Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

S. Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą

    Kad 6as prasčiausias pasiūlymas, kažkokia klaiki neskoninga chaotiška makalynė.
    Laimėjęs darbas atitinka „balto kubo“ idėją. Tai XX a. amžiuje susiformavusi, dabar jau tradicinė samprata, kad meno ekspozicijai erdvė turi būti kuo neutralesnė. Aišku čia kalbama apie vidų visų pirma, bet neretai tai „eksportuojasi“ ir išorėn, kaip kad pvz Libeskindo meno galerija Vilniuje, kad ir papjaustytas, bet baltas kubas.
    6 atitinka paskirtį - konkrečiam autoriui pastatytas muziejus. Kuo jis neskoningas - neaišku.

    Išrinktas variantas galėtų būti MMO muziejus, Eidrigevičiaus, ŠMC, LL Katino ir kokių tik dar nori paskirčių muziejus. O baltą kubą užtenka įgyvendinti viduje, nebūtina jo pagrindu kurti jau nuobodžius ir niekuo faktiškai nebesiskiriančius pastatus. Juo labiau tokioje aplinkoje.

    Comment


      #22
      Man tai 6 visiska nesamone..... nebebus praejimo i Kranto gatve.....jei rimtai laimejo 6 , tai kam buvo tas gyventoju balsavimas padarytas.....juk akivaizdziai zmones ne uz 6 balsavo....

      Comment


        #23
        Paaiškėjo, kokia grožybe netrukus puošis Panevėžys

        Tikra grožybė
        Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...

        Comment


          #24
          Panevėžyje sovietmečiu statytą pastatą bandoma „prakišti“ į kultūros paveldo objektų sąrašą

          Nors vieno didžiausių pastarųjų metų Panevėžio projekto – Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkurso nugalėtojai yra jau aiškūs, tačiau dalis miestiečių nerimsta ir nenori, kad miesto centre išdygtų naujas ir modernus pastatas. Pastaruoju metu merdintis prieš 50 metų statytas kino centro „Garsas“ pastatas ir toliau miesto centre gali tūnoti pustuštis. Mat vietoj jo planuojamos modernaus S. Eidrigevičiaus menų centro statybos gali ir neprasidėti.



          Kultūros paveldo departamentui įteiktas Panevėžio miesto bendruomenės prašymas, jog sovietmečiu statytam kino centrui „Garsas“ reikia suteikti kultūros paveldo objekto statusą.
          Neoficialiomis naujienų portalo JP žiniomis, toks raštas įteiktas laikinai Kultūros paveldo departamentui vadovaujančiam Algimantui Degučiui. Nors departamento atstovė spaudai Dovilė Bielevičiūtė tikino, kad jokio prašymo negavo.

          Prieštarautų įstatymams

          Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė ramino ir aiškino, kad kino centrui „Garsas“ negali būti skirtas kultūros paveldo objekto statusas.


          „Jeigu to būtų reikėję, buvo galima pakeisti ir anksčiau. Šiam pastatui neįmanoma skirti kultūros paveldo objekto statusą – neatitinka nuostatų. Tipinį kino teatro pastatą, koks yra „Garsas“, kūrė maskviečiai architektai, o projektas tuomet buvo patiražuotas po visą Sovietų Sąjungą. Panevėžyje, nugriovus senąjį kino teatro pastatą, naujas buvo pastatytas dar 1968 metais. Tokie kino teatrai pastatyti ne tik Panevėžyje, bet Klaipėdoje, Druskininkuose. Todėl keisti „Garso“ statuso neįmanoma – tai prieštarautų Kultūros apsaugos paveldo įstatymui“, – teigė D. Gasiūnienė.
          Pateiks atsakymą

          Pasak vyriausios miesto architektės, įgyvendinant menų centro projektą, buvo vykdytos net kelios visuomenės apklausos.

          „Kino centro pastato nesiruošiama nugriauti – jis bus rekonstruojamas į menų centrą ir esminis dalykas – išlaikys kultūros įstaigos paskirtį. O paskirtis stiprinama kuriant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. Kitas dalykas. Savo išvadas apie „Garso“ pastatą pateikė ir ekspertai. Jų išvados apie pastato konstrukcijas – gan drastiškos: jos avarinės būklės. Todėl pastatą būtina pertvarkyti iš esmės. Tenka apgailestauti, kad įgyvendinat menų centro projektą, atsiranda visokių kliūčių. Tačiau, mano galva, į pertvarkas reikia žiūrėti geranoriškai ir sutelktai dirbti, kad Panevėžys turėtų svarbių kultūros objektų, garsinančių miestą“, – sakė Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja ir pridūrė:

          „Tiesa, Kultūros paveldo departamentas lyg ir gavo prašymą, kuriame išreikšta vietos bendruomenės nuomonė ir keliamas klausimas, kaip išsaugoti kino centrą „Garsas“. Savivaldybė turės pateikti departamentui informaciją. Savivaldybėje dirba kvalifikuoti specialistai, kurie savo pareigas atlieka puikiai“.

