Merkinė, miestelis Varėnos r.

[laimutis]

Merkinės piliakalnis

www.mab.lt

[Kavasiakas]

Merkinės bažnyčios interjeras
http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=470&lg=2

[Depeche]

Įdomu, tai, jog dešinėje matomos kopos.

Šioks toks foto atnaujinimas iš darbų, vėliau įdėsiu kadrų iš pasivaikščiojimo palei Stangės upelį.

Beveik baigta aikštelė Nemunaičio g. prie pašto.





Su darželiu po truputį judama, tačiau per daug nieko naujo.



Centre







beveik baigta ir Bakšio, Seinų gatvių gale













Poilsiavietės įrengimas kitapus Nemuno,nulyginus žemes pasimatė plytų duženos, matyt kažkada buvo suvežta kažkiek šių duženų iš miestelio, tarp plytų liekanų pasitaikė ir plyta su braukomis.





Pabaigai pora grindinių pavyzdžių
Skersgatvis tarp buvusio Dominikonų vienuolyno ir parapinės bažnyčios, dešinėje, maždaug toje vietoje kur baltų plytų pastatas prieš karą stovėjo rabino namas.



Nemunaičio g. pabaigoje, leidžiantis link Straujos upės

[laimutis]

Fotografas Judelis Mileris. Prieškaryje Merkinėje dirbęs fotografas.

delcampe

[Civis]

Vinco Krėvės romane „Miglose“ yra aprašomas išgalvotas bevardis miestelis, kurio prototipu neabejotinai buvo Merkinė. Pateikiu šiek tiek kupiūruotą ištrauką iš epizodo, kuriame aprašyta pagrindinio herojaus - ministerijos departamento direktoriaus iš Kauno - viešnagė tame miestelyje:

Išėjęs iš klebonijos, Griaužiūnas atsistojo kiemo vidury ir pasidairė į dangų. Niaukus dar buvo dangus, nors šiek tiek prašvitęs.
<...>
Griaužiūnas pravėrė iš kiemo vartelius ir išėjo į aikštelę priešais bažnyčios. Po kojom pajuto minkštą šlapią smėlį.
- Eisiu, jei neprieisiu neišbrendamo purvo, - pagalvojo vėl ir šventoriaus pamūriu, taikindmas kur sausiau, pakreipė į dešinę. Prisiminė, kad šventoriui pasibaigus bus daržas, už daržo medinis namelis ant gatvės kampo, o ten toliau purvina, visados ravais lietaus išraižyta gatvė, kuri rudens metu buvo neišbrendama.
<...>
Nuo tų laikų, kai grįžės iš Rusijos gilumos gyveno pas kunigą Raštutį, jis dar nebuvo apsilankęs čia ir nežinojo, ar nepriklausomybės laikais įvyko kurių pakitėjimų miestelio išvaizdoje, ar jis pasiliko kaip buvęs.
Važiuodamas šiandien į kleboniją, rodos, nieko tokio, kas būtų jam kritę į akį, lyg ir nebuvo pastebėjęs.
Priėjęs šventoriaus vartus, nieko negalvodamas pasuko į vidų, pasidairė ir apėjo aplinkui bažnyčios.
Viskas čia buvo kaip kad seniau, dar prieš Pasaulinį karą. Net seni apipuvę kryžiai kaip buvo pakrypę, taip ir pasiliko pakrypę stovėti. Tik aukšta, karališkos statybos bažnyčia atrodė niauresnė, labiau pajuodavusiomis, kai kur aptrušėjusiomis sienomis. Keli čia mirusiųjų kunigų kapai buvo dar labiau susilyginę su žeme, ir tik akmens plytos, jau įdubusios žemiau paviršiaus ir žolėmis apaugusios, rodė, kad čia ilsisi bažnyčios darbininkai...
<...>
Daržas už šventoriaus visai išnyko – jis buvo užstatytas naujais nameliais su stikliniais prieangiais ir gėlių darželiais priešaky. Jų priskaitė tris medinius ir vieną mūrinį. Visi jie nuo gatvės buvo aptverti žemomis tvorelėmis, mėlynai dažytomis. Mediniai nameliai irgi buvo ta pačia spalva nudažyti. Net apšepęs kadaise kampinis namas, matyti, buvo naujai apmuštas lentomis, išdažytas ir dabar savo išorine išvaizda niekuo nesiskyrė nuo kaimynų.
Priėjęs kampą, pamatė, kad ir gatvė visai pasikeitė – buvo išlyginta, akmenimis išgrįsta, o pašonėse įtaisyti akmeninių plytelių šaligatviai.
<...>
Griaužiūnas vienam akimirksniui stabtelėjo, pasidairė ir nužingsniavo šaligatviu į vidury miestelio esančią aikštę. Eidamas dairėsi į šalis, į namus ir stebėjosi, kad visur buvo apvalyti, neseniai nudažyti namai. Kai kur vietoje anksčiau buvusių lūšnų atsirado net mūriniai vieno ar dviejų aukštų nameliai.
Įeidamas į aikštę, pastebėjo ant kampinio namo lentelę su užrašu: „Dariaus ir Girėno gatvė“.
- Kaip kvaila, - pagalvojo Griaužiūnas. – Ką bendro turi Darius ir Girėnas su miesteliu? Beždžioniškas pamėgdžiojimas!
Aikštė irgi buvo išgrįsta, šiukšlių ir purvo niekur nesimatė. Žole praaugęs grindinys buvo nušluotas.
Aplinkui aikštę naujų namų nepastebėjo, bet esamieji buvo aptvarkyti, pasigražinę. Neatsižvelgiant į rudens nuotaiką ir niaurų orą, miestelis Griaužiūnui atrodė kažkaip šventadieniškai pasipuošęs.
Skersai per aikštę Griaužiūnas nužingsniavo į gatvę, kuri anksčiau buvo Bingelių – nuo artimiausio toje kryptyje sodžiaus. Ja visuomet vakarais vaikščiodavo jaunimas, ir jis pats ne vieną ir ne du kartus pražingsniavo šia gatve studentu bebūdamas su vietinėmis panelėmis.
<...>
Iš buvusios Visockio smuklės, ant kurios durų dabar kabojo iškaba: „Inteligentų klubas“, išėjo uniformuotas policininkas ir su juo kitas žmogelis <...>
- Susidomėjo tvarkos saugotojai nepažįstamu žmogumi, - nusišypsojo Griaužiūnas, įžengdamas į Bingelių gatvę, ant kurios kampo pastebėjo lentelę su pažymėjimu naujo gatvės pavadinimu: „Vytauto gatvė“.
- Kuo negeras buvo senasis pavadinimas? – susiraukė Griaužiūnas. – Mat patriotiškumą kusdubeliai norėjo parodyti.
Bingelių gatvė irgi buvo išgrįsta, su šaligatviais, bet Griaužiūnas senu papratimu ėjo ir dabar viduriu gatvės, kaip kad jaunas vaikščiodavo.
Bėrėlio Kaškino krautuvė pasiliko kaip buvusi, - pagalvojo Griaužiūnas, prieidamas manufaktūros su mėlyna iškaba krautuvę, kurioje kadaise pirkdavo medžiagos ir seseriai, ir sau. - Net iškaba tokia pat, tik jau lietuviška.
<...>
Perėjęs visą miestelį, išėjo į laukus. Grįstai gatvei pasibaigus, prasidėjo platus vieškelis, kadaise beržais apsodintas. Jų tik kai kurie išliko, visi pasvirę į rytus, pajuodavę, su papurtusiais kiaurais kamienais.

Vincas Krėvė Miglose. Vilnius, 1993, p. 122-125

[enigma]

Labai gaila, kad toks požiūris į paveldą.

Kryžiaus nuėmimas "blogas ženklas", o kai tarpukariu griovė, pvz. 1936 m. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo cerkvę, prietarų nebuvo.

[Depeche]

Mykolas Balinskis, Lietuvos ir Lenkijos istorikas XIX a. pr. Merkinės vaizdą apibūdino taip:

"Apleisto ir sunykusio Merkinės miesto...turgaus aikštėje yra daug mūrinių namų (apleisti) ir tai sudaro graudų vaizdą"

O dabar apie cerkvę. Girdėti, jog gali būti ir taip, jog cerkvės kryžius gali būti nenuimtas, kaip planuota anksčiau, kadangi, kaip vienas darbininkas sakė "pagal prietarus, tai yra labai blogas ženklas (t.y. nuimti kryžių)", na o aišku šiuo prietaro paveikta dabar sprendžia valdžia.
Mano komentaras būtų, kad šitame miestelyje, kaip tyčia, kai kurie dalykai daromi atvirkščiai, o išvada tokia, kad jeigu sunku nuimti kryžių, tai apie kažkokius rotušės įamžinimo, galbūt, atkūrimo planus galima pamiršti. Valdžiai patarčiau nors kartą įdėmiau pasidomėti, kokioje vietoje jie gyvena, na ir plius paveldosauginis požiūris Lietuvoje yra "keistame" lygyje, jeigu galima būtų taip išsireikšti.

[enigma]

Įdomi istorija.


Kad viskas Merkinėje vyksta lėtai. Tą darželį, pagal tokius tempus baigs geriausiu atveju pavasarį.

[Depeche]

Iš Merkinės kriminalinio gyvenimo istorijos:

1765 m. Lapkričio 16 d. Merkinės rinkos (turgaus, rotušės) aikštėje "prie stulpo" buvo įvykdytos bausmės dviem Daugų miestietėms Ievai Baronaitei ir jos motinai Kotrynai Baronienei už tai, kad jaunoji pasigimdžiusi kūdikį, jį nužudė ir užkasė, o vyresnioji žinojo ir nepranešė. Dukteriai buvo nukirsta galva, o motinai įkrėsta 100 rykščių.

A. Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. II knyga. P. 138

[Depeche]

Bažnyčia

Sudėta trinkelė vietoj buvusių akmenu, jie buvo gana nelygūs, tačiau ar tai geriausias sprendimas abejoju, nors atrodo pakenčiamai.



Reikėtų trumpai priminti šio bažnyčios istoriją, įdomu tai, jog neaišku kada ji tiksliai pastatyta. Manoma, jog pirminė paskirtis buvo taip pat ir gynybinė, panašiai kaip Sinkovičų cerkvė dabartinėje Baltarusijoje. Antžeminėje dalyje, jos sienų storis siekia beveik 2 m ., be to iki 1655 m. naikinimų turėjusi ir gynybinius bokštelius. Aišku tai, jog bažnyčia be abejonės seniausia Pietų Lietuvoje. Neaišku ar mūrinė ar medinė iškilo per 1387 m., tačiau tikrai aišku, jog ko gero pastatyta Vytauto laikais, kadangi turi taip pat jam būdinga pavadinimą - Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia. 1655 m. Merkinė buvo stipriai nusiaubta ir apgriauta. Po šių neramumų atkurta ir dar prieš juos, bažnyčia M. Paco rūpesčiu rekonstruota, perstatytas frontonas baroko stiliumi ir nutinkuotos sienos, kai kur pakeisti skliautai, galbūt presbiterijoje, taip pat zakrastijoje. Įrengtas altorius, vargonai (neišliko).
Panašios būklės bažnyčia pasiekė mūsų laikus, tačiau ir per tą laikotarpį kentėjo tiek nuo švedų patrankų tiek nuo kitų negandų, tačiau galima pasidžiaugti, jog tai bene vienintelis išlikęs per daug nepakitęs magdeburginio miesto pastatas.







Cerkvė

Remonto darbai vyksta, tačiau juokinga, jog stogo darbai vyksta jau keletą mėnesių







Darželio rekonstrukcija

Šioje teritorijoje rastas XVI a. pab. - XVII a. pr mūras, taip pat kitų senojo miesto elementų





Tai tiek kol kas

[Depeche]

labai gražus filmukas, nors aš supratau, kad čia bus parodoma Merkinės vaizdų kaita

O blogas pavadinimas vadinasi, reikės pirdėti keletą istorinių faktų, manau bus geriau tada.

[Kavasiakas]

labai gražus filmukas, nors aš supratau, kad čia bus parodoma Merkinės vaizdų kaita

[Depeche]

Sudėjau šioki tokį vaizdėlį iš Merkinės ir jos apylinkių

[Depeche]

Bažnyčios palėpėje



Įdomus užrašas "Disna Horki", ko gero ši čerpė atkeliavo nuo Dauguvos

[suduvietis]

XIX a. čerpė Merkinės bažnyčios palėpėje

Atvaizdas

Jei čia čerpė, ant kurios parašyta mariampol, ko gero bus ji pagaminta marijampolės plytinėje kurios jau seniai nebera gal like keli pastatai. Suvalkijos krašte tuo periodu buvo nemaža lenkų įtaka, todėl veikiausiai ant čerpės ir užrašytas pavadinimas lenkiškai. Bet čia tik mano nuomonė gal ir iš tikrųjų kitaip yra.

[Depeche]

Laiptų ir aikštelės įrengimas Bakšio g. gale ir Seinų g.

Į pabaigą juda laiptų įrengimas prie piliakalnio, gaila tik tai, jog nepadarė jokio nuvažiavimo dviračiams.
Miestelyje aplamai labai trūksta informacijos ženklų, kurie keliaus su dviračiais, netyčia dabar gali "užsirauti" ant šių laiptų, jeigu nevažiuos per aplinkui.

[Depeche]

Sakyčiau kas matoma šioje rotušėje, tai ne XVII a.
Tačiau struktūra tokia pat.

[Kavasiakas]

Panašu ?

Baltarusija, Mahiloŭ 1698

[Kavasiakas]

Nemaniau, kad ten apskritai kas nors išlikę

[Depeche]

Merkinės rotušės bokšto rūsio liekanos

Skliautas permūrytas naujai, bet apatinė dalis greičiausiai nepaliesta. Plytų grindinys išlikęs. Pats rūsys glaudžiasi prie cerkvės pietinės dalies. Greičiausiai bokštas galėjęs užimti ir dabartinės cerkvės vidaus plotą.





Plytų grindys ir butelys, kuris greičiausiai paspartina cerkvės remontą (jos remonto darbų tempai yra turbūt daugiau nei lėti)