Klaipėdos miesto panorama, nupiešta viršutiniame 1674 m. Klaipėdos didžiojo valsčiaus žemėlapio kampe. Piešė lietuvis kartografas Juozas Narūtavičius (jozef Naronowicz–Naronski 1610/1615–1678). Jame atpažįstamas kvartalas su Kanto šeimos namu ir senoji vokiečių Jono bažnyčia
Dainius Elertas. Kantų šeima Klaipėdoje. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/....d?id=79223885
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Klaipėda paveiksluose
Collapse
X
-
Memelburgo tvirtovės ir miesto apgultis 1757 m. liepą. Kupferstich aus Raspe (Ben Joachai), 1758.
https://www.zvab.com/servlet/BookDet...l#&gid=1&pid=1
„Iliustruotoji istorija“: rusų armijos taikinys – Mėmelio tvirtovė
Plačiau: https://www.vz.lt/laisvalaikis/akira...#ixzz5N15cjIcl
Komentuoti:
-
Danų vicekonsulo Lorenco Hanseno Lorcko namas Dangės krantinėje. XIX a. paveikslas
http://www.kulturaplius.lt/k-anonsai/
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Danų vicekonsulo Lorenco Hanseno Lorcko namas Dangės krantinėje. XIX a. pr.
https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
Komentuoti:
-
Kęstutis Demereckas. "Klaipėdos istoriniai parkai ir želdynai". 2014 m.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Dangės uostas ir muitinė. XIX a. G.Valhauerio litografija
ebay.de
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Slaptumo sumetimais pastatas pavadintas maisto sandėliu. Tai mūrinis kvadratinio plano (40 m² grindų ploto) pastatas. Išorinės sienos daugiau kaip pusantro metro storio. Pagal šį projektą pastatytas sandėlis stovėjo ant bastiono prie Grįžgatvio gatvelės (jis pažymėtas XVIII a. vidurio ir pabaigos miesto planuose).
Jonas Tatoris, monografija „Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (1994).
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Istorizmo stiliaus turtingo miestiečio namas S.Šimkaus (Palangos) g. XIX a. antroji pusė (neišlikęs). XIX a. pabaigos nežinomo dailininko piešinys
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Buvusios miesto kapinės, XIX a. pirmoje pusėje paverstos skveru. Dešinėje - baptistų bažnyčia. G.Valhauerio litografija
Jonas Tatoris, monografija „Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (1994).
Komentuoti:
-
Klaipėdos švyturys XIX a. pradžioje. Nežinomo dailininko piešinys (Sankt Peterburgo ermitažas)
Неизвестный художник Мемель. Маяк на берегу пер. четв. XIX в. (hermitage.ru)
1796 m. pagal S.Lilientalio projektą "už šimto rykščių nuo Šiaurinio molo" ant supustytos smėlio aukštumos pastatytas mūrinis švyturio bokštas. Kad švyturys nenugriūtų, po pamatais buvo sukalti mediniai poliai, ant jų paklotas karkasas, ant kurio sumūrytas statinys. Švyturį sudarė du tūriai" cilindrinis bokštas ir prie jo prišlietas pusapskritimio plano statinys. Dėl lėšų stygiaus bokštas sumūrytas iki 54 pėdų aukščio. Švyturys buvo žemas, šviesos šaltinis buvo silpnas: laivai jį matydavo vos per mylią. 1819 m. švyturys rekonstruotas, paaukštintas. Bokšto aukštis siekė 84 pėdas, geru oru laivai šviesą matydavo už 16 mylių.
Jonas Tatoris, monografija „Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ (1994).Paskutinis taisė laimutis; 2023.12.02, 08:05.
Komentuoti:
Komentuoti: