Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] Kauno pramonės paveldas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • d'Ark
    replied
    Antrasis Kauno metalo fabrikas įsikūrė 1967 m. – tai, žinoma, legendinis brolių Tilmansų fabrikas, kuris tuo metu buvo didžiausiais tokio profilio fabrikas Lietuvoje.
    1915-1918 m. Tilmansų fabrikas (dabar Griunvaldo g. 3/5. Pastato dalis iki šių dienų neišlikusi)



    Buvusi Tilmansų fabrikų teritorija šiandien, stipriai apgadinta sovietiniais priestatais ir apleista (dab. „Pergalės koncernas“)









    Unikalios tipologijos statinys – fabriko darbininkų klubas. Foto 1987 m.



    Dabar:







    XX a. pr., dar buvo Karmelitų gatvelė...



    Dabar jau užstatyta...

    Paskutinis taisė d'Ark; 2008.01.24, 23:35.

    Komentuoti:


  • sirrolaz
    replied
    Užtai saulė pas mus anksčiau pateka

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Dėl baroko sutinku, dar sutikčiau dėl secesijos, nes gana anksti spėjo ateiti, bet visa kita juk vėlavo. Pvz. gotika vos ne 200 metų vėlavo, dvarų kultūra vėlavo, postmodernizmas LT architektūroje beveik neišsivystė ir t.t. o ir dabar visokie reiškiniai vėluoja. Net batų mada, ir ta pusmečiu atsilieka nuo Londono

    Komentuoti:


  • PhantomLord
    replied
    Parašė d'Ark Rodyti pranešimą
    Nes reiškinių vėlavimas apskritai yra skiriamasis Lietuvos ir LDK bruožas , bet ši tema ne apie tai...
    Offtopic: nereikia musu taip nuvertinti, juk barokas pas mus atejo beveik neveluodamas, o pirmoji opera, pastatyta Valdovu rumuose, jei neklystu buvo pastatyta nepraejus nei 10 metu (jei gerai prisimenu) nuo pirmosios operos Europoje, kas tais laikais tikrai nebuvo daug

    Komentuoti:


  • Elektrikas
    replied
    Ačiū, įdomus komentarai po nuotraukom, nors kaunietis bet tiek tikrai nežinojau

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Netoli Volfo-Engelmano alaus daryklos ir Sanito fabriko, trikampiame sklype tarp Bažnyčios, Šiaulių ir Vytauto g., iš esmės, dabartinėje Kauno autobusų stoties teritorijoje 1862 m. atsirado pirmasis metalo fabrikas „Minerva“.
    Iš buvusio Minervos metalo fabriko komplekso išliko dviaukštis, netinkuotų plytų, kontoros pastatas, kuriame jau nuo 1934 m. veikia Kauno autobusų stotis. Beje, tai seniausia autobusų stotis Lietuvoje.



    Štai ir tarpmiestinis/priemiestinis Kauno autobusas:



    1944 m. Vytauto pr. Maždaug čia buvo „Minervos“ metalo fabriko sklypo galas. Ten tolumoje matosi funkcionalistinių formų, tarpukariu statyto, fabriko savininko Mykolo Rekošo gyvenamasis namas.



    Taip pat teritorijoje liko keletas dirbtuvių korpusų, gubernijos laikotarpio „plytų“ stiliaus namų:







    "Minerva" buvo tikrai kietas metalo fabrikas, turėjo net garo mašiną







    Na, manau pirmai pradžiai užteks, vėliau įdėsiu daugiau...

    Komentuoti:


  • d'Ark
    replied
    Dabartinio namo Vytauto g. 3 vietoje nuo 1930 m. stovėjo Volfo-Engelamano alaus daryklos savininko pramoninko Volfo gyvenamasis namas. 1967 m. šio namo vietoje pastatytas tipinės tarybinės pramoninės architektūros ampulių cechas, priklausęs Chemijos farmacijos fabrikui AB Sanitas.


    Liuto foto


    Kaip jau visi žinote ampulių cechas po Kančo konversijos atrodo taip:





    Užpakalis



    Sanito fabrikas buvo įsteigtas dar tarpukariu. Keletas Kauno žydų įkūrė chemijos-farmacijos laboratoriją “Sanitas”, kurioje buvo gaminama kosmetikos produkcija.
    1930 m. „Sanitas“ gamino 100 pavadinimų patentuotus vaistus: ampules, granules, žvakutes, tirpalus bei miltelius.

    Tarpukario dakatariūkščiai ar vaistininkai



    Vaizdai, kuriuos galima pamatyti lendant gilyn į buvusio Sanito sklypą :







    Komentuoti:


  • d'Ark
    pradėjo temą [KAU] Kauno pramonės paveldas

    [KAU] Kauno pramonės paveldas

    Taigi, dviejų forumo narių sukelta "mistika" dėl istorinių Kauno fabrikų, paskatino kurti naują temą skirtą Kauno istoriniams fabrikams, gamykloms ir kitiems pramonės/technikos paveldo objektams.

    Pradžiai galima pasakyti, kad stambioji pramonė Lietuvoje pradėjo vystytis tik XIX a. viduryje, be abejonės, vėluodama visu šimtmečiu nuo Vakarų Europos. Nes reiškinių vėlavimas apskritai yra skiriamasis Lietuvos ir LDK bruožas , bet ši tema ne apie tai...

    Taigi, XIX a. viduryje Kaunas patyrė tikrą pramonės perversmą. Pirmasis pramonės rajonas – Karmelitai (šiandien nebeegzistuojantis), įsikūrė dabartinėje Kauno miesto dalyje tarp Vytauto kalno, geležinkelio linijos, Nemuno upės ir A. Mickevičiaus bei Kęstučio gatvių.

    Keletas XX pr. foto su Karmelitų rajono vaizdu.

    1915–1918 m. kai dar nebuvo kauniečių mylimo Akropolio su daugiaukščiais parkingais, nebuvo milžiniško Karaliaus Mindaugo prospekto, net sovietmečio "Pergalės krantinės" gyvenamųjų kvartalų nebuvo... Šimtas metų atgal <--->.





    Fabrikai tolumoje ir Karmelitų prieplauka.



    Dabar:



    XIX a. pab. Karmelitų bažnyčia dar be bokštų.



    Jau su bokštais, o šalia nutiesti ir geležinkelio bėgiai:



    Dabar:



    Pradžią Karmelitų pramonės zonai, 1853 m., davė vokiečių pramoninkų Volfo ir Engelmano alaus darykla (dabar AB Ragučio alaus darykla, Kaunakiemio g. 2).

    XX a. pr.



    Dabar AB Ragutis:





    Paskutinis taisė d'Ark; 2008.04.05, 16:24.
Working...
X