Klaipėdos lietuvininkų evangelikų liuteronų Šv. Jokūbo bažnyčia (vaizdas iš Bažnyčių gatvės). XX a. 6 deš.
1944 m. Jokūbo bažnyčioje buvo pramušta tik nedidelė kiaurymė stoge. Jokūbo bažnyčioje 1945 m. vasarą keliskart vyko pamaldos liuteronams, bet netrukus jas uždraudė vietinė administracija. Bažnyčioje buvo išardytos grindys, sunaikinti vargonai ir bažnyčios vidaus įranga, galiausiai bažnyčios durys užrakintos, vėliau nulupta stogo skarda, sugriuvo medinė stogo konstrukcija. Liudininkų teigimu, bažnyčia buvo naudojama moksleivių kariniam rengimui: ant sienų išdėsčius taikinius, jaunuoliai buvo mokomi šaudyti. Kiek pastato būklė išties buvo avarinė, galima spręsti iš to, kad jam nugriauti prireikė kviestis inžinerijos dalinius, kurie pasitelkę tankus užkabintais plieniniais lynais 1959 m. rugsėjį nugriovė bažnyčios sienas.
Nebėra reiškia jau senokai skulptūros. Šiaip asmeniškai labai geras darbas, toks net sakyčiau futuristinis, aišku laikomieji betono luitai šiek tiek akį režia. Jei būtų tiesiai iš žemės skulptūra išlindus būtų super. Beje koks likimas skulptūros?
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas 2007 m. apie šią skulptūrą pasakys:
"Skaudžiausia, kad niekas mums nesiteikė pranešti, jog privatizavus pastatus, skulptūras šalia jų, ar namų fasadų pano nuspręsta parduoti, išmesti arba sunaikinti. Žmonės matė, kaip buvo gadinami "Bėgikai" prie Lengvosios atletikos maniežo. Varinė kompozicija vos ne kasnakt buvo plėšoma po gabalėlį, kol galų gale po vienos nakties jos visai neliko. Miestui buvo daromi darbai, kas kitas, jei ne valdžia ir privalėjo vesti tokių kūrinių apskaitą?" - įsitikinęs A. Sakalauskas.
Nebėra reiškia jau senokai skulptūros. Šiaip asmeniškai labai geras darbas, toks net sakyčiau futuristinis, aišku laikomieji betono luitai šiek tiek akį režia. Jei būtų tiesiai iš žemės skulptūra išlindus būtų super. Beje koks likimas skulptūros?
Prie to pačio, kur ta bėgikų skulptūra stovėjo, jei čia išvis Klaipėda?
Skulptoriaus Regimanto Midvikio dekoratyvinė skulptūra „Bėgikai“ prie Lengvosios atletikos maniežo (Taikos pr. 54) Klaipėdoje
a.a. Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka.
Šaltinis: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C160000529733
Bevartydamas tą patą albumą pamačiau tokį komentarą. Jei tiesa tai ir gaila ir puikiai iliustruoja savivaldybės/miesto požiūrį į išliekamąją vertę Klaipėdoje. Neskaitantiems, tai esmė, kad merginų skulptūra dabar tiesiog voliojasi ant Žemaitijos stogo.
Prie to pačio, kur ta bėgikų skulptūra stovėjo, jei čia išvis Klaipėda?
???? kas projektavo dabartinę atgimimo aikštę, viešbutį ir muzikinį teatrą? Senojo tinklo užstatymo praradimas-sugriovimas šitoje vietoje, yra viena didžiausių žaizdų Klaipėdoje mano nuomone
Sovietmečio ideologija viską sunaikino, ir dabartinė valdžia su architektais dabar nedaug tepažengė, kas dabar suprojektavo ir davė leidimus statyti K ir D daugiaaukščius, kodėl Naujamiesčiui negražinamas senasis vokiškas miesto veidas, klausimas be atsakymu...
???? kas projektavo dabartinę atgimimo aikštę, viešbutį ir muzikinį teatrą? Senojo tinklo užstatymo praradimas-sugriovimas šitoje vietoje, yra viena didžiausių žaizdų Klaipėdoje mano nuomone
Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jokūbo (lietuvininkų, laukininkų) bažnyčios griuvėsiai. XX a. 6 deš. Pirmame plane kairėje pusėje po karo nugriautos evangelikų reformatų bažnyčios vietoje statomas daugiabutis namas.
Klaipėda. Vilius Grubertas apie 1960-uosius dabartinėje Kūlių Vartų gatvėje (abu namai neatpažįstamai rekonstruoti). Erikos Borodkinienės-Grubert archyvo nuotr.
Klaipėdą sovietai užėmė tik 1945 m. sausio 28 d. naktį, Vermachto įgulai atsitraukus į Rytų Prūsiją. 1.25 val. nakties paskutiniai vokiečių daliniai paliko uostą ir raudonarmiečiai įžengė į tuščią miestą. Žodžiu, „šlovingas“ Klaipėdos šturmas – tai pasakos sovietinei liaudžiai. Daugumą nuostolių sovietai patyrė jau po sausio 28 d. nuo minų sprogimų, beieškodami trofėjų ir plėšikaudami. Ištrauka iš Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinės dokumentinės knygos „Mėmelio šturmo blefas“.
Degantis Klaipėdos senamiestis. Kūlių Vartų ir Tiltų gatvių sankryža, tolumoje Naujoji gatvė vedanti į Friedricho (Gyvulių) turgų. 1945 m. sausio 28 d. Kadras iš kino kronikos.
Komentuoti: