Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Naujas SEB banko pastatas Panevėžyje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Užbaigtas: Naujas SEB banko pastatas Panevėžyje

    Sukuriau nauja tema, nes ko gero bus daug foto ir diskusiju.

    Senas pastatas stovi J. Basanavičiaus 20







    Naujas pastatas statomas Vasario 16-osios g. 10







    Paskutinis taisė Audrys; 2018.01.29, 23:42.

    #2




    Comment


      #3
      2017-09-25 foto











      Comment


        #4
        foto 2017-10-13











        Comment


          #5
          foto 2017-10-20 ir 30
































          Comment


            #6
            Šiek tiek problemų atsirado.......


            Moderniam pastatui – netikėtos barikados

            Dėl savo modernios išvaizdos dviprasmiškai panevėžiečių įvertinto naujo tamsaus pastato, iškilusio Vasario 16-osios gatvėje priešais Kraštotyros muziejų, likimas nebeaiškus nei patiems statytojams, nei į jį persikraustyti suplanavusiam bankui. Nors pastarojo įkurtuvės numatytos jau sausio pradžioje, vis dar nežinia, kada statinį bus leista eksploatuoti. Nepaisant to, kad jam jokių pretenzijų neturi net pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI), parašo dėl jo atidavimo naudoti nededa vienintelė institucija – Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius. Dėl tokio paveldosaugininkų atkaklumo už galvos stveriasi ne tik statytojai. Panevėžio savivaldybė jau išsigandusi, kokia žinia apie sąlygas vystyti verslą gali būti pasiųsta skandinavams investuotojams. Įsisuko susirašinėti Panevėžio istorinėje dalyje iškilusiam pastatui gresia virsti graudžiu valstybės institucijų nesusišnekėjimo simboliu. VTPSI sudaryta komisija dėl šio statinio atidavimo eksploatuoti jau prieš savaitę turėjo tarti galutinį žodį, ar leisti jį eksploatuoti. Tačiau sprendimo iki šiol nėra. Verslininkams kraujo spaudimą kelianti situaciją užsitęsė inspekcijai bandant susikalbėti su paveldosaugininkais. Nors Kultūros paveldo departamentas buvo įtrauktas į komisiją, tačiau savo atstovo į ją nė neskyrė, nenurodęs tokio savo sprendimo motyvų. Inspekcija, jos atstovo Alfonso Dankiso teigimu, Kultūros paveldo departamento paprašė paaiškinti, kokie statant šį administracinės paskirties pastatą padaryti konkretūs paveldosaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. „Jie parašė, kad Kultūros paveldo departamentui nebuvo pateiktas derinti pastato projektas, bet daugiau jokių pažeidimų neįvardijo“, – stebisi A. Dankisas. Anot jo, praėjusią savaitę departamentui išsiųstas pakartotinis paklausimas. Atsakymą paveldo sargai privalo pateikti per penkias darbo dienas – jau po Naujųjų. „Jei vėl nenurodys, kokie padaryti konkretūs materialiųjų teisės normų pažeidimai, tarkim, ar netinkama pastato forma, ar modernus pastatas padaro žalą kultūros paveldo teritorijai, mes vertinsim, kad statinys gali būti pripažintas tinkamu naudoti. Procedūrinių pažeidimų, kokius kol kas nurodo Kultūros paveldo departamentas, net teismai nepripažintų esminiais“, – tvirtino A. Dankisas. Kodėl paveldosaugininkai neraito parašo, kad būtų uždegta žalia šviesa naujame pastate kurtis bankui, keistai atrodo VTPSI. Mat akyliems kultūros paveldo saugotojams inspekcija dar balandį siuntė raštą siūlydama kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, jei manantys, kad modernaus pastato statytojai pažeidė kokius nors jų interesus. „Tada Kultūros paveldo departamentas į teismą nesikreipė, bet dabar nepasirašo dėl pastato atidavimo naudoti“, – stebisi A. Dankisas. Apėjo Vilniaus atstovus Verslininkų planus Panevėžyje jaukiantys paveldosaugininkai motyvuoja buvę ignoruojami. Pasak Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovo Arūno Umbraso, naujo statinio miesto centre, Vasario 16-osios g., projektui jie nepritarė dar 2016-aisiais. Motyvas – iki tol niekas nesikreipė į KPD Panevėžio skyrių dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Nepaisant to, pasak A. Umbraso, Panevėžio savivaldybė jau po kelių mėnesių išdavė leidimą statybai. Tokį Savivaldybės žingsnį A. Umbrasas traktuoja kaip Statybos įstatymo pažeidimą. Esą į tai nesureagavo ir VTPSI, todėl dabar, anot jo, „pati privalo spręsti pagal jai įstatymais nustatytą kompetenciją dėl naujo pastato pripažinimo tinkamu naudoti“. Pasak Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovo Arūno Umbraso, naujo statinio miesto centre, Vasario 16-osios g., projektui jie nepritarė dar 2016-aisiais. „Sekundės“ archyvo nuotr. Miesto centrui tinka Leidimą naujo pastato statybai be A. Umbraso žinios išdavusi Savivaldybė tvirtina teisės aktams nenusižengusi, bet vis tiek dabar raudonuojanti prieš investuotojus dėl tokio dviejų valstybinių institucijų nesusišnekėjimo. Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, pastatas iškilo laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o svarbiausia – šios teritorijos detaliojo plano, kuriam yra pritaręs ir pats Kultūros paveldo departamentas. „Visi naujo pastato parametrai – aukščio, tūrio ir kiti – atitinka detaliojo plano sprendinius. Negana to, pačių statytojų užsakymu šito objekto projektui atlikta poveikio Panevėžio istorinės dalies vertingosioms savybėms analizė. Projektas net du kartus buvo pristatytas Panevėžio architektų-urbanistų ekspertų tarybai ir gautas jos pritarimas“, – vardija D. Gasiūnienė. D. Gasiūnienė tikina, jog užsitęsusi nežinomybė ir gaišatis ją verčia raudonuoti iš gėdos prieš modernaus pastato statytojus ir būsimus nuomininkus. „Sekundės“ archyvo nuotr. Pasiklydo įstatymuose Miesto vyriausioji architektė pripažįsta, jog painiava su paveldosaugininkais iš dalies kilo dėl pasikeitusių teisės aktų – dar 2016-aisiais, kai statytojai pateikė derinti projektą, kultūros paveldo saugotojų suderinimo nereikėjo. O jau 2017 m. sausį Statybos įstatyme atsirado nuostata, kad kultūros paveldo objektų teritorijose planuojamų statinių projektai būtų pateikti derinti Kultūros paveldo departamentui. „Įstatymuose atsirado dviprasmybė. Vienas reikalauja derinti su paveldosaugininkais, kitas – ne. Dėl to neatitikimo Savivaldybė kreipėsi į Valstybinę paveldosaugos komisiją ir ši išaiškino, jog Panevėžio istorinė dalis yra Savivaldybės, o ne valstybės saugomas objektas, dėl to Kultūros paveldo departamento pritarimas nereikalingas“, – aiškino vedėja. Kodėl VTPSI vis tiek paveldosaugininkus įtraukė į komisiją, D. Gasiūnienė pripažįsta irgi nesuprantanti. Architektės nuomone, ne paveldo sargai, o pati inspekcija turi nuspręsti dėl naujo pastato Panevėžyje pripažinimo tinkamu naudoti. D. Gasiūnienė neslepia, jog užsitęsusi nežinomybė ir gaišatis ją verčia raudonuoti iš gėdos prieš verslo atstovus, susidūrusius su tokia sumaištimi. „Teisinėje demokratinėje valstybėje neleistinas toks nesusikalbėjimas. Tai baisu, nes žmonės negali pasitikėti valstybe, negali žinoti, ko jiems laukti ir tikėtis. Šiais laikais bankai užsidarinėja net rajonų centruose, o Panevėžio centre vietoje skylės, savotiško išdaužto danties statomas naujas pastatas būtent bankui. Miestas nuo to tampa tik jaukesnis, o mes verslininkui demonstruojam neaišku ką“, – piktinasi Panevėžio vyriausioji architektė. Naujų patalpų laukiantis SEB bankas kol kas mandagiai tyli. „Pastatai, kuriuose veikia SEB banko skyriai, bankui nepriklauso – visas patalpas bankas Lietuvoje nuomojasi, įskaitant ir esamas patalpas Panevėžyje. Į naująsias Respublikos gatvėje SEB banko Panevėžio finansinių paslaugų centras persikels, kai tik tai bus galima tą padaryti“, – lakoniškai pakomentavo SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė. Nei geranoriška, nei korektiška Naujo pastato projekto autorius, architektas Gintautas Natkevičius prisipažįsta nematantis jokio protingo susiklosčiusios situacijos paaiškinimo. Juolab kad, anot jo, statytojai, norėdami išvengti kaip šachmatų žaidime pato situacijos, kai padėtis lieka be išeities, dar maždaug prieš mėnesį lankėsi Kultūros paveldo departamente, bendravo ir su VTPSI. „Visi mus geranoriškai sutiko, bet dabar visi komisijos nariai pasirašę, o paveldo atstovai nusišalino. Statybų inspekcija pabandė labai aiškiai jų paklausti, kokių mato pažeidimų, dėl kurių pastato nebūtų galima atiduoti eksploatuoti. Bet jei klausiama buvo apie pievas, atsakė apie ievas. Tai nėra nei geranoriška, nei korektiška“, – įvertino G. Natkevičius. Architekto nestebina, kad du įstatymai, nuo kurių priklauso naujų statinių kultūros paveldo teritorijose likimas, tarsi prieštarauja vienas kitam. Tačiau, jo nuomone, valdininkai, tarp jų ir paveldosaugininkai, tam ir dirba, kad teisines dviprasmybes išspręstų, o ne dar labiau jas gilintų. „Visi dabar kalba, kaip myli Lietuvą, kaip švęs valstybės šimtmetį, renka idėjas Lietuvai, o ką daro valdininkai? Tereikia pajudinti pirštą ir pasirašyti. Duodu ranką nukirsti, kad šitas pastatas nepažeidžia absoliučiai jokių tai teritorijai keliamų reikalavimų“, – tvirtina G. Natkevičius. Architektą stebina, kad dabar reiklūs paveldosaugininkai anksčiau tylėjo, nors negalėjo nematyti vos už keliasdešimties metrų nuo skyriaus būstinės kylančio pastato ir žinojo, kad jie tam nėra davę pritarimo. „Jei paveldosaugininkams taip rūpi Panevėžio senamiestis, seniai galėjo bandyti spręsti tą situaciją, o ne įtraukti dabar į susirašinėjimo pelkę“, – stebisi G. Natkevičius. Mato kenkimą miestui Sustojusi pastato atidavimo eksploatuoti procedūra G. Natkevičiui atrodo dar labiau absurdiška dar ir dėl to, jog jo projektą laimino krūva kompetentingų specialistų: Panevėžio architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius. „Paveldosaugininkai negali vertinti, patinka jiems tas pastatas ar ne. Tai ne jų kompetencija. Jie gali turėti pretenzijų dėl aukštingumo ar panašiai, bet mes jokių miesto detaliajame plane numatytų parametrų nepažeidėme. Nėra uždrausta miestuose statyti modernių pastatų“, – biurokratiniai žaidimai stulbina projekto autorių. Pasak G. Natkevičiaus, dėl tokios gaišaties statytojai, planuojantys bankui pastatą išnuomoti, patiria didžiulius nuostolius. Visgi, anot jo, ne tai yra didžiausia bėda. „Skandinavų bankas iš karto siunčia signalą savo valstybei, kad Lietuvoje vyksta nesuvokiami dalykai, kai leidimas eksploatuoti pastatą neišduodamas dėl kažkokio neparašyto raštelio. Čia ne tas lygis, kai tarpusavyje feisbuke koneveikiamės. Šiuo atveju yra kenkiama miestui ir valstybei“, – neabejoja architektas. Juoda universaliausia Stiklinį pastatą juodais rėmais suprojektavęs G. Natkevičius pripažįsta nė kiek nesistebintis, jog tokia statinio išvaizda panevėžiečių buvo įvertinta labai dviprasmiškai. Anot jo, dėl juodos spalvos pastatų diskusijos verda jau daug metų. Visgi, anot jo, tokia spalva nėra nei gera, nei bloga. „Tie, kurie piktinasi juoda pastato spalva, net neatkreipia dėmesio, kad patys žiūri į juodą televizorių, nešiojasi juodą mobilųjį, vilki juodu kostiumu, važinėja juodu automobiliu ir dar namuose turi juodos odos baldus. Žmonės tiesiog instinktyviai apie tai kalba“, – sako architektas. Jis sako sunkiai įsivaizduojantis šioje Panevėžio vietoje ryškų statinį. Anot jo, juoda spalva dėkinga – solidi ir universali, prisitaikanti prie bet kokių aplinkos spalvų. „Kad bankas atrodytų solidžiai, kokią jam reikėjo skirti spalvą – raudoną, mėlyną, žalią? Panevėžys atrodytų kaip vaikų darželis. Gretimai yra raudonų plytų mūro Kraštotyros muziejaus pastatai, netoliese stovi rausvo paršelio spalva nutinkuotas pastatas, Santuokų rūmų spalva jau seniai nebeaiški, – juoda spalva tinka prie visų ir su laidotuvėmis neturi nieko bendro“, – mato G. Natkevičius.

            Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/150477/

            Comment


              #7
              Paaiškėjo, kada Panevėžyje duris atvers naujas banko pastatas

              Nuo sausio 12 dienos SEB banko Panevėžio finansinių paslaugų centras perkeliamas į naujas patalpas Vasario 16-osios g. 10. Naujoje vietoje duris atversiančiame skyriuje bus teikiamos konsultacijos gyventojams ir įmonėms svarbiais finansiniais klausimais, o kasdienės bankininkystės operacijas bus galima patogiai ir greitai atlikti savitarnos erdvėje. Savitarnos erdve panevėžiečiai galės naudotis ištisą parą.













              „Įsikursime visiškai naujame, moderniame, A energinio naudingumo klasės pastate. Šią vietą pasirinkome visų pirma galvodami apie patogumą klientams – naujoje vietoje galėsime užtikrinti, kad savitarnos zona veiks ištisą parą, todėl kasdienės bankininkystės operacijas klientai galės atlikti bet kuriuo jiems patogiu metu – ir savaitgaliais, ir švenčių metu ar pasibaigus skyriaus darbo valandoms“, – komentuoja Redas Valaitis, SEB banko Panevėžio finansinių paslaugų centro vadovas.
              Pasak R. Valaičio, naujajame skyriuje didžiausią dėmesį bankas skirs finansinėms konsultacijoms, kurių poreikis per pastaruosius metus sparčiai išaugo, nes gyventojams priimant finansinius sprendimus vis svarbesni tampa specialistų patarimai. „Atnaujintame Panevėžio finansinių konsultacijų skyriuje lauksime klientų, kurie norės gauti išsamią konsultaciją taupymo, investavimo, būsto paskolos, nuosavo verslo kūrimo ar kitu aktualiu finansiniu klausimu“, – pabrėžia banko atstovas.

              Grynųjų pinigų operacijas klientai galės patogiai ir greitai atlikti visą parą veiksiančioje savitarnos zonoje naudodamiesi dviem bankomatais, išmokančiais ir priimančiais grynuosius pinigus (eurus), taip pat interneto banko terminalu.

              https://jp.lt/paaiskejo-kada-panevez...anko-pastatas/

              Comment


                #8
                Jau atidarytas !!!

                Bankomatai veikia 24val. per para ....



                Paskutinis taisė Audrys; 2018.01.29, 23:40.

                Comment


                  #9
                  Dar keletas fotkiu





















                  Comment


                    #10
                    Persikelia iš didelio prabangaus pastato į kažkokį sandėlį...

                    Comment


                      #11
                      Labai gaila, kad pastatas liko tuščias, teko girdėti, kad prekybos centras ''IKI'' norėjo šio pastato, būtų sujungęs su parduotuve ir daugiaaukšte aikštele, bet kai matau ,kad norima parduoti, tai turbut jau apie daugiaaukšte aikštele nebėra ko ir svajoti.....centras jau ir taip lužta nuo automobiliu, o dar žada Autobusu stoti perkelti arčiau gatvės, dar labiau užkimšti aotomobiliais......

                      Panevėžyje parduodamas buvęs banko pastatas


                      Panevėžio centre esantis administracinis pastatas, kuriame anksčiau veikė AB SEB bankas, parduodamas aukcione, skelbia „Verslo žinios“.

















                      Bendrovei „Gene Panevėžys“ priklausančio pastato elektroninį aukcioną rengia NT konsultacijų „Newsec advisers LT“.

                      Daugiau nei 2 tūkst. kv. m bendrojo ploto pastatas, esantis Ukmergės g. 20, parduodamas už pradinę 899 tūkst. eurų be PVM.

                      Objektui priklauso automobilių stovėjimo aikštelė.

                      2 600 kv. m ploto sklypas – nuomojamas, žemė priklauso valstybei.

                      „Parduodamas pastatas išsiskiria savo modernia architektūra ir palankiu išplanavimu“, – pranešime cituojama Jurgita Šilaikytė, „Newsec“ tarpininkavimo grupės vadovė.
                      4 aukštų pastatas statytas 1998 m., jame nuo pat pradžių buvo įsikūręs SEB.

                      Šių metų pradžioje savo padalinį Panevėžyje bankas perkėlė į naują biurų pastatą Vasario 16-osios g. 10.

                      https://jp.lt/panevezyje-parduodamas...anko-pastatas/

                      Comment


                        #12
                        Panevėžiui ir vėl nesiseka, nei su pardavimais, nei su konkursais....

                        Naują erą Panevėžyje žymėjęs pastatas nesulaukia pirkėjo

                        Panevėžyje neatsiranda miesto centro vizitine kortele tapusio, jau beveik metus tuščio stovinčio pastato, kuriame anksčiau veikė SEB bankas, pirkėjas.

                        Vakar turėjusiame vykti elektroniniame aukcione buvusi banko buveinė liko neparduota nesulaukus nė vieno dalyvio. Už įdomios architektūros statinį Panevėžio centre prašyta 899 tūkst. eurų. Šiuo metu pastatas priklauso tuo pačiu adresu registruotai bendrovei „Gene Panevėžys“. Jos direktorės Lauros Kurtinaitytės nuomone, viena esminių priežasčių, kodėl buvusios banko patalpos nesulaukia naujo šeimininko – miesto specifika.

                        „Pastatas ir gražus, ir geros būklės, bet, matyt, jo dydis ir tai, kad stūkso ne sostinėje, o Panevėžyje, regioniniame mieste, apsunkina pardavimo procesą. Dėl to ir atidavėme jį pardavinėti aukcione“, – teigė L. Kurtinaitytė. Iki buvusią banko buveinę patikėdama parduoti elektroninius aukcionus rengiančiai tarptautinei nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovei, „Gene Panevėžys“ kurį laiką pati ieškojo potencialių pirkėjų.

                        Pasak direktorės, vienam ar kitam galimam pirkėjui pastatas buvo siūlytas prieš metus ir dvejus, bet aktyviau imtas pardavinėti šiais metais. Nors susidomėjusiųjų nekilnojamuoju turtu Panevėžio centre būta, investuotojus sustabdė jo dydis. „Būtų sudėtinga sugalvoti, kokią veiklą vienam plėtoti tokiame dideliame pastate“, – mano L. Kurtinaitytė. Anot jos, nepavykus pastato parduoti ir skelbiant aukcionus, bus svarstoma galimybė jį išnuomoti. „Vis dar tikimės, kad atsiras, kam būtų reikalingas visas pastatas ar bent didžioji jo dalis“, – sako „Gene Panevėžys“ vadovė.

