Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] Kauno pramonės paveldas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • fui
    replied
    Parašė Mazgelis Rodyti pranešimą
    gal galite kas tiksliai padeti rodykle naujam plane is kur cia fotografuota? Tie sublokuoti 4 pastatai isliko?
    Atvaizdas

    foto is http://datos.kvb.lt/index.php?option...rija&Itemid=73
    Fotografuota is radijo bokstu Zaliajame kalne. A.Sulcas yra isleides 7 foto atviruciu serija. Is kuriu reciausia su vaizdu i Zaliakalni

    Komentuoti:


  • Mazgelis
    replied
    Dėkui. Pergreit apsidžiaugiau..maniau depo teritoriją regiu...

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Taip, Girstupio g. stovi.

    Komentuoti:


  • Mazgelis
    replied
    gal galite kas tiksliai padeti rodykle naujam plane is kur cia fotografuota? Tie sublokuoti 4 pastatai isliko?

    foto is http://datos.kvb.lt/index.php?option...rija&Itemid=73

    Komentuoti:


  • Nedas
    replied
    Sveiki, Kauno mylėtojai ir draugai!

    Gal turite intriguojančios informacijos apie "Lituanicos" batų fabriką Kaune. Itin aktuali istorija, kiti įdomus faktai - perversmai, vystymasis; sekmes ir nesekmes; nuotraukos ir kita idomi info.

    Ačiū!

    Komentuoti:


  • Neformalas
    replied
    Myliu Kauna

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    na, negalima visko gailėti... jei tai trukdo miestui tapti gražesniam - reikia griauti...

    aha, tos priekinės sienos fragmentą dar galėjo panaudoti Kancas...

    dar yra ir uzsakovai...

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    na, negalima visko gailėti... jei tai trukdo miestui tapti gražesniam - reikia griauti...

    aha, tos priekinės sienos fragmentą dar galėjo panaudoti Kancas...

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Prieš kurį laiką būčiau pritaręs d'Ark nuomonei, bet pats pamatęs koks "paveldas" ten likęs, greit pakeičiau nuomonę. "Paramos" kepyklą reikėjo konservuot 1960-aisiais, o ne tada, kai nieko nebuvo likę. Na, gal pagr.pastato lauko sieną ar kaminą...

    Man irgi gaila...

    Komentuoti:


  • vaidaslt
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Grįžtu su pram. objektu, kurio tuoj tuoj nebebus… Tarpukario Lietuvos pasididžiavimas - didžiausia ir moderniausia to meto duonos kepykla. Iš tiesų, tai pastatas, kuriame aš dar ne taip seniai fantazavau įsitaisyti loftą su vaizdu į beveik nematomą Nemuną,
    Tokiu loftu palei KM link Birstono gatves dar l. daug

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Sveiki, rodos, nebuvau forume kokį pusšimtį metų..

    Grįžtu su pram. objektu, kurio tuoj tuoj nebebus… Tarpukario Lietuvos pasididžiavimas - didžiausia ir moderniausia to meto duonos kepykla. Iš tiesų, tai pastatas, kuriame aš dar ne taip seniai fantazavau įsitaisyti loftą su vaizdu į beveik nematomą Nemuną, ne-viešbutį, „pramogų sostinę“, neegzistuojančią areną ir svarbiausia – į degalinę Šiomis dienomis viskas atrodo maždaug šitaip:









    Užpakalis dar sveikas...



    Griaunama 1930 m. statyta centrinė duonos kepykla, kurioje kadaise buvo moderniausios elektrinės konvejerinės krosnys ir visiškai automatizuota gamyba. Fabriko pastatas taip pat liudijo architektūrinį lūžį, kai pramonės pastatuose galutinai įsitvirtino modernistinis stilius...

    Vaizdai baisoki, bet...





    little future...



    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Parašė jRamke Rodyti pranešimą
    Manau kad informaciją, susijusią su Kauno valstybiniu radiofonu, reiktų perkelti į temą "Smetoninis" Kaunas.
    perkėliau.

    Komentuoti:


  • jRamke
    replied
    Manau kad informaciją, susijusią su Kauno valstybiniu radiofonu, reiktų perkelti į temą "Smetoninis" Kaunas.

