Memelį-Klaipėdą sovietai užėmė tik 1945 m. sausio 28 d. naktį, Vermachto įgulai atsitraukus į Rytų Prūsiją. 1.25 val. nakties paskutiniai vokiečių daliniai paliko uostą ir raudonarmiečiai įžengė į tuščią miestą. Klaipėdą. Luizės (dab. Danės) gatvė. Kairėje Biržos pastatas, tolumoje prie Dangės Muitinės pastatas. Raudonarmiečiai pozuoja kino kronikai 1945 m. vasaris-kovas.
15min Multimedija 2024.02.11 Iš meilės savo miestui ir žmonėms. Fotografo A.Stubros Klaipėdos metraščiai liudija pusės amžiaus istoriją
Multimedija parengta 15min bendradarbiaujant su fotografo Albino Stubros kūrybos svetainės www.Klaipedis.ltkūrėjais, įgyvendinant ciklą „Fotografų Lietuva: pasakojimai vaizdais“.
„Mano gyvenimo vertės matas yra negatyvai: lietuvininkai, Sąjūdis, Atgimimas“, – viename iš retų interviu yra teigęs Klaipėdos metraštininku tituluojamas fotografas, žurnalistas, pedagogas, aktyvus Mažosios Lietuvos atminties puoselėtojas Albinas Stubra. Daugiau nei per penkis kūrybos dešimtmečiu jis įamžino svarbiausius savo gimtojo miesto įvykius, žmones, kasdienį jų gyvenimą bei šventes, sporto ir kultūros renginius. (...)
Galiausiai 1964 metais, pakviestas į tuometinio laikraščio „Tarybinė Klaipėda“ redakciją, pedagogo profesiją Albinas iškeitė į aktyvaus fotožurnalisto kelią. Šiame dienraštyje, nepriklausomybės laikais tapusio „Klaipėda“, jis išdirbo net 35-erius metus. A.Stubra ne tik fotografavo svarbiausius to meto įvykius, redakcijos užsakymus, tačiau nuolatos būdamas ant kojų, fiksavo ir kasdienybę, rodos, nereikšmingas miesto detales, nutikimus, pokyčius, kurie šiandien atspindi tiek nuniokotos pokarinės Klaipėdos vaizdą, tiek ir urbanistinę sovietmečio industrializaciją.
Žvelgiant į didžiulį fotografo darbų archyvą, į akis visų pirma ir krinta tie miesto kasdienybės vaizdai, kuriose nėra jokios pompastikos, režisūros, įprastos to metų parodomosios žurnalistikos, kuria mirgėjo sovietinė spauda. Šiose nuotraukose užkoduotas pokario vargas, apleistis bei griuvėsiai nebuvo viešai rodomi, todėl darbai gulė į archyvą, laukdami kitų laikų. Tą puikiai suprato ir pats A.Stubra, tačiau nepaisant to fotografavo Klaipėdos Senamiesčio gatvėse išnyrančius tamsius žmonių šešėlius, griūvančius pastatus, nykstantį bei naikinamą istorinį paveldą, ir šitokiu būdu paliko šviesa užrašytą pasakojimą, kuriam lemta buvo nugrimzti į nebūtį ir užmarštį.
Namas buvo neblogai išsilaikęs, bet niekam nereikalingas stovėjo begalę metų, kol sunyko ir nugriovė...
Apleisti pastatai Daržų g. 14 ir 12, Klaipėda. 1987 m. Fot. A. Juškevičius
Vieni pastatai buvo šluojami nuo žemės paviršiaus, kiti atstatomi ir restauruojami...
Rekonstruojamas pastatas Naujojo Sodo g. 12, Klaipėda. 1995 m. A. Juškevičius
Pasibaigus kariniams veiksmams, naujieji miesto šeimininkai – sovietinė valdžia – nebuvo nusiteikusi išsaugoti apgriautus maldos namus. Apleista bažnyčia greičiausiai dar kurį laiką stovėjo apdegusiomis sienomis. Iki 1947-ųjų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas, o teritorija išvalyta. Buvusiose parapijai skirtose patalpose buvo įkurtas vaikų darželis. Vėliau veikė Liaudies ūkio pasiekimų paroda, Klaipėdos kraštotyros muziejaus Liaudies meno skyrius. 1963 metais bažnyčios sklype pastatyti mediniai barakai, kuriuose veikė universalinė parduotuvė, baldų komisas, o greta – viešasis tualetas. Nugriovimas (svjono.lt)
Klaipėda. Apleistas viešbučio „Victoria“ pastatas, apie 1946-1955 m. Per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėda buvo stipriai subombarduota, tačiau viešbutis „Viktorija“ išliko nesugriautas. 1950 m. parengtas apleisto viešbučio atstatymo ir rekonstrukcijos projektas. 1959 m. viešbutis atvėrė duris nauju pavadinimu – „Klaipėda“.
Klaipėda, Sukilėlių g. Nr. 19. Restauruojant ir atstatant namas buvo išardytas iki pamatų, žinant to meto restauravimo įgudžius su fachverku, galima numanyti, kad autentikos ten mažai liko.
Komentuoti: