Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kėdainiai praeityje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Parašė laimutis Rodyti pranešimą
    Tikrai įdomu,kai buvau muziejuje tokių dalykų nebuvo rodoma,iš viso galėtų įdomesnes ekspozicijas padaryti.Na gal dar teks Kėdainiuose apsilankyti,nuotraukų ir brežinių muziejus turi labai daug,tik jų neeksponuoja salėse.
    Turbūt nemato tam reikalo... Čia Lietuvos muziejų problema, nes dažniausiai tai, kas įdomiausia yra užslėpta ir neeksponuojama..

    Comment


      #62
      Vandens skersgatvis išnykusi Kėdainių gatvė,kurioje gyveno žydai.Pokarinė nuotrauka



      1967 m. pradėta gyvenamųjų namų statyba Pasmilgyje. Statant daugiabučius namus, Smilgos,Kreivojoje ir kitose gatvėse buvo sunaikinti unikalūs mediniai žydų gyvenamieji namai.

      Mediniai žydų namai Smilgos gatvėje. Namai nugriauti sovietmečiu

      Comment


        #63
        Dar keli namukai smilgos gatvėje stovi, bet jie tokie, kad dar keli metai ir jie nuvirs patys, nes išsikraipę į visus galus, o savivaldybė nieko nedaro..

        Comment


          #64
          1971 m. buvo rekonstruota pagrindinė miesto magistralė Tarybinės Armijos (dabar - J.Basanavičiaus) gatvė,čia numatytas naujasis miesto centras su tam reikalingais pastatais.
          1954-1955 m. Tarybinės Armijos gatvėje buvo pastatytas restoranas-valgykla, 1959 m. pradėjo veikti pirmoji savitarnos gatavų rūbų parduotuvė Taikos (dabar-Didžioji) gatvėje. 1967-1968 m. miesto centre pastatyta moderni centrinė universalinė parduotuvė ir maisto prekių parduotuvė, vadinama gastronomu.Čia pat Tarybinės Armijos gatvėje iškilo daugiaaukštis Tarybų rūmų pastatas,autobusų stotis.

          Modernios architektūros Universalinė parduotuvė,Tarybinės Armijos gatvėje, 1972 m.



          Tarybinės Armijos gatvė(dabar - J.Basanavičiaus).



          Čia matosi Universalinės parduotuvės kampas ir man nežinomas pastatas,parašykit komentaruose tai ko nežinau,nes nuotraukos be pavadinimų.

          Tarybinės Armijos gatvė



          Nežinau kas tuo metu iki 1990 m. juose buvo.

          Sovietinis elitas garbės tribūnoje Gegužės 1-osios šventės metu,Tarybinės Armijos gatvėje šalia Tarybų rūmų.



          Naujieji pastatai statyti pagal tipinius projektus,savo beveidžiais tūriais užgožė senasias miesto erdves ir panoramas.Į pietus nuo naujojo centro suformuotos daugiaaukščių gyvenamųjų namų grupės visai paslepė iki tol aukštumėlėje dominavusią evangelikų liuteronų bažnyčią.Šalia Šv.Jurgio bažnyčios iškilo 4 aukštų tipinė mokykla,pažeisdama visą kairiojo Nevėžio kranto panoramą.Ypač centrą subjaurojo iškilęs daugiaaukštis Tarybų rūmų pastatas,jis perskyrė senamiestį ir Janušavos turgaus aikštę į dvi dalis,senamiestyje pradėjo dominuoti naujieji pastatai,tai labai matosi žiurint nuo Šv.Jurgio bažnyčios į senamiestį.
          Paskutinis taisė laimutis; 2010.05.27, 20:54.

          Comment


            #65
            Ten šalia universalinės kampo tam pastate buvo įsikūręs kino teatro pastatas, o jo dešinėje restoranas Nevėžis. Pats esu nuo tų kraštų, tad vėliau prisėdęs parašysių apie senamiestį, ypač šiandieninę jo būklę, ir pačius Kėdainius, šiek tiek komentarų, bet bendrai paėmus man per šiandieninį senamiestį praeitį darosi labai liūdna.

