[†] Plungės r. ir Rietavo sav. bažnyčios

[laimutis]

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statyba.Atvirukas



Bažnyčios statyba vyko ilgai.Pradėta statyti pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą 1902 m.Iki 1915 m. sienos išmūrytos iki langų.Ja rūpinosi klebonas (vėliau prelatas) Povilas Pukys.Po to statyba tęsta tik nuo 1928 m.Naują bažnyčią 1933 m. rugsėjo 24 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis.Bažnyčios projektas iki galo neįgyvendintas,virš navų nepastatytas kupolinis bokštas.

[Beniux]

Žemaičių Kalvarijos bažnyčia. Atvirukas, išleistas iki 1915 m.

[Romas]

Tverų bažnyčia

/\ Paskutinė nuotrauka įspūdinga

Jei Tverai, tai Tverai - dar kelios nuotraukos
Foto 2003.04, skanuotos skaidrės




Šventoriaus vartai prieš 7 metus buvo tinkuoti

[adju]

iš kitų kampų (2007 kovo mėn. (tuo metu Tverai buvo gausiai lankomi turistų ))

[Neju]

Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Foto 2007 03

[Neju]

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia dabar

[laimutis]

Plungės bažnyčios 1931 metais.





Idomu kada nugriauta senoji medinė Plungės bažnyčia?Iš architekturos atrodo buvo baroko stiliaus.

[Neju]

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Pastatyta 1853-1873 m., architektas F.A. Štiuleris (Friedrich August Stüler). Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, dvibokštė, su pusapskrite apside.

Foto 2007 05

Info apie architektą F.A. Štiulerį: http://en.wikipedia.org/wiki/Friedri...st_St%C3%BCler

[Beniux]

Šateikių bažnyčia
Apie 1700 m. pastatyta medinė koplyčia, 1776 m. – medinė bažnyčia. Ji buvo Platelių parapijos filija. Jai 1794 m. dovanoti 2 margai žemės. 1860 m. minima maža bažnyčia, kurią išlaikė grafas Pranciškus Pliateris. Jai sunykus Pliateriai 1862–1875 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią (archit. Tomo Tišeckio projektas). 1909 m. sausio 1 d. bažnyčioje susituokė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. 1915 m. vokiečiai išsivežė 3 bažnyčios varpus. 1926 m. įkurta parapija. 1935 m. pastatyta parapijos salė. 1945 m. raudonarmiečiai sudaužė bažnyčios vitražus. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Anicetas Kerpauskas (1921–1985) pastatė kleboniją. Šventoriuje palaidota nemažai Pliaterių giminės žmonių.












Napoleono Ordos piešinys

[Giedra70]

Plungės r. bažnyčios

Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Iš senų laikų Kuliai garsėjo Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės
atlaidais, kada j Kulius iš įvairių Žemaitijos vietų suvažiuodavo ir
sueidavo iki 20.000 žmonių.

Kulių bažnyčioje buvo Švč. Mergelės Marijos
paveikslas, papuoštas karūna ir sidabriniais drabužiais. Tai
Bochnios (Lenkijoje) Dievo Motinos paveikslo kopija. Kada
paveikslas atsirado Kuliuose, žinių neišliko. Žinoma, kad 1693
m. Plungės dvarininkė Ona Parvaniūtė-Oleknavičienė buvusi
apakusi; padariusi įžadus Kulių Dievo Motinai — pasveikusi.
Panašiai pasveikęs Salantų klebonas St. Laurinavičius (1708
m.). Būta ir daugiau pagijimų, apie kuriuos liudija parapijos
archyvo įrašai.



















Dar porą nuotraukų iš miestelio





2006 metais po mūriniais statiniais, priklausiusiais bažnyčiai, archeologai aptiko didžiulius rūsius su židiniais, taip pat siauras, į tunelius panašias angas. Būta ir šildymo sistemos – iš virtuvės pastato rūsiuose esančių židinių dūmtraukiai suvesti į vieną didžiulį kaminą. Skliautuoti rūsiai primena nedideles menes, o viena į tunelį panaši niša atsiremia į pamatą. Šių statinių istorinė praeitis ir požemių paskirtis neaiški.

[Neju]

Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčia

Dabartinė medinė bažnyčia pagal N.Andrejevo projektą pastatyta 1901–1902 m. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame stovi varpinė.

Foto 2007 03

[Romas]

Rietavas


Gražiausia Lietuvoje neoromaninė bažnyčia. Tokio stiliaus bažnyčių Lietuvoje išvis keletas - dar yra Lentvaryje, Aluntoje (Molėtų r.) ir gal Balninkuose (irgi Molėtų r.)

Statyba vyko 1853-1873. Statybos metu keitėsi projektas - vietoj vieno (nekokybiški pamatai) išmūryti du bokštai. Bažnyčios statybą finansavo Oginskiai (išleido pusę milijono aukso rublių), statybai vadovavo Prūsijos architektas F. Štuleris (Stuller).

Foto 2006 07

[Romas]