Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

S. Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Audrys
    replied
    Perpildė kantrybės taurę

    Panevėžio išskirtinio projekto, kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC), kelyje – nenumatytas posūkis.

    Click image for larger version

Name:	Garsas-kino-teatras-4-e1598420114978.jpg
Views:	86
Size:	452,3 kB
ID:	1823681
    Kultūros atstovai mano, jog Panevėžiui likus prie senojo „Garso“ ir netekus SEMC, tuo apsidžiaugtų ne vienas miestas. P. Židonio nuotr.

    Reikalingas kaip oras

    Varšuvoje gyvenantis menininkas paskelbė nebesutinkantis, jog būsimasis menų centras būtų pavadintas jo vardu. Tokia žinia pribloškė ne tik Panevėžio savivaldybę, bet ir su S. Eidrigevičiumi bendraujančius kultūros pasaulio atstovus. Šie teigia tokius garsaus menininko žodžius vertinantys kaip padiktuotus didelio nuovargio, atsiradusio dėl nuolat patiriamo psichologinio spaudimo atsisakyti tokio projekto.

    „Penkerius metus vykstantis procesas manęs netenkino ir net pakenkė sveikatai. Džiaugiausi ir palaikiau idėją apie meno centrą, tačiau į mano lūkesčius, vizijas Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė. Darau išvadą, kad tada ir mano kūryba, ir menas jiems realiai mažai terūpi. Kūryba ir menas – tai mano gyvenimas. Išsižadėjęs jų, pasmerkčiau savo gyvenimą“, – S. Eidrigevičius cituojamas LRT pateiktoje naujienoje.

    Panevėžio meras Rytis Račkauskas sako, jog tokia žinia buvusi didelė staigmena.

    Meras teigia tuojau pat susisiekęs su menininku telefonu.

    „Kalbėjau su menininku telefonu, išklausiau jo poziciją. Visi suprantame, kaip turi būti sunku, kai ruošiesi dovanoti miestui didelę ir vertingą savo darbų kolekciją, tačiau esi tendencingai puolamas, psichologiškai terorizuojamas, kai tavo talentu ir darbu iškovotas geras vardas teršiamas vien todėl, kad kažkas tame mato asmeninę naudą – ar išsaugotą darbo vietą, ar erdvę politiniams dividendams susikrauti. Juo sunkiau, kai esi menininkas ir viską vertini gerokai jautriau“, – „Sekundei“ kalbėjo R. Račkauskas.

    Jo teigimu, taškas šioje istorijoje dar nededamas. Ypač dabar, kai parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai, pasak mero, jau yra finišo tiesiojoje.

    „Visada buvau ir lieku tos pačios nuomonės – Panevėžiui kaip oras reikalingas Stasio Eidrigevičiaus menų centras, kuris taptų ne tik miesto, bet ir regiono naujos kokybės kultūrinio gyvenimo ašimi“, – tvirtino R. Račkauskas.

    Anot jo, S. Eidrigevičiui išsiųstas kvietimas atvykti į Panevėžį ir čia aptarti susidariusią situaciją.

    „Tikiuosi, kad kaip ir anksčiau, atviri ir dalykiški pokalbiai padės rasti geriausius sprendimus“, – sako meras.

    Click image for larger version

Name:	S.-Eidrigevicius-12-630x420.jpg
Views:	78
Size:	37,2 kB
ID:	1823682
    S. Eidrigevičius teigė, jog penkerius metus vykstantis procesas dėl SEMC jo netenkino ir net pakenkė sveikatai.

    Muziejininkai apstulbę

    S. Eidrigevičiaus žodžiai sukrėtė ne vieną Panevėžio kultūros atstovą. Miesto Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, jog jųdviejų bendravimas su Maestro visada „labai vyriškas ir konkretus“.

    Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius, tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius savo vaikystės miesto muziejui yra dovanojęs 2016 m. nutapytą pastelę „Geltona skraistė“, taip pat leidęs naudoti jo poemos „Giedanti gaidžio galva“ įskaitytą garso įrašą muziejaus ekspozicijose – čia lankytojai galės išgirsti paties S. Eidrigevičiaus įskaitytą unikalią pietų panevėžiškių tarmę.

    „Žinia, kad menininkas nebesutinka, jog jo vardu būtų pavadintas menų centras Panevėžyje, buvo labai netikėta. Jokių signalų, nieko panašaus iki šiol nesu iš jo išgirdęs“, – stebėjosi A. Astramskas.

    Anot jo, Panevėžiui netekti SEMC projekto būtų išties didelis praradimas.

    „Nacionalinės premijos laureato galerija tikrai pridėtų didelio patrauklumo Panevėžiui. Labai apmaudu, jei projektas liktų neįgyvendintas, miestas netektų tikro traukos centro“, – apstulbęs muziejaus vadovas.

