Reljefiniais apdailos blokeliais ir socrealistinės simbolikos lipdiniais dekoruoto momumentalaus Žemės ūkio ministerijos fasado projektas, Vladimiras Afanasjevas, 1954 m.
Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Jūratė Tutlytė
Architektūra sovietinėje Lietuvoje
2012 m., Vilnius
1951 m. surengtas detalesnis Vyriausybės rūmų Tarybų aikštėje projekto konkursas, po kurio tolesniam tobulinimui buvo atrinktas Maskvos dangoraižio stiliaus Vladimiro Afanasjevo, Levo Kazarinskio ir Anatolijaus Kolosovo projektas.
A] V. Afanasjevas, L. Kazarinskis, A. Kolosovas, B. popovas (Vilnius)
B] V. Anikinis, A. Grigorjevas, V. Mikučianis, V. Veselovskis, K.Šešelgis, I. Brancovskis, L. Anikina, (Vilnius)
C] E. Levinsonas, A.Žukas, (Leningradas)
D] A. Barutčevas, V. Dušečkina, (Leningradas)
E] I. Rožinas, A.Velikanovas, N. Šelomovas, (Maskva)
F] I. Sobelovas, A. Klinecas, (Maskva)
Tačiau šie projektai Vilniuje nebuvo įgyvendinti. V.Mikučianis užsimena, kad nepavyko išrinkti konkurso nugalėtojo, teko jį kartoti, ilgai tobulinti projektą, o vėliau jau pakito ir skoniai, ir nuotaikos.
Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. V.Zubovas
Vilniaus miesto centrinės (Lukiškių) aikštės eskizas, archit. K.Šešelgis, 1946 m.
1948 m. Vilniaus vyr. architektas V.Mikučianis rašė: "Tarybų aikštė bus administracinis miesto centras, o kartu ir pagrindinis architektūrinis ansamblis. Aikštės gilumoje stovės Vyriausybės rūmai. <...> Taurakalnyje bus pastatytas Pergalės paminklas. Jis bus pastatytas ant Tarybų aikštės pagrindinės ašies tąsos. Tuo būdu pradedant nuo Černiachovskio vardo tilto su krantine bei Revoliucijos muziejumi ir baigiant Tarybų aikšte su Vyriausybės rūmais iki pat Taurakalnio su Pergalės paminklu nusitisęs jungtinis architektūrinis ansamblis".
Įdomu pastebėti, kad nė vienas konkurso dalyvis nepasiūlė sunaikinti aikštės gilumoje stovėjusios šv.Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, tik užgožti ją didingu pastatu (su smaile).
Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Jūratė Tutlytė
Architektūra sovietinėje Lietuvoje
2012 m., Vilnius
Atrodo Savivaldybei (Zuokui būnant meru) planavo atstatyti šią Bažnyčią ir pavadinti Jono Pauliaus vardu. Gal vis dėlto tos kalbos paie išlikusioas konstrukcijas yra realios? Šiaip, kaip bebūtų gaila, tačiau toji dalis Naujamiesčio, jei viskas būtų susiklostę mum palankiau, dabar atrodytų gražiau, o ne chroščiovkių ir pan. rajonas. Ši Bažnyčia galėjo būti dar vienu miesto simboliu kaip kad Kauno Prisikėlimo Bažnyčia.
ir turbūt Vilniuje anksčiau negu Rio būtų iškilusi Jėzaus skulptūra
Beje, čia yra įdomios informacijos, tik reikėtų nuododą atsidaryti ir skaityti kaip *pdf failą.
Įdomu, kaip atrodė Čagino cirko projektas. Kiek iš viso buvo nerealizuotų Gucevičiaus projektų?
---
Kalbant apie neįgyvendintus projektus visoje Lietuvoje, man įdomiausi yra Lietuvos Banko rūmų Kaune vokiečių ir prancūzų projektiniai pasiūlymai. Rašoma, kad tai buvo pasiūlyti tikrai įspūdingi projektai, tik nė vieno iš jų nesu matęs, išskyrus M.Songailos realizuotą projektą.
Mačiulis gyrėsi, kad kai projektavo tą dėžę, net sienas įjungė. Neva, jau tik nuėmus tinką, pasimatytų originalios sienos. Dar, sakoma, ir perdangos buvo taip atsargiai dedamos, kad galima būtų lengviau išrinkti. Įdomu ar tai tiesa, ar tik vėliau jis ėmė taip kalbėti.
Tai pala, pala, ta bažnyčia buvo pastatyta?? Ar pradėta statyti? Nesuprantu aš čia kažko...
A. Vivulskio gatvėje vietoje "Lietuvos pašto" "dangoraižio".
Jei tiksliau, ne vietoj "Lietuvos pašto" pastato, o vietoj šalia esančio pastato, kuris stovi pasuktas kampu į sankryžą ir praktiškai atitinka katedros plano kontūrą. Galima atsekti pagrindinės ir skersinės navos kryptis ir dydžius.
Jei neklystu, pastatas pastatytas ant katedros pamatų, jų nesunaikinant, tad norint būtų galima rasti liekanų.
mhm...dabar jos vietoje stūkso sovietinis dangoraižiukas- toks beveidis.... Būtų buvęs įspūdingiausias Naujamiesčio landmarkas, gal ir tos naujamiesčio vietos nebūtų taip subjaurotos sovietinių statinių. net neabejoju, kad ši Vivulskio bažnyčia būtų patekusi į architektūros chrestomatijas...o dar prieš gerus 5-7m., būta tylių kalbų, kad galll ją atstatys...
Architekto Vytauto Edmundo Čekanausko projektuotas Parodų Rūmų (Litexpo) variantas.
Šalia Lazdynų gyvenamojo masyvo formuojamas stambus parodų centras - anksčiau vadintas "Lietuvos SSR liaudies ūkio pasiekimų paroda", dabar - "Litexpo". V.E.Čekanauskas šio komplekso teritoriją planavo 1968-1969 m. Vieta parodų centrui buvo parinkta Lazdynų rajono apatinėje terasoje, Neries pakrantės laukymėje. V.E.Čekanauskas suplanavo didelį parodų ir sporto kompleksą: arčiau Laisvės prospekto numatė sporto sektorių su stadionu bei aikštynais (dabar ši vieta dar neužstatyta), o toliau, už nedidelio miškelio, - parodų kompleksą, kurio pagrindinė dalis - keletas šešiakampių parodų pavilijonų. Vieną iš šių pavilijonų V.E.Čekanauskas detalizavo ir 1969 m. parengė projektinės užduoties brėžinius. Tačiau originalus projektas nebuvo įgyvendintas, o pasirinktas kitas kelias - statybai panaudoti kartotinį projektą, ekspozicijų salių perdangai pritaikant Voroneže (Rusija) gaminamas metalines erdvines konstrukcijų struktūras. Projektų vyriausiasis architektas V.E.Čekanauskas tuo metu buvo užsiėmęs kitais darbais, gal nenorėjo užsiimti kartotinio projekto korektūra, šį atsakingą užsakymą perdavė jaunam architektui Edmundui Stasiuliui. Vietoj instituto vadovybės siūlomo ekonomiško, supaprastinto, "dėžinio" pastato, E.Stasiulis suprojektavo originalios formos, sudėtingos vidaus erdvės parodų rūmus, jautriai juos įkomponuodamas į aplinką, organiškai išaugančius "iš banguojančių Lazdynų šlaitų".
Teksto ištrauka ir iliustracijos iš Algimanto Mačiulio knygos "Vytautas Edmundas Čekanauskas".
Komentuoti: