Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Bažnyčia

Sudėta trinkelė vietoj buvusių akmenu, jie buvo gana nelygūs, tačiau ar tai geriausias sprendimas abejoju, nors atrodo pakenčiamai.



Reikėtų trumpai priminti šio bažnyčios istoriją, įdomu tai, jog neaišku kada ji tiksliai pastatyta. Manoma, jog pirminė paskirtis buvo taip pat ir gynybinė, panašiai kaip Sinkovičų cerkvė dabartinėje Baltarusijoje. Antžeminėje dalyje, jos sienų storis siekia beveik 2 m ., be to iki 1655 m. naikinimų turėjusi ir gynybinius bokštelius. Aišku tai, jog bažnyčia be abejonės seniausia Pietų Lietuvoje. Neaišku ar mūrinė ar medinė iškilo per 1387 m., tačiau tikrai aišku, jog ko gero pastatyta Vytauto laikais, kadangi turi taip pat jam būdinga pavadinimą - Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia. 1655 m. Merkinė buvo stipriai nusiaubta ir apgriauta. Po šių neramumų atkurta ir dar prieš juos, bažnyčia M. Paco rūpesčiu rekonstruota, perstatytas frontonas baroko stiliumi ir nutinkuotos sienos, kai kur pakeisti skliautai, galbūt presbiterijoje, taip pat zakrastijoje. Įrengtas altorius, vargonai (neišliko).
Panašios būklės bažnyčia pasiekė mūsų laikus, tačiau ir per tą laikotarpį kentėjo tiek nuo švedų patrankų tiek nuo kitų negandų, tačiau galima pasidžiaugti, jog tai bene vienintelis išlikęs per daug nepakitęs magdeburginio miesto pastatas.







Cerkvė

Remonto darbai vyksta, tačiau juokinga, jog stogo darbai vyksta jau keletą mėnesių







Darželio rekonstrukcija

Šioje teritorijoje rastas XVI a. pab. - XVII a. pr mūras, taip pat kitų senojo miesto elementų





Tai tiek kol kas

[Depeche]

Iš Merkinės kriminalinio gyvenimo istorijos:

1765 m. Lapkričio 16 d. Merkinės rinkos (turgaus, rotušės) aikštėje "prie stulpo" buvo įvykdytos bausmės dviem Daugų miestietėms Ievai Baronaitei ir jos motinai Kotrynai Baronienei už tai, kad jaunoji pasigimdžiusi kūdikį, jį nužudė ir užkasė, o vyresnioji žinojo ir nepranešė. Dukteriai buvo nukirsta galva, o motinai įkrėsta 100 rykščių.

A. Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II tomas. II knyga. P. 138

[enigma]

Įdomi istorija.


Kad viskas Merkinėje vyksta lėtai. Tą darželį, pagal tokius tempus baigs geriausiu atveju pavasarį.

[Depeche]

Mykolas Balinskis, Lietuvos ir Lenkijos istorikas XIX a. pr. Merkinės vaizdą apibūdino taip:

"Apleisto ir sunykusio Merkinės miesto...turgaus aikštėje yra daug mūrinių namų (apleisti) ir tai sudaro graudų vaizdą"

O dabar apie cerkvę. Girdėti, jog gali būti ir taip, jog cerkvės kryžius gali būti nenuimtas, kaip planuota anksčiau, kadangi, kaip vienas darbininkas sakė "pagal prietarus, tai yra labai blogas ženklas (t.y. nuimti kryžių)", na o aišku šiuo prietaro paveikta dabar sprendžia valdžia.
Mano komentaras būtų, kad šitame miestelyje, kaip tyčia, kai kurie dalykai daromi atvirkščiai, o išvada tokia, kad jeigu sunku nuimti kryžių, tai apie kažkokius rotušės įamžinimo, galbūt, atkūrimo planus galima pamiršti. Valdžiai patarčiau nors kartą įdėmiau pasidomėti, kokioje vietoje jie gyvena, na ir plius paveldosauginis požiūris Lietuvoje yra "keistame" lygyje, jeigu galima būtų taip išsireikšti.

[enigma]

Labai gaila, kad toks požiūris į paveldą.

Kryžiaus nuėmimas "blogas ženklas", o kai tarpukariu griovė, pvz. 1936 m. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo cerkvę, prietarų nebuvo.

[Civis]

Vinco Krėvės romane „Miglose“ yra aprašomas išgalvotas bevardis miestelis, kurio prototipu neabejotinai buvo Merkinė. Pateikiu šiek tiek kupiūruotą ištrauką iš epizodo, kuriame aprašyta pagrindinio herojaus - ministerijos departamento direktoriaus iš Kauno - viešnagė tame miestelyje:

Išėjęs iš klebonijos, Griaužiūnas atsistojo kiemo vidury ir pasidairė į dangų. Niaukus dar buvo dangus, nors šiek tiek prašvitęs.
<...>
Griaužiūnas pravėrė iš kiemo vartelius ir išėjo į aikštelę priešais bažnyčios. Po kojom pajuto minkštą šlapią smėlį.
- Eisiu, jei neprieisiu neišbrendamo purvo, - pagalvojo vėl ir šventoriaus pamūriu, taikindmas kur sausiau, pakreipė į dešinę. Prisiminė, kad šventoriui pasibaigus bus daržas, už daržo medinis namelis ant gatvės kampo, o ten toliau purvina, visados ravais lietaus išraižyta gatvė, kuri rudens metu buvo neišbrendama.
<...>
Nuo tų laikų, kai grįžės iš Rusijos gilumos gyveno pas kunigą Raštutį, jis dar nebuvo apsilankęs čia ir nežinojo, ar nepriklausomybės laikais įvyko kurių pakitėjimų miestelio išvaizdoje, ar jis pasiliko kaip buvęs.
Važiuodamas šiandien į kleboniją, rodos, nieko tokio, kas būtų jam kritę į akį, lyg ir nebuvo pastebėjęs.
Priėjęs šventoriaus vartus, nieko negalvodamas pasuko į vidų, pasidairė ir apėjo aplinkui bažnyčios.
Viskas čia buvo kaip kad seniau, dar prieš Pasaulinį karą. Net seni apipuvę kryžiai kaip buvo pakrypę, taip ir pasiliko pakrypę stovėti. Tik aukšta, karališkos statybos bažnyčia atrodė niauresnė, labiau pajuodavusiomis, kai kur aptrušėjusiomis sienomis. Keli čia mirusiųjų kunigų kapai buvo dar labiau susilyginę su žeme, ir tik akmens plytos, jau įdubusios žemiau paviršiaus ir žolėmis apaugusios, rodė, kad čia ilsisi bažnyčios darbininkai...
<...>
Daržas už šventoriaus visai išnyko – jis buvo užstatytas naujais nameliais su stikliniais prieangiais ir gėlių darželiais priešaky. Jų priskaitė tris medinius ir vieną mūrinį. Visi jie nuo gatvės buvo aptverti žemomis tvorelėmis, mėlynai dažytomis. Mediniai nameliai irgi buvo ta pačia spalva nudažyti. Net apšepęs kadaise kampinis namas, matyti, buvo naujai apmuštas lentomis, išdažytas ir dabar savo išorine išvaizda niekuo nesiskyrė nuo kaimynų.
