[†] Neįgyvendinti Lietuvos bažnyčių projektai

[laimutis]

Kiaunorių (Kelmės raj.) Šv. Juozapo bažnyčia ir varpinė





Kiaunorių bažnyčios rekonstrukcijai H.K.Šilgalis buvo parengęs kelis kiek skirtingus projektų eskizus, kuriuose matyti, kad daugiausia svartymų būta dėl šalia bažnyčios numatytos varpinės formos ir aukščio, kuri, deja, iki šiol nepastatyta.

Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai Sudarė Dalia Klajumienė 2008

[laimutis]

Vidsodžio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia



1925 m. pastačius laikinus medinius namus buvo planuojama naujos mūrinės bažnyčios statyba. Išliko architekto Antano Jokimo 1925 m. projektas. Bažnyčia sumanyta nedidelio tūrio, neobarokinio stiliaus. Kodėl projektas nebuvo realizuotas duomenų nerasta, manoma kad dėl lėšų trūkumo, tai pat buvo numanyta pakeisti bažnyčios projektą, gal dėl to su pakeitimais nesutikęs architektas atsisakė tolesnių darbų - šiandien sunku pasakyti.

Kelmės dekanato bažnyčios ir vienuolynai Sudarė Dalia Klajumienė 2008

[laimutis]

Zarasų 1839 m. bažnyčios projektas - pastato planas



1839 m. bažnyčios projektas - pagrindinis fasadas ir skersinis pjūvis



1839 m. bažnyčios projektas - šoninis fasadas ir išilginis pjūvis



1837 m. leista parengti mūrinės bažnyčios "planą ir sąmatą". Autoriaus parašo ant brėžinių nėra, tepažymėta, kad projektą parengė "Projektų ir sąmatų komisija", jos viršininku pasirašė generolas majoras Zegė. Bažnyčios statybos sąmata sudarė 60 tūkst. Rb.
Pastatas suprojektuotas rūsų klasicistinės architektūros stiliaus su tam tikrais ampirui būdingais elementais; jis turėjęs būti trijų navų, dvibokštis, "sunkokų" proporcijų. Apie 1845 m. susikomplikavo bažnyčios statybos reikalai pagal 1839 m. projektą. Darbams sustojus buvo pastatyta laikina bažnyčia-pastogė iš medžio. Nauja bažnyčia buvo pastatyta pagal kitą 1850 m. projektą, "ant senų pakankamai didelių matmenų pamatų, kurie stovi daugiau kaip 15 metų".

A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga 2005

[laimutis]

Tverečiaus 1897 m. mūrinės bažnyčios projektas: fasadai. Architektas Mečisla... (?)



1897 m. mūrinės bažnyčios projektas: planas ir pjūvis



A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga 2005

[laimutis]

Butrimonių (Alytaus r.) 1906 m. bažnyčios projektas: pagrindinis fasadas



1906 m. bažnyčios projektas: šoninis fasadas



1906 m. bažnyčios projektas: planas



1906 m. parengtas kitas mūrinės vienabokštės neogotikinės bažnyčios projektas (autorius A.Filipovičius-Dubovikas), tais pačiais metais peržiūrėtas Vilniaus gubernijos valdyboje bei patvirtintas. Mūrinį pastatą buvo numatyta statyti apjuosiant senąjį medinį.
Vidaus reikalų ministerija 1909 m. rugsėjo 7 d. neprieštaravo mūrinės bažnyčios statybai, be to, dar 1909 m. liepos 9 d. leido rinkti tam lėšų ne tik parapijoje, bet ir visoje gubernijoje ir šalyje, "kadangi vietos gyventojai, daugiausia smulkus žemdirbiai, yra vargingoje materialinėje padėtyje, kuri tapo dar blogesnė dėl paskutiniais metais buvusio nederliaus.
Bažnyčios statyba pradėta 1909 m., tačiau - neaišku kodėl - ne pagal 1906 m. projektą; darbus vykdyti buvo pakviestas meistras Petraševskis. Į pamatų pašventinimo iškilmes susirinko daug žmonių.

Naujos bažnyčios pamatų pašventinimas. 1908 m. gegužės 13 d. Fotografas V.Tamoševičius

www.mab.lt

A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2002

[laimutis]

Butrimonių (Alytaus r.) 1903 m. bažnyčios projektas



1903 m. parengtas neogotikinių formų bažnyčios projektas, jo autorius - architektas Florianas Vyganovskis. Tiksliau nežinoma, kodėl atsisakyta statyti bažnyčią pagal šį projektą. Tegalima spėti, jog daugiausia reikšmės tam galėjo turėti 1904 m. gaisras, o gal ir 1904-1905 m. revoliuciniai įvykiai.

A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2002

[laimutis]

Daugų bažnyčios pagrindinis fasadas. 1907 m.



Bažnyčios pjūvis



Bažnyčios planas



1907 m. parengtas bažnyčios išplėtimo projektas, autorius inž. Vaclovas Michnevičius. Pagrindinis jo tikslas buvo, pristatant du mūrinius bokštus, padidinti bažnyčios tūrį į aikštės pusę; gubernijos valdybai projektas buvo pateiktas 1907 m. lapkričio 12 d., peržiūrėtas ir patvirtintas - 1908 m. vasario 19 d. (darbų vertė 7838,20 rb), tačiau kažkodėl neįgyvendintas.

A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2002

[Romas]

Žiežmarių bažnyčios projektas, patvirtintas 1909 m. kovo 11 d. (pagrindinis fasadas). Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Atvaizdas

Žiežmarių bažnyčios projektas, patvirtintas 1909 m. kovo 11 d. (šoninis fasadas). Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Atvaizdas

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/en...5%BEny%C4%8Dia

Gal pozityvas atrodys aiškiau

[laimutis]

Žiežmarių bažnyčios projektas, patvirtintas 1909 m. kovo 11 d. (pagrindinis fasadas). Lietuvos valstybės istorijos archyvas.



Žiežmarių bažnyčios projektas, patvirtintas 1909 m. kovo 11 d. (šoninis fasadas). Lietuvos valstybės istorijos archyvas.



http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/en...5%BEny%C4%8Dia

[Briedis]

Kodėl Klaipėdoje tarpukariu neiškilo katalikų bažnyčia?

Tik nedaugelis žino, jog kur kas seniau nei Klaipėdoje buvo pastatyta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, jos pirmtakė turėjo iškilti Smeltėje, prie tuometinių Laukininkų ir Špichuterio gatvių. Daugmaž ten, kur dabar susikerta Taikos prospektas ir Bijūnų gatvė.

Iki šiol rastas tik vienas ikonografinis šaltinis - pagrindinio bažnyčios fasado brėžinys, sudarytas inžinieriaus Hermano Reismano, kuriam buvo pavesta projekto techninio įgyvendinimo priežiūra.



1940-ųjų Klaipėdos žemėlapio fragmentas iš Vilniaus apskrities archyvo, Architektūros muziejaus fondo. 1 - Buvusios Hiršbergerio dvaro sodybos sklypas, kuriame siūlyta statyti bažnyčią. 2 - Sklypas, kuriame turėjo iškilti bažnyčia. 3 - Amatų mokykla. S. Slaminskienės asmeninio archyvo nuotr.


Didelis: http://foto.terpe.lt/inkelti/2014011...elapisfull.jpg

Dokumentai bažnyčios statybai formaliai jau buvo sutvarkyti, tačiau statybos komiteto kasoje buvo likę tik 6 000 Lt. Tikėtasi paramos gauti iš Telšių vyskupijos kurijos. 1939 m. kreiptasi ir į Kultūros reikalų departamentą prie Švietimo ministerijos dėl paramos bažnyčios statybai, bet vyskupijos kurijai pranešta, jog nėra galimybės skirti prašomų 100 000 Lt.

Tad 1939-ųjų pradžioje bažnyčiai skirtoje vietoje buvo tik suformuota aikštė, abipus jos jau iškilo Amatų mokyklą, aplink sklypą buvo nutiestos trys gatvės. Tolesnius statybos darbus nutraukė krašto aneksija.

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...znycia-1127856

[laimutis]

Svėdasų bažnyčios projektas - pagrindinis fasadas. 1907 m.



Bažnyčios projektas - šoninis fasadas. 1907 m.



1907 m. klebonas kun. Izidorius Linkevičius buvo sumanęs statyti "gražią ir erdvią romėniško stiliaus bažnyčią... Detališkai išdirbtą planą jau buvo paruošę. Projekto atvirukai buvo atspausdinti."
Miško medžiagos jau buvo privežta. Nors kai kas "tą darbą trukdė", bet mirė klebonas ir "jo gražieji užsimojimai". Iš bažnyčiai suvežtos medžiagos pastatyta didelė klebonija.

A.Miškinis Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai 2009

[Romas]

Alvitas, Vilkaviškio r.

Alvito bažnyčios konstrukcija (2009)
Šiuo metu projektas pakeistas

UAB "Smailusis skliautas" http://www.smailusis.lt/atlikti-darbai/visuomeniniai/

[laimutis]

Kamajų 1892 m. bažnyčios projektas



Bažnyčia buvo pastatyta pagal kitą inž. Florijono Vyganovskio projektą.

Kamajų bažnyčia, apie 1930 m.



A.Miškinis Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai 2009

[Depeche]

Žiežmariai per 90 metų po I pasaulinio karo pabaigos taip ir nepabaigė bažnyčios statybos
1. Vaclovo Michnevičiaus 1909 m. dvibokštės Žiežmarių bažnyčios projektas
2. Foto 2009.01. Vienbokštė Žiežmarių bažnyčia.
Atvaizdas
...Atvaizdas

Projektas - iš Jonavos bibliotekos virtualios parodos Architekto Vaclovo Michnevičiaus kūryba

Tą bokštą ir dabar būtų galima užbaigti.

[Romas]

Žiežmarių bažnyčia

Žiežmariai per 90 metų po I pasaulinio karo pabaigos taip ir nepabaigė bažnyčios statybos
1. Vaclovo Michnevičiaus 1909 m. dvibokštės Žiežmarių bažnyčios projektas
2. Foto 2009.01. Vienbokštė Žiežmarių bažnyčia.
...
Projektas - iš Jonavos bibliotekos virtualios parodos Architekto Vaclovo Michnevičiaus kūryba

[laimutis]

Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios projektas. 1828 m.



A.Miškinis Užnemunės miestai ir miesteliai 1999

[laimutis]

Kvėdarnos bažnyčios projektas: pagrindinis fasadas. 1918-1920 m. atvirukas



Kvėdarnos bažnyčios projektas: pagrindinis fasadas. XX a. 4 dešimtmečio atvirukas



A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004

Medinė 1915 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje pastatyta laikina. 1918-1920 m. projektas liko tik atviruke. Naujos bažnyčios statybai 1936 m. valstybė skyrė miško medžiagos už 30 000 litų.
1941 m. nudegė neseniai pašventintos naujos mūrinės bažnyčios (Ryčio Steikūno projektas, statyba rūpinosi klebonas J. Latvis) stogas. 1943 m. įrengta nebaigta statyti bažnyčia, liko nepastatyta varpinė. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kv%C4%9...5%BEny%C4%8Dia

[laimutis]

Darbėnų 1902-1903 m. bažnyčios rekonstrukcijos projektas



1902-1903 m. parengtas Darbėnų bažnyčios rekonstrukcijos projektas, pagal kurį buvo numatyta pertvarkyti priekinę pastato dalį - paaukštinti bokštą, užbaigti jį neobarokinės formos stogu, o pagrindinės dalies architektūrą padaryti gerokai puošnesnę. Projekto autorius nežinoma. Leidimas duotas 1903 m. gruodžio 7 d., tačiau statyba nebuvo pradėta. Neaišku, ar sutrukdė 1905 m. revoliuciniai įvykiai, ar kitos priežastys.
A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004

[laimutis]

Mažeikių bažnyčios projektas (perspektyva ir planas). XX a. 4 dešimtmečio pradžios atvirukas



Bažnyčios buvo keli projektai, pirmasis neįgyvendintas, buvo išleistas atvirukas (Mažeikių parapijos), kuriame pavaizduota dvibokštės bažnyčios perspektyva ir planas.
A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004

[laimutis]

Kražių parapinės bažnyčios 1904 m. situacinis planas



1904 m. parapinės bažnyčios projektas: pagrindinis fasadas, šoninis fasadas, pjūvis







1904 m. architektas N. Andrejevas parengė Kražių parapinės bažnyčios projektą. Statybos kaina numatyta 70000 rb. Klebonas Jonas Talmantas pradėjo rinkti lėšas, "suvežta daug akmenų".Tačiau valdžia vilkino leidimą naujai bažnčiai, nes buvo apsisprendusi nebegriauti benediktinių bažnyčios. Vėliau iš vis atsisakyta išduoti leidimą, o 1908 m. benediktinių bažnyčia perduota parapijai.
A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004