“ marių Panevėžyje norima statyti hidroelektrinę
        http://www.delfi.lt/news/economy/ene...hp?id=22117357
        Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“
        2009 gegužės mėn. 14 d. 00:10


        Panevėžio politikams teks apsispręsti, ar „Ekrano“ marias užleisti alternatyvios energijos gamintojams. Užtvankoje statyti hidroelektrinę užsimojusi bendra trijų užsienio šalių ir Lietuvos įmonė „Valtlit“ neslepia taip siekianti reklamos, nes investicijos iš parduotos elektros energijos atsipirktų tik per kelis dešimtmečius. Prašymus leisti prie užtvankos įrengti hidroelektrines Savivaldybei jau yra pateikusios šešios bendrovės.

        Įsileisti į „Ekrano“ marias prašančios bendros Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Lietuvos įmonės „Valtlit“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Gintauto Valatkos teigimu, prie „Ekrano“ tvenkinio hidroelektrinę bendrovė statytų tik už savo lėšas. Mainais už leidimą naudotis tvenkiniu Savivaldybei įmonė mokėtų sutartą procentą už pagamintą elektros energiją gaunamų pajamų.

        G.Valatka teigia įrenginio netgi nevadinantis hidroelektrine – vandenį suktų iki dviejų metrų aukščio ir iki 8 metrų pločio ratas.

        „Ratas suktųsi labai lėtai, todėl gamtai nebūtų daroma žala, nebūtų jokio neigiamo poveikio aplinkai“, – dėstė įmonės atstovas.

        Statytų dėl reklamos

        Vis dėlto G.Valatka pripažįsta, kad investicijos į tokį tik 14 kW įrenginį pardavus elektros energiją atsipirktų nebent per 30 metų.

        „Nauda – mūsų firmos politika ir reklama“, – pavaduotojas aiškino tikruosius „Valtlit“ tikslus.

        Net 25 pasaulio šalyse energiją iš saulės, vėjo, vandens ir biomasės gaminanti bendrovė išnaudoti reklamai pasišovusi ir Kupiškio marias, dėl minihidroelektrinės statybos derasi su Utenos rajono savivaldybe, Jurbarko, Kauno, Kaišiadorių rajonuose žada įrengti vėjo jėgaines, Kaišiadorių rajone Žiežmariuose – biodujų fabriką.

        Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė linkusi palaikyti verslininkų ketinimus įkelti koją ir į Panevėžį.

        „Jų projektu būčiau labai patenkinta. Užtvankoje besisukantis ratas gražiai atrodytų, be to, bendrovė norėtų greta įrengti informacinį stendą apie saulės baterijas“, – mano Z.Tverkutė.

        Žavi fontanai

        Savivaldybės Tarybos Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto nariui Juliui Beinortui kelia abejonių, kad nuomos sutartį su Savivaldybe „Valtlit“ pasirašytų 99 metams.

        „Ar per tiek laiko neatsirastų ko nors modernesnio? Kiek girdėjau, Anykščių savivaldybė leido statyti hidroelektrinę Šventosios upėje su sąlyga, kad įrengs ir „dainuojančius“ fontanus. Be abejo, projektas turi būti nekenksmingas ir patrauklus“, – įsitikinęs J.Beinortas.

        Pasak miesto mero Povilo Vadopolo, Savivaldybei prašymus leisti statyti hidroelektrinę jau yra pateikusios šešios bendrovės. Ar įleisti verslininkus į „Ekrano“ marias, politikai ketina apsispręsti iki metų galo.

        „Kodėl neišnaudojus alternatyvių energijos gamybos šaltinių, jei jau turime užtvanką? Lietuvoje jau ne viena ir ne dvi tokios elektrinės pastatytos“, – teigė meras.
        Pasak jo, ar Panevėžyje stovės hidroelektrinė, lems ir poveikio aplinkai vertinimo išvados.

        KOMENTARAS
        Stasys Paulauskas, Strateginės savivaldos instituto direktorius

        Lietuva nepakankamai išnaudoja atsinaujinančius energijos gamybos šaltinius ir nevykdo Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų. Stojimo į ES sutartyje įrašyta, kad iki 2010 m. Lietuva 7 proc. elektros energijos turi pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. O kol kas pagaminama tik 3,6 proc.

        Lietuvoje neišplėtota vėjo energija, o vandens energija gamtosaugininkų rankomis visai užblokuota.

        Planuose buvo numatyta, kad jau šiuo metu Lietuvoje turėtų stovėti 200 megavatų vėjo jėgainių, bet stovi tik 54-ių. Visi kiti projektai susidūrė su siaubingais teritorijų planavimo biurokratiniais trukdžiais. Kas laimėjo konkursus, jau pardavinėja sąlygas kitiems.

        Atsinaujinančių energijos gamybos šaltinių srityje pasaulio lyderės – Vokietija ir JAV, Europos Sąjungoje šioje srityje į priekį įsiveržusios Ispanija, Danija. Sparčiai alternatyvius energijos šaltinius plėtoja netgi tokios vidurio Azijos šalys, kaip Indija, Kinija. O mūsų valstybėje visai neišplėtota atsinaujinančius energijos išteklius apibrėžianti teisinė bazė.


        „Sekundė“

        Comment


          Pradedamas tvarkyti dar vienas vaiduoklis. Kerbedžio gatvėje priešais Panevėžio keliai administracijos pastata. Buvo kažkada planuojamas Škoda autocentras bet matyt laikai keitėsi ir taip ir liko tik karkasas.
          Dabar ten isikurs autoservisas. Pradėti teritorijos tvarkymo darbai. Kiek žinau tai vasaros pabaigoje jau veiks.
          Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Parašė Vismantas Rodyti pranešimą
            Pradedamas tvarkyti dar vienas vaiduoklis. Kerbedžio gatvėje priešais Panevėžio keliai administracijos pastata. Buvo kažkada planuojamas Škoda autocentras bet matyt laikai keitėsi ir taip ir liko tik karkasas.
            Dabar ten isikurs autoservisas. Pradėti teritorijos tvarkymo darbai. Kiek žinau tai vasaros pabaigoje jau veiks.
            Ten tai juokinga chebra, zemes aplink pastumde, ir imete reklama parduoda grunta

            Comment


              Parašė Andree Rodyti pranešimą
              Ten tai juokinga chebra, zemes aplink pastumde, ir imete reklama parduoda grunta
              Mačiau aš jų grunta . Ten greičiau šiukšlevežės reikia nei pardavinėti kaip gruntą.
              Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                pernai Naujoji Ringuva skelbėsi, kad ruošiasi Panevėžio pamoninėje dalyje statyti muilo fabrika. Vyksta kasnors?

                Comment


                  Panevėžio griuvenų savininkams – apynasris
                  http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=22514327
                  Raimonda Mikučionytė, „Panevėžio balsas“
                  2009 birželio mėn. 6 d. 00:10


                  Apleistų pastatų Panevėžyje yra ne vienas. Jie ne tik nepuošia miesto, bet ir kelia grėsmę panevėžiečių saugumui. Šių pastatų savininkai kadaise kurpė planus pastatyti po naują bei prabangų statinį. Tačiau jiems nepavyko jų įgyvendinti. Ir stovi dabar šie statiniai apleisti, apgriuvę, be langų, tarytum laukdami geresnių laikų. Tiesa, viena viltis dar yra – gal būt miesto savivaldybės Tarybos priimtas sprendimas – padidinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą – paskatins savininkus susirūpinti?

                  Kelia pavojų

                  Ne vienas panevėžietis susirūpinęs žvelgia į apleistus pastatus, kurie ne tik nepuošia miesto, bet ir kelia pavojų. Pastatai neaptverti, nėra informacijos apie jų paskirtį ir priklausomybę. Negana to, jie pavojingi praeiviams dėl vos besilaikančių konstrukcijų, trupančių sienų.

                  Prie tokių pastatų galima priskirti buvusį Konservų fabriką, miesto centre esantį buvusį tualetą ir dar daug kitų pastatų. Mieste jų priskaičiuojama apie 21.

                  Tokie pastatai turi savininkus, kurie, pagal šalyje galiojančius įstatymus, privalo prižiūrėti ir užtikrinti saugų jų eksploatavimą. Deja, priimti įstatymai kartais lieka tik įstatymais popieriuje. Pasirodo, jais griuvenų savininkai nelabai linkę vadovautis.

                  Papildys iždą

                  Panevėžio miesto Savivaldybės valdininkai nusprendė varganą miesto iždą papildyti statinių vaiduoklių sąskaita. Apleistų pastatų savininkams teks paploninti pinigines, nes jiems padidintas nekilnojamojo turto mokestį.

                  Gegužės mėnesį Tarybos politikai pritarė tokiam sprendimui. Jis turėtų kumštelti apleistų statinių savininkams, kad šie susirūpintų jiems priklausančiu turtu.

                  Tarybos nariai apgailėtinų pastatų šeimininkams vienbalsiai nustatė maksimalų vieno procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Be to, Savivaldybės administracija įpareigota parengti tvarkos aprašą, kuris reglamentuos nebaigtų statybų bei apleistų žemės sklypų apmokestinimą.

                  Darko miestą

                  Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas paaiškino, kad mieste yra nemažai pastatų, kurie apleisti, neprižiūrimi, nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį.

                  „Tokie statiniai smarkiai darko mūsų miesto vaizdą. Pagal šiuo metu galiojantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, mokesčio tarifas yra nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Iki šiol Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje galiojo Tarybos nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas visų pastatų savininkams. Dabar ši 50 proc. mokestinė lengvata bus taikoma tik prižiūrintiems ir pagal paskirtį naudojantiems savo nekilnojamą turtą asmenims, o aplaidūs pastatų šeimininkai mokės maksimalų nekilnojamojo turto mokestį“, – sakė „Panevėžio balso“ kalbintas S.Karčinskas.

                  Neturi svertų

                  Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė pasakojo, kad mieste yra nemažai apleistų statinių, paliktų be priežiūros, nors savininkus jie ir turi.

                  „Tačiau, – tęsė N.Stragienė, – Savivaldybė neturi svertų jų savininkus įpareigoti tvarkytis. Gal padidintas mokestis juos paskatins pasirūpinti savo turtu?“

                  Ji teigė, kad didesnis mokestis būtų taikomas pagal nustatytus kriterijus, pastatus įvertinus Savivaldybės komisijai.

                  „Mokesčio kriterijai nustatomi bus pagal Nekilnojamojo turto paskirtį, statinio techninės priežiūros būklę bei vietą, kurioje jis yra. Beje, tokį siūlymą, apsileidėliams padidinti mokestį, Panevėžio savivaldybė buvo svarsčiusi dar prieš ketvertą metų, tačiau tąkart jis nesulaukė politikų pritarimo. Šį kartą politikai ryžosi padidinti mokestį, bet jis įsigalios nuo 2010 metų sausio 1 dienos.“

                  Surinks milijonus

                  N.Stragienė tvirtino, kad 2008 metais į Savivaldybės biudžetą miesto gyventojai vietoj planuotų 7 milijonų litų sumokėjo apie 4 milijonus litų nekilnojamojo turto mokesčio. „Šiais metais numatyta surinkti 4,5 milijono litų. Tačiau kiek pinigų įplauks iš tikrųjų, paaiškės metų pabaigoje“, – teigė ji.

                  „Statiniai turi savininkus, bet ne visus juos Savivaldybė žino. Administracijos direktoriaus įsakymu bus sudaryta darbo grupė, kuri stengsis surasti apleistų pastatų savininkus. Kai juos žinosime, bus įmanoma sudrausminti bei pareikalauti, kad jie susirūpintų jų priežiūra, tvarkytų aplinką. Juk labai svarbu, kad apleisti pastatai nedarkytų miesto. Beje, darbo grupei teks nemažai paplušėti. Reikės apžiūrėti visus pastatus, rasti visus savininkus. Beje, nustatytas mokestis skirtas ne tik praturtinti Savivaldybės iždą, bet ir apleistų pastatų savininkams sudrausminti“, – pasakojo N.Stragienė.

                  Dar nenubaudė

                  Savivaldybėje yra Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius, kurio specialistai patruliuoja mieste ir turi teisę neprižiūrimų pastatų savininkams surašyti Administracinių teisių pažeidimų protokolus bei už jų nepriežiūrą skirti baudą.

                  Skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Adomavičius teigė, kad tokio protokolo dar neteko surašyti.„Ir baudos neskyrėme. Beje, negalima iškart baudos skirti. Pirmiausia reikia įspėti apleistų pastatų savininkus ir tik tada, jeigu jie nesusitvarko, imtis griežtesnių priemonių. Baudos dydis – iki 2000 litų“, – pasakojo jis.

                  Tikra rakštis

                  R.Adomavičius teigė, kad kai kurių apleistų statinių savininkai žinomi. „Mieste centre daug pastatų nusipirkęs verslininkas Vladimiras Karpenka, kuris netvarko jų. Mums jis tikra rakštis. Niekaip nepriverčiame sutvarkyti apleistų pastatų. Nekilnojamojo turto prisipirkęs daug, bet jų neprižiūri. Beje, jis gyvena sostinėje, todėl priversti susitvarkyti – sudėtinga. Apleistas ir priežiūros reikalauja ir buvęs Konservų fabrikas. Jį nusipirko bendrovė „Jungtinis duonos centras“. Kalbamės ir su tos bendrovės vadovais, kad irstantis pastatas būtų prižiūrimas ir nekeltų pavojaus praeiviams. Tokie pokalbiai padeda“, – sakė jis.

                  „Panevėžio balsas“

                  Comment


                    Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas

                    Š. m. birželio 9 d. vykusio Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas. Įrašius Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksą į Kultūros vertybių registrą, nustatytos objekto vertingosios savybės (tūris, fasado architektūriniai spendimai, sienų angos, aukštingumas ir kt.) privalo būti saugomos, šiam objektui taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyti paveldosauginiai reikalavimai.

                    Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas pastatytas XIX a. II p. - XX a. I p. Kompleksą sudaro administracinis ir gamybinis pastatai, sandėlis, transformatorinė ir apskritas fontanas su skulptūra centre. Komplekse 1932 metais buvo įsteigta akcinė bendrovė "Lietuvos muilas", gaminusi skalbiamąjį, tualetinį, skystąjį muilą, vėliau - ir sėmenų bei sojų aliejus. 1976 metais bendrovė perorganizuota ir pavadinta Panevėžio muilo fabriku. Nuo 1990 metų fabrikas priklauso akcinei bendrovei "Naujoji Ringuva".

                    Comment


                      Parašė darsema Rodyti pranešimą
                      Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas pastatytas XIX a. II p. - XX a. I p. Kompleksą sudaro administracinis ir gamybinis pastatai, sandėlis, transformatorinė ir apskritas fontanas su skulptūra centre. Komplekse 1932 metais buvo įsteigta akcinė bendrovė "Lietuvos muilas", gaminusi skalbiamąjį, tualetinį, skystąjį muilą, vėliau - ir sėmenų bei sojų aliejus. 1976 metais bendrovė perorganizuota ir pavadinta Panevėžio muilo fabriku. Nuo 1990 metų fabrikas priklauso akcinei bendrovei "Naujoji Ringuva".
                      KOKS ŠALTINIS? Kai kurių faktų patikimumas kelia abejonių.
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Į Kultūros vertybių registrą įrašytas Panevėžio muilo fabriko statinių kompleksas

                        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                        KOKS ŠALTINIS? Kai kurių faktų patikimumas kelia abejonių.
                        Atsipršau kad nenurodžiau šaltinio.
                        Taigi, šaltinis:

                        http://www.kpd.lt/lt/node/910

                        Comment


                          Panevėžys tarpukario metais

                          Labai įdomus ir paprasta kalba parašytas straipsnis apie Panevėžio tarpukario pramonę ir švietimą. Rekomenduoju perskaityti visiems, tiek buvusiems, tiek dar niekada nebuvusiems Panevėžyje. Man, kaip istorikui, dauguma faktų jau buvo puikiai žinomi. Keletas įdomiausių ištraukų:

                          1923-1939 m. gyventojų skaičius mieste padidėjo nuo 19 200 iki 26 600. Svarbiausias šios epochos bruožas - miesto lietuvėjimas. Nors kitataučių mieste tarpukario metais liko daug (1923 m. lietuviai sudarė 53% miestiečių), vis daugėjo lietuvių.
                          Šiandienos mastais matuojant, per 16 metų Panevėžys išaugo nuo Radviliškio iki Ukmergės dydžio miestų. O pagal tautinę sudėtį buvo panašus į Vilnių kokiais 1991-1992 metais. Šiandien Panevėžyje lietuviai sudaro ~94% gyventojų.

                          Panevėžio miesto pramonė , išskyrus malūnus, alaus daryklą ir spirito fabriką, susikūrė daugiausiai Lietuvos Respublikos metais. Svarbiausia šaka buvo maisto pramonė. Joje dirbo 62% visų Panevėžio miesto ir apskrities pramonės darbuotojų.
                          Na ir dabar maisto pramonėje dirba didelis procentas darbuotojų, tik kaži ar vis dar siekia bent 1/2. Malūnai ties XIV vid. m-kla (išvažiuojant į Vilnių ar Kauną) virto restoranu ir observatorija, o tas ties Senvage — viešbučiu. Spirito fabrikas "Sema" tik ką nugriautas, jo vietoje netrukus iškils gyvenamieji namai. Liko tik 1902m. įsteigta alaus darykla "Kalnapilis".

                          Dideli „Saulės“ švietimo draugijos Panevėžio skyriaus nuopelnai. Jų iniciatyva 1915m spalio 1 d. mieste pradėjo veikti pirmoji Lietuvos istorijoje lietuviška vidurinė mokykla – Panevėžio gimnazija su atskiromis berniukų ir mergaičių klasėmis. Trūko mokytojų, tad jais dirbti buvo kviečiami bent kiek prasilavinę žmonės: studentai, baigę gimnazijas ar realines mokyklas, taip pat buvę carinių mokyklų mokytojai. Didžioji jų dalis neturėjo nei pedagoginio išsilavinomo, nei darbo patirties. Materialinė mokyklų bazė buvo skurdi, trūko vadovėlių, mokymo priemonių, mokykloms tinkamų patalpų.
                          Na tikrų mokytojų Lietuvoje trūksta ir šiandien, nors nuo pirmosios legalios lietuviškos mokyklos įsteigimo praėjo beveik 100 metų. Ir dabar, ypač kaimo mokyklose dirba studentai, pensininkai arba žmonės nieko bendro neturintys su pedagogika. Materialinė bazė ir dabar skurdoka, ypač Vilniaus rajono lietuviškose mokyklose. Beje, ir šiandien ta gimnazija (J. Balčikonio) yra viena stipriausių vidurinių mokyklų Lietuvoje.

                          Šaltinis ir visas tekstas: http://www.mokslai.lt/referatai/refe...io-metais.html
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            Išrinktas Panevėžio miesto riboženklio projektas
                            http://www.aina.lt/naujienos/panevez...projektas.html
                            AINA, 2009-06-19 11:04


                            Panevėžio miesto riboženklių architektūrinių idėjų vertinimo komisija išrinko projektų konkurso nugalėtoją. Juo tapo projektas „Raidė P“, kurį parengė panevėžiečio V.Stankevičiaus projektavimo įmonė.

                            Visas riboženklio ir aplinkos kompleksas iš viršaus matomas P raide, įprasminant Panevėžio miesto pavadinimą.

                            Konkursui buvo pateikta 13 projektų, juos rengė Panevėžio, Vilniaus ir Kauno dizaino, projektavimo, reklamos įmonės, architektai. Komisija, atrinkdama geriausią miesto riboženklio architektūrinės idėjos projektą, vertino riboženklio ir jo pastatymo vietos aplinkos sutvarkymą, poilsio aikštelės turistams įrengimą. Pagrindiniai vertinimo kriterijai - projekto meniškumas, idėjos originalumas, miesto reprezentacinės funkcijos prasmingumas, estetinis patrauklumas.

                            „Manau, kad atsižvelgdama į konkurso reikalavimus komisija išrinko geriausią projektą, kuris atitinka miesto pristatymo ir patrauklumo turizmui kriterijus. Prie miesto riboženklio suformuota visa reikalinga turistui infrastruktūra - miesto žemėlapis, galerija su miesto lankytinomis vietomis, poilsio zona, automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai. Džiugu, kad komisijai labiausiai patikę projektai yra kurti panevėžiečių", - sakė komisijos pirmininkė, mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė.

