EAIS (archyvai.lt)
-
Klaipėdos pašto rūmai Liepų gatvėje. XX a. 3 deš. Jau XVII a. Klaipėdoje buvo pašto persiuntimo punktas, XVIII a. pradžioje pašto karietos pradėjo važinėti į Karaliaučių. XVIII a. antroje pusėje iki 1796 m. paštas buvo įsikūręs pašto ir banko direktoriaus name dabartinėje Daržų gatvėje (Nr.14). Vėliau paštas patalpas nuomojosi įvairiose Klaipėdos vietose. XIX a. viduryje paštas persikėlė į istorinį pirklio Argelanderio namą, kuriame prabėgo pasaulinio garso astronomo V.A. Argelanderio vaikystė ir 1807 m. gyveno Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III šeimos nariai. 1893 m. senojo pastato vietoje buvo pastatytas reprezentatyvus pašto kompleksas (architektas H. Schoede). Paštas gerokai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Atstačius susprogdintą bokštą 1987 m. įrengtas karilionas. 1893 m. projekto kopija.
EAIS (archyvai.lt) -
Klaipėda. Pirklio Argelanderio namas Liepų gatvėje, 1890 m. Šiame name, statytame apie 1790 m., prabėgo pasaulinio garso astronomo Friedricho Wilhelmo Augusto Argelanderio (1799-1875) vaikystė. XIX a. pirmoje pusėje čia veikė Krašto tarybos įstaiga. Per karus su Napoleonu kurį laiką šiame name gyveno karaliaus Freidricho III vaikai. XIX a. 2 pusėje name įsikūrus paštui, į frontoną buvo įkeltas laikrodis, o portalas papuoštas lipdiniais. Nors čia paštui buvo ir ankšta, tačiau "dėl istorinės vertės" buvęs princas, karalius Vilhelmas I, neleido namo nei rekonstruoti, nei griauti. Buvo saugomas ir Argelanderio dekoratyvinis sodas, kuriame kadaise žaidė būsimasis monarchas. Taip iki pat XIX a. pabaigos paštas neturėjo specialaus pastato. Tik po 1888 m., mirus Vilhelmui I, senasis Argelanderio namas buvo nugriautas, o jo vietoje suprojektuotas kur kas didesnis ir erdvesnis ir reprezentatyvesnis pašto kompleksas. Inform. Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda. 1994 m.
EAIS (archyvai.lt)Komentuoti:
-
1920 m. žurnale "Die Denkmalpflege" (Paminklų saugotojas) aprašytas vienas Klaipėdos pastatas, dėl didelių matmenų bei neįprastos stogo formos vadintas "Dramblio sandėliu". Karaliaučiaus regioninės statybos vadovas Johanas Staugas rašė: ,,... Memelyje dar išliko įvairių pastatų, daugiausia sandėlių ir krautuvių, kurių stogo konstrukcija yra ankstyvojo baroko mansardinio stogo variacija - lentų erdvinis tinklas. Vienas iš tokių sandėlių yra Libauer str. 14 - statyba datuojama 1810 m. Dramblio namas nėra išlikęs, jis sugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. 1994 m. buvo parengti projektiniai siūlymai (architektas G. Čičiurka) šiam sklypui užstatyti. Viename iš jų - Dramblio namo atstatymas. Turima ikonografinė medžiaga leidžia šį pastatą ir unikalias konstrukcijas atkurti. Inform. Kęstutis Demereckas „Klaipėdos fachverkas“ (2005).Komentuoti:
-
Klaipėdos švyturys ir vaizdas į miestą, 1837-1848 m. Nežinomas dailininkas.
OLECKO-MARGRABOWA, KRÓLEWIEC, KŁAJPEDA, WILNO, DĄBRÓWKA, SUWAŁKI, MALBORK, STAROGARD, SŁUPSK. Sztamb ... - Aukcja internetowa / Licytacja online - Cena - OneBidKomentuoti:
-
Klaipėda. Vaizdas į Šv. Jono bažnyčią. XX a. I pusė. Dail. R. Adler (1907-1977).