    Click image for larger version

Name:	Panevezio-krastotyros-muziejus-95-Direktorius-Dr.-Arūnas-Astramskas-3-e1598421481917.jpg
Views:	79
Size:	164,6 kB
ID:	1823683
    Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, jog jųdviejų bendravimas su Maestro visada „labai vyriškas ir konkretus“. „Sekundės“ nuotr.

    Jautė spaudimą

    Kas išprovokavo tokią menininko poziciją, susirūpino ir garsus šalies architektas Audrys Karalius, recenzavęs architektūriniam SEMC konkursui pateiktus projektus.

    Architektas pasakoja nuo pat pradžių su garsiuoju dailininku bendraudavęs SEMC klausimais, palaikęs jį, kai pastaruoju metu aistros dėl šio projekto tęstinumo toli peržengė Panevėžio ribas. A. Karalius neabejoja, kad pasaulinio garso dailininko šią savaitę išsakyta nuomonė yra ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo psichologinio spaudimo.

    „Konkursui pateiktų SEMC projektų vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavau, bet kai buvo formuojamos konkurso sąlygos, žinau, kad su menininku nuolat kontaktuodavo ir Savivaldybė, ir tuometė vyriausioji architektė, aš taip pat su juo konsultuodavausi ir susirašinėdamas, ir telefonu kalbėdavom, kaip jis mato vieną ar kitą dalyką. Mano, kaip recenzento, misija buvo apibūdinti konkursui pateiktus projektus, pateikti santrauką, kas kokius sprendinius siūlo ir kurie, mano galva, yra stipresni, kurie silpnesni. Vyko diskusijos, intensyviai susirašinėjom su S. Eidrigevičiumi visą laiką“, – pasakojo A. Karalius.

    Pasak architekto, jiedu su garsiuoju menininku iki šiol palaikė nuolatinį ryšį – abu negalėjo likti abejingi kovoms, verdančioms tarp SEMC šalininkų ir kino centro „Garsas“ gynėjų.

    „Menininkas irgi guodėsi, kad yra atakuojamas, kad jam rašinėja grasinamus laiškus, neva jis nesirūpina savo reputacija. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas, o juk tai menininkas, jautrus žmogus. Aš ir pats esu šimtą kartų feisbuko erdvėje pravardžiuotas, kaltintas visokiais įžiūrėtais asmeniniais interesais“, – pasakojo A. Karalius.

    Anot jo, S. Eidrigevičius buvo labai apsidžiaugęs, kai pavasarį Panevėžio architektai parašė solidariai palaikantys SEMC projektą.

    „Tada jis man atsiuntė nupiešęs karikatūras, šmaikščias, apibūdinančias tą projekto vilkinimą ar žlugdymą, sakė, jog gal yra vilties, kad viskas pakryps į gera“, – kalbėjo A. Karalius.

    Click image for larger version

Name:	Audrys-Karalius-420x420.jpg
Views:	79
Size:	26,4 kB
ID:	1823684
    A. Karalius neabejoja, kad pasaulinio garso dailininko šią savaitę išsakyta nuomonė yra ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo nuovargio ir psichologinio spaudimo.

    Priminė seną anekdotą

    Su garsiuoju menininku bendraujantis architektas, išgirdęs pritrenkiamą žinią, jog S. Eidrigevičius nebesutinka, kad didelių aistrų ugnyje atsidūręs menų centras gautų jo vardą, pasakoja dar tą patį vakarą išsiuntęs laišką Maestro.

    „Aš tikrai galvoju, kad S. Eidrigevičius tiesiog pavargo. Jo sakinius vertinčiau tik kaip nuovargį. Labai daug triukšmo aplink tą projektą ir tas menininką labai slegia“, – kalbėjo A. Karalius.

    Architektas sako nenorintis būti teisėju ir vertinti kino centro „Garsas“ perspektyvos, bet jam nėra suprantama kova dėl šio pastato išsaugojimo.

    „Tas sovietinis pastatas skirtas tikslinei funkcijai vykdyti – jis negali būti lengvai transformuojamas. Net keturios komandos architektų siūlė įvairius variantus, visi buvo išnagrinėti, vyko diskusijos su panevėžiečiais, kūrybinių dirbtuvių dalyviais, visi pripažino, kad dabartinio kino centro pastato neįmanoma pritaikyti kitoms veikloms. Ar pastatą, kuris nefunkcionalus ir labai vidutiniškos architektūros, verta laikyti kaip paminklą, ar visgi verčiau jį iš esmės rekonstruoti į SEMC, kuris išlaikytų ir tą pačią kino funkciją? Pastarasis variantas ir buvo pasirinktas“, – SEMC pradžią mena A. Karalius.

    Jau ilgą laiką kurstoma karštligiška diskusija dėl „Garso“ pastato išsaugojimo, pasak A. Karaliaus, jam primena seną anekdotą apie Čiapajevą.

    „Kai indėnai Čiapajevą vijosi, šis, kad iš jo užpakalio nepadarytų tamtamo, subadė savo sėdimąją pats. Nesvarbu, kad man skauda, svarbu, kad kiti negautų. Labai norėčiau palinkėti Panevėžiui racionalumo, gebėjimo girdėti ne tik save ir neieškoti priešų“, – pasakoja architektas.

    Click image for larger version

Name:	20.06.16_SEMC-puola-gyvates.-Stasys_20.05.02.jpg
Views:	80
Size:	43,5 kB
ID:	1823685
    Štai tokią karikatūrą, apibūdinančią SEMC projekto vilkinimą ar žlugdymą, nupiešęs S. Eidrigevičius atsiuntė jį palaikančiam architektui A. Karaliui.

    Aukštos prabos kultūra

    Pasak A. Karaliaus, daug kas trintų rankas, jei Panevėžys prarastų SEMC projektą. „Apsidžiaugs ir Kaunas, ir Vilnius, ir Šiauliai, nes tie pinigai kažkam atiteks, tikėtina, kitam kultūriniam objektui, o greičiausiai Vilniuje“, – įžvelgia architektas.

    Jis sako per visą nepriklausomybės ir netgi ilgesnį periodą nepamenantis kito projekto, kuris būtų žadėjęs Panevėžiui tokią šviesą. Anot jo, tai yra proga Aukštaitijos sostinei susigrąžinti magnetizmą, traukiantį į ją kultūros žmones, kaip kadaise traukdavo J. Miltinio dramos teatras.

    „Aš visada drąsindavau S. Eidrigevičių ir labai džiaugiausi, kad jis skiria dėmesį Panevėžiui. Su amžiną atilsį M. Čiurlionio muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu daug apie tai kalbėdavome ir jis, būdamas artimas S. Eidrigevičiaus draugas dar nuo senų laikų, irgi labai palaikė menininko tokį žingsnį“, – pasakojo architektas.

    Jo teigimu, Panevėžiui labai trūksta aukštos prabos kultūros. Nors, pasak A. Karaliaus, mieste yra nusipelniusių, įvertintų menininkų, savo vardą turi ir Dailės galerija, bet SEMC būtų tarptautinio masto kultūrinis magnetas, o miestas gautų progą išeiti į rimtą kultūrinį Europos žemėlapį.

    „Todėl man baisu dabar matant, kaip vienas kitas Panevėžio „patriotas“ džiaugiasi ta apstulbinusia žinia. Kuo džiaugtis – kad gali nieko nebebūti?“ – šokiruotas A. Karalius.

    Ekspertai neatitikimų neįžvelgė

    Į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus balandžio pradžioje kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Panevėžio savivaldybei dar 2018 metų gruodį išduotą statybos leidimą „Garsą“ rekonstruoti į SEMC.

    Statybos prievaizdai tvirtino, kad šis leidimas išduotas neteisėtai. Mat būsimojo SEMC aukštis siekia 25,8 m, nors, anot inspektorių, pagal tuo metu galiojusius dokumentus šioje vietoje pastatų aukštis galėjo būti leidžiamas tik iki 19 m.

    Be to, pasak inspekcijos, statybos projektas turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu, o tai nepadaryta. Visgi paveldosaugininkai statybų prievaizdams atsakė, kad Panevėžio savivaldybė ir neprivalėjo su jais derinti projekto, nes numatomas rekonstruoti „Garso“ pastatas nėra įrašytas į saugomų kultūros vertybių registrą, o patenka tik į Panevėžio miesto istorinę dalį.

    Vakar Panevėžio savivaldybė sulaukė ir nepriklausomų ekspertų išvadų dėl miesto istorinės dalies specialiojo plano. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, ekspertai pasisakė, kad projektuojant SEMC procedūros išlaikytos.

    Šios išvados bus pateiktos teismui.

    „Nematome jokių neatitikimų, dėl ko teismas turėtų suabejoti šiuo projektu“, – teigė T. Jukna.

    Anksčiau statybų inspekcija teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad rangos darbų konkursą paskelbusi Savivaldybė negalėtų imtis „Garso“ rekonstrukcijos. Visgi tokį statybų prievaizdų pageidavimą teismas atmetė.

    O prieš keletą dienų galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė ir „Garso“ gynėjų – asociacijos „Netildom Panevėžio garso“ prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

    Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...O9-jsTP8cBXGLI

    Na ir pabaigai ko gero bus taip, nors tikrai to nesinorėtu:

    Click image for larger version

Name:	unnamed (1).jpg
Views:	79
Size:	41,7 kB
ID:	1823686


    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    Cirkas tęsiasi.

    Straipsnis: 2020-08-24

    S. Eidrigevičius nesutinka, kad meno centras būtų pavadintas jo vardu: į mano lūkesčius nebuvo atsižvelgta

    Stasys Eidrigevičius nesutinka, kad Panevėžio miesto savivaldybės projekte, kuriant Stasio Eidrigevičiaus meno centrą, centras būtų pavadintas Stasio Eidrigevičiaus meno centru.

    Click image for larger version

Name:	eidrigevicius-960x640.jpg
Views:	108
Size:	42,9 kB
ID:	1823606
    S. Eidrigevičius.

    „Penkerius metus vykstantis procesas manęs netenkino ir net pakenkė mano sveikatai. Džiaugiausi ir palaikiau idėją apie meno centrą, tačiau į mano lūkesčius, vizijas Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė.

    Darau išvadą, kad tada ir mano kūryba, ir menas jiems realiai mažai terūpi. Kūryba ir menas – tai mano gyvenimas. Išsižadėjęs jų, pasmerkčiau savo gyvenimą“, – LRT.lt teigė S. Eidrigevičius.

    Nuo platesnių komentarų S. Eidrigevičius susilaikė.

    Skaitykite plačiau JP.lt:
    https://jp.lt/s-eidrigevicius-nesuti...o-atsizvelgta/

    Komentuoti:


  • hobo
    replied
    Parašė Pyp123 Rodyti pranešimą
    Griauti ir statyti yra dvigubai didesni pinigai, nei tik statyti... O gal kaip tik griauti labiau apsimoka?
    Kai pinigai "niekieno" - valstybes, miesto, ar EU, tai galima tikietis visokiausiu, net keistu, ju issvaistymo variantu - paprastos logikos gal ir nesuvokiamu, bet matematiskai teisingu.

    Pav. - is Ignalinos elektrines uzdarymo irgi kazkas tai neblogai uzsidirbo. Pagal tikimybe uzsidirbti pinigus verslininkams buna kad kazka tai trumpai perspektyvai apsimok sukurti/pastatyti, bet tuo pat metu ilgesniam laikui to daikto islaikymas/turejimas gali vesti i bankrota.

    Sitas SEMC, mano asmenine nuomone, vienas is tokiu variantu. Statyti ji bus linksma bei faina, nes i rankas plauks pinigai, o islaikyti bus liudna, nes jis tada jau pastoviai siurbs nemazus pinigus is miesto.
    Paskutinis taisė hobo; 2020.05.16, 22:30.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Kuo toliau tuo baisiau skaityti kaip brangu ir koks baisus pinigų švaistymas yra nedidelis muziejukas. Gal jau nebesikankinkit tada ir padovanokit kolekciją kitam miestui, gal Vilniui ar Kaunui.

    Komentuoti:


  • Pyp123
    replied
    Parašė hobo Rodyti pranešimą
    (...)
    Tai yra, kad butu taip: pinigai isplauti, pamatai stovi - ir daugiau nieko - nei sienu, nei stogo, nei kambariu. Tada miestas isvengtu prazutingos prievoles leisti savo pinigus (...)
    Tam variantui tada statyboms reiktu pasirinkti kiek nuosalesne vieta, kad pastato "griauciai" veliau nelabai butu matomi. Ir po kiek metu, kai viskas pritils, pamatus israuti, zeme islyginti, pasodinti medelius ir uzmirsti apie viska.
    Griauti ir statyti yra dvigubai didesni pinigai, nei tik statyti... O gal kaip tik griauti labiau apsimoka?

    Komentuoti:


  • hobo
    replied
    Su "S. Eidrigeviciaus menu centru" Panevezio miestui gal geriausias variantas butu, jei jam atsitiktu tas pats, kas seniau jau atsitiko su "Siauliu Menu Inkubatotiumi".

    Tai yra, kad butu taip: pinigai isplauti, pamatai stovi - ir daugiau nieko - nei sienu, nei stogo, nei kambariu. Tada miestas isvengtu prazutingos prievoles leisti savo pinigus ant visos busimos "bandos" vejavaikiu islaikymo, kurie isikurs tame centre ir simuliuodami "naudinga kurybine veikla", daugeli metu siurbs is miesto nemazus pinigus savam graziam gyvenimui uz valdiskas algas (apie tai jau kalbejome anksciau).

    Tam variantui tada statyboms reiktu pasirinkti kiek nuosalesne vieta, kad pastato "griauciai" veliau nelabai butu matomi. Ir po kiek metu, kai viskas pritils, pamatus israuti, zeme islyginti, pasodinti medelius ir uzmirsti apie viska.

    Panevezys lyg tai ir taip jau prastai stovi. Tad butu laikas susimastyti, ar ne verta pradeti gyventi "pagal savo kisene". Ypac, kai nebloga tokia pasauline krize stovi ant pat slenkscio.
    Paskutinis taisė hobo; 2020.05.11, 23:54.