                        Moderniausias Lietuvoje

                        Naujo šeimininko laukiantis pastatas pačiame Aukštaitijos sostinės centre pastatytas 1998-aisiais. Tuo metu jo statybos savotiškai žymėjo naują erą mieste. Keturių aukštų, 2141 kv. m ploto administracinės paskirties statinys išsiskyrė modernia architektūra. Pastato su 45 vietų automobilių stovėjimo vietų aikštele šalia projekto autorius – panevėžietis architektas Valdas Klimavičius.

                        Nuo pat pirmųjų dienų šiame pastate veikė SEB bankas, šių metų pradžioje savo padalinį perkėlęs kitur. V. Klimavičiaus teigimu, projektas kurtas paties banko užsakymu. „Tuometis Vilniaus bankas anais laikais turėjo labai gerą tradiciją visuose didesniuose miestuose pastatyti po modernios architektūros pastatą. Taip jie iškilo Kaune, Vilniuje, Kėdainiuose, Panevėžyje“, – pasakojo architektas. Šį projektą autorius vadina didžiule avantiūra. V. Klimavičius pamena, kad pradžioje netgi patiems užsakovams jo architektūrinė vizija pasirodė pernelyg utopinė ir neišpildoma. Nors praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvoje jau kilo pastatai stiklo sienomis, tačiau lenkto fasado berėme konstrukcija statinio dar nebuvo.

                        „Tai buvo tikra maksimalistinė iliuzija. Bankas iš pradžių jos net atsisakė, bet kai padariau maketą su interjeru, susikviečiau banko viršininkus, jie sutiko pabandyti. Dabar, kai jau pasenau, į tokią avantiūrą nebesileisčiau, o tada į priekį varė jaunatviškas maksimalizmas“, – pamena V. Klimavičius.

                        Siūlytų nugriauti

                        Vietinėje rinkoje net nebuvo gebančiųjų išpildyti tokią modernią architektūrinę viziją. Būsimąjį banko pastatą Panevėžyje statė profesionalai iš Estijos, stažavęsi Suomijoje. Architekto teigimu, statybos ėjosi sunkiai – statinys kilo ant senų, sovietmečiu nebaigto statyti prekybos centro pamatų. Naujų, pasak V. Klimavičiaus, įrengti nebuvo įmanoma dėl grunto specifikos – šioje vietoje būta 12 metrų pelkės. Anot architekto, ant senų pamatų statytas ir greta esantis prekybos centras.

                        Tuomet būta idėjų šiuos du statinius sujungti. V. Klimavičius tokio pasažo eskizą net nubraižęs, tačiau jį išpildyti neatsirado galimybių. Dabar V. Klimavičius prieš dvidešimtmetį iškilusiam savo kūriniui negailestingas. „Jei būtų mano valia, nugriaučiau ir statyčiau ką nors naujo. Jis savo jau atgyveno. Čia ne koks paminklas, ne Gedimino pilis. Turi miestas keistis. Jei ten įsikurtų kazino, man mažiau patiktų, nei kad būtų nugriautas“, – sako projekto autorius.

                        Anot jo, specialiai banko veiklai pritaikytas statinys vargiai ar daugiau kam tiktų. „Pastatas monolitinis, nepasiduodantis kapitalinei rekonstrukcijai. Projektas buvo unikalus aniems laikams ir jį pakeisti sunkiai įmanoma. Pertvaras būtų galima griauti, bet ką iš to išloši, o pagrindinė erdvė per 4 aukštus šiuolaikiniam verslui nelabai įdomi“, – įvertino V. Klimavičius.

                        Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...aukia-pirkejo/

                        Comment

                        Unconfigured Ad Widget

                        Collapse
                        Working...
                        X