Šio miestelio pavadinimą reikia tarti ne Gelvónai (kaip balvónai), o Gélvonai.
Gelvonai - Nedidelis nuošalus miestelis prie Ukmergės-Čiobiškio plento.
Aplink nėra didelių upių, tik laukai ir miškai. Tačiau į pietryčius teritoriją riboja Širvinta, o dar toliau - Neris, kur nuo Verkšionių iki Jonavos nėra jokių tiltų. Taip ta teritorija ir pasidarė užkampis pačiame Lietuvos viduryje.
Gelvonuose nėra jokios žymesnės sankryžos. Pro šalį eina 4305 plentas Vytinė - Gelvonai - Čiobiškis - Musninkai. Už poros kilometrų atsišakoja plentas į Bagasalviškį - Širvintas, dar už poros kilometrų - ir vieškelis į Veprius.
Apie 1970 metus Ukmergės buvo nutiesta labai siaura asfalto juosta iki Liukonių. Visas kelias praplatintas iki normalių matmenų apie 2004 metus, o asfaltas iki Čiobiškio nutiestas 2008 metais. Apie 2000 metus buvo asfaltuotas visas kelias nuo Širvintų ir Viesų (ties autostrada A2) pro Bagaslaviškį. Taigi, dabar susisiekimas normalus, tik liko žvyrkelis link Veprių.
Miestelis tokioje nelabai patogioje vietoje įsikūrė turbūt todėl, kad netoli buvo Pliaterių (Plater) dvaras. Kai kurie Gelvonų dvaro pastatai išlikę. Jis yra į šiaurės vakarus nuo miestelio.
Kažkada Gelvonuose veikė pranciškonų vienuolynas, kuris uždarytas 1832 m.
XIX a. Iki 1895 m. gaisro Gelvonų įžymybė buvo šventas Marijos paveikslas. Pliateriai fundavo bažnyčią (pastatyta 1897).
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad po vienuolyno uždarymo Gelvonuose buvo įkurta kariuomenės įgula, o 1872 m. pastatyta cerkvė.
XX a. pr., kol lietuviški vietovardžiai buvo nenusistovėję, miestelio pavadinimas buvo Gelvonys.
Tarpukariu miestelyje veikė 20 krautuvių. Žydai turėjo sinagogą. Per II pasaulinį karą visi žydai buvo išžudyti.
Pokario metais šiose nuošaliose apylinkėse aktyviai veikė partizanai.
Gelvonai visada laikais buvo valsčiaus, apylinkės ar seniūnijos centras.
Caro laikais Gelvonai priklausė Vilniaus gubernijos Vilniaus apskričiai (Виленский уезд Гелванская волость). Lietuvos laikais iki 1948 metų Gelvonai buvo Ukmergės apskrities valsčiaus centras. Kelerius metus Širvintų apskričiai (su Širvintų, Giedraičių Maišiogalos, Musninkų, Paberžės valsčiais).
Rajonų laikais Čiobiškis buvo Smėlių apylinkės (su centru Ukmergėje) apylinkės centras iki 1955 m., o paskui visą laiką - Širvintų rajonui (su pertrauka 1962-1965 m., panaikinus Širvintų r. - Ukmergės rajonui)
Gelvonai niekada nebuvo išaugę, bet neturėdami aplinkinių konkurentų išliko šių nuošalių apylinkių didžiausias miestelis. 1897 m. Gelvonuose gyveno 574 žmonės - 374 žydai ir 119 katalikų, 254 vyrai ir 269 moterys
1923 m. buvo 622 gyventojai, 1959 - 413, 1989 - 438, 2001 - 380 gyventojų
2011 m. teliko 284 gyventojai (137 vyrai ir 147 moterys).
Miestelyje išliko senų žydiškų namų - autentiškas vaizdas kai kur išlikęs. Viename šone stovi stebėtino dydžio sovietinio laikotarpio administracinis - kultūramio pastatas. Gerai, kad jis iki šiol naudojamas.
Gelvonų architektūros įžymybė - 1897 m. pastatyta aiškaus stiliaus neturinti (istoristinė - neoklasicistinė) kresnos išvaizdos akmeninė bažnyčia.
Aikštėje priešais bažnyčią 1998.06.27 atidengtas paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams (skulpt. Jonas Jagėla).
Gelvonų miestelis 2013 metais neturėjo savo herbo.
Patikslinta:
Įvadinis pranešimas sukurtas 2013.09.21
Gelvonai - Nedidelis nuošalus miestelis prie Ukmergės-Čiobiškio plento.
Aplink nėra didelių upių, tik laukai ir miškai. Tačiau į pietryčius teritoriją riboja Širvinta, o dar toliau - Neris, kur nuo Verkšionių iki Jonavos nėra jokių tiltų. Taip ta teritorija ir pasidarė užkampis pačiame Lietuvos viduryje.
Gelvonuose nėra jokios žymesnės sankryžos. Pro šalį eina 4305 plentas Vytinė - Gelvonai - Čiobiškis - Musninkai. Už poros kilometrų atsišakoja plentas į Bagasalviškį - Širvintas, dar už poros kilometrų - ir vieškelis į Veprius.
Apie 1970 metus Ukmergės buvo nutiesta labai siaura asfalto juosta iki Liukonių. Visas kelias praplatintas iki normalių matmenų apie 2004 metus, o asfaltas iki Čiobiškio nutiestas 2008 metais. Apie 2000 metus buvo asfaltuotas visas kelias nuo Širvintų ir Viesų (ties autostrada A2) pro Bagaslaviškį. Taigi, dabar susisiekimas normalus, tik liko žvyrkelis link Veprių.
Miestelis tokioje nelabai patogioje vietoje įsikūrė turbūt todėl, kad netoli buvo Pliaterių (Plater) dvaras. Kai kurie Gelvonų dvaro pastatai išlikę. Jis yra į šiaurės vakarus nuo miestelio.
Kažkada Gelvonuose veikė pranciškonų vienuolynas, kuris uždarytas 1832 m.
XIX a. Iki 1895 m. gaisro Gelvonų įžymybė buvo šventas Marijos paveikslas. Pliateriai fundavo bažnyčią (pastatyta 1897).
Br. Kviklys "Mūsų Lietuvoje" mini, kad po vienuolyno uždarymo Gelvonuose buvo įkurta kariuomenės įgula, o 1872 m. pastatyta cerkvė.
XX a. pr., kol lietuviški vietovardžiai buvo nenusistovėję, miestelio pavadinimas buvo Gelvonys.
Tarpukariu miestelyje veikė 20 krautuvių. Žydai turėjo sinagogą. Per II pasaulinį karą visi žydai buvo išžudyti.
Pokario metais šiose nuošaliose apylinkėse aktyviai veikė partizanai.
Gelvonai visada laikais buvo valsčiaus, apylinkės ar seniūnijos centras.
Caro laikais Gelvonai priklausė Vilniaus gubernijos Vilniaus apskričiai (Виленский уезд Гелванская волость). Lietuvos laikais iki 1948 metų Gelvonai buvo Ukmergės apskrities valsčiaus centras. Kelerius metus Širvintų apskričiai (su Širvintų, Giedraičių Maišiogalos, Musninkų, Paberžės valsčiais).
Rajonų laikais Čiobiškis buvo Smėlių apylinkės (su centru Ukmergėje) apylinkės centras iki 1955 m., o paskui visą laiką - Širvintų rajonui (su pertrauka 1962-1965 m., panaikinus Širvintų r. - Ukmergės rajonui)
Gelvonai niekada nebuvo išaugę, bet neturėdami aplinkinių konkurentų išliko šių nuošalių apylinkių didžiausias miestelis. 1897 m. Gelvonuose gyveno 574 žmonės - 374 žydai ir 119 katalikų, 254 vyrai ir 269 moterys
1923 m. buvo 622 gyventojai, 1959 - 413, 1989 - 438, 2001 - 380 gyventojų
2011 m. teliko 284 gyventojai (137 vyrai ir 147 moterys).
Miestelyje išliko senų žydiškų namų - autentiškas vaizdas kai kur išlikęs. Viename šone stovi stebėtino dydžio sovietinio laikotarpio administracinis - kultūramio pastatas. Gerai, kad jis iki šiol naudojamas.
Gelvonų architektūros įžymybė - 1897 m. pastatyta aiškaus stiliaus neturinti (istoristinė - neoklasicistinė) kresnos išvaizdos akmeninė bažnyčia.
Aikštėje priešais bažnyčią 1998.06.27 atidengtas paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams (skulpt. Jonas Jagėla).
Gelvonų miestelis 2013 metais neturėjo savo herbo.
Patikslinta:
Gelvonų herbas patvirtintas 2016.04.1414 d. LR Prezidentės dekretu Nr. 1K-627
Gelvonų herbe akcentuojami Švč. Mergelės Marijos simboliai – mėlyno fono skyde vaizduojami rožės žiedai ir geltonas pėdos pėdsako kontūras.Pėdos simbolis siejamas su Švč. Mergelės Marijos apsilankymo vieta – Gelvonų Pliaterių koplyčioje saugomas Švč. Mergelės Marijos pėdos akmuo, ant kurio apsireiškusi Dievo Motina įspaudė pėdą. Darbus atliko dailininkas Juozas Galkus.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gelvon%C5%B3_herbas
Gelvonų herbe akcentuojami Švč. Mergelės Marijos simboliai – mėlyno fono skyde vaizduojami rožės žiedai ir geltonas pėdos pėdsako kontūras.Pėdos simbolis siejamas su Švč. Mergelės Marijos apsilankymo vieta – Gelvonų Pliaterių koplyčioje saugomas Švč. Mergelės Marijos pėdos akmuo, ant kurio apsireiškusi Dievo Motina įspaudė pėdą. Darbus atliko dailininkas Juozas Galkus.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gelvon%C5%B3_herbas
Įvadinis pranešimas sukurtas 2013.09.21
Comment