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    Sprendimų ginče dėl S. Eidrigevičiaus menų centro tikimasi rasti šią savaitę

    Panevėžio valdžia bei valstybinės institucijos tikisi šią savaitę sudėti galutinius taškus ginče dėl Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybų.

    Situacija dėl šio Panevėžyje įstrigusio projekto trečiadienį aptarta Seimo aplinkos komitete.

    Panevėžys ruošiasi vietoje sovietmečiu senamiestyje iškilusio kino teatro „Garsas“ pastato statyti S. Eidrigevičiaus menų centrą, pats autorius dovanotų ir savo sukauptą darbų kolekciją. Tačiau dabartinio pastato griovimui priešinasi dalis bendruomenės, o pažeidimų rengiant projektą nustačiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą prašydama naikinti savivaldybės išduotą leidimą statiniui.

    Esminiai inspekcijos priekaištai – projektas šioje savivaldybės paskelbtoje miesto saugomoje teritorijoje nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu, o pats pastato aukštis viršija ankstesniuose savivaldybės dokumentuose nustatytą aukštingumą 6 metrais.

    Teismas ieškinį prašė patikslinti – inspekcija tai privalo padaryti šią savaitę.

    Savivaldybės vadovai nurodo, kad problemų kilo dėl „techninės klaidos“, nes išduodant statybų leidimą, galiojo žemesnį aukštingumą nustatantis Panevėžio savivaldybės specialusis planas, jis šiuo metu pakeistas, teisinių problemų neliko.

    „Šiuo metu mes laukiame Kultūros paveldo departamento išvados, be jos mes negalime konkrečiai spręsti, ar mums reikėtų tikslinti ieškinį, ar departamentas pažeidimus mato, ar mums reikėtų spręsti dėl ieškinio atsiėmimo ir taikos sutarties sudarymo, jei vis dėlto departamentas nurodytų, kad pagal pakeistą specialųjį planą pažeidimų nemato“, – komiteto posėdyje sakė statybų inspekcijos laikinasis vadovas Vytautas Ambrazas.

    KPD vadovas Vidmantas Bezaras sako, kad departamento Panevėžio skyrius baigia vertinti naują planavimo dokumentą ir savo išvadą pateiks ketvirtadienį, tačiau, anot jo, priekaištų savivaldybei nebeturėtų būti.

    „Manau, kad mes stengsimės nesikišti į savivaldybės saugomos vietovės ribas, daugiau bus požiūris tik ar valstybės saugomiems objektams gali būti įtaka, ar ne. Greta yra tik du objektai, preliminariai galiu pasakyti, su tam tikru atstumu, tai tikriausiai kad ne“, – sakė V. Bezaras.

    Jis pripažino, kad ankstesniame departamento vertinime, kuriuo ir remtasi kreipiantis į teismą, buvo įsivėlusi klaida būtent dėl to, kad neatsižvelgta į naujausius savivaldybės teisės aktus.

    Savo ruožtu Panevėžio meras Rytis Račkauskas prašė Aplinkos ministerijos ar parlamentarų greičiau baigti rengti ir Statybų įstatymo pakeitimus, kurie įneštų daugiau aiškumo savivaldybėms sprendžiant dėl tokių objektų savo pačių paskelbtose saugotinose teritorijose.

    „Pažiūrėkime visi iš esmės, tikrai nesinorėtų tų biurokratinių žaidimų ir jų pasekoje gauti nužudytą tikrai Lietuvai vertingą projektą“, – ragino meras.

    Šiuo metu Panevėžio savivaldybė yra paskelbusi menų centro statybų konkursą – tikimasi, kad rangovai užbaigs pastatą per dvejus su puse metų nuo sutarties pasirašymo. Pirmajam menų centro statybų etapui planuojama skirti daugiau kaip 11,3 mln. eurų.

    Naujame centre planuojama įrengti ekspozicijų sales, transformuojamas edukacines erdves, holus, infocentrą, parduotuvę-meno knygyną, mediateką ir kitas patalpas, vėliau – antstatą su stogu, pritaikytu apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

    Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys pasaulinio garso menininko, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrybos darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

    Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

    https://jp.lt/sprendimu-gince-del-s-...i-sia-savaite/

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    Nuo kultūros bendruomenių iki verslo – palaikymas SEMC projektui

    Šią savaitę savivaldybę pasiekė įvairių miesto ir šalies bendruomenių ir asociacijų raštai, kuriuose reiškiamas palaikymas ambicingam ir kultūrinį proveržį sukursiančiam projektui Panevėžyje – Stasio Eidrigevičiaus menų centrui.

    Raštai, kuriuose argumentuotai pasisakoma už projekto įgyvendinimą ir prašoma jį palaikyti, išsiųsti aukščiausiems valstybės vadovams bei sprendimus susijusius su menų centro steigimu priimančioms institucijoms.