          Oficialiai nesikreipė

          Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Dovilė Bielevičiūtė naujienų portalui JP paaiškino, kad patikrino paveldo apskaitos duomenis.

          „Departamento specialistai informavo, kad dėl kino centro „Garsas“ į Kultūros paveldo departamentą niekas nesikreipė, todėl jo įrašymas į Kultūros vertybių registrą nesvarstytas. Jeigu būtų kreiptasi, pirmiausia žiūrima, ar siūlomas objektas atitinka šalies Kultūros ministro įsakymu patvirtintus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijus, būtinus kultūros vertybėms: amžiaus cenzą. O architektūros objektams jis būtinas 50 metų“, – teigė D. Bielevičiūtė.

          Turi savo vertintojus

          Anot departamento atstovės spaudai, visus sprendimus dėl kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo bei jų įrašymo į Kultūros vertybių registrą priima nekilnojamojo kultūros vertinimo tarybos.

          „Panevėžio miesto savivaldybė turi savo nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kuri sėkmingai dirba. Todėl Panevėžio mieste esantį objektą ir turėtų vertinti Savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Minimam kino teatrui šiemet sukanka 50 metų, teoriškai jis gali būti vertinamas, tačiau vien amžiaus cenzo nepakaktų, turi būti daugiau vertingųjų savybių“, – sakė Kultūros paveldo departamento specialistė.



          „Garso“ istorija

          Kino centras „Garsas“ istorija prasidėjo 1928 metų liepos 14 dieną, kai Nina Fridmanienė savo namuose (Respublikos gatvėje) atidarė kino teatrą „Sirena“. Kino teatras, 1939 m. pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus ir nuo tada buvo pavadintas „Garso“ vardu.

          1939 metais kino teatrą, kuro tuometinis pavadinimas buvo „Forum“ įsigijo Stasys Činikas ir Pranas Vanagas. Jie atnaujino pastatą, padidino vietų skaičių salėje nuo 350 iki 445 ir užregistravo jį nauju pavadinimu „Garsas“.

          Per Antrąjį pasaulinį karą kino teatras beveik nenukentėjo. Senasis „Garso“ pastatas, statytas 1920 metais., buvo naudojamas iki 1964 metų. 1968 metais jo vietoje pastatytas naujas, modernus 850 vietų kino teatras, galintis demonstruoti plačiaformatį kiną. Tai buvo penktasis toks kino teatras Lietuvoje.

          1999 metais atliktas pastato kapitalinis remontas, atnaujinta techninė įranga.

          2013 metų lapkričio mėnesį atnaujinta techninė įranga. Kino centre sumontuotas skaitmeninis kino projektorius, kuris ne tik užtikrina aukščiausią rodomų kino filmų vaizdo bei garso kokybę.


          https://jp.lt/panevezio-sovietini-pa...asa-apklausa2/

          Comment


            #25
            Panevėžys su S. Eidrigevičiaus menų centru – ir tarptautinėje žiniasklaidoje

            2018.08.29
            PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
            Komunikacijos skyrius


            Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektavimo konkursas ir jį laimėjęs projektas sulaukė nemažo tarptautinės ir šalies žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos kultūros veikėjai sveikina Panevėžį už progresyvaus, kokybiško konkurso organizavimą ir šiuolaikiškus, nuosaikius laimėjusio projekto sprendinius. Konkursą laimėjusios MB „Syrusas“ - „IMPLMNT architects“ komandos darbas vadinamas architektūriškai drąsiu ir ryžtingu, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. Neliekančiu nepastebėtu ir nepaliekančiu abejingų, tačiau nuosaikiu ir vientisu, kur pasiūlytas architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką teritorijos charakterį. Apie konkurso sėkmę publikuota architektūros leidiniuose „Statyba ir architektūra“, „Archiforma“, portale „Statybų pilotas” bei kt.

            Be šalies žiniasklaidos, konkursu susidomėjo tarptautiniai, pasaulio architektų bendruomenės įvertinimą bei pripažinimą turintys leidiniai, tokie kaip „Archdaily“ ir „Bouwelt“.

            „Lietuvos miestas Panevėžys turės naują kultūros centrą, kurio dizainą sukūrė IMPLMNT architektai. Dizainas įkvėptas S. Eidrigevičiaus kūrybos. Pasiūlyta idėja laimėjo konkursą dėl savo funkcionalumo, atskleistos aplinkos, geros architektūros, socialinės ekonominės vertės, kurią suteiks miestui“, - Panevėžio projektą pristato „Archdaily“.

