Paskutinėje