[†] Pakruojo r. bažnyčios

[laimutis]

Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia. Apie 1890 m.



Ši nuotrauka patalpinta Algimanto Miškinio knygoje Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga 2005. Priskirta Užpaliams Utenos raj. nors kitame puslapyje įdėtas medinės Užpalių bažnyčios planas akivaizdžiai skiriasi nuo pastato nuotraukoje. Tokių klaidų matyt dar ne vieną atrasti galima.

Stačiūnų Šv. Lauryno bažnyčia. Apie 1915-1918 m.

delcampe.net

[laimutis]

Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia. 1925 m.

delcampe.net

[Almis]

2013 05 12
Varpinė ir kryžiai











Berods aplankėm visas Pakruojo r. bažnyčias.
Gal kas gali visas jas sugeneruot į atskirą Pakruojo r. bažnyčių temą?

[Almis]

2013 05 12
Stačiūnų (Pakruojo r.) Šv. Lauryno bažnyčia

Pirmoji koplyčia pastatyta 1668 m. Ji 1729 m. sugriuvo ir netrukus buvo atstatyta. Vėlesnė statyta 1765 m. Į Stačiūnus 1779 m. paskirtas kunigas; koplyčia tapo filija. Metrikų knygos rašytos nuo 1780 m. Bažnyčiai 1781 m. dovanotas vienas valakas žemės. 1811 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu ir pusapvalia apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė. Stačiūnų kapinėse palaidotas kunigas Petras Veblaitis, istorikas.

(iš Vikipedijos)

[enigma]

Bažnyčios fasadas apleistas siaubingai...

[Almis]

Šventorius, kryžiai etc...

[Almis]

2012 07 20
Pašvitinio (Pakruojo r.) Švč. Trejybės bažnyčia

1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai.

Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios nuo seno buvo altarija, vėliau įsteigta antra. XIX a. viduryje veikė parapinė prieglauda. Po 1902 m. pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą pastatyta mūrinė klebonija.

Pašvitinyje 1928–1934 m. gyveno ir mirė kunigas Juozas Dabužis-Dabužinskas (1878–1934), visuomenininkas ir spaudos darbuotojas, 1919 m. Paryžiaus Taikos konferencijos Lietuvos delegatas. 1952–1988 m. klebonavo Boleslovas Stasuitis (1909–1988; palaidotas Šiaulėnų kapinėse).

Bažnyčia mūrinė, neorenesansinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su apside. Šventoriaus tvora mūrinė, su stulpiniais vartais. Jame stovi mūrinė koplyčia.

(iš Vikipedijos)

Dar skaičiau, kad Pašvitinyje 1904 Antanas Smetona susituokė su Sofija Chodakauskaite.

Foto lietuje...

[Zorro]

[†] Pakruojo r. bažnyčios

Pakruojo rajone yra 10 katalikų bažnyčių.



Žemėlapio pagrindas iš www.akis.mii.lt

1. PAKRUOJIS. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Pastatyta 1887 m. Istoristinė.
Mūrinė. Dvibokštė.

2. Klovainiai. Švč. Trejybės bažnyčia
Pastatyta 1854 m. Liaudies achitektūros.
Medinė. Vienabokštė.

3. Lauksodis. Šv. Aloyzo bažnyčia
Pastatyta 1751 m.
Medinė. Bebokštė.

4. Linkuva. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Pastatyta 1593 m. Renesansinė.
Mūrinė. Dvibokštė.

5. Lygumai. Švč. Trejybės bažnyčia
Pastatyta 1914 m. Neogotikinė.
Mūrinė. Vienabokštė.

6. Pamūšys. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Pastatyta 1621 m. Neoromaninė
Mūrinė.

7. Pašvitinys. Švč. Trejybės bažnyčia
Pastatyta 1852 m. Neorenesansinė.
Mūrinė. Dvibokštė.

8. Rozalimas. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Pastatyta 1794 m. Liaudies achitektūros.
Medinė. Dvibokštė.

9. Stačiūnai. Šv. Lauryno bažnyčia
Pastatyta 1811 m. Liaudies achitektūros.
Medinė. Vienabokštė.

10. Žeimelis. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Pastatyta 1826 m. Klasicistinė.
Mūrinė. Vienabokštė.

Visos bažnyčios priskirtos Šiaulių vyskupijos Pakruojo dekanatui. http://siauliai.lcn.lt/dekanatai/d_pakruojis.html
Iki 1997 metų priklausė Panevėžio vyskupijai.

[Almis]

2011 07 09
Žeimelio (Pakruojo r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Iš Vikipedijos:
Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę, 1826 m. pastatė akmenų mūro bažnyčią. Kunigas Jurgis Juškevičius 1863 m. valdžios apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 11 mėn. kalintas Telšių kalėjime. Žeimelio savininkas Livenas 1877 m. prašė įsteigti parapiją. Jis įsipareigojo dovanoti mūrinį namą klebonijai, 30 dešimtinių žemės ir kasmet mokėti po 100 rb būsimam klebonui. Valdžia sutiko, bet pareikalavo panaikinti Lauksodžio filiją ir Kriukų parapiją. Vyskupui nesutikus su tokiomis sąlygomis, Žeimelio parapija neįsteigta. Per Pirmąjį pasaulinį karą išvežti du varpai. Bažnyčią 1928 m. konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas.

Bažnyčia turi klasicizmo bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su pusapskrite apside. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

[Almis]

[Almis]

2011 07 09
Lauksodžio (Pakruojo r.) Šv. Aloyzo bažnyčia

Iš Vikipedijos:
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji 1852 m. gerokai remontuota. Lauksodžio savininkai Vereščinskiai bažnyčiai dovanojo 18 dešimtinių žemės. Bažnyčia atnaujinta XIX a. pabaigoje. 1935 m. įkurta parapija.

Bažnyčia didelė, 2 aukštų, stačiakampio plano, su šoniniais priestatais, bebokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis. Šventoriuje stovi varpinė. Jos apačia akmenų mūro, viršus – medinis.

[Almis]

[Almis]

Dar keletas Pakruojo r. bažnyčių.
2011 07 09

Pamūšio (Pakruojo r.) Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Iš Vikipedijos:
Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai. 1706 m. liepos 18 d. Klovainių katalikai, grįždami su procesija iš Linkuvos, su kunigu Laurynu Gudavičiumi nusiaubė Pamūšio evangelikų reformatų bažnyčią, apiplėšė tos tikybos valstiečius. Iki 1763 m. evangelikų reformatų parapija sunyko, bažnyčia apleista. Dar 1902 m. Klovainių klebonas siūlė suremontuoti nenaudojamą bažnyčią, bet vyskupas į šį pasiūlymą neatsakė.

1905 m. bažnyčia paversta sandėliu. Klovainių klebono Jurgio Stakausko rūpesčiu suremontuota bažnyčia 1924 m. lapkričio 16 d. pašventinta. 1929 m., parceliuojant Lašmenpamūšio dvarą ji gavo 7,9 ha žemės. 1933 m. įkurta parapija. Jos reikalais rūpintis paskirtas Linkuvos vikaras Jurgis Danys (1898–1977). Vyskupui Kazimierui Paltarokui (kilusiam iš šių apylinkių) remiant, bažnyčia toliau remontuota, pradėti statyti kiti trobesiai. Pagal inžinieriaus Romano Steikūno projektą bažnyčia 1935 m. perstatyta, 1939 m. perdengtas stogas, įdėtos naujos grindys.

1939 m. įrengtos naujos kapinės, 1940 m. Lašmens krante – Lurdas. 1981 m. rugpjūčio 8 d. piktadariai mirtinai sužalojo kleboną Leoną Mažeiką (1918–1981).

[Almis]

Rozalimo (Pakruojo r.) kapinių koplyčia

2010 10 31









Vyko mirusių pagerbimas, nenorėjau daug landžioti...

[Almis]

Lygumų (Pakruojo r.) kapinių koplyčia

2010 10 31















Bažnyčia nuo kapinių

[Almis]

[Almis]

Lygumų (Pakruojo r.) Švč. Trejybės bažnyčia

Iš Vikipedijos:
Apie 1426 m. Lygumų dvare pastatyta koplyčia. Dvaras 1436 m. išlaikė nuolatinį kunigą. Dvarininkas Liucijus Viekavičius 1524–1526 m. Kruojos pakrantėje pastatė bažnyčią. Jos išlaikymui paskyrė Šantauskų palivarką, žemės ir smuklę. Bažnyčią XVI a. antrojoje pusėje - 1630 m. buvo pasisavinę evangelikai reformatai. XVII a. įkurta altarija. Jai 1760 m. kunigas S. Bukauskas dovanojo 2,5 dešimtinės pievų. Klebonas Kristupas Volfas su parapijiečiais 1790 m. pastatė naują medinę bažnyčią. XIX a. (iki 1864 m.) veikė parapinė mokykla.

1832 m. bažnyčiai priklausė Lygumų miestelis ir Ruslelių kaimas. Rusijos valdžia 1842 m. parapijai paliko 33 dešimtines žemės. Klebonas J. Beniusevičius nupirko 6 valakus ganyklų ir dovanojo parapijai. Klebono Juozapo Korsako rūpesčiu architektas Nikolajus Andrejevas 1902 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią (sąmatinė vertė 49 000 rublių).

1905 m. projektas patvirtintas, leista statyti. Klebono Jurgio Rupkos iniciatyva ir parapijiečių lėšomis dabartinė mūrinė bažnyčia 1908–1914 m. pastatyta. Ją 1915 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebonas P. Svilas 1936 m. išpuošė bažnyčios vidų. Įsigyti 3 varpai (kainavo 30 000 litų).

Vietinių gyventojų pasakojimuose minima, kad statant bažnyčią 1908-1914 visi miestelėnai statyboms kaupė naminių paukščių kiaušinių lukštus. Lukštai - kalcio ir kreidos šaltinis, skirti įmaišyti į tuometinį jungiamąjį mišinį. Cemento tada dar nebuvo, arba neturėjo.

Nuo manęs:
Bažnyčia gana masyvi, teko fotografuot dalimis

2010 10 31

[Almis]

Pastebėjimas: dauguma bažnyčių apie 18 val atveria duris vakarinėms mišios, tad galima ir vidų pamatyt. Bet kaip atsidurt prie jų, kad būtų apie 18 val.?

[Almis]

2009 06 25
Rozalimo (Pakruojo r.) Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

[Almis]

2009 06 25
Klovainių (Pakruojo r.) Švč. Trejybės bažnyčia



















Kažkokia šventė vyko...