    Komentuoti:


  • tricky_kid
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Taip, tiesa, fabriko nebebus... o kas jį dar spės nufotografuoti, tai turės istorines nuotraukas Kad ten nebėra vertingų pram. pastatų sunku patikėti... O pvz. negi jo niekas nenori rekonstruoti ir įrengti kokius loftus ar pan., taigi dabar jie madingi... tai ir šimtametis fabrikas neišnyktu nuo žemės paviršiaus. Na, gal truputį freaky gyventi degtukų fabrike, bet nestandartas visuomet yra įdomu... Užsienyje žmonės net iš fermų sugeba vilas pasistatyti, o čia tik griaut ir dėžes statyt sugebėjimų netrūksta... chi
    Tai kad "lietuviškam" verslu neapsimoka ... ir šiaip kita pas juos vertybių skalė.

    Realiai tai jiems nugriauti tiek pat išeina kiek ir kainuotų pritaikyti pramoninę arch gyvenamąjai paskičiai. Komunikacijų tiek pat išvedžioti, bet išplanavimo keitimas ir šiaip ilgiau darbai užtrunka, tai geriau nugriauti velniop ir baigta. Nors kiek teko lankytis ... ypač tarybiniuose sandėliuose ir gamyklose, tai konstrukcijos itin tvirtos pasirodė (matyt šaltojo karo padariniai).

    Tik kad va eilinis lietuvis nelabai kelsis į tokį gyventi .. labiau jiems mat patinka 2,40 lubos, "nauja statyba" - seni kombiblokai naujai arba medinės trobaitės šlaitiniu stogu. Kokia paklausa, tokia ir pasiūla, nors ta pasiūla galėtų formuoti ir pasiūla, jei ji nerodo tokio noro.

    Dings ir niekas net nepastebės.

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Taip, tiesa, fabriko nebebus... o kas jį dar spės nufotografuoti, tai turės istorines nuotraukas Kad ten nebėra vertingų pram. pastatų sunku patikėti... O pvz. negi jo niekas nenori rekonstruoti ir įrengti kokius loftus ar pan., taigi dabar jie madingi... tai ir šimtametis fabrikas neišnyktu nuo žemės paviršiaus. Na, gal truputį freaky gyventi degtukų fabrike, bet nestandartas visuomet yra įdomu... Užsienyje žmonės net iš fermų sugeba vilas pasistatyti, o čia tik griaut ir dėžes statyt sugebėjimų netrūksta... chi

    Komentuoti:


  • tricky_kid
    replied
    Užskaičiau Statybų pilote, kad netrukus nuo žemės paviršiaus išnyks "Liepsnos" degtukų fabrikas Raudondvario pl. ir jį pakeis gyvenamųjų namų kvartalas ... Parašyta, kad fabrikas ten įkurtas 1924, ir vienintelis pastatas, kurį reikalauja išaugoti KPD anuometinio savininko švedo namelis (įdėta jo miniatiūrinė foto - geras). Tai kilo klausimas ar dar yra kokių vertingų pramoninių pastatų ten ?

    Gal kas net susigundys atlikti fotofiksaciją ar pasidalinti kokiais turimais vaizdais ?
    Dėkui
    Paskutinis taisė tricky_kid; 2008.03.07, 13:26. Priežastis: fotofiksacija, ne fiksažas

    Komentuoti:


  • fui
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Taigi tu esi tikras fui. komentaras čia visai ne į temą. Ne visi matė ir ne visi žino. O nemačiusiems pamatyti seniausiomis tituluojamas foto, manau, yra įdomu... =P
    Miela, Zana, nieko nenorejau izeisti tik norejau parasyti kad nebutina belstis i Siaulius kad suzonoti Kauno istorija uztektu skaityti miesto laikrascius ir dazniau zvilgteleti per langa
    o jei jau but geru tai galite kreiptis i parodos organizatoriu Dainiu Juneviciu jis Jums pranes kur vyks sekanti....
    Paskutinis taisė 99; 2008.02.18, 22:20.

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Parašė fui Rodyti pranešimą
    Taigi pries puse metu sita pati paroda veike bibliotekoje Radastu g., nereikejo praziopsoti
    Taigi tu esi tikras fui. komentaras čia visai ne į temą. Ne visi matė ir ne visi žino. O nemačiusiems pamatyti seniausiomis tituluojamas foto, manau, yra įdomu... =P
    Paskutinis taisė 99; 2008.02.18, 22:20.

    Komentuoti:


  • x21
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Man idomu kodel viena tilto sekcija yra aukstesne? Ar ji statyta veliau/anksciau? Ar siaip koks inzinierinis sprendimas?

    Komentuoti:


  • wanderer
    replied
    Parašė fui Rodyti pranešimą
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Nuo vasario 14 d. Šiauliuose, fotografijos muziejuje, atidaryta tokia paroda „Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose“. Ten eksponuojamos seniausios žinomos nuotraukos su Lietuvos vaizdais.
    Anton Rohrbach Europos fotografijos istorijoje žinomas kaip tiltų panoramų fotografas ir Kaunui labai nuskilo, kad jis čia pafotografavo, nes dabar galime matyti kaip realiai atrodė miestas XIX a. vidury. Vėlesnės foto su Kaunu padarytos jau 19 amžiaus pabaigoje, Zatorskio ir kitų.

    Taigi pries puse metu sita pati paroda veike bibliotekoje Radastu g., nereikejo praziopsoti
    ......Pagrindinė priežastis, kodėl austrų fotografas Antonas Rohrbachas atsidūrė Kaune – prancūzų „Ernest Gouin et Cie“ firmos Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijoje statyti geležiniai tiltai. Rohrbachas šios firmos buvo samdomas fotografuoti tiltų statybą. Metalinių tiltų dalys pagamintos Ernesto Gouino bendrovėje, atplukdytos jūra ir Nemunu į Kauną 1859 m. navigacijos metu7. Tiltų ruošinius plukdant jūra Baltijoje nuskendo keli laivai, ir tai sutrukdė 1859 m. pradėti Kauno tilto statybą. Prancūzų rangovai Kaune, Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje. 1860 m. navigacija leido Gouino bendrovei atsigabenti trūkstamus metalo ruošinius Kauno ir Kauno–Lentvario atkarpos tiltams. Kauno tilto taurų vamzdžių gramzdinimas prasidėjo 1860 m., užpildymas betonu baigtas 1861 m. Tilto santvaros buvo surenkamos ant kranto, vėliau specialiais hidrauliniais mechanizmais užstumiamos ant taurų. 1861 m. lapkričio 21 d. sumontuota paskutinė santvara. Pirmasis garvežys tiltu pervažiavo 1862 m. vasario 21-ąją. 1862 m. pastatytas tiltas buvo sugriautas per abu karus. Rusai traukdamiesi nuo vokiečių 1915 m. rugpjūčio 17–18 naktį susprogdino dvi vidurines tilto santvaras. Vokiečiai baigė jį atstatyti 1916 m. balandžio mėnesį. Tiltas dar du kartus sugriautas ir atstatytas per Antrąjį pasaulinį karą: pirmą kartą 1941 m. birželio 24 d. jį sprogdino besitraukianti rusų kariuomenė, 1944 m. rugpjūčio mėnesį – vokiečiai. Dabartinę išvaizdą tiltas įgavo 1945–1948 m., atstatytas rusų kariuomenės inžinerinio dalinio8. Šis Žaliuoju vadinamas tiltas tebėra vienas didžiausių Lietuvos tiltų. 1996 m. jis buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą numeriu S194 su 1945 m. statybos data. Kai kurie kiekvieną kartą atstatant tiltą naudoti senieji elementai ir atramos mena pirmuosius tilto statybos metus.
    Juo įdomesnės nuotraukos, rodančios būsimosios kultūros vertybės statybą. Rohrbacho darytose Kauno geležinkelio tilto nuotraukose vaizduojami keli statybos etapai. Pirma tilto statybos nuotrauka – Rohrbachui būdinga plati panoraminė dviejų dalių nuotrauka, fotografuota iš Žemosios Fredos. Nuo kairiojo Nemuno kranto 1861 m. rugpjūtį darytoje nuotraukoje matyti dar statomi taurai, tolumoje galima įžiūrėti dešiniojo kranto priemiesčių statinius. Kitoje fotografo užfiksuotoje akimirkoje atsispindi geležinkelio tunelio rausimo darbai. Antonas Rohrbachas į pasaulio fotografijos istoriją įėjo kaip įspūdingų tiltų panoramų autorius. Turime būti jam dėkingi už tai, kad atvykęs fotografuoti tiltų rado laiko įamžinti aplankytas vietoves ir sukūrė seniausias Kauno nuotraukas.
    Paskutinis taisė 99; 2008.02.18, 22:18.

    Komentuoti:

Working...
X