    „Naujos profesionalios kultūros institucijos kūrimas – itin retas reiškinys ne tik Lietuvos regionuose, bet ir didesniuose miestuose. Esame įsitikinę, kad kuriamas Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) yra vienas svarbiausių šio laikmečio kultūros projektų regionuose. Tai naujos kartos muziejus, šiuolaikinio meno, kultūros dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvė, kuti taps ne tik Panevėžio miesto, bet ir Aukštaitijos regiono bei Lietuvos profesionalaus meno vienu iš reprezentacinių simbolių šalyje ir užsienyje“ – rašo Kultūros savivaldos kolegija.

    „Panevėžio miestas stokoja šiuolaikiškų, pritaikytų realiems jaunos auditorijos poreikiams kultūrinių erdvių su įdomiais, aktualiais ir šiuolaikiškais veiklų modeliais. Esame globali bendruomenė, keliaujame po pasaulį ir žinome, kad pasaulyje yra populiarūs kultūros ir meno centrai, kuriuose vyksta įvairios veiklos, įvairiems žmonės. Numatyta vieta kino centre „Garsas“ išpildytų šiuos lūkesčius. <...> Čia galėtų veikti ne vienas, o keli veiklų operatoriai, vykti ne tik kino bei įvairių meno sričių projektai. Mes mielai dalyvausime tokių veiklos modelių diskusijoje ir prisidėsime savo idėjomis.“ – teigia Panevėžio Alumni asociacijos vadovė Rūta Jančytė.

    „Panevėžio menininkai turi savo bendruomenės balsą, kuris yra pozityvus naujo meno centro atžvilgiu: Stasio Eidrigevičiaus kūrybos kolekcija neabejotinai sustiprintų meno kategorijos pozicijas Panevėžio mieste, jame rastųsi naujos darbo vietos ir galimybės plėtoti meninius projektus meno kūrėjams, rastųsi naujos darbo vietos ir galimybės plėtoti meninius projektus meno kūrėjams, rastųsi nauja erdvė, kurioja gyvam dialogui ir santykio kūrimui susitinka menininkų ir įvairios miesto, rajono ir regiono bendruomenės bei plėtojamos įvairios meninės sritys, įskaitant nekomercinį kiną.“ – rašo Lietuvos dailininkų asociacijos Panevėžio skyrius.

    „Suplanuoto menų centro įkūrimas šiuolaikine architektūra pagyvins miestą, darys teigiamą įtaką turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtrai mieste. <...> Panevėžio krašto pramonininkų asociacija jau anksčiau išreiškė savo nuomonę ir nepakeitė savo pozicijos, toliau remdama kuriamą Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektą. Suprasdama, kad siūlymai persvarstyti SEMC įkurdinimo vietą miete reikštų jo žlugimą, o miestas netektų jau sutartų milijoninių investicijų, tikimės iš valstybinių institucijų geranoriško požiūrio ir pagalbos, įgyvendinant šį neeilinės reikšmės projektą regione“ – rašoma Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos kreipimesi.

    „Tai yra didelės reikšmės objektas Panevėžiui, kaip vienam iš Lietuvos metropolinių centrų, esančiam magistralinių „Via Baltica“ bei būsimos „Rail Baltica“ sankirtoje. Manytume, kad tiek Europos Sąjungos, tiek LR Vyriausybės lėšų pritraukimas į Panevėžio miestą padėtų įgyvendinti šį ambicingą tarptautinės reikšmės projektą ir būtų aktualus būtent šiuo sudėtingu ekonominiu laikotarpiu“ – teigiama PPAR rašte.

    Palaikymą SEMC projektui išreiškė Panevėžio krašto pramoninkų asociacija, Kultūros savivaldos kolegija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, dauguma Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus narių, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, projektas „Migruojantys paukščiai“, Panevėžio Alumni bendruomenė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio miesto Kultūros ir meno taryba.

    https://panevezys.lt/lt/naujienos/nu...eniu-3tp2.html

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    Prokurorai dėl SEMC išvadų dar nerašo

    Panevėžio kino centrą „Garsas“ siekiantys išsaugoti visuomenininkai dar penai rudenį kreipėsi į prokurorus, prašydami stabdyti teatro griovimą ir vietoje jo statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC).

    Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo vertinti pateiktą informaciją ir šiomis dienomis turėjo pateikti informaciją apie atliktą tyrimą.

    Tačiau prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai dar kol kas nepateiks išvadų.

    Panevėžio apygardos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė naujienų portalui JP aiškino, kad pasikeitė situacija, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pateikė dokumentą – SEMC statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai.

