[KLP] Klaipėda sovietmečiu 1945 - 1990 m.

[Briedis]

Teatro aikštėje – automobilių plovykla
https://www.atviraklaipeda.lt/2022/1...iliu-plovykla/

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve šiuo metu saugomi uostamiesčio Vykdomojo komiteto (VK) dokumentai liudija, kad per trejus metus pokario metus automobilių skaičius mieste buvo išaugęs net 85 procentais.

Tad nieko keista, jog penktojo ir šeštojo XX amžiaus dešimtmečio sandūroje Klaipėdos valdžia ėmėsi visaip reguliuoti eismo sąlygas bei pačių automobilių priežiūra, kuri tuo metu, švelniai tariant, buvo nekokia.

Pora nuotraukų, straipsnyje yra daugiau. Antroje nuotraukoje Montės gatvė.

Teatro aikštė 1947-aisiais. Aleksandro Šestakovo (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.


Mažvydo gatvėje (dabar – alėja), kaip ir Lenino (dabar – Lietuvininkų) aikštėje taisyklėmis buvo įtvirtintas vienpusis eismas. Eugenijaus Šiško (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

[Briedis]

Pempininkai ir Naujakiemis: „grynai klaipėdietiški” https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...laipedietiski/
Pempininkai ir Naujakiemis: „grynai klaipėdietiški” II https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...pedietiski-ii/
III ir paskutinė rašinio dalis dar nepaskelbta, turbūt bus rytoj.

„Na, štai pirmasis namas naujame Baltijos rajone jau po stogu. Pirmasis laukuose, kur tik prieš penketą mėnesių atėjo statybininkai, kad amžiams gyvenimą įtvirtintų”, – lygiai prieš 55 metus skelbė „Tarybinė Klaipėda” apie IV numerį gavusio gyvenamojo rajono, kurį sudaro Pempininkų ir Naujakiemio mikrorajonai, statybas.

Šios sukakties proga dar viename ciklo „Urbanistiniai jubiliejai” rašinyje „Atvira Klaipėda” papasakos, kaip gi gimė ir vystėsi šis Taikos, Baltijos prospektų, Šilutės plento ir Debreceno gatvės ribojamas gyvenamasis rajonas, kurį projekto autorius vadino „grynai klaipėdietišku”.


Rajono nominaliosios ribos ir užstatymo schema iš Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio knygos „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990″

Rašiniuose daug labai įdomių ir dar nematytų nuotraukų, kelias jų įkeliu čia, likusias galite peržiūrėti atsidarę nuorodas (rekomenduoju ne tik peržiūrėti, bet ir perskaityti, rašiniai labai įdomūs!)
Beje, klaipėdiečiai, ar ilgai mikrorajonas, esantis arčiau Šilutės plento, buvo vadinamas Naujakiemiu? Nes kiek pamenu, jis visada buvo vadinamas Neringa, nuo tame rajone buvusios Neringos parduotuvės.

Šioje nuotraukoje Pempininkų mikrorajonas. Pirmame plane Debreceno gatvė, kairiau - Taikos prospektas. Tolumoje matoma Taikos ir Baltijos prospektų žiedinė sankryža.

Antano Grinčelaičio (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Pasirodo, pirminiuose planuose buvo 16 aukštų daugiabučių statyba. Deja, planai nesusiklostė, o vietoje jų buvo apsiribota devynaukščiais, tačiau originaliais, suprojektuotais būtent šiam rajonui. Taip pat citatoje atkreipkite dėmesį kokios tuo metu buvo miestų projektavimo mados: gyvenamieji pastatai - toliau nuo pagrindinių gatvių.

Apie vis dar planuotus 16-aukščius 1965-ųjų sausį „Tarybinei Klaipėdai” pasakojo ir Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus viršininkas Gytis Tiškus, pasidalinęs su dienraščiu ir tokio namo vizualizacija.

„<...> Pagrindinai bus statomi penkiaaukščiai gyvenamieji namai. Rajono kontūrams paįvairinti numatoma statyti kiekviename mikrorajone po tris 16 aukštų gyvenamuosius namus. <...> Beje, noriu pažymėti dar vieną įdomia detalę. Iki šiol ir naujuose masyvuose daugiau ar mažiau buvo stengiamasi dalį namų rikiuoti prie gatvių. Dabar jau atsisakoma nuo to. Gatvės magistralė autotransportui reikalinga. Teks pakeliauti toliau, paėjėsi prie autobuso sustojimo vietos. Nereikia transporto paslaugų, gali ir prie gatvės neiti. Ir kam tau ji, su gyvu ir triukšmingu judėjimu po langais?” – cituotas G. Tiškus.

„Projektuotojai siekė, kad šis rajonas būtų grynai klaipėdietiškas. Štai vilnietis architektas A. Umbrasas suprojektavo originalų devynaukšti gyvenamąjį namą. Pailgą, šviesų, su balkonais kiekviename bute ir kitais patogumais. Mūsų projektuotojai jį lyg ir užpatentavo, kitur tokio jūs jau nepamatysite. Rajone jų bus net 24, bet visiškai nebus nuobodu, nes jie išdėstyti įvairiai. <...>”, – būsimo kvartalo viziją piešė korespondentas.


Bernardo Aleknavičiaus (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Nuotraukoje - Neringos (ar Naujakiemio?) mikrorajono dalis. Pirmame plane vaikų darželis, centre pilnai matomas 1-318-32P (kitaip 1-318-32П, arba 1-318-32II) serijos penkiaaukštis, tolumoje - Algimanto Umbraso projektuotas devynaukštis, kairėje matomi 1-318-32 serijos penkiaaukščiai.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

Čia pirmame plane - Pempininkų mikrorajono penkiaaukščiai, vieni iš pirmųjų mieste 1-464LI (kitaip 1-464ЛИ, kokia tiksliai modifikacija - negaliu atsakyt) serijos stambiaplokščiai daugiabučiai, šiek tiek toliau matomas vaikų darželio kampas ir mokyklų fasadai, tolumoje - Neringos (Naujakiemio?) mikrorajono penkiaaukščiai ir devynaukščiai.

<...> VK pasitarimo protokole rašoma, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmame 1969-ųjų pusmetyje turėjo pradėti veikti naujas Klaipėdos namų statybos kombinatas, reikia pakoreguoti IV gyvenamojo rajono statybos planus.

„Anksčiau numatytus II – me „Pempininkų” mikrorajone statyti 8 mūrinius, vykdyti paliekant 4, pritaikant raudonų, plytų apdailą. Likusius II -me mikrorajone namus projektuoti stambiapanelinius, iš jų keturis įvesti 1969 m. eksploatacijon. Įvesti eksploatacijon 6 devyniaukščius namus (t.sk. 2 – 108 butų, 4 – 72 butų )”, – rašoma protokole.


Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

Pėsčiųjų alėja nuo Taikos prospekto iki Šilutės plento, jungianti Pempininkų ir Neringos (Naujakiemio?) mikrorajonus. Vaizdas nuo Pempininkų pusės.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

Taikos ir Baltijos prospektų sankryža, Baltijos prospekto panorama.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

[LuDux]

Nuoga Žaliakalnio gimnazija

3-oji vidurinė mokykla ant pylimo, išlikusio Klaipėdos gynybinės sistemos pylimų fragmento, tuometinėje J. Biliūno gatvėje buvo pastatyta 1950–1952 metais. Dabar tai Žaliakalnio gimnazija. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...o-45-mokinius/

[laimutis]

Raudonarmiečiai ant apsnigtų Klaipėdos (Biržos g.) griuvėsių kelia raudonąją vėliavą, 1945 m. sausio 28 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.



Antrojo pasaulinio karo mūšiai dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto Leidykla „Briedis“ išleido Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“, ir siūlome čia ištrauką iš jos.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujien...tqhnP_NgegKzNz fbFBGnIXm_14NcTtdgo0Cj0FmlwSrTFOM&copied

[laimutis]

Klaipėda. Maksimo Gorkio gatvė. Centrinis paštas. 1950 m.



Tarybų Lietuva Nr. 36 | epaveldas.lt

[laimutis]

Pergalės (Tiltų) gatvė Klaipėdoje. XX a. 6 deš. Nuotraukos kairėje pusėje matosi tebestovinti buvusi Lietuvininkų evangelikų liuteronų bažnyčia (be frontono), nugriauta 1959 m.

[laimutis]

Fachverkinio sandėlio Aukštojoje gatvėje vaizdas iš Daržų gatvės pusės. XX a. 9 deš. Fot. Bernardas Aleknavičius



[Sandėlio Aukštojoje gatvėje vaizdas iš Daržų g. pusės] : [negatyvas] | epaveldas.lt

[laimutis]

Klaipėdos turgaus halės statyba Senajame turguje 1953 m.



Soviet Architecture of Lithuania/Sovietinės Lietuvos architektūra | Facebook

[laimutis]

Klaipėda. M. Gorkio gatvės (dab. Liepų) pradžia, vaizdas į Montės gatvę. XX a. 7 deš.



Клайпеда — Фотоархив нашего города. | OK.RU

[laimutis]

Minijos gatvė



Klaipėda po 1945 metų | AdM (klavb.lt)

[laimutis]

Klaipėda. Tarybų aikštė, apie 1956 m.



Клайпеда — "БЫЛО БЫЛО БЫЛО, НО ............" | OK.RU

[laimutis]

Gatvės atkarpoje. Kitame gale yra senų pastatų.

Bet jų nesimato iš gatvės, užstoja sovietiniai sandėliai. 24 Danės g. – „Google“ žemėlapiai

[Eimantas]

Danės gatvė sovietmečiu. Dešinėje senoviniai namai nugriauti XX a. 8 dešimtmetyje. Užuot restauravę pastatus juos nugriovė ir pristatė griozdų. Rotušė tarp svetimkūnių naujų namų liko vienintelis senas pastatas Danės gatvėje.

Gatvės atkarpoje. Kitame gale yra senų pastatų.

[Eimantas]

Miesto panorama. Viešbutis "Klaipėda" ir 1-oji vaikų muzikos mokykla.


https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRec...ecordId=252579
a.a. Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka

Fanierkos katilinė, mazutu kūrenama, dūmina tolumoje.

[laimutis]

Klaipėda. Pokario metais nugriautos Šv. Jono bažnyčios pamatai. XX a. 6 deš.



Klaipėda po 1945 metų | AdM (klavb.lt)

[gerietis]

Kaip į Klaipėdą atkeliavo „milžiniška laivų statykla”

"Metalo konstrukcijos buvo demontuotos Austrijoje, gamyklose, pavaldžiose SSRS turto užsienyje vyriausybinei valdybai"

Taip išeina kad gamyklos pastatas buvo pagrobtas iš austrų.

[LuDux]

Kaip į Klaipėdą atkeliavo „milžiniška laivų statykla”

https://www.atviraklaipeda.lt/2021/1...aivu-statykla/

„Atvira Klaipėda”, pasakojanti, ką liudija pirmųjų pokario metų Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto (VK) dokumentai, saugomi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, šįkart dalinasi juose užfiksuota Baltijos laivų statyklos atsiradimo istorija.

Ši statykla tapo ne tik pirmąja stambia pokarinėje Klaipėdoje įkurta įmone, bet ir reikšmingai pakeitė didelės miesto teritorijos veidą.

Antra nuotrauka ne silpnų nervų savininkams

[Romas]

Nuotraukos apraše pateikti 1968-1974 metai. Meridianas už Biržos tilto prišvartuotas 1971 m.
Kita nuotrauka, daryta tą pačią dieną iš tos pačios vietos, apraše datuojama 1974 m. (su klaustuku).
https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRec...ecordId=252542

Pasirodo, visai neseniai, apie 1971 - 1974 metus, Klaipėdos centras atrodė gan liūdnai, nors po karo buvo praėję jau 25 metai...
Vaizdas link kelto dar visai nieko, bet vaizdas link nesančio tilto buvo gana pobaisis - gal dėl statybų.

[Briedis]

Kurie čia metai?

Daugiausia Bernardo Aleknavičoiaus nuotraukų yra iš 1963-1969 metų
GAZ-66 pradėti gaminti 1962 metais, pirmieji sunkvežimiai Kklaipėdą galėjo pasiekti po 1-2 metų .

Tikėtina kad tai 1963-1966 metai.

Nuotraukos apraše pateikti 1968-1974 metai. Meridianas už Biržos tilto prišvartuotas 1971 m. Kita nuotrauka, daryta tą pačią dieną iš tos pačios vietos, apraše datuojama 1974 m. (su klaustuku).


https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRec...ecordId=252542

[Romas]

Panorama nuo pastato Danės g. 5 stogo.
Laikinas tiltas per upę.

https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRec...ecordId=252528
a.a. Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka

Labai įdomi nuotrauka su tiltu, kurio dabar nėra.
Negi Klaipėdos centras taip liūdnai atrodė praėjus po karo 20 metų.

Nuorodos kelio ženkle:
Kaunas tiesiai,
Palanga tiesiai,
Sovietskas(?) dešinėn.

Išdiintas nuotraukos fragmentas su kelio ženklu

Kurie čia metai?

Daugiausia Bernardo Aleknavičoiaus nuotraukų yra iš 1963-1969 metų
GAZ-66 pradėti gaminti 1962 metais, pirmieji sunkvežimiai Kklaipėdą galėjo pasiekti po 1-2 metų .

Tikėtina kad tai 1963-1966 metai.