[VLN] Neįgyvendinti Vilniaus pastatų projektai

[AutoLiet]

Laikraštis „Vakarinės naujienos“ 1966 m. sausio 25 d.

[Romas]

Vilniaus operos projektas. Apie 1946-1950 m.

Iš buv. architektūros muziejaus fondų
http://www.archyvai.lt/lt/vaa_virtua...-muziejus.html

[AutoLiet]

Žurnalas "Statyba ir architektūra" 1979 m.

[laimutis]

Tarybų Lietuvos enciklopedija, IV tomas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1988
L. Stuokos-Gucevičiaus Vilniaus arkikatedros 2-asis projektas
Atvaizdas

Šaunių vaizdų įkėlei Miestų architektūros raida, bet čia ne Katedros o Vilniaus rotušės neįgyvendintas projektas 1785-1786 m.

[WastedYears]

Tarybų Lietuvos enciklopedija, IV tomas. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1988
L. Stuokos-Gucevičiaus Vilniaus rotušės 2-asis projektas

[laimutis]

Turniškių hidroelektrinės projektas, inž. R.Okuszko, J.Grabinski, 1939, LCVA. Turniškių hidroelektrinės gyvenvietės gyvenamasis namas, Stepono Kolupailos nuotr., 1939. Turniškių hidroelektrinės gyvenvietės planas, 1939, LCVA.



Marija Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940 m. Metai: 2016

[romm]

Man visada įdomu buvo kas šioje vietoje turėjo būti? Dar vienas mokyklos pastatas?

[Bartas1]

Užupio 1 rekonstrukcijos projektas:

[laimutis]

Prie mūrinės Vilniaus mečetės statybų grįžta tik 1911 m. Buvo užsakytas projektas pas žinoma architektą totorių Steponą Kričinskį, suprojektavusį Sankt Peterburgo mečetę. Bendruomenė buvo surinkusi 20 tūkstančių rublių. Tačiau prasidėjus Pirmam Pasauliniam karui pinigai dingo, o idėja pastatyti mečetę liko vėl neįgyvendinta.
2009 m. vasario viduryje buvo surastas Stepono Kričinskio Vilniaus mečetės projekto eskizas. Tai turėjo būti didelė ir puošni mečetė, kuri savo grožiu būtų galėjusi papuošti miestą.



http://www.gidas.mb.vu.lt/2010/02/26/vilniaus-mecete/

[nomad]

/\ Albert Speer'as būtų pritaręs

[Romas]

Temų atskyrimas

Neįgyvendintiems Vilniaus teritorijų ir erdvių suplanavimo projektams sukurta atskira tema:
[VLN] Neįgyvendintos Vilniaus urbanistinės vizijos

[nomad]

Žurnalas "Statyba ir architektūra" 1967 m.


Atvaizdas

wow. gaila, neįgyvendintas

[laimutis]

Knygoje neteisingai priskiriamas architektui Laurynui Gucevičiui neįgyvendintas Rotušės rekonstrukcijos projektas. Tai architekto Pjetro De Rosio (m.1811 m.) darbas. P.Rosis nekeitė L.Gucevičiaus numatytos pastato plano struktūros. Jis suprojektavo trečiąjį aukštą ir bokštą su laikrodžiu. Pastato projekte nėra didingumo, proporcijos grakščios, lengvos. Realizavus projektą pastatas butų panašesnis į rotušę su miesto simboliu laikrodžiu bokšte.



Šaltinis: A.R.Čaplinskas Didžioji gatvė Valdovų kelias 2011

[AutoLiet]

Žurnalas "Statyba ir architektūra" 1967 m.

[laimutis]

Tai būtent, Gucevičius sugriovė Vilniaus senąją rotušę, kad prakištų savo projektą, įdomu, kodėl tas bokštas griuvo būtent naktį, sutapimas?

Sunku pasakyti, katedros bokštas irgi griuvo, matyt buvo blogos statybinės medžiagos, mūrininkai nukrypo nuo projekto ir t.t. O architekto Šulco pastatų kiek sugriuvo, dėl vienos palapinės carui kuri sugriuvo bestatant Šulcas nusiskandino Neryje.

[Depeche]

Keista kad įgyvendintas rotušės projektas yra be bokšto, jis pastatą pagyvintu suteiktų didybės butų su varpu ir laikrodžiu. J. K. Glaubico 1769 m. pastatytas bokštas po 10 metų bokštas pradėjo svirti, remontuoti buvo pavesta L. Gucevičiui. Darbų metu bokštas griuvo; apgadinta dalis rotušės.

Tai būtent, Gucevičius sugriovė Vilniaus senąją rotušę, kad prakištų savo projektą, įdomu, kodėl tas bokštas griuvo būtent naktį, sutapimas?

[laimutis]

„Taharot-Hakodeš“ Vilniaus choralinės sinagogos projektas Pylimo gatvėje. 1901 m.



1900 m. kovo 15 d. Vilniaus gubernijos valdyba gavo prašymą leisti statyti žydų maldos namus „Taharot-Hakodeš“. Statybos leidimas duotas 1900 m. kovo 31 d. ir pirmasis projektas patvirtintas 1901 m. liepos 21 d. Suprojektuota puošnių monumentalių neobizantinių formų, su moderno architektūros elementais sinagoga. Pagrindiniame fasade kilo trys kupolai. Neįgyvendinto projekto autorius Lietuvos rusų architektas – Aleksejus Polozovas.

http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=1347

[laimutis]

Na jei toks rotušės variantas būtų įgyvendintas, jį priimčiau, tačiau dabartinis - galiu pasakyti, kad tiesiog L. Gucevičius sugriovė senąją dar J. K. Glaubico rekonstruotą rotušę.

Keista kad įgyvendintas rotušės projektas yra be bokšto, jis pastatą pagyvintu suteiktų didybės butų su varpu ir laikrodžiu. J. K. Glaubico 1769 m. pastatytas bokštas po 10 metų bokštas pradėjo svirti, remontuoti buvo pavesta L. Gucevičiui. Darbų metu bokštas griuvo; apgadinta dalis rotušės.

[Depeche]

Jis yra įspūdingas, šiuo projektu L. Gucevičius tarytum patvirtino savo pagrindinę kūrybos procese susiformavusią koncepciją apie grožį, darnumą ir didingumą, išreiškiamą ne pagražinimais, bet pastato dalių tarpusavio darna bei santykiu su visuma. L. Gucevičiui teko pasitenkinti kompromisiniu paprastesniu Rotušės projekto variantu, kuriame išorės formos ne visiškai atitiko pastato paskirtį.

Na jei toks rotušės variantas būtų įgyvendintas, jį priimčiau, tačiau dabartinis - galiu pasakyti, kad tiesiog L. Gucevičius sugriovė senąją dar J. K. Glaubico rekonstruotą rotušę.

[Romas]

Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčios projektas
Daugiau: http://naujojivilnia.blogas.lt/svc-m...jektas-52.html

Antroji Naujosios Vilnios įgulos bažnyčia statybos metu turėjo Stanislavo Kostkos titulą, o dabar - tokį patį, kaip ir Klaipėdos bažnyčia