Priėjęs kampą, pamatė, kad ir gatvė visai pasikeitė – buvo išlyginta, akmenimis išgrįsta, o pašonėse įtaisyti akmeninių plytelių šaligatviai.
<...>
Griaužiūnas vienam akimirksniui stabtelėjo, pasidairė ir nužingsniavo šaligatviu į vidury miestelio esančią aikštę. Eidamas dairėsi į šalis, į namus ir stebėjosi, kad visur buvo apvalyti, neseniai nudažyti namai. Kai kur vietoje anksčiau buvusių lūšnų atsirado net mūriniai vieno ar dviejų aukštų nameliai.
Įeidamas į aikštę, pastebėjo ant kampinio namo lentelę su užrašu: „Dariaus ir Girėno gatvė“.
- Kaip kvaila, - pagalvojo Griaužiūnas. – Ką bendro turi Darius ir Girėnas su miesteliu? Beždžioniškas pamėgdžiojimas!
Aikštė irgi buvo išgrįsta, šiukšlių ir purvo niekur nesimatė. Žole praaugęs grindinys buvo nušluotas.
Aplinkui aikštę naujų namų nepastebėjo, bet esamieji buvo aptvarkyti, pasigražinę. Neatsižvelgiant į rudens nuotaiką ir niaurų orą, miestelis Griaužiūnui atrodė kažkaip šventadieniškai pasipuošęs.
Skersai per aikštę Griaužiūnas nužingsniavo į gatvę, kuri anksčiau buvo Bingelių – nuo artimiausio toje kryptyje sodžiaus. Ja visuomet vakarais vaikščiodavo jaunimas, ir jis pats ne vieną ir ne du kartus pražingsniavo šia gatve studentu bebūdamas su vietinėmis panelėmis.
<...>
Iš buvusios Visockio smuklės, ant kurios durų dabar kabojo iškaba: „Inteligentų klubas“, išėjo uniformuotas policininkas ir su juo kitas žmogelis <...>
- Susidomėjo tvarkos saugotojai nepažįstamu žmogumi, - nusišypsojo Griaužiūnas, įžengdamas į Bingelių gatvę, ant kurios kampo pastebėjo lentelę su pažymėjimu naujo gatvės pavadinimu: „Vytauto gatvė“.
- Kuo negeras buvo senasis pavadinimas? – susiraukė Griaužiūnas. – Mat patriotiškumą kusdubeliai norėjo parodyti.
Bingelių gatvė irgi buvo išgrįsta, su šaligatviais, bet Griaužiūnas senu papratimu ėjo ir dabar viduriu gatvės, kaip kad jaunas vaikščiodavo.
Bėrėlio Kaškino krautuvė pasiliko kaip buvusi, - pagalvojo Griaužiūnas, prieidamas manufaktūros su mėlyna iškaba krautuvę, kurioje kadaise pirkdavo medžiagos ir seseriai, ir sau. - Net iškaba tokia pat, tik jau lietuviška.
<...>
Perėjęs visą miestelį, išėjo į laukus. Grįstai gatvei pasibaigus, prasidėjo platus vieškelis, kadaise beržais apsodintas. Jų tik kai kurie išliko, visi pasvirę į rytus, pajuodavę, su papurtusiais kiaurais kamienais.

Vincas Krėvė Miglose. Vilnius, 1993, p. 122-125

[laimutis]

Fotografas Judelis Mileris. Prieškaryje Merkinėje dirbęs fotografas.

delcampe

[Depeche]

Įdomu, tai, jog dešinėje matomos kopos.

Šioks toks foto atnaujinimas iš darbų, vėliau įdėsiu kadrų iš pasivaikščiojimo palei Stangės upelį.

Beveik baigta aikštelė Nemunaičio g. prie pašto.





Su darželiu po truputį judama, tačiau per daug nieko naujo.



Centre







beveik baigta ir Bakšio, Seinų gatvių gale













Poilsiavietės įrengimas kitapus Nemuno,nulyginus žemes pasimatė plytų duženos, matyt kažkada buvo suvežta kažkiek šių duženų iš miestelio, tarp plytų liekanų pasitaikė ir plyta su braukomis.





Pabaigai pora grindinių pavyzdžių
Skersgatvis tarp buvusio Dominikonų vienuolyno ir parapinės bažnyčios, dešinėje, maždaug toje vietoje kur baltų plytų pastatas prieš karą stovėjo rabino namas.



Nemunaičio g. pabaigoje, leidžiantis link Straujos upės

[Kavasiakas]

Merkinės bažnyčios interjeras
http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=470&lg=2

[laimutis]

Merkinės piliakalnis

www.mab.lt

[Depeche]

Gruodžio 7 d., šiandien svarbi diena Merkinės istorijoje, prieš 443 m. (1569 m.) Žygimantas Augustas Merkinei suteikė Magdeburgo teisę (plg. anksčiau už Alytų ar daugelį kitų Lietuvos miestų, taip pat ir Gudijos miestus).
Nuo to meto iki pat 1654 m., šį laikotarpį galima įvardinti kaip miesto klestėjimo laikotarpį.

pagal A. Miškinį

Pagal Magdeburgo teisių dokumentą miestui duotas herbas, antspaudas, leistas turgus šeštadieniais ir 3 prekymečiai (Trijų Karalių, Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo ir Šv. Mykolo švenčių dienomis), laisva žvejyba Nemune, prekyba ir kita veikla „pirkliams, vežėjams, krautuvininkams, perpirkliams, amatininkams, miestiečiams, valstiečiams ir kitiems žmonėms“. Nustatytas turgaus saikas, kurį turėjo sudaryti 4 „Krokuvos turgaus sąmčiai“. Miestiečiai buvo įpareigoti įsirinkti burmistrą, suformuoti magistratą, pastatydinti rotušę, pirtį ir karpyklą (jų pajamos skirtos miesto poreikiams), išgrįsti aikštę ir gatves, prie rotušės arba joje leista įsikurti krautuvėms, bravorus nurodyta statyti šalia miesto, o apsaugai nuo gaisro namuose įsirengti mūro arba molio dūmtraukius.

Kas dar iš Magdeburgo teisių istorijos Lietuvoje, Merkinė svarbi tuo, jog būtent Merkinėje būdamas karalius Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teisę. Be to jau nuo XV a. vid. Merkinė turėjo savotiškų privilegijų, kurios jau tuomet Merkinę darė "pusiau savivaldų" miestą.

[Kavasiakas]

kaip keista atsižvelgiant į tai, kad tai turėjo būt labai mažas miestukas.

[Depeche]

kaip keista atsižvelgiant į tai, kad tai turėjo būt labai mažas miestukas.

Sunku įvertinti to meto miesto tikslų dydį, tačiau jo svarba tapo neabejotina Pietų Lietuvoje kelis šimtus metų, tačiau tai buvo mažas miestas, galbūt būtų galima palyginti ir su Kėdainiais (šis miestas taip pat Magdeburgo teisę gavo vėliau lyginant su Merkine), tačiau Kėdainiai galėję turėti daugiau mūrinių pastatų ir suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos reformacijos istorijoje, tačiau Merkinėje spėjama, jog jau XV a. būta mūrinių statinių ir be bažnyčios.

Truputis apie XIX a. pab. - XX a. pr. Merkinės pastatus:

Pradžiai vienas pavyzdys:

Krautuvių pastatas Kauno ir Vilniaus g. kampe, dabar šioje vietoje pievėlė, taip pat šis statinys apima dalį dabartinių kultūros namų vietos. Statinys greičiausiai statytas XIX a. vid., apgriautas per Antrąjį pasaulinį karą, nugriautas pokariu.

Pietinio fasado versija


Statinys matomas šioje nuotraukoje

[Kavasiakas]

nugriautas pokariu.

Gėda... Kai perskaitai, kad rusai kažką sugriovė tai dar galima suvokt, vis tiek nenormalūs, bet lietuviai...

Jeigu Merkinė buvo tokia svarbi tai kodėl žmonės ten nestatė rūmų, bažnyčių, bent jau tokių namukų kaip Kėdainiuose? Dabar Merkinė niekaip neatrodo kaip labai didelę reikšmę tūrėjas miestas.
Trakai irgi mediniai, irgi tik viena bažnyčia, bet 2 pilys.

[Depeche]

Gėda... Kai perskaitai, kad rusai kažką sugriovė tai dar galima suvokt, vis tiek nenormalūs, bet lietuviai...

Jeigu Merkinė buvo tokia svarbi tai kodėl žmonės ten nestatė rūmų, bažnyčių, bent jau tokių namukų kaip Kėdainiuose? Dabar Merkinė niekaip neatrodo kaip labai didelę reikšmę tūrėjas miestas.
Trakai irgi mediniai, irgi tik viena bažnyčia, bet 2 pilys.

Na Merkinėje nėra aiškus to meto užstatymas, tik siūlau pasiskaityti šią temą, čia yra šiek tiek informacijos apie šį miesto išnykųsį paveldą. Negalėčiau teigti, jog nebuvo tokių "namukų", kaip Kėdainiuose, tiesiog šiam miestui labai nepasisekė.

Apie pagrindinius miesto objektus jau atrodo daugybe kartų minėjau:

- Pirmiausia XV a. pr. gotikinė parapinė bažnyčia, apie 1640-70 rekonstruota M. Paco rūpesčiu į Baroko stilių, taip pat galima atsekti ir renesansinių perstatymų, tačiau gotikinė struktūra išlikusi, unikali Lietuvoje tuo, jog tarp gotikinių bažnyčių turi tokią plačią persbiteriją.

- Miesto rotušė, pastatyta mūrinė XVI a. pab. rekonstuota po 1655 m. Buvusi viena pirmųjų rotušių Lietuvoje, tuo metu rotušės turėjo Vilnius, Trakai, Kaunas ir Ukmergė. Vienintelė iki pat XIX a. buvo išlaikiusi renesansininės stilistikos bokštą ir kitus senuosius elementus.

- Karaliaus rūmai, pastatyti XV a. pab. , pirminė paskirtis tokia ir buvo, skirta valdovui apsistoti. Iki XVII a. vid. čia lankėsi bene visi LDK valdovai, taip pat Merkinę labai mėgęs ir gana dažnai čia leidęs laiką Vladislovas Vaza IV Merkinėje ir mirė. Atvykus Jonušai Radvilai, pirmiausia čia buvo sprendžiamas karaliaus palaidojimo klausimas. Taip pat iš garsių asmenų, čia lankėsi Švedijos karalius Karlas XII ir Rusijos caras Petras I. Taip pat iš garsių žmonių kurie mirė Merkinėje yra ir kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas, taip pat rašytojas ir poetas - Mykolas Servacijus Višnioveckis. Pastatas buvo stipriai suiręs XIX a. pab. XX a. pr. rekonstruotas į ano meto tipinio stiliaus pastatą

- Mūrinio Dominikonų vienuolyno ir mūrinės bažnyčios kompleksas, stovėjęs prie miesto aikštės. Vienuolynas 1615 statytas įjungiant ir dar renesanso laikų mūrinį statinį, bažnyčia apibūdinama, kaip 4 bokštų (du pagrindiniai). Vienuolynas buvęs kampinis pastatas, tačiau plane parodytas, jog turėjęs dar ir flygelį, dviaukštis. Kompleksas visiškai sunaikintas XIX a. vid.

- Jėzuitų vienuolynas ir kolegija, taip pat Šv. Kryžiaus bažnyčia statyti jei neklystu XVII a. pab. Tai buvęs dar vienas barokinis kompleksas, vienuolynas buvo dviaukštis, [_] formos. Bene didžiausias kompleksas (statinys) mieste. Galutinai nugriautas XIX a. pab.

- Mūrinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia XVII a. , galimai pastatyta to pačio M.K. Paco, kuris pastatė garsiąją Šv. Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje. Bažnyčia sunaikinta XIX a. pr.

Nuo XVI a. Merkinėje taip pat stovėjo unitų cerkvė, tačiau apie ją informacijos mažai.

Spėjama, jog nuo XVII a. pab. Merkinėje galėjo atsirasti ir žydų sinagoga.
Dėl tautybių, tai buvęs daugiatautis miestas, kas būdinga LDK, galima paminėti, jog čia gyveno ir totorių.

- Taip pat paminėtintas dvaras, buvęs senojo papilio vietoje.
- Įvairūs kiti statiniai, galima dokumentuose atrasti ir mūrinių dviaukščių karčiamų paminėjimų, kitų mūrinių statinių, taip pat ir vandens malūnai buvę ant Stangės upės, miesto XVI a. pab. riboženkliai, kurių galėję būti netgi į 5. Taip pat Merkinėje būta ir amatininkų cechai, o šalimais miestelio galėję būti tokie amatininkų priemesčiai (kaimai), kaip kalvių ir kt.

Įdomu ir tai, jog Mykolas Balinskis, Lietuvos ir Lenkijos istorikas XIX a. pr. Merkinės vaizdą apibūdino taip:

"Apleisto ir sunykusio Merkinės miesto...turgaus aikštėje yra daug mūrinių namų (apleisti) ir tai sudaro graudų vaizdą".

Galima pririnkti ir daugiau įvairiausių faktų
Iš esmės Merkinės istorija, praeitis jokiu būdu nėra paprasto miestelio praeitis, tai tik patvirtina potruputį archeologiniais kasinėjimais atrandami XVIa. pab. mūrai. Net neabejoju, jog jų yra čia nemažai, užtenka pasiklausyti vietinių istorijų.
Vien ir tas faktas, jog Merkinė buvo vienas iš pagrindinių Sūdūvos apgyvendinimo židinių. Galbūt didžiausias kirtis Merkinės vystymuisi ir buvo 1654-1655 karas.
Apie mieste esančius "dvarelius" irgi galima šį tą aptikti. Didžiausią bėda ta, jog nėra vis dar atrasta ikonografija ar planai. Rodos per XIX a. Merkinė tiesiog pradingo iškirstos didžiosios Merkinės girios nupustytuose smėliuose.

Pakartosiu


Upinio XVI-XVIII a. uosto vieta Merkio žiotyse

[laimutis]

Gėda... Kai perskaitai, kad rusai kažką sugriovė tai dar galima suvokt, vis tiek nenormalūs, bet lietuviai...

Jeigu Merkinė buvo tokia svarbi tai kodėl žmonės ten nestatė rūmų, bažnyčių, bent jau tokių namukų kaip Kėdainiuose? Dabar Merkinė niekaip neatrodo kaip labai didelę reikšmę tūrėjas miestas.
Trakai irgi mediniai, irgi tik viena bažnyčia, bet 2 pilys.

Merkinė XVIII a. per karus ir suirutes nusmuko, prarado buvusią reikšmę. Merkinė savivaldos teisės turėjo iki 1776 m. Tiesa, 1791 m. Merkinės savivalda buvo trumpam atkurta ir veikė iki 1796 metų. 1773–1775 m. valstybės įstaigos iš Merkinės buvo perkeltos į Alytų. Senieji apleisti neremontuojami mūriniai pastatai XIX a. negailestingai nugriauti. Per II-ąjį pasaulinį karą sunaikinti paskutiniai senieji Merkinės senamiesčio reliktai.

[Kavasiakas]

Kodėl XIX a. tiek sunaikino?

[laimutis]

Kodėl XIX a. tiek sunaikino?

Rusijos imperija nebuvo suinterisuota veikiančiais katalikų vienuolynais ir bažnyčiomis, buvo atimtos vienuolynų žemės, kitas turtas, Merkinės vienuolynai ir bažnyčios nyko, buvo apleistos ir nugriautos. Panaikinus savivalda rotušė tapo nereikalinga, ją nugriovę okupantai pastatė cerkvę. XIX a. miestiečiai nebuvo turtingi, nesugebėjo remontuoti mūrinių namų, N.Ordos piešinyje tai gerai atsispindi.

[Kavasiakas]

Rusijos imperija nebuvo suinterisuota veikiančiais katalikų vienuolynais

nušaučiau visus galvijus....

[Depeche]

Labai įdomus faktas



1793 m. Gardino seimo nutarimu buvo suformuota Merkinės vaivadija (!), tai buvęs pagrindinis valstybės administracinis vienetas, panašiai, kaip dabar apskritis. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Žemaitijos vaivadija, šiaurės rytuose su Trakų vaivadija, rytuose su Vilniaus vaivadija, pietuose su Gardino vaivadija ir vakaruose su Prūsijos karalyste. Vaivadija apėmė didelį plotą nuo Eišiškių iki Kauno ir Prūsijos teritorijos, o administracinis centras buvo aišku Merkinė. Tai buvo didelis postūmis Merkinės atsigavimui, galbūt net išaugimui į didelį miestą, tačiau Lietuvos ir Lenkijos valstybė žlugo jau 1795 m.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Merkin%C4%97s_vaivadija