    „Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai, kol kas nesiima veiksmų ir nerašo išvadų, nes VTPSI pateikė išvadas, kad projektuojamas rekonstruojamo pastato aukštis, būsimo SEMC pastatas, neatitinka Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo ir tvarkymo specialiojo plano sprendinių. Prokurorai tyrimo nenutraukė, bet kol kas nerašo išvadų“, – paaiškino prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė R. Stundžienė.

    SEMC konkurso nugalėtojais 2018 metais tapo MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, komandos darbas. Autorių kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius. SEMC statybos turėjo prasidėti 2019 metais, 2021-aisiais darbus planuota užbaigti.

    https://jp.lt/prokurorai-del-semc-isvadu-dar-neraso/

    Komentuoti:


  • hobo
    replied
    Parašė Audrys Rodyti pranešimą
    Tai va butent dėžė mus ir gasdina, o aukštingumas čia nepričiom. Jei dar nesupratot Panevėžiui siuloma ir statoma tik baisios dėžės ir tos nedidelio aukščio, tai vadinama miesto darkimas bereikalingais pastatais. Vaizdo jokio.
    Pritariu.

    Atrodo, kad architektai nezino svarbiausio dalyko apie savo amata - kad "Architektūra yra tarsi muzika, sustingusi akmenyje".

    Komentuoti:


  • Audrys
    replied
    Parašė Pyp123 Rodyti pranešimą
    Turėtų būti toks grožis... Miestely yra pakankamai apleistų vietų, kur tokia dėžutė tiktų...
    O su šiuolaikinėm technologijom galima kino salę pasidaryti ir viename kambary, nebūtina nieko griauti-statyti
    Tai va butent dėžė mus ir gasdina, o aukštingumas čia nepričiom. Jei dar nesupratot Panevėžiui siuloma ir statoma tik baisios dėžės ir tos nedidelio aukščio, tai vadinama miesto darkimas bereikalingais pastatais. Vaizdo jokio.

    Kai Panevėžyje ilgai nieko nesistatė, žmonės jau buvo priprate, dabar kai statybos vyksta visur, tai daug kam galvos skausmas. Žmonės su aukštesnio lygio mastymu senai paliko Panevėžį, o į Panevėžį atvyksta tik iš provincijos miesteliu, kaimu ir kaimeliu, nes ten nebėra darbo, o dirbti reikia, kad gautum pinigu. Savaitgalis žėk kaimo mastymo žmonės pastoviai geria, paskui girti važinėjasi su chlamais po miestą ir jiems dzin, kad pagautas po kelis kartus ir dar be teisiu.

    Kai gyvenau trumpam Vilniuje, buvau apsiprates jau, grįžes nebesupratau net kur randuosiu. Reikėjo vėl prie Panevėžio priprasti, tai taip dabar ir gaunasi žmonės visada veržiasi kur geriau, o sugrįžti atgal niekas ir nenori, nes nėra kas veikti ir nėra kur eiti.

    Komentuoti:


  • dts
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Bet daug gyventojų ir nepritrauksi, jei neturėsi pakankamai kultūrinio gyvenimo. Panevėžys turėtų nemažai pranašumų prieš tą patį Vilnių (ypač jei darbas geografiškai neapribotas): pigesnis NT, laisvesnės mokyklos ir darželiais, bet ar kraustysis kas nors kai laisvalaikiu tiesiog nebus ką veikti? Greičiau atvirkščiai, jauni panevėžiečiai toliau važiuos į Vilnių.
    Čia ir yra esmė, kad laisvalaikį gali leisti kur tik nori ir 100km atstumas nesudaro jokio kliūties, bet žmonės renkasi dvi valandas kasdien pūti kamščiuose tam, kad savaitgalį galėtų per 20 min nuvykti į klubą ar kokį SPA.

    Komentuoti:


  • Pyp123
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Bet daug gyventojų ir nepritrauksi, jei neturėsi pakankamai kultūrinio gyvenimo.
    nepamirškit, kad Panevėžys dirbtinai iš kaimų sukurtas miestelis. Sovietų kūrinys... Dauguma atvykėliai, kurių seneliai kažkur dar žemę dirbo. Per mažai kultūrinio palikimo, tradicijų ir patriotiškumo...

    Komentuoti:


  • Pyp123
    replied
    Parašė Audrys Rodyti pranešimą

    Šiaip tikrai yra kritikuojančių dėl SEMC įkūrimo, nes atseit reikės daug prisidėti savivaldybėj, kad išlaikytu, dauguma galvoja, kad niekas nesilankys.
    Prievartiniai ugdymo įstaigų klientų apsilankymai leistų neblogai gyventi. Tuo labiau nuo galvos po 15€ duoda valstybė kultūrinių renginių lankymui. Reikia tik aktyvaus vadovo, palaikančio jaunatviško kolektyvo ir bus gerai... nors gausis konkurencija bendruomenių rūmams, dailės galerijai ir kitoms mažesnėms erdvėms. Bet jei ateis vadovas pagal politinę liniją, veikla bus tik ant pliusiuko...

    Komentuoti:


  • Pyp123
    replied
    Parašė dts Rodyti pranešimą

    Tikrai taip, meno centrą reikia įkišti į kokią skylę, o čia palikti seną baiboką, kuris puikiai dera prie viso mažaverčio šlamšto.
    Juk kartu su pastatu būtų sutvarkyta ir aplinka... Blogiausia būtų, jei bus taip kaip su viskuo jau antrą kadensiją vyksta- pradžia yra o pabaigos nesimato... Baigiantis EU lėšoms, baigiasi ir entuziazmas...

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Bet daug gyventojų ir nepritrauksi, jei neturėsi pakankamai kultūrinio gyvenimo. Panevėžys turėtų nemažai pranašumų prieš tą patį Vilnių (ypač jei darbas geografiškai neapribotas): pigesnis NT, laisvesnės mokyklos ir darželiais, bet ar kraustysis kas nors kai laisvalaikiu tiesiog nebus ką veikti? Greičiau atvirkščiai, jauni panevėžiečiai toliau važiuos į Vilnių.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    1. Čia kaip Šiaulių meras yra pasakęs, jei ne Girtekos registruojami ukrainiečiai, tai tą 100 k. gyv. matytumę kaip savo ausis. Bet Šiauliai, taip, laikosi geriau nei Panevėžys.
    2. jei viską vertint ar apsimoka, tai reikėtų nugriaut ir kviečiais užsėt kokius 4 pentadalius muziejų, teatrų ir panašiai.

    Komentuoti:


  • hobo
    replied
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Ta prasme jus ten RYO susimušat dėl vietų kino teatre, ar tik šiaip nenorit meno centro, kuris turėtų perspektyvą skambėt plačiai nemažiau už teatrą?
    Kai girdziu apie sio meno centro reklamavima, man asmeniskai toj pat ateina i galva angliskas zodis "toxic assets". Lietuviskas analogas tikriausiai yra, bet sio momentu neiseina greitai ji prisiminti.

    Toxic_asset - jei paprastai - tai turtas, kuris pastoviai savininkui neša vien tik nuostolius.

    T.y., situacija mazdaug tokia, kai, pavyzdziui, zmogus gyvenantis is kiemsargio atlyginimo, staiga gauna is iprotejusio giminacio is Amerikos dovanu paskutinio modelio Ferrari su isipareigojimu jo rupintis, ji islaikyti, jo vazinetis - bet be teises ji parduoti.

    Logiskai, kad is to Ferrari turejimo tam kiemsargui labai greitai ateina bankrotas, nes vietoj jam tikrai reikalingu dalyku, jis paskutinius savo pinigus isleis ant tos "cackos" - Ferrari islaikymo.

    Sio atveju, SEMC Panevezio miestui yra grynas toxic_asset.

    P.S.
    Kazkur tai neseniai skaiciau, kad per metus Panevezys sumazejo ant mazdaug 1000 gyventoju (tukstancio!), tuo tarpu kai panasaus dydzio miestas Siauliai - tik ant (lyg tai) 68 zmoniu. Kai mieste taip sparciai mazeja gyventoju, tai miesto valdziai reiktu susimastyti ar verta svaistyti pinigus ant visokiausiu utopiniu, miestui nuostolingu projektu arba verciau butu pagalvoti apie miestieciams svarbesnius dalykus?

    P.P.S.
    Kas del veikiancio kinoteatro - jei jis sekmingai veikia, is miesto pinigu nepraso, ir yra zmoniu kam jo darbas (paslaugos) reikalingas, tai tegul jis sau sekmingai veikia ir toliau. Kazka tai keisti sekmingai veikianciame mechanizme (o to labiau keisti ten dirbancius zmones i visiskai naujus) - reiskia ten viska sugadinti.
    Paskutinis taisė hobo; 2020.02.13, 15:31.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Audrys Rodyti pranešimą

    Šiaip tikrai yra kritikuojančių dėl SEMC įkūrimo, nes atseit reikės daug prisidėti savivaldybėj, kad išlaikytu, dauguma galvoja, kad niekas nesilankys.
    Tai visada yra variantas atiduoti kolekciją Vilniui. Čia ir patalpas tikrai surastų ir lankytojų netrūktų (pastaruoju metu muziejuose susidaro eilės).

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Na jei pastatę centrą, sugalvosit keist koncepciją pagal Kupiškio etnografijos muziejų, kur ekspoziciją atidarė turbūt Sniečkus, o renginius organizuoja ir juose dalyvauja 4 babytės beformiais paltais ir auksiniais dantimis, tai aišku, kad niekas nesilankys.

    Komentuoti:

Working...
X