                            Toliau bus tikrinama, ar pasiūlymai atitinka konkurso sąlygas, sudaroma nugalėtojų eilė. Jei komisijos išrinktas projektas atitiks visus konkurso reikalavimus, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jam bus išmokėta 10 tūkst.Lt. premija.

                            Panevėžys turi penkis pagrindinius įvažiavimo kelius, kuriuose norima ne tik pastatyti riboženklius, bet ir įrengti patrauklias vietas miesto svečiams. Miesto riboženklių pastatymas numatomas finansuoti Europos Sąjungos lėšomis pagal projektą „Panevėžio miesto vartų infrastruktūra - metropolinio centro turistams". Bendra projekto vertė 1,37 mln.Lt.

                            Konkurso nugalėtojo projekto „Raidė P" preliminari vieno riboženklio ir aplinkos sutvarkymo darbų sąmata - 333 tūkst. Lt. Tiksli darbų kaina paaiškės parengus techninį projektą.

                            „AINA"

                            Comment


                              /\
                              Įdomu kokiu transportu daugiau atvyksta žmonių į Panevėžį - oro ar kelių? Ta P raidė praktiškai bus matoma tik dabar, paveiksliuke, o vėliau niekas jos nepastebės.

                              Įdomu būtų pamatyti visus dalyvavusius konkurse projektus. Realiai čia pateiktas tik miesto riboženklio aplinkos sutvarkymas (teisybės dėlei verta paminėti, kad tokio net ir Vilnius neturi!), o pats ženklas - paprastas užrašas. Nors šiaip pati idėja tai man patinka, tik reikia dar ir WC šalia pastatyti, juk nusilengvinus ir miestas gražesnis atrodys!
                              Visos forumo temos apie Panevėžį:
                              http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                              Comment


                                o idomu ar neužstos stovintys automobiliai to ženklo

                                Comment


                                  Komisija, atrinkdama geriausią miesto riboženklio architektūrinės idėjos projektą, vertino riboženklio ir jo pastatymo vietos aplinkos sutvarkymą, poilsio aikštelės turistams įrengimą
                                  Kiek žinau, konkurso sąlygose kalba ėjo tik apie riboženklį, o ne apie vietos sutvarkymą ir aikštelę turistams. Todėl nenuostabu, kad laimėjo būtent šitas darbas. Tik vat ženklo gali ir nesimatyt per mašinas

                                  Comment


                                    Parašė TAUchix Rodyti pranešimą
                                    /\
                                    Įdomu kokiu transportu daugiau atvyksta žmonių į Panevėžį - oro ar kelių? Ta P raidė praktiškai bus matoma tik dabar, paveiksliuke, o vėliau niekas jos nepastebės.

                                    Įdomu būtų pamatyti visus dalyvavusius konkurse projektus. Realiai čia pateiktas tik miesto riboženklio aplinkos sutvarkymas (teisybės dėlei verta paminėti, kad tokio net ir Vilnius neturi!), o pats ženklas - paprastas užrašas. Nors šiaip pati idėja tai man patinka, tik reikia dar ir WC šalia pastatyti, juk nusilengvinus ir miestas gražesnis atrodys!
                                    gal nevisi bet nejau specialiai o tiesiog kol laukiau mobiliu padariau kelius kadrus..













                                    Comment


                                      pirmoje foto, trečias darbas is dešinės primena pistoleto forma

                                      Comment


                                        Man patinka šitas variantas. Tikiuosi jis bus įgyvendintas. Toks gražus, solidus, tvarkingas. Tik galėtų užrašas PANEVĖŽYS būti labiau išsikišęs, arba tos mašinos statomos giliau nuo kelio, kad neužstotų
                                        دائما الليتوانيه

                                        Comment


                                          gražiausias, bent man, yra pavadinimu "Šviesus ir atviras miestas". 4 foto nuo viršaus
                                          http://v3rsus.lt

                                          Comment

                                          Working...
                                          X