[†] Panevėžio r. bažnyčios

[Almis]

Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčia

2008 10 16

[Almis]

Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

[Almis]

Barklainių koplyčia

[Almis]

Ėriškių Švč. Jėzaus bažnyčia

Labai pasislėpusi. Teko prasukt kelis ratus ir pasinaudot vietinių gidų paslaugomis.















Bažnyčia yra prie pat Ėriškių tvenkinio

[Almis]

Rodų koplyčia

[Almis]

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

[Almis]

Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia

[Almis]

Spirakių Švč. Trejybės bažnyčia

Teko pravažiuoti. Matosi tik grįžtant nuo Dragonių. Spirakiai kelių ženkluose niekaip nepažymėti.

[Almis]

Panevėžio kraštotyros puslapyje yra 1995 leidinys "Panevėžio rajono bažnyčios": http://www.paneveziomuziejus.lt/get.php?f.11808

[enigma]

Įdomus leidinukas, beveik bibliofilinė retenybė.

[Almis]

Šios dienos nuotraukos

Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia

Berčiūnų bažnyčia Tautos kankinių bažnyčia, pastatyta 1997 m. (architektas A.Šironas). Pirmoji mūrinė bažnyčia Berčiūnuose pradėta statyti 1939 – 1940 metais. Bažnyčios projektą paruošė architektas Jonas Mulokas (1907 – 1983). Pati bažnytėlė buvo nedidelė, neogotikinė, su vienu bokštu kairiajame šone. Viduje buvo numatyta patalpinti Stasio Ušinskio (1905 – 1974) vitražus, kurių centrinis vaizdavo bažnyčios globėją – Jėzaus širdį. Bažnyčia buvo pašventinta, tačiau jos statyba nebaigta. Atsitraukdami vokiečiai 1944 m. susprogdino šalia jos buvusius karinių sviedinių sandėlius. Pokario metais ji buvo uždaryta, o 1956 m. susprogdinta. Naujoji Tautos kankinių bažnyčia, tuometinio Naujamiesčio klebono R.Gudelio rūpesčiu, buvo pradėta statyti 1994 m. kitoje vietoje, prie Sanžilės. Ji tikintiesiems duris atvėrė 1997 metais. Nuo jos iki senosios pamatų nusidriekė keturiolika Kristaus kančios į Golgotos kalną stočių – koplytstulpių. Šį įspūdingą koplytstulpių ansamblį “Kryžiaus kelią” kūrė meistrai A.Teresius, A.Varžinskas, M.Būga. Ant senosios bažnyčios griuvėsių iškilo skulptoriaus Antano Kmieliausko iškaltas didingas paminklas “Kristaus prisikėlimas”. Į naująją bažnyčią sugražintas S.Ušinsko vitražas “Jėzaus širdis”, pokario metais buvęs Krekenavos bažnyčioje. Bažnyčioje rengiamos tautodailininkų parodos.

[Almis]

Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia

[Almis]

Šiandien pavyko nuvykti prie dar nerodytų likusių dviejų Panevėžio rajono bažnyčių: Velykių ir Geležių. Tuo pačiu daugiau Šilų bažnyčios ir nerodytos Tiltagalių koplyčios. Gaila, oro negalėjau parinkti...

Velykių Šv. apaštalo Andrejaus bažnyčia

[Almis]

Šilų Šv. Jėzaus bažnyčia

[Almis]

Geležių Šv. Jurgio bažnyčia

[Almis]

Tiltagalių koplyčia

[enigma]

Tiltagalių koplyčia yra unikali keliais aspektais ir išsiskiria iš kitų kulto pastatų visų pirma tuo, kad 1858 m. vysk. Motiejus Valančius vizitavo Kupiškio dekanato bažnyčias. Grįždamas į Varnius, Tiltagaliuose Vyskupas sustojo pailsėti. Kelių parapijiečių prašomas vyskupas leido kaimo kapinėse statyti koplyčią. Tiltagaliečiai be jokio projekto, "iš akies", pasimūrijo akmeninę koplyčią.

1859 m. baigta koplyčia yra stačiakampė, apie 13x11m., su trisiene apsida.

1981 m. prieš tai buvęs lentelių stogas apdengtas šiferiu. Neišliko ir virš koplyčios stogo buvęs bokštelis.

Įdomi detalė - sienos tinkuotos, su skaldos akmenukais paviršiuje. Jie sudaro įvairias figūrėles: kryželius, ratukus, gyvulių bei žmonių figūras. Dalis akmenėlių mozaikos matyti iš karto, kitų piešinių iš karto gali ir nepastebėti: jie išryškėja iš tam tikro atstumo, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, dažniasiai visai netikėtai, sukeldami papildomą emocinį poveikį, nuostabą savo nelauktu pasirodymu.

Tiltagalių koplyčios mozaika yra psichologiškai įdomus senosios pagoniškos simbolikos, krikščionybės vaizdinių ir pasaulietiškų motyvų derinys.

Tiltagalių koplyčios architektūrinė vertė - jos monumentalumas, liaudiška kompozicija ir, be abejo, daili mūro faktūra.

Tad verta aplankyti ir pačiam įsitikinti.

[Almis]

Dar pora koplyčių. 2009 02 06

Marijonavos kapinių koplyčia

[Almis]

Vadoklių kapinių koplyčia

[Almis]

Upytės bažnyčia nuo Čičinsko kalno papėdės