[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[Missoni]

Turiu "Pienocentro" apie 1960 metus darytą nuotrauką. Trečio ir penkto aukštų lenkti langai iš vis kažkokie neaiškūs, o ir visi kiti (nelenkti) langai net iš 6 stiklų.Gal iš tikrųjų lenkti buvo įskilę, tad juos pakeitė.Manyčiau, kad nereikia tiek sukti galvos dėl tų lenktų stiklų. Svarbiausia, kad pats pastatas rastų protingą šeimininką, jis sutvarkys tuos langus. Va, šalia "Pienocentro" stovi buvę "Pažangos" rūmai. Nerandu nuotraukos su sovietmečio pirmo aukšto vitrinų langais - jie buvo iš tiesaus stiklo. O šiais laikais, kai į pastatą buvo įsikraustęs kažkoks bankas, vitrinų langus sudėjo lenktus...

[jRamke]

Jeigu neklystu, pastatas yra pardavinėjamas. Ir jeigu šiandien būčiau jo savininku, į jokius remontus savo pinigų jau nebekiščiau. Tamsta, manau, irgi. Ateis nauji ir sutvarkys. Manau, jog sulauksim.
Dėl išlikusio lenkto lango stiklo antrame aukšte - ten nuo 1932 sausio veikė Juozo Muralio moterų kirpykla. Pirmame aukšte buvo vyrų. Abu salonus jungė vidiniai laiptai (tuomet mediniai). Sovietmečiu patalpų funkcija buvo ta pati. Kolektyvas - kultūringas (kai kas, manau, dar dirbo nuo tarpukario). Trečiame, ketvirtame ir penktame aukštuose jau buvo įsikūręs KPI, (Radioelektronikos, vėliau - Inžinerinės ekonomikos f-tas). Studentų, ypač sovietmečio, kontingentas specifinis. Su visuomeniniu t.y. "valdišku" turtu elgdavosi irgi atitinkamai. Pats žinau - iš TEN atėjęs... Čia, galbūt ir atsakymas būtų J.U. Nors nebūtinai teisingas.

[jRamke]

Turiu "Pienocentro" apie 1960 metus darytą nuotrauką. Trečio ir penkto aukštų lenkti langai iš vis kažkokie neaiškūs, o ir visi kiti (nelenkti) langai net iš 6 stiklų.Gal iš tikrųjų lenkti buvo įskilę, tad juos pakeitė.Manyčiau, kad nereikia tiek sukti galvos dėl tų lenktų stiklų. Svarbiausia, kad pats pastatas rastų protingą šeimininką, jis sutvarkys tuos langus. Va, šalia "Pienocentro" stovi buvę "Pažangos" rūmai. Nerandu nuotraukos su sovietmečio pirmo aukšto vitrinų langais - jie buvo iš tiesaus stiklo. O šiais laikais, kai į pastatą buvo įsikraustęs kažkoks bankas, vitrinų langus sudėjo lenktus...

Missoni, čia ne anksčiau kaip 1963 (o, gal dar vėliau). Jau matosi pastatytas daugiabutis Daukanto g. 10.
Dėl "Pažangos" pirmojo aukšto vitrinų, autentas buvo lenkti stiklai, tik pora sudužusių buvo sudėta dalimis tiesiais.

[Missoni]

Dėl "Pažangos" pirmojo aukšto vitrinų, autentas buvo lenkti stiklai, tik pora sudužusių buvo sudėta dalimis tiesiais.

Žinau, kad autentiški buvo lenkti, bet noriu pabrėžti tai, kad ( ypač šiais laikais, sovietai gal nemokėjo, gal tingėjo ) nebuvo sunku pakeisti tiesius langus į lenktus.

[J.U.]

Žinau, kad autentiški buvo lenkti, bet noriu pabrėžti tai, kad ( ypač šiais laikais, sovietai gal nemokėjo, gal tingėjo ) nebuvo sunku pakeisti tiesius langus į lenktus.

Aš prisimenu kad dar sovietmečiu, apie 1955 metus jie buvo lenkti. Vis eidavau paspoksoti į vitrinoje gulinčią DDR gamybos lūpinę armonikėlę. Ten buvo vaikų pasaulis
Manau kad sovietai negalėjo lenktais pakeisti, lenkto stiklo jie negamino, matyti nemokėjo ir būtų tekę mokėti nemažus pinigus valiuta. Tai buvo tabu, reiktų per Maskvą pirkti.

[J.U.]

Jeigu neklystu, pastatas yra pardavinėjamas. Ir jeigu šiandien būčiau jo savininku, į jokius remontus savo pinigų jau nebekiščiau. Tamsta, manau, irgi. Ateis nauji ir sutvarkys. Manau, jog sulauksim.
Dėl išlikusio lenkto lango stiklo antrame aukšte - ten nuo 1932 sausio veikė Juozo Muralio moterų kirpykla. Pirmame aukšte buvo vyrų. Abu salonus jungė vidiniai laiptai (tuomet mediniai). Sovietmečiu patalpų funkcija buvo ta pati. Kolektyvas - kultūringas (kai kas, manau, dar dirbo nuo tarpukario). Trečiame, ketvirtame ir penktame aukštuose jau buvo įsikūręs KPI, (Radioelektronikos, vėliau - Inžinerinės ekonomikos f-tas). Studentų, ypač sovietmečio, kontingentas specifinis. Su visuomeniniu t.y. "valdišku" turtu elgdavosi irgi atitinkamai. Pats žinau - iš TEN atėjęs... Čia, galbūt ir atsakymas būtų J.U. Nors nebūtinai teisingas.

Taigi va, pasitvirtino mano blankus prisiminimas kad lygtai ne visi langai sovietmečio radioelektronikos fakultete buvo pakeisti. Dar apie 1965 metus buvo likę ir lenktų. O kas dėl barbariško elgesio tai neprisimenu tokių dalykų, gal neužtaikiau. Dar prisimenu kad nelenktieji šoniniai langai atsidarydavo kaip Britanijoje, pasikeldavo į viršų.

[index]

Manau, labai tikėtina, kad pastatą nusipirkus rimtam savininkui (geriausia, matyt, būtų grąžinti originalią biuro funkciją) būtų sutvarkyti ir langai ir visa kita. Parduodant galbūt net galima būtų ir iškelti sąlygą, kad investuotojas turi grąžinti originalią išvaizdą (baltas fasadas, lenkti langai).

[Missoni]

Skaitinėdamas "Smetoninio" Kauno temą radau qwerty #1131 nuotrauką



Nuotrauka greičiausiai iš kokios prisiminimų knygos, bet kur stovėjo ar stovi tokie namai Vydūno alėjoje man buvo labai neaišku. Šiame rajone gyvenu jau per 50 metų, tad alėją pažįstu kaip penkis pirštus. Ir štai, visai nesenai, beslampinėdamas po Kauną, radau!!!
Čia yra ne Vydūno alėja, bet Aukštaičių gatvė. Pirmas kairėje esantis namas tai Nr.46, o tas tolėliau - Nr. 44

[digital]

„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Kauno proveržis


Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, XX a. I pusėje būdingą naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. miestui tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, jo transformacija prilygo stebuklui: per mažiau nei 20 metų mieste iškilo 12.000 naujų pastatų. Verta paminėti ir tai, jog per 60 lietuvių architektų tarpukariu baigė studijas Vakarų Europoje, o 1922 m. Kaune įkurtas universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo) iki 1940 m. išleido apie 120 statybos inžinierių,

Viena iš parodos kuratorių dr. Marija Drėmaitė ją skiria į du lygmenis. Pirmasis kalba apie laikinumo ženklus. Jie kyla iš to, jog Kaunui tapus Lietuvos sostine planuota, kad toks statusas truks dvejus trejus metus. Todėl didelių valstybinių statybų mieste nesiimta – Prezidentūra ir Seimas veikė carinės Rusijos pastatuose. Tačiau tas laikotarpis užsitęsė kelis dešimtmečius.

„Sprendžiant pagal statybų apimtis, 1927 m. buvo apsispręsta, kad statyti svarbius pastatus vis tik reikia Kaune, tačiau valstybė su statybomis dar delsė. Kita vertus, entuziastingai statėsi turtingi kauniečiai – iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios mieste iškilo apie 7.000 naujų gyvenamųjų namų, bankų, įmonių pastatų. Didysis statybos proveržis įvyko 1931–1939 m., net pasaulinė ekonomikos krizė jam turėjo mažai įtakos“, – pasakojo dr. Drėmaitė.

Tiems, kurie nežino


Antrasis parodos lygmuo – edukacinis.

„Susidūrėme, kad Kaunas pasaulyje mažai žinomas kaip modernizmo architektūros miestas. Todėl ši paroda turi tikslą paversti Kauną „kažkur matytu ir girdėtu“ moderniosios architektūros miestu, kad būtų lengviau priimti sprendimus. Pavyzdžiui, aktyvi viešinimo kampanija padėjo Tel Avivui tapti modernistinės architektūros ikona“, – sako dr. Drėmaitė.

Todėl ši paroda, anot jos, yra edukacinio pobūdžio ir skirta žiūrovui, kuris „nieko nežino apie Kauno modernizmą, arba žino labai mažai“.

Paroda proginė, tačiau ji turi išliekamąją vertę – knygą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (išleido leidykla „Lapas“). Solidų Kauno architektūros katalogą sudarė dr. Drėmaitė, tekstus rašė kiti du parodos kuratoriai – dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Vaidas Petrulis bei kiti autoriai.

[AutoLiet]

1937 m. vasario 16 d.



http://www.epaveldas.lt

[laimutis]

XX a. 4 deš.

ebay.com

[laimutis]

Laisvės alėja. XX a. 4 deš.

ebay.com

[laimutis]

Optimizmo architektūra: kaip Lietuvos nelaimė virto Kauno didžiuoju šansu

2018-02-26 / 18:30 — Donatas Rinkevičius, LRT.lt

„Optimizmo banga, kuri buvo pralaimėjus Vilnių Pirmojo pasaulinio karo vėjuose, praradus istorinę sostinę, kas šaliai yra baisi nelaimė, tapo Kauno miesto, kuris tuo metu tikrai buvo labai provincialus miesteliūkštis, didžiuoju šansu“, – apie Kaune po karo užgimusią modernizmo architektūros erą kalba buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO, Seimo narys Arūnas Gelūnas.

[Missoni]

Daktaro Ch.Elkeso Kęstučio g.6 (dabar 8) ligoninės projektas 1929 m. Architektai E.Frykas, M.Grodzenskis

www.archyvai.lt

[Missoni]

Kauno centras.Gana įspūdingai atrodo dabar apleistas pastatas ( buvusi Kelių policija šalia Soboro)

[Missoni]

[Missoni]

Kauno gynybinis bokštas prie Muzikinio teatro. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. XX a.4 dešimtmetis


© Šiaulių „Aušros“ muziejus

[Missoni]

© Zarasų krašto muziejus

[J.U.]

Nemokame mes saugoti savo paveldo. Ima pavydas kai pamatai per kokį History kaip britai viską yra išsaugoję. Štai, ateina galas dar vienam smetoniniam paminklui, bus pardavinėjama pirmoji Lietuvos radijo stotis Vytauto kalne, tiksliau jos pastatai.
https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...ija-642-944152
Sitkūnų stotį irgi išdraskė. Nostalgijos paveiktas aš jai atminti padariau web puslapį, kad nors paveiksliukai išliktų.
http://audio.ring.lt/sitkunai/
Gal reiks ir čia surinkt medžiagą ir panašiai pasielgti.

[J.U.]

Turiu "Pienocentro" apie 1960 metus darytą nuotrauką. Trečio ir penkto aukštų lenkti langai iš vis kažkokie neaiškūs, o ir visi kiti (nelenkti) langai net iš 6 stiklų.Gal iš tikrųjų lenkti buvo įskilę, tad juos pakeitė.Manyčiau, kad nereikia tiek sukti galvos dėl tų lenktų stiklų. Svarbiausia, kad pats pastatas rastų protingą šeimininką, jis sutvarkys tuos langus. Va, šalia "Pienocentro" stovi buvę "Pažangos" rūmai. Nerandu nuotraukos su sovietmečio pirmo aukšto vitrinų langais - jie buvo iš tiesaus stiklo. O šiais laikais, kai į pastatą buvo įsikraustęs kažkoks bankas, vitrinų langus sudėjo lenktus...

Anksčiau pateikta nuoroda stipriai papildyta naujomis nuotraukomis, yra fasadai su sveikais stiklais, interjerai ir originalūs planai.
http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska...endroves-rumai