            Comment


              #66
              Parašė Soldat Rodyti pranešimą
              Ten šalia universalinės kampo tam pastate buvo įsikūręs kino teatro pastatas, o jo dešinėje restoranas Nevėžis. Pats esu nuo tų kraštų, tad vėliau prisėdęs parašysių apie senamiestį, ypač šiandieninę jo būklę, ir pačius Kėdainius, šiek tiek komentarų, bet bendrai paėmus man per šiandieninį senamiestį praeitį darosi labai liūdna.
              Kodėl liudna?Man tai senamiestis dabar gražus,gerai tvarkomas,daug restauruota senujų pastatų.Yra ir naujų pastatų,kurie savo architektūra dera prie senujų pastatų.

              Comment


                #67
                Archeologai Kėdainių senamiesčio kultūrinį sluoksnį pradėjo kasinėti nuo 1985 m.



                Nežinau kokia čia gatvė ar aikštė.
                Paskutinis taisė laimutis; 2014.01.26, 21:09.

                Comment


                  #68
                  Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                  Čia matosi Universalinės parduotuvės kampas ir man nežinomas pastatas,parašykit komentaruose tai ko nežinau,nes nuotraukos be pavadinimų.
                  Ten Kino teatras "Nevėžis", o šiuo metu to pastato nebėra, o vietoje jo stovi SEB "Vilniaus bankas"

                  Comment


                    #69
                    Parašė irisine_Wysnia Rodyti pranešimą
                    Ten Kino teatras "Nevėžis", o šiuo metu to pastato nebėra, o vietoje jo stovi SEB "Vilniaus bankas"
                    Rašyti, kad šiuo metu šio pastato nebėra nėra visiškai tikslu, nes SEB "Vilniaus bankas" įsikūrė rekonstruotame buvusio kino teatro "Nevėžis" pastate, kuriame iki banko įsikūrimo dar veikė prekybos centras, berods pavadinimu "Sandra".

                    Comment


                      #70
                      Parašė egisaugis Rodyti pranešimą
                      Rašyti, kad šiuo metu šio pastato nebėra nėra visiškai tikslu, nes SEB "Vilniaus bankas" įsikūrė rekonstruotame buvusio kino teatro "Nevėžis" pastate, kuriame iki banko įsikūrimo dar veikė prekybos centras, berods pavadinimu "Sandra".
                      hmz.. tuomet persiprašau bet reikės pasidomėti ir pasiklausinėti tėvų ar ten kažkas dar buvo apart kino teatro

                      Comment


                        #71
                        Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                        Nežinau kokia čia gatvė ar aikštė.
                        Archeologiniai kasinėjimai vykdomi prie Didžiosios Rinkos aikštės esančiame sklype (prisegtoje tarpukario nuotraukos iškarpoje kasinėjimų vietoje stovi medinis namas, taip pat matyti identifikaciją leidžianti įvažiavimo arka į dabar rekonstruojamos M.Daukšos bibliotekos kiemą). Šiuo metu toje vietoje pieva.
                        Attached Files
                        Paskutinis taisė egisaugis; 2010.05.31, 19:04. Priežastis: Papildžiau tekstą

                        Comment


                          #72
                          Parašė egisaugis Rodyti pranešimą
                          Archeologiniai kasinėjimai vykdomi prie Didžiosios Rinkos aikštės esančiame sklype (prisegtoje tarpukario nuotraukos iškarpoje kasinėjimų vietoje stovi medinis namas, taip pat matyti identifikaciją leidžianti įvažiavimo arka į dabar rekonstruojamos M.Daukšos bibliotekos kiemą). Šiuo metu toje vietoje pieva.
                          Tikrai panašu į M.Daukšos bibliotekos pastatą,namas dar nerestauruotas,ačiu už informaciją.

                          Comment


                            #73
                            Nepaminėjau šio pastato,tai motorinis malūnas Skongalio g. 7 (http://kvr.kpd.lt/heritage/).



                            XIX a. pabaigoje pačiame miesto centre,už Didžiosios rinkos,prie Skongalio gatvės iškilo mūrinis garo malūnas su didoku sandėliu,jis tapo reikšmingu,bet neestetišku akcentu nuo Nevėžio pusės.
                            Paskutinis taisė laimutis; 2013.10.31, 14:51.

                            Comment


                              #74
                              Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                              Tikrai panašu į M.Daukšos bibliotekos pastatą,namas dar nerestauruotas,ačiu už informaciją.
                              To medinio namo jau nebėra... o Biblioteka šiuo metu rekonstruojama, bet darbai sustojo, nes nėra tam lėšų...

                              Comment


                                #75
                                Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                XIX a. pabaigoje pačiame miesto centre,už Didžiosios rinkos,prie Skongalio gatvės iškilo mūrinis garo malūnas su didoku sandėliu,jis tapo reikšmingu,bet neestetišku akcentu nuo Nevėžio pusės.
                                Panašu, kad dėl čia minimo malūno įrengimo buvusios sviesto mušyklos pastate 1896 metais Šlapoberskiai kreipėsi į Kauno gubernijos valdybos statybos komisiją ir 1899 metais leidimą gavo, o šio malūno pastatas stovi Radvilų gatvės 13-ajame sklype (tiesa geriausiai matosi iš Skongalio gatvės).

                                Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                Nepaminėjau šio pastato,tai motorinis malūnas Skongalio g. 7 nuotrauka nesena.
                                Šis malūno pastatas ypatingas tuo, kad yra fachverkinis ir ... statytas be leidimo ir projekto, už ką savininkei O.Ruževičienei buvo iškelta byla ir paskirta bauda. Spaudoje yra duomenų, kad pastatas statytas tarp 1922-1930 metų.

                                Informacija iš straipsnių:
                                Iš malūnų istorijos / V.Burbulienė / Kėdainių garsas, 1996 m. rugsėjo 10 d.;
                                Kaimynystėję buvę malūnai / J.Žebrauskaitė / Kėdainių garsas, 2000 m. rugsėjo 9 d..

                                Beje, panašu, kad 1996 metų straipsnis iliustruotas ta pačia nuotrauka. Jei taip, tai čia pateikta V.Berlėtaitės nuotrauka, daryta daugiau nei prieš 13 metų.
                                Paskutinis taisė egisaugis; 2010.06.02, 20:56.

                                Comment


                                  #76
                                  Parašė egisaugis Rodyti pranešimą
                                  Panašu, kad dėl čia minimo malūno įrengimo buvusios sviesto mušyklos pastate 1896 metais Šlapoberskiai kreipėsi į Kauno gubernijos valdybos statybos komisiją ir 1899 metais leidimą gavo, o šio malūno pastatas stovi Radvilų gatvės 13-ajame sklype (tiesa geriausiai matosi iš Skongalio gatvės).



                                  Šis malūno pastatas ypatingas tuo, kad yra fachverkinis ir ... statytas be leidimo ir projekto, už ką savininkei O.Ruževičienei buvo iškelta byla ir paskirta bauda. Spaudoje yra duomenų, kad pastatas statytas tarp 1922-1930 metų.

                                  Informacija iš straipsnių:
                                  Iš malūnų istorijos / V.Burbulienė / Kėdainių garsas, 1996 m. rugsėjo 10 d.;
                                  Kaimynistėję buvę malūnai / J.Žebrauskaitė / Kėdainių garsas, 2000 m. rugsėjo 9 d..

                                  Beje, panašu, kad 1996 metų straipsnis iliustruotas ta pačia nuotrauka. Jei taip, tai čia pateikta V.Berlėtaitės nuotrauka, daryta daugiau nei prieš 13 metų.
                                  Dėkui už informacija,apie šio malūno istoriją ne ką težinojau.O kas dabar malūne įsikurę,ar nieko,apleistas stovi?

                                  Comment


                                    #77
                                    19 temos puslapyje yra fotografija-grafų Čapskių koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse.Nežinau,kada pastatyta kažkur iki XIX a. vidurio,nes M.Čapskis ištremtas į Sibirą,po 1863 m. sukilimo.
                                    Ar tebėra ši koplyčia?

                                    Comment


                                      #78
                                      Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                      19 temos puslapyje yra fotografija-grafų Čapskių koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse.Nežinau,kada pastatyta kažkur iki XIX a. vidurio,nes M.Čapskis ištremtas į Sibirą,po 1863 m. sukilimo.
                                      Ar tebėra ši koplyčia?
                                      www.mokslai.lt patalpintame referate "Kėdainių krašto istorija" teigiama, kad šią koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse grafas M.Čapskis pastatė 1845 metais. Z.Zokaitytės straipsnyje "Koplyčią ir kolumbariumą galima panaudoti dabarties reikmėm" (Kėdainių garsas, 2006 m. spalio 17 d.) minima, kad prieš Antrąjį Pasaulinį karą joje vykdavo Šv.Mišios, o 2009 10 19 www.lrytas.lt patalpintame K.Stankevičės straipsnyje "Apsižioplinusi bažnyčia Kėdainiuose koplyčią gali tik išsinuomoti" rašoma, kad Šv.Juozapo bažnyčios kunigai planuoja šią veiklą atnaujinti. Minėti straipsniai iliustruoti dabartinėmis suremontuotos koplyčios nuotraukomis.

                                      Comment


                                        #79
                                        Parašė egisaugis Rodyti pranešimą
                                        www.mokslai.lt patalpintame referate "Kėdainių krašto istorija" teigiama, kad šią koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse grafas M.Čapskis pastatė 1845 metais. Z.Zokaitytės straipsnyje "Koplyčią ir kolumbariumą galima panaudoti dabarties reikmėm" (Kėdainių garsas, 2006 m. spalio 17 d.) minima, kad prieš Antrąjį Pasaulinį karą joje vykdavo Šv.Mišios, o 2009 10 19 www.lrytas.lt patalpintame K.Stankevičės straipsnyje "Apsižioplinusi bažnyčia Kėdainiuose koplyčią gali tik išsinuomoti" rašoma, kad Šv.Juozapo bažnyčios kunigai planuoja šią veiklą atnaujinti. Minėti straipsniai iliustruoti dabartinėmis suremontuotos koplyčios nuotraukomis.
                                        Ačiu egisaugi už informacija,kai dar ko reikės paklausti žinosiu ko paklausti,dėkui už nuorodas.

                                        Comment


                                          #80
                                          Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                          Dėkui už informacija,apie šio malūno istoriją ne ką težinojau.O kas dabar malūne įsikurę,ar nieko,apleistas stovi?
                                          Jei kalbėti apie senąjį malūną Radvilų g. 13, tai šiuo adresu įsikūrę UAB "Kėdainių restauratoriai", bet kokiai paskirčiai naudojamas šis raudonų plytų mūro pastatas (toje teritorijoje yra dar keletas pastatų, turinčių būdingų malūnams bruožų, bet jie tinkuoti) sunku pasakyti.

                                          Malūnas Skongalio g. 7 taip pat anksčiau priklausė tai pačiai įmonei, bet minėtuose straipsniuose rašoma, kad jį yra atsiėmę buvę savininkai ir taip pat sunku pasakyti, kokiai paskirčiai jis šiuo metu naudojamas (tiesa jis vis dar atlieka reklaminių skydų, jau keletą metų bjaurojančių jo fotogeniškumą, palaikymo funkciją).

                                          Beje, A.Miškinio knygoje yra nuotrauka su užrašu "Bendras miestelio centro vaizdas su malūnu iš pietryčių pusės. 1917 m. atvirukas", bet aš joje nei vieno iš čia minėtų malūnų nematau.
                                          Paskutinis taisė egisaugis; 2010.06.02, 20:33. Priežastis: Papildžiau informaciją

                                          Comment

                                          Working...
                                          X