            Vokiečių architektūros ir kultūros žurnalas apie nugalėjusį projektą rašo: „IMPLMNT balta juosta pereina išilgai aikštę tarp miesto ir upės slėnio. Keista, kad projektas buvo giriamas už kuklumą. Žodis „paprastumas“ čia tiktų labiau ir dėl santūraus pastato tūrio, ir dėl permatomo cokolinio aukšto – taip laimi viešoji erdvė... Kaip juosta tarp kitų juostų jis įsipina į posocialistinį miestą ir žymi naują jo raidos etapą“.

            Dėmesys konkurso rezultatams ir miestui

            Architektūros kritikas Andrius Ropolas viename populiariausių šalies naujienų portalų www.15.min.lt išanalizavo konkursui pateiktus darbus ir pabrėžė: „Svarbu suprasti, kad naujasis menų centras ne tik taikliai atspindi pasaulines tendencijas bandydamas atnaujinti apkerpėjusią muziejų paskirtį. Pasaulinio lygio menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimas Panevėžyje yra svarbus žingsnis stiprinant visą regioną. Panašūs procesai vyksta ne tik Lietuvoje – Prancūzijoje ir Danijoje valstybė jau daugelį metų investuoja į kultūrinius traukos taškus regionuose“.

            Itin gerai būsimo SEMC nuosaikią, šiuolaikišką architektūrą vertina ir žinomi Lietuvos kultūros atstovai akcentuodami, kad duris atvers didžiulio masto ir reikšmės menų centras, kuris leis atgimti žmonių pamėgtai istorinei miesto vietai.

            Kokybiškas konkursas leido sparčiai kibti į darbus

            Panevėžio miesto savivaldybė atliko didelį darbą, prieš pasiryždama skelbti konkursą. Buvo organizuotos architektūrinės dirbtuvės, parengtos galimybių studijos. Pačiam konkursui pateikta 19 darbų. Juos vertino Lietuvos bei užsienio architektų komisija, pats menininkas S. Eidrigevičius.

            Tarptautinį konkursą laimėjusi MB „Syrusas“ IMPLMNT komanda jau pasirašė projektavimo sutartį. Pradėti projektavimo darbai, investicinis projektas. Savivaldybės tikslas – kad SEMC kuo greičiau papuoštų Panevėžio kultūros įstaigų žemėlapį.

            „Tai kruopštaus, nuoseklaus darbo, pareikalavusio daugybės ieškojimų, atviro bendradarbiavimo su visuomene rezultatas. Įsiklausyta į bendruomenės lūkesčius, profesionalų patarimus. Esame labai patenkinti laimėjusių architektų komanda. Jie nuolat bendradarbiauja su Savivaldybe detalizuodami sprendinius, atsižvelgdami į mūsų specialistų, muziejų ekspertų bei S. Eidrigevičiaus pastabas. Laimėtojai turi iššūkį – užtikrinti, kad konkursui pateikto projekto kokybė išliktų iki projektavimo pabaigos, t. y. per ganėtinai trumpą laiką“, - teigia vyriausioji Panevėžio architektė Daiva Gasiūnienė.

            Nuoseklus tikslo siekimas, atviras požiūris ir užtikrintas judėjimas pirmyn

            SEMC – didelė Panevėžio ambicija ir investicija. Būsimo pastato dydis pasirinktas atsižvelgiant į sėkmingų Europos menų centrų analizę, architektūrinių kūrybinių dirbtuvių rezultatus. Statinys projektuojamas taip, kad optimaliai išnaudojant erdves būtų galima tenkinti vietos bendruomenės poreikius, organizuoti tarptautines meno parodas, renginius.

            Įgyvendinant kiekvieną projektą svarbu priimti apgalvotus ir pagrįstus sprendimus, turėti aiškią viziją ir nuosekliai judėti tikslo link. „Sėkmės sulauksime tik turėdami politikų, kultūros bendruomenės ir vietos gyventojų palaikymą“, - teigia SEMC įkūrimo veiklų koordinatorė Lina Blažytė.

            Comment


              #26
              Panevėžyje įsteigtas S. Eidrigevičiaus menų centras

              Panevėžyje įsteigtas menininko, Nacionalinės premijos laureato Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC).



              Savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino, kad centras turės biudžetinės įstaigos – muziejaus statusą, jis bus valdomas savivaldybės. Nustatyta, kad centre galės dirbti daugiausia 7 darbuotojai.

              SEMC steigiamas planuojant rekonstruoti ir muziejumi paversti kino teatrą „Garsas“. Iki gruodžio savivaldybė ketina pateikti paraišką dėl europinių lėšų – iškilus pastatui, S. Eidrigevičius centrui žada dovanoti savo darbų kolekciją, tai įtvirtinta 2016-aisiais pasirašytame ketinimų protokole.
              Planuota, kad pastatui atnaujinti prireiks 10 mln. eurų Europos Sąjungos, valstybės, savivaldybės lėšų. Darbai būtų vykdomi dviem etapais, tikimasi juos baigti 2022-aisiais. Šiuo metu rengiamas SEMC techninis projektas, investicijų projektą, kurs atsakytų, kokią dalį turės prisidėti savivaldybė, savivaldybės administracija žada pristatyti lapkritį.

              Opozicijos atstovai ragino pakeisti centro statusą į viešąją įstaigą, nes tai, anot jų, leistų siekti didesnio Europos Sąjungos (ES) finansavimo, taip pat abejojo, ar neturint sutarties su menininku, savivaldybė turėtų prisiimti tiek įsipareigojimų.

              „Vienintelis tinkamas sprendimas, ginantis miestiečių interesus, galėtų būti viešosios įstaigos steigimas ieškant partnerio, kuris ta idėja tikės savais pinigais (…), biudžete pinigų tuoj nebus, nes pasaulinė ekonominė krizė vėl beldžiasi į duris“, – teigė opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovė Gema Umbrasienė.

              „Priimame sprendimą dėl galimybės gauti ES finansavimą (…), dar neaišku, gausime ar negausime“, – tikino laikinasis meras Aleksas Varna.

              SEMC projektuos „Implmnt architects“ grupė, jos pasiūlymas rekonstruoti kino teatrą „Garsas“ pripažintas geriausiu iš 19 pasiūlytų darbų.

              Savivaldybei įrengus meno centrą, S. Eidrigevičius žada dovanoti savo darbų kolekciją. Tarybos narė Vitalija Vasiliauskaitė tikino, kad S.Eidrigevičius žadėjo dovanoti apie 750 savo darbų, jo paties vertinamų apie 1,8 mln. eurų. Pasak administracijos atstovų, šiuo metu S. Eidrigevičius kūrinius atrenka ir inventorizuoja.

              Planuojama, kad būsimame centre žiūrovai galės susipažinti ne tik su S. Eidrigevičiausdarbų ekspozicija, bet ir netradicinėmis parodomis, dalyvauti seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, meninėse akcijose. Tikimasi, kad centras pagyvins turizmą Panevėžyje.

              Iki šiol veikiančio kino teatro „Garsas“ istorija siekia 1928-uosius, kai savo namuose Respublikos gatvėje Nina Fridmanienė atidarė kino teatrą „Sirena“. Pavadinimą „Garsas“ teatras įgijo 1939-aisiais, kai pirmasis Lietuvoje ėmė rodyti įgarsintus kino filmus. Toje pačioje vietoje sovietmečiu statytame naujame pastate kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

              1949 metais Panevėžio apskrityje, Mediniškiuose, gimęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius kelis dešimtmečius gyvena Lenkijoje. Per savo karjerą jis yra surengęs daugiau nei 100 individualių parodų įvairiose šalyse, iliustravo per 40 knygų, daugiausia – vaikams. Menininko kūrybinė veikla apima daugybę sričių: nuo įvairių žanrų dailės, meninių akcijų, instaliacijų iki teatro scenografijos, pjesių, režisūros, performansų. 2016-aisiais menininkas išleido savo iliustruotą ir paties parašytą poemą „Giedanti gaidžio galva“ pietų panevėžiškių tarme.

              https://jp.lt/panevezyje-isteigtas-s...-menu-centras/

              Comment


                #27
                Kaip ir buvo galima tikėtis pastatas sumažėjo dvigubai , tad mano išvada būtų tokia geriau palikti dabartini pastata su kažkiek kosmetiniu pagražinimu, nei versti ir statyti didele dėže ar kažkokia kaip dar vadinu aš didele balta plyta.....

                perpus mažesnis pastatas







                http://panevezys.lt/lt/veiklos-srity...mas_24855.html

                Comment


                  #28
                  Panevėžys 3D ir Stasio Eidrigevičiaus įspaudas Lietuvos architektūroje

                  Kai multifunkcionalistas Stasys Eidrigevičius prieš kelerius metus nutarė savo darbų kolekciją padovanoti Panevėžiui, niekas neįsivaizdavo, kad tai turės ypatingą poveikį ir Lietuvos architektūros raidai. Kalbama ne apie tai, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) pastatas privalėjo būti toks išskirtinis, kokia yra šio dailininko kūryba, o apie tai, kad pats konkursas dėl vienos jo ypatybės neturėjo precedento Lietuvoje.

                  Kadangi Panevėžio savivaldybės administracija jau turėjo pasiruošusi miesto centrinės dalies trimatės realybės modelį, 2018 m. pradžioje organizuojant SEMC architektūrinį konkursą nuspręsta, kad teikdami siūlymus dalyviai pateiks ir jų projektų trimačius modelius.

                  Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė UAB “IN RE” su partnere UAB „IT logika“. UAB „IN RE“ projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys sako, kad miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas. Paslauga viešai pasiekiama internetu http://panevezys3d.lt.

                  Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę, jos plotas – 11 kv. km. Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų iš kurių pilnai automatiniu būdu „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ per 3,5 mėnesio sugeneruotas 3D modelis. Jo detalumo lygis siekia vidutiniškai 5-7,5 cm., tačiau kai kurių istoriškai reikšmingų objektų – net iki 3 cm.

                  Dalyviams ir komisijai problemų nekilo

                  SEMC architektūrinio konkurso viešąjį pirkimą administravo MB „Mash Studio“. Jos direktorė urbanistė Živilė Šimkutė sako, kad pasitelkiant 3D buvo siekiama vertinimo komisijai sudaryti sąlygas geriau įvertinti projektų integraciją į esamą urbanistinį kontekstą. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama projektus spausdintuose planšetuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu. Komisijos nariai galėjo naudotis mobiliaisiais kompiuteriais „iPad“ bei lietimui jautriu didelės įstrižainės ekranu.

                  Anot Ž. Šimkutės, papildomas reikalavimas pateikti pasiūlymo 3D modelį dalyvių labai neapsunkino ir nesukėlė problemų, nes ruošiant objekto vizualizacijas trimačiai modeliai dažniausiai ir taip būna ruošiami.
                  Dalyviams tereikėjo juos supaprastinti – konkurso sąlygos prašė modelio be medžiagų ir interjero, buvo galima naudoti tik spalvas.

                  “Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą iš architektų bendruomenės buvo matyti šioks toks skepsis siūlymui naudoti trimatį modelį vietoj tradicinio maketo, tačiau manau, kad šiuo atveju sprendimas ganėtinai pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų kiekis „įkalina” sprendimą keliuose geriausiuose rakursuose. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet tai neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje,” – sako konkursą laimėjusios MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, komandos narys Aurimas Syrusas. Kartu su juo projektą kūrė Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius.

                  Funkcionalumo ir detalumo balansas
                  Dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė buvo viena konkurso darbų recenzentų. Jos patyrimas atskleidžia, kad 3D modelių ypatybes galima perprasti labai greitai: „Su konkursinių projektų 3D modeliais susipažinau, jau atvykusi į komisijos posėdį. Tuomet išties tokie vaizdai padėjo geriau suvokti pastato ir jo urbanistinio konteksto santykį, išorinę erdvinę-tūrinę kompoziciją.”

                  Be to, L. Jablonskienei norėjosi, kad 3D modelis būtų apėmęs ir interjerą: “Man teko ekspertuoti daugiausia funkcinę projektų dalį ir, manau, kad turėdama šių projektų interjerų 3D modelį būčiau ne tik pati dar geriau įsigilinusi į tai, kaip projektų autoriai sprendė tokio sudėtingo multifunkcinio objekto įveiklinimo užduotį, bet ir komisijai kai kurios mano keltos problemos (patalpų lokalizavimo, grupavimo, dydžio ir kt.) būtų buvę akivaizdesnės.“

                  Tačiau Ž. Šimkutė perspėja, kad neturėtų būti keliami pertekliniai reikalavimai.
                  „Negali būti kuriami pertekliniai reikalavimai architektams, ir konkursų organizatoriai turi būti selektyvūs dėl prašomos medžiagos, koncentruojantis tik į tai, kas iš tiesų leidžia ekspertinei komisijai darbus vertinti pagal numatytus kriterijus. Svarbu gerbti dalyvaujančių architektų komandų laiką ir resursus, kurių architektūriniai konkursai pareikalauja nemažai. Kiekvienu atskiru atveju prieš parenkant reikalavimus ir pateikimo būdus turi būti kritiškai vertinami turimi resursai ir konkurso specifika,” – sako Ž. Šimkutė.

                  Kitur – įprastas dalykas

                  Ž. Šimkutė pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose yra naujiena Lietuvoje, tačiau kitose pasaulio šalyse yra plačiai naudojamas. Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės modelius, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva fiziniam maketui, kuris reikalauja didelių resursų ir laiko norint jį paruošti kokybiškai, transportuoti, tačiau tam tikrais atvejais fizinis maketas gali būti naudingesnis nei 3D modelis.
                  “Savaime suprantama, kad skaitmenizuotas modelis yra preciziškai tikslus, ko ne visada pavyksta pasiekti rankomis darytame nedidelio mastelio makete. Tačiau tai jokiu būdu nedevalvuoja architektūrinio maketo prasmės, vertės ar žavesio,” – sako architektas A. Syrusas.

                  Kai dėl įprastinių architektūrinių vizualizacijų keliais rakursais, jos, Ž. Šimkutės vertinimu, „dažnai būna realybės neatitinkančios perspektyvos, pagražintos“.

                  Visuomenė nelieka nuošalyje

                  Konkurso darbai, o jų buvo 19, Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljone eksponuoti savaitę iki komisijos darbo pradžios ir kelias savaites po to. Greta išeksponuotų planšetų įrengtas lietimui jautrus ekranas, kuriame lankytojai pasiūlymus galėjo apžiūrėti trimatėje erdvėje.

                  SEMC planuojama įgyvendinti dviem etapais. Tikimasi, kad jis taps Panevėžio miesto simboliu,
                  bendruomenės susibūrimo vieta su erdvėmis renginiams, miestiečių ir miesto svečių kūrybai, vaikų edukacijai.

                  „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai Panevėžio urbanistikai įsimintini kaip svarbių pokyčių laikas. Sukurtas ir funkcionuoja naujos kartos urbanistinio planavimo įrankis, kuriuo iš formato 2D perėjome į 3D. Tai tarsi takoskyra tarp praeities ir ateities. Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje gali pasigirti turintis galimybę savo miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas atvaizdavimą 3D realybės modelyje. Naująsias galimybes sėkmingai išbandėme renkant geriausią Stasio Eidrigevičiaus menų centro architektūrinį sprendimą“, – sako Daiva Gasiūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė.

                  Ji priduria, kad miesto 3D modelis tinkamai panaudotas ir organizuojant Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ techninio projekto parengimo konkursą.
                  A.Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais susipažinti ne profesionalams, pirmiausia miestiečiams, kuriems rūpi miesto plėtra: “Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursų atveju. Tai gali būti didelis pagalbininkas vertinant būsimų objektų įtaką tam tikroms miesto perspektyvoms, įkomponavimui į vertingas miesto panoramas”.

                  3D – ir dr. J. Basanavičius

                  Architektūrinio konkurso 3D realybės modelio kontekste idėja kilo ne Panevėžyje. Dar 2016 m. pabaigoje Vilniaus savivaldybė paprašė „IN RE“ prididėti prie vieno išskirtinio projekto – paminklo Dr. Jono Basanavičiaus ir aikštės ties Nacionaline filharmonija konkursinių pasiūlymų įvertinimo 3D realybės modelio kontekste.
                  Paminklo konkurso dalyviams nebuvo keliamas reikalavimas pateikti 3D modelius, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė siekė kuo objektyviau įvertinti konkursinius pasiūlymus 3D aplinkoje, tai padaryti realiomis vienodomis sąlygomis ir įvairiais rakursais. “IN RE” su partneriais apsiėmė itin greitai sukurti esamos situacijos 3D modelį ir integruoti į jį konkursui pateiktų paminklų bei aikštės sutvarkymo 3D modelius.

                  Per dešimt kartų dalį senamiesčio teritorijos apskridęs dronas padarė per 1,5 tūkst. nuotraukų iš kurių buvo sugeneruotas 3D realybės modelis. Jo detalumas ties aikšte prie Nacionalinės filharmonijos siekė net iki 5 mm. Konkurso dalyvių pateikta projektinė aikštės išdėstymo medžiaga ir skulptūrų maketai buvo sujungti su esamos aplinkos 3D realybės modeliu, kad vertinimo komisija turėtų galimybę vienodomis sąlygomis palyginti penkių prizinių ir skatinamųjų premijų autorių pasiūlymus.

                  Tačiau tuo neapsiribota – projektas perkeltas į virtualios realybės aplinką, kur projektinė informacija papildyta gyvais aplinkos objektais, įtraukti atmosferiniai reiškiniai ir, simuliuojant paros laiko kaitą, vertinant, kaip keičiasi aplinka ir vizualinis konkursinių projektų suvokimas priklausomai nuo judėjimo, paros laiko, debesuotumo, atlikta 4D analizė.
                  Kad būtų sustiprinta realistinės simuliacijos patirtis, projektas paverstas interaktyvia 360° virtualiosios realybės vaizdo medžiaga, suderinama su „VLC 360°“ ar analogiškais daugialypės terpės grotuvais.
                  Šis darbas konkurse „LIETUVOS BIM PROJEKTAI 2017“ pripažintas geriausiu kitų inžinerinių statinių infrastruktūros BIM projektu.

                  “IN RE” taip pat yra parengusi realybės ir BIM modelių samplaikos sprendimų architektų ar vystytojų įmonėms, kurios susiduria su išorinėmis kliūtimis ar abejonėmis dėl įgyvendinamų projektų.

                  Straipsnyje paminėtus skaitmeninių miestų sprendimų pavyzdžius galima peržiūrėti gyvai internete adresu: http://inre.lt/bentley/pagrindinis/i...iniai-miestai/

                  https://aina.lt/panevezys-3d-ir-stas...yZT1zVOFnt6Hls

                  Comment


                    #29
                    Savivaldybė ES finansuoti teiks SEMC projektą

                    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad ES fondų investicijoms gauti būtų teikiamas Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) įkūrimo projektas.



                    SEMC – vienas svarbiausių regione vykdomų nacionalinių kultūros projektų, itin prasminga Savivaldybės ambicija, investicija su didžiule pridėtine verte Lietuvai tarptautiniame kontekste. Projektą Savivaldybė ketina vykdyti pasitelkdama įvairius finansavimo šaltinius: ES fondus, valstybės, miesto, privačias lėšas.

                    SEMC numatyta kurti kino centro „Garsas“ pastate, šį rekonstruojant. Bus siekiama įrengti kultūros traukos objektą meno mylėtojams, turistams, sudaryti daugiau galimybių čia veikti bendruomenei (moksleiviams, jaunimui, menininkams). SEMC teiktų šias viešąsias paslaugas: profesionalaus meno sklaidos, edukacijų, renginių ir konferencijų, bendruomeninių veiklų. Nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarytų miestui dovanota S. Eidrigevičiaus kūrinių kolekcija.

                    SEMC apimtų 4 aukštus. Pirmame – holas su infocentru, kavinė bei parduotuvė. Rūsyje – erdvus vestibiulis, rūbinė ir meno kūrinių saugykla, archyvas, ūkinės, pagalbinės, sandėliavimo patalpos. Iš rūsio būtų patenkama į 84 vietų žiūrovų salę bei 13 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Antrame aukšte – mediateka (kultūros informacijos centras), pagal poreikius pritaikomos edukacinės, konferencijų erdvės. Šalia įsikurs SEMC administracija. Trečiame aukšte – nuolatinė S. Eidrigevičiaus kūrinių ekspozicija, ketvirtame – keičiamos modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių parodos.

                    Tikimasi, kad SEMC sustiprins Panevėžio tapatumą, prisidės prie miesto kultūros plėtros ir aukštesnės kokybės. Naujasis meno taškas taps panevėžiečių ir miesto svečių traukos centru, visuomenei suteiks daugiau galimybių susipažinti su šiuolaikine kultūra, jos tendencijomis, menine ir kūrybine veikla, gerins kultūros paslaugų prieinamumą.

                    Bendra ES fondams teiksimo SEMC projekto vertė – beveik 8,9 mln. Eur. Maksimali galima gauti suma – 3 mln. Eur.

                    Projektą numatyta pateikti gruodžio pradžioje, įgyvendinti – iki 2022 m.

                    http://panevezys.lt/lt/naujienos/sav...uoti-xs69.html

                    Comment


                      #30
                      Liaudis kurie domisi šiuo projektu rado labai jau panašu projekta, bet žinoma mūsų labai jau nublanko prieš šį projektą.....

                      https://www.archdaily.com/773574/pen...bauhaus-museum

                      Comment


                        #31
                        Net labai ir ieškoti nereikėjo, pilni internetai

                        Comment


                          #32
                          Vilniaus knygų mugėje prisistato Stasio Eidrigevičiaus menų centras

                          Vasario 21-24 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, vyksiančioje 20-ojoje knygų mugėje pristatomas ir Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC).



                          „Su partnerėmis – leidykla „Apostrofa“ ir vienos garsiausių Lietuvoje knygų dailininkės Sigutės Chlebinskaitės kūrybine erdve „Knygų šalis” – ne tik pristatysime SEMC projektą, bet ir į kūrybines dirbtuves įtrauksime visą būrį Panevėžio dailės mokyklos, V. Mikalausko menų gimnazijos mokinių ir mokytojų. Panevėžiečiai įkvėpimo semsis dirbdami su erdvinių paveikslėlių knygų kūrėju iš Japonijos, talentingu iliustruotoju, autoriumi ir leidėju Katsumi Komagata, prancūzų grafike, popieriaus konstruotoja, erdvinių raidžių ir skaičių knygų kūrėja Marion Bataly“, - sako SEMC projekto vadovė Lina Blažytė.

                          Taip pat bus pristatomos S. Eidrigevičiaus išleistos ir iliustruotos knygos, kalendoriai.

                          Vasario 21 d. 14 val. konferencijų erdvėse vyks diskusija su S. Eidrigevičiumi apie knygos meną, pasaulines tendencijas, bus pristatomas Panevėžyje kuriamas naujos kartos muziejus. Diskusiją apie SEMC – ambicingą, itin prasmingą investiciją su didžiule pridėtine verte Lietuvai – ves žurnalistas Paulius Gritėnas. Ar pavyks suburti ne tik meno, kultūros, bet ir kitų sričių profesionalus susitelkti iššūkiui – SEMC? Kokie paties menininko lūkesčiai? Ar tai, ką šiandien kuriame, rodo tai, kokie būsime po 20 metų? Diskusijoje dalyvaus S. Eidrigevičius, SEMC architektūrinio projekto autorius Aurimas Syrusas, L. Blažytė, kultūros ekonomikos ir vadybos ekspertai, architektūros kritikai.

                          Vasario 21 d. 16 val. LRT salėje – pokalbis apie S. Eidrigevičiaus iliustracijas vaikams ir ne tik vaikams. Dalyvauja pats menininkas, iš Italijos atvyksta vaikų literatūros ir meno edukacijos ekspertė Paola Vassalli, apie S. Eidrigevičiaus ankstyvąsias iliustracijas kalbės dailėtyrininkė Jolita Liškevičienė. Pokalbį moderuos Jūratė Čerškutė.

                          SEMC Panevėžio miesto savivaldybė suplanavo įkurti iki 2022 m. kino centro „Garsas“ pastate. 2018 m. gruodį projekto paraiška pateikta ES finansavimui gauti.

                          http://www.panevezys.lt/lt/naujienos...geje-e7cu.html

                          Comment


                            #33
                            Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, projektui „Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje įkūrimas modernizuojant viešąją kultūros infrastruktūrą“ skiriamas 3 mln Eur. finansavimas iš ES fondų. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legal...5f9c35aedfe438

                            Techinis projektas irgi yra taigi lieka tik rasti daugiau finansavimo šaltinių. Žengtas labai didelis žingsnis į priekį. Džiugu, kad tokie trumparegiai kaip Kukuraitienė, Leliukas ir Umbrasienė nesugadino ir šio projekto.

                            Comment


                              #34
                              Parašė Audrys Rodyti pranešimą
                              Kaip ir buvo galima tikėtis pastatas sumažėjo dvigubai , tad mano išvada būtų tokia geriau palikti dabartini pastata su kažkiek kosmetiniu pagražinimu, nei versti ir statyti didele dėže ar kažkokia kaip dar vadinu aš didele balta plyta.....

                              perpus mažesnis pastatas







                              http://panevezys.lt/lt/veiklos-srity...mas_24855.html
                              Projekte yra du etapai. Pirmuoju etapu būtų pastatytas tas mažesnis variantas, o antruoju jis būtų pailgintas. To antro etapo teoriškai gali ir nebūti, jei nepavyks užsitikrinti tolimesnio finansavimo.

                              Comment


                                #35
                                Antro ir nebus, nes jis nereikalingas. Mažesnis bus pigesnis ir geriau bus perdaryti iš dabartinio pastato.....Užtat ir laimėjo daug paprastesnis ir pigesnis variantas.....Kiti pasiulymai aišku milijona kartu buvo geresni, bet statybu atžvilgiu sudėtingesni, tai ir galvoja, kam mums tas sudėtingumas, jei mes imsime pigesni ir paprastesni.....

                                Comment


                                  #36
                                  Man antrosios vietos laimėtojas buvo ypač gražus ir kartu unikalus, bet jo ne tik, kad statyba būtų brangesnė, bet ir pati priežiūra.

                                  Comment


                                    #37
                                    Click image for larger version  Name:	 Views:	7 Size:	140,5 kB ID:	1711377Click image for larger version  Name:	 Views:	7 Size:	141,9 kB ID:	1711378Click image for larger version  Name:	 Views:	7 Size:	157,4 kB ID:	1711379 Raskite kiekviename paveiksliuke po tris skirtumus:
                                    Paskutinis taisė hobo; 2019.03.31, 15:04.

                                    Comment


                                      #38
                                      Aš matau bent 10, ir ką?

                                      Comment


                                        #39
                                        Parašė digital Rodyti pranešimą
                                        Aš matau bent 10, ir ką?
                                        Na dabar galite kreiptis i konkurso organizatorius prizo uz izvalguma. ; )

                                        Comment


                                          #40
                                          Jei neturite ką pasakyti, paskutines jūsų žinutes ištrinsiu, nes jos ne į temą.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X