Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] Kauno pramonės paveldas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Taut.
    replied
    Jėtau, nejaugi leis Kančui sudirbti ir šiuos statinius.Baisu.

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Nuo metalo ir alkoholio siūlau pereiti prie..... pieno
    Taigi, žymiausias tarpukario Lietuvos fabrikas – Pienocentras. Šiandien visas gamybinis fabriko kompleksas ištuštėjęs (ir laukiantis konversijos...)

    Goolfiečio foto iš viršaus:



    Forumo foto

    Pirmasis komplekse buvo pastatatytas šaldytuvo pastatas (1934 m. arch. Bronius Elsbergas) ir skirtas žuvų (buvo žuvų baseinas), kiaušinių ir obuolių sandėliavimui.





    Šalia - kiaušinių sandėlio pastatas, su trijų stogų motyvu (arch. A. Rozenbliumas, J. Kovalskis-Kova)





    Iš kiemo pusės:



    Komplekso architektūrinį vientisumą išlaikė ir V. Landsbergis-Žemkalnis, 1936 m. suprojektavęs pagrindinį pastatą – centrinę pieninę.









    Pienocentro kompleksui dar priklausė 1939 m. statytas vaisių sulčių fabriko gelžbetonis pastatas, jau daug metų stovintis visiškai apleistas.



    Na, ir žinoma -> Pienocentro administracinis pastatas Laisvės al.



    Beje, Kančas yra naują Pienocentro konversijos projektą padaręs, gal kas turit vizualizacijų?

    Komentuoti:


  • wanderer
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Netoli Volfo-Engelmano alaus daryklos ir Sanito fabriko, trikampiame sklype tarp Bažnyčios, Šiaulių ir Vytauto g., iš esmės, dabartinėje Kauno autobusų stoties teritorijoje 1862 m. atsirado pirmasis metalo fabrikas „Minerva“.
    Iš buvusio Minervos metalo fabriko komplekso išliko dviaukštis, netinkuotų plytų, kontoros pastatas, kuriame jau nuo 1934 m. veikia Kauno autobusų stotis. Beje, tai seniausia autobusų stotis Lietuvoje.



    Štai ir tarpmiestinis/priemiestinis Kauno autobusas:



    1944 m. Vytauto pr. Maždaug čia buvo „Minervos“ metalo fabriko sklypo galas. Ten tolumoje matosi funkcionalistinių formų, tarpukariu statyto, fabriko savininko Mykolo Rekošo gyvenamasis namas.

    http://i145.photobucket.com/albums/r...iska/2_1-1.jpg

    Taip pat teritorijoje liko keletas dirbtuvių korpusų, gubernijos laikotarpio „plytų“ stiliaus namų:

    http://i145.photobucket.com/albums/r...DSCF2102-1.jpg

    http://i145.photobucket.com/albums/r...DSCF2098-1.jpg

    http://i145.photobucket.com/albums/r...DSCF2100-1.jpg

    "Minerva" buvo tikrai kietas metalo fabrikas, turėjo net garo mašiną
    http://i145.photobucket.com/albums/r...garomasina.jpg

    http://i145.photobucket.com/albums/r...DSCF2101-1.jpg

    http://i145.photobucket.com/albums/r...DSCF2099-1.jpg

    Na, manau pirmai pradžiai užteks, vėliau įdėsiu daugiau...
    "1934 m. veikia Kauno autobusų stotis",ne nuo 1934m.,o nuo 1936m.
    Paskutinis taisė Romas; 2008.01.27, 17:01. Priežastis: Citata tik su minimumu nuotraukų

    Komentuoti:


  • TKO
    replied
    D'Ark -- super duper fantastiskas reportazas. Labai aciu!!!

    Komentuoti:


  • vytauc
    replied
    Visad buvo įdomu kas tai per pastatas. Dabar žinosiu - ačiū.

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Ačiū

    dar apie alų... Dar vienas didelis alaus bravoras, priklausęs žydams (tam pačiam Bliumentaliui?) XX pr. buvo Vilijampolėje. Dabar jis stovi uždarytas Radvilų dvaro g. 2. , čia tas raudonas, „plytų“ stiliaus.




    Giedra70 foto
    Paskutinis taisė d'Ark; 2008.04.05, 16:26.

    Komentuoti:


  • Nedas
    replied
    Nuostabu, labai malonu visa tai matyti.. Puiki iniciatyva

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Dalis Tilmansų f-ko pastatų (vėliau „Pergalė“) stovėjo Malaja gospitalnaja (dab. Kaunakiemio) gatvėje, tik priešingoje pusėje, nei Volfo-Engelmano alaus darykla. Įdedu pastarosios 1891 metų sklypo planą:

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Bet ten taip lėtai viskas... pravažiuodama šį trečiadienį mačiau darbininką ant tų pastolių, kažką darė fasadui...

    Ačiū už foto
    Paskutinis taisė d'Ark; 2008.01.25, 13:37.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    "Kauno alus" vilios ir turistus http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8866595 Kada bus įgyvendinta ši idėja? Jau du metai praėjo...
    Rekonstrukciją jau pradėjo. Ir tavo darytose nuotraukose jau matosi pastoliai ant vieno pastato.

    Beje, labai įdomus pastatas yra šalia esantis namas, buvęs alaus daryklos darbuotojų bendrabutis.



    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    jRamke, nuotrauka su alaus daryklos pastatais 4 deš., ar ne jų vietoje pastatytas stalininis "Pergalės" administracinis pastatas?

    Beje, ačiū visiems už pataisymus na, su istoriniais faktais man gana sudėtinga, nes šiaip jau mano sritis architektūra, todėl jei matot mano klaidas taisykit o kadangi aš matau Jūsų susidomėjimą šia tema, tai tęsiu toliau.

    Taigi, Kaune buvo tikrai neblogai išvystyta alkoholio pramonė (kas lietuviams svarbiausia )
    1906 m. pastatyta „Stumbro“ gamykla (tuo metu vadinosi Kazionyj Nr.1 vinyj očistnyj sklad). XX a. pradžioje Stumbras buvo viena moderniausių degtinės bendrovių visoje Rusijos imperijoje.

    1915–1918 m. pagrindiniame korpuse vokiečiai sugalvojo pasidaryti pirtį... ir pasidarė...



    „Stumbro“ gamykla šiandien:



    Išlikusi autentika:









    Graži S_P foto:



    1866 m. pastatyta dar viena alaus darykla; Bliumentalio arba kitaip Ragučio alaus bravoro kompleksas (Savanorių 7-9, dab. AB Kauno alus)







    "Kauno alus" vilios ir turistus http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8866595 Kada bus įgyvendinta ši idėja? Jau du metai praėjo...

    Apskritai, tai niekada anksčiau nepagalvojau, kad galėčiau taip susidomėti kažkokiais fabrikais. Bet kuo toliau, tuo labiau jie man patinka. Dabar svajoju apie loftą, įrengtą skandinavišku-japonišku stiliumi, kokiam XX a. pr. fabrike, miesto centre

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Na, šiandien tai - AB "Ragutis".

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Grįžtant prie „Volfo I.B. ir Engelmano“ alaus bei vaisvandenių daryklos temos, reiktų pasakyti, kad įmonės savininkams priklausė 2,3 ha sklypas. Prie jo dar ribojosi Isero Bero Volfo sūnaus Grigorijaus sklypas. Jame stovėjo dviaukštis mūrinis namas, fasadu atgręžtas į į anuometinį Michailo (dab. Vytauto pr. 3 vieta) prospektą.


    Pirmame jo aukšte veikė parduotuvėlės, o antrame – viešbutis „Šveicarija“.
    Kolegė forumietė d‘Ark minėjo, jog pastatas statytas 1930 m., tačiau greičiausiai suklydo, galvodama apie kampinį (Vytauto g. 1 ir Čiurlionio g. kampas) pastatą. Čia tikrai 1930 metais, pagal inž. J.Segalausko projektą buvo pastatytas nuosaikaus modernizmo formų trijų aukštų namas. Gi, Vytauto pr. 3 maždaug tuo pat metu buvo užstatytas trečias aukštas. Viduje iki neseno laiko dar buvo išlikę seni mediniai laiptai ir vestibiulio lubų dekoras. Kas čia yra šiandien, jau visi žinome.

    Pridedu dar porą fotkių:
    „Volfo – Engelmano“ alaus darykla XXa. 4 dešimtmety (manau iš Čiurlionio g. pusės):


    Sklypo dalyje, ties Kaunakiemio ir Čiurlionio gatvių kampu, buvo sodas. Prie jo buvo pastatytas namas darbininkams:


    Įdomu dar ir tai, jog įmonė pavadinimą išsaugojo net nacionalizavus ją sovietams 1940 metais. 1941 m. – ji buvo pervadinta į „Raudonąją pašvaistę“, o atėjus naciams – turėjo vardą „Perkūnas“.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Truputį pažaidžiau - sukergiau 1935m. planą su naujesniu (tikslumas aišku nekoks).
    Gerai matosi kaip sumenko Nemuno vaga pastačius HESą ir nutiesus Pergalės krantinę (K.Mindaugo pr.):


    Privalumas - dabar saloje tilps arena

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Taip, Linai. Ta pati vieta.

    Komentuoti:


  • Linas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Nuotraukoje atrodo Gedimino g.

    Karmelitų g. išnyko dar gerokai iki Akropolio, prie tarybų valdžios. Bent jau "mano laikais" tos gatvės nebebuvo.
    Karmelitų gatvė, atrodo, matosi į dešinę toks įlinkimas. Kažkuriuo metu sovietmečiu 8-9 dešimtmečiais ji funkcionavo, nes atminty išlikęs ta gatvele buksiruojamo troleibuso vaizdas.

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Nuotraukoje atrodo Gedimino g.

    Karmelitų g. išnyko dar gerokai iki Akropolio, prie tarybų valdžios. Bent jau "mano laikais" tos gatvės nebebuvo.
    Karmelitų gatvė 8-to dešimtmečio pradžioje buvo perkirsta gremėzdišku, berods "Kauno audinių, statiniu. Maždaug iki to meto, joje vyko intensyvus eismas.

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Neblogai padirbėjai, d'Ark. Gera pamaina auga. Tik nenuleisk rankų.

    Keletas patikslinimų:
    Elektrinės vieta Vienybės aikštėje – ne dabartinio BLC vietoje. Čia buvo Daukanto g-vės tęsinys, ir su Putvinskio gatve sudarė „T“ formos sankryžą. Įdedu 1935m. Kauno plano dalį, bei Daukanto g. vaizdelį link Putvinskio g.




    O čia elektrinės darbuotojų namas, stovėjęs Daukanto ir Putvinskio gatvių kampe (nugriautas apie 1968-1970 m. metus)




    Dėl nuotraukos:



    Tai čia Gedimino gatvė, o dešinėje – įstrižai įsilieja Karmelitų gatvė (šalia vienaukščiai pastatėliai ir gabaliukas Tilmanso fabriko pastato). Dabartinė „Akropolio“ Karmelitų alėja ir yra buvusi Karmelitų gatvė.

    Dar kartą ačiū Tau už triūsą.
    Paskutinis taisė jRamke; 2008.01.25, 11:41. Priežastis: pamazinau plano kopija

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    XX a. pr., dar buvo Karmelitų gatvelė...



    Dabar jau užstatyta...
    Nuotraukoje atrodo Gedimino g.

    Karmelitų g. išnyko dar gerokai iki Akropolio, prie tarybų valdžios. Bent jau "mano laikais" tos gatvės nebebuvo.

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    1867 m. šalia Karmelitų bžn. Buvo pastatytas Dovydo Šerševskio vinių fabrikas, kurį greitai išpirko Tilmansai. Tarpukariu čia įsikūrė AB Kauno audiniai. 1939 m. tuomet madingu funkcionalistiniu stiliumi buvo rekonstruoti du fasadai iš Griunvaldo g. pusės.


    Romo foto

    Visa kita liko istoristinio stiliaus:


    eNjoy foto


    Liuto foto

    Tilmansų fabriko kontora įvairiais laikotarpiais:

    1916 m.



    1987 m.



    2007 m.


    Romo foto

    1898 m. Tilmansų geležies apdirbimo fabrike pradėjo veikti ir pirmoji Lietuvoje pramoninė elektrinė, bet ji apšvietė tik patį fabriką. Pirmoji miesto elektros stotis buvo pastatyta XX a. pr. Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus (neišliko).

    ~1930 m.





    1944 m. vokiečiai ją susprogdino...



    Sovietmečiu jo vietoje pastatytas Miestprojekto pastatas:



    O dabar čia, kaip žinot, BLC:

    Komentuoti:

Working...
X