KŁAJPEDA. Widok na kościół św. Jana; R. Adler (1907-1977), okres międzywojenny; w dole sygn. ołów … - Aukcja internetowa / Licytacja online - Cena - OneBidKomentuoti:
-
XVIII a. labai suaktyvėjo prekyba per Klaipėdos uostą. Daugėjo pirklių, jie jungėsi į korporaciją, kuri vėliau darė didelę įtaką miesto ekonomikai ir kultūrai. Minima, kad XVIII a. viduryje Klaipėdos pirkliai prie tilto per Dangę turėjo savo centrą - biržą. Čia jie rinkosi atlikti komercinių ir finansinių operacijų, praleisti laisvalaikio. Biržoje darėsi ankšta, todėl pradėta rinkti lėšas naujo pastato statybai: nustatyta speciali rinkliava už išvežamas prekes. 1777 m. senojoje vietoje pastatytas naujas biržos pastatas. Jis buvo taisyklingo aštuoniakampio plano, fachverkinis, iš vidaus ir išorės apkaltas lentomis. Aštuoniakampį biržos stogą iš keturių pusių puošė frontonai. Kaip galima spręsti iš 1777 m. pastato brėžinio ir aprašymo, visą pastatą užėmė aštuoniakampė operacijų salė. Birža pergyveno 1854 m. gaisrą, bet netrukus ir šiame pastate ėmė darytis ankšta. Todėl 1856 m. fachverkinis pastatas nugriautas, o jo vietoje pastatytas naujas mūrinis daug didesnis. Inform. Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda. 1994 m.
Brėžinys buvo skelbtas Die Selbstverwaltung der Kaufmannschaft in Memel - Der Grundbesitz der Industie- und Handelskammer 1929. Mehr zum Bild 000021 (bork-on-line.de)Komentuoti:
-
1696-1706 m. Vokiečių (Jono) evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje pastatyta naujoje vietoje, Turgaus gatvės gale. Ją statė inžinierius Schönwald. Bažnyčia buvo trinavė, halinė, su skliautais. Nors bažnyčia 1706 m. buvo pašventinta ir pradėjo veikti, bet statyba dar nebuvo baigta. Rašoma, kad 1719 m. dar nebaigtas bokštas, ir tik 1790 m. Klaipėdos pirkliams skirus lėšų užbaigta bokšto statyba, bažnyčia suremontuota. Pristatyta zakristija. Kaip atrodė ši iki 1854 m. gaisro bažnyčia matome Karl Pfuhl paskelbtame brėžinyje ir XIX a. pirmosios pusės G. Valdhauerio piešinyje. Bažnyčios fasadai paprasti. Sienų plokštumas skaidė piliastrai ir rustai, kurių tarpuose platūs langai su pusapskritėmis arkomis viršuje. Apatinė bokšto dalis buvo mūrinė, kvadratinio plano, viršutiniai du aukštai - mediniai, dengti vario skarda. Ant bokšto smailės sukiojosi paauksuotas burlaivio pavidalo vėjarodis. Virš mūrinės bokšto dalies paliktas ažūrine tvorele aptvertas balkonas - apžvalgos aikštelė, ją, kaip stebėjimo punktu, naudojosi gaisrininkai. Bokšte buvo valandas mušantis angliškas laikrodis. Iš senosios XVII a. Vokiečių bažnyčios į naująją buvo daug kas perkelta, tad vidus stilistiniu požiūriu nebuvo vientisas. Paauksuotą altorių bažnyčiai dovanojo vienas Žemaitijos didikas. Iš senosios bažnyčios pernešta ir sakykla, papuošta drožiniais, tai pat ir paauksuota krikštykla. Ant sienų kabėjo kompozicijos, portretai. Seniausias 1535 metų fon Klingenbeko su Klaipėdos miesto vaizdu, jo kopiją su miesto vaizdu 1836 m. nutapė Rozmėsleris (Rosmäsler). Minimas senas 1594 m. tapytas portretas, tai pat istoriko M. Pretorijaus, kunigavusio šioje bažnyčioje XVIII a. viduryje, portretas. 1740 m. aplink bažnyčią išmūryta tvora. Bokštas (kabėjo 4 varpai) buvo svarbus orientyras laivams, plaukiantiems į uostą. 1802 m. apgadinto bokšto atstatymui lėšas nedelsiant paskyrė uosto kasos. 1823 m. vietoje vėjarodžio iškeltas erelis, virš kurio blizgėjo paauksuotas kryžius. Inform. Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda, 1994.
Komentuoti:
-
Reformatų (kalvinistų) tikėjimas Klaipėdoje pradėjo plisti XVII a. kartu su škotų, švedų, prancūzų, olandų imigracija. Kai kurie škotai tarnavę švedų kariuomenėje po 1630-1635 m. mieste tai pat pasiliko. Nuo 1669 m. reformatams leista viešai laikyti pamaldas. Jų nusipirktas tam skirtas namas per 1678 m. gaisrą sudegė. Kurį laiką reformatų pamaldos vyko pilies koplyčioje, o vėliau jie įsigijo sklypą priešais lietuvių bažnyčią. 1683 m. šiame sklype pasistatė naują bažnyčią. 1725 m. šalia bažnyčios ant bastiono reformatai įsteigė savo kapines. Rusų kariuomenės sviediniai 1757 m. bažnyčią apgriovė, pamaldos iškeltos į Vokiečių (Jono) bažnyčia, ir mergaičių mokyklos salę. 1779-1782 m. senosios vietoje reformatai pasistatė naują bažnyčią iš nedidelių olandiškų plytelių. Bažnyčia buvo dengta mansardiniu stogu, būdingu Klaipėdos barokui, jos išorinės sienos buvo netinkuotos. Kaip atrodė ši iki 1854 m. gaisro reformatų bažnyčia, galime spręsti iš pastato ir skersinio pjūvio ir plano kurį publikavo inžinierius Karl Pfuhl straipsnyje Überblick über den protestantischen Kirchenbau in Preußisch-Litauen von der Reformation bis zum Beginn des 19. Jahrhunderts. 1835 m. bažnyčioje pastatyti Šervaičio (Scherweit) firmos Karaliaučiuje vargonai. Inform. Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda, 1994.
Karl Pfuhl, Überblick über den protestantischen Kirchenbau in Preußisch-Litauen von der Reformation bis zum Beginn des 19. Jahrhunderts. 299 pus. 250 R. Borrmann, Baalbek. sie mit allem, was Zerstörung und Verfall ... (yumpu.com)Komentuoti:
-
Klaipėda. Danų vicekonsulo Lorenco Hanseno Lorcko namas Dangės krantinėje. XIX a. pirmos pusės piešinys
Неизвестный художник Мемель. Дворец пер. пол. XIX в. (hermitage.ru)
Namas buvo gyvenamosios paskirties pastatas, statytas XVIII a. pab. - XIX a. pr., priklausęs danų konsului ir garsiam pirkliui L. Lorckui bei jo žmonai, kurie vėliau namą perdavė savo žentui - konsului Fr. Konsentijui. 1807-1808 m. šis pastatas buvo tapęs Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir jo žmonos Luizės rezidencija. 1845 m. Klaipėdos miesto magistratas nupirko šį namą ir 1846 m. pavertė jį miesto rotuše.Komentuoti:
-
Klaipėdos uostas, 1809 m. V.Barto graviūra.
Dešinėje tiltelis per piliavietės kanalą, 1855 m. pastatytas naujas metalinis “Grandinių” tiltas veikia ir šiandien. Tiltelio dešinėje medinis Keltininko namas. Graviūros centre matomas Trijų stogų sandėlis, vėliau perstatytas į fachverko stilių, XX a. I pusėje Ryžių malūnas. Kairėje medinis sandėlis, dabartinis Jachtklubas. Miesto panoramoje gausybė vėjo malūnų greta marių ir kitų vandens telkinių.
Vaizdas iš knygos Klaipėdos uostas, autorius Demereckas Kęstutis, 2007.Komentuoti:
-
Klaipėdos sąsiauris – Lietuvos vartai į pasaulį. Dailininko Jono Buračo aliejinė tapyba, reprodukcija, 1938 m. Paveikslas kabojo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupacinės administracijos išvežtas į Vokietiją / Iš Buračų šeimos rinkimo
https://www.mle.lt/straipsniai/klaipedos-sasiaurisKomentuoti:
-
Kopija 1624 metų piešinio, kuriame pavaizduotas Žvejų gatvės užstatymas. Originalas Slaptajame Prūsijos kultūros archyve
https://www.facebook.com/KlaipedosPi...type=3&theaterKomentuoti:
-
Prie Naujojo turgaus halės Klaipėdoje. Dail. George Adomeit (1879-1967), 1928 m.
https://www.liveauctioneers.com/item...dies-at-marketKomentuoti:
-
Klaipėda. Vaizdas į miestą iš Smiltynės. 1880 m. Autorius Adolf Closs
https://onebid.pl/pl/auction/301/lot...ejony-sztywnymKomentuoti:
-
Medienos uostas prie Dangės žiočių šiaurinio rago. Dervos virykla. Tolumoje, Smeltės pakrantėje daugybė vėjo lentpjūvių. Kuršių nerijos kopos tarsi smėlio dykynė, nė vieno medelio ar krūmo. 1880 m. Spalvota medžio graviūra, autorius Gustav Schönleber. Informacija iš Kęstučio Demerecko knygos Klaipėda senuose žemėlapiuose 2018.
https://antiquariat-norbert-haas.de/...uva-lithuania/Komentuoti:
-
DIDYSIS 1854 METŲ GAISRAS
1854 m. spalio 4 d. vakare, tvyrant rūkui ir pučiant stipriam šiaurės vakarų vėjui, per neatsargumą W. Muttrey medienos aikštėje, naujajame fachverkiniame sandėlyje kilo gaisras. Vėjo genama liepsna labai greitai sunaikino marių pakrantėje ir Dangės šiauriniame rage buvusias medienos aikštes, lentpjūves, administracinius ir gyvenamuosius namus. Ugnis peršoko per Dangės upę ir išplito senamiestyje. Friedricho miestas išliko tik dėl pasikeitusios vėjo krypties ir iš pilies patrankomis sugriauto ugnies kelyje tarp Tomo ir Junkerių gatvių stovėjusio didelio sandėlio. Mieste sudegė 330 gyvenamųjų namų, 83 sandėliai, 133 tvartai, 49 daržinės, 3 bažnyčios, 5 mokyklos ir 9 svečių namai.
Praradę visą savo turtą pastogės neteko 2784 miesto gyventojai. Iš paaukotų lėšų miestas Vitėje jiems pastatė prieglaudą, o vėliau iš J. L. Vynerio palikimo buvo nupirkti sklypai kitoms prieglaudoms statyti. http://www.niekonaujo.lt/20170327/kl...i-ir-kalejimas
Komentuoti:
-
Sudegusi Klaipėda. 1660 m.
Augustino Meijerbergo (1622–1688 m.) (XVII a. Rusijos ir Livonijos vaizdai) piešinių albumas, be Klaipėdos dar yra vaizdų su Šventąja, Palanga, Karaliaučiumi, Piliava. https://humus.livejournal.com/5571269.htmlKomentuoti:
-
Iš knygos "Lietuvos XVII-XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje" autoriai Gintautas Zabiela, Ernestas Vasiliauskas, 2013.
Žemėlapis saugomas Švedijos karo archyve, pats paveikslas neįkeltas į duomenų bazę. Memels kust från Polangen, förbi Memel, kalk. Ifästat brev. Med djupsiffror. Av C.H. af Trolle. 1806. https://sok.riksarkivet.se/nad?Sokor..._bpz2wwo8I#tabKomentuoti:
-
Pamačiau šį paveikslą knygoje (Lietuvos istorija : iliustruota enciklopedija. "Šviesa", 400 psl. 2012 m.), dešiniame paveikslo kampe yra nurodytas autorius "F.W.Horch in Memel", pirmą kartą matau šį kūrinį, nieko apie jį nerandu ir internete. Gal kas pakomentuotumėte?
Frydrichas Vilhelmas Horchas https://lt.wikipedia.org/wiki/Frydri...helmas_Horchas
Komentuoti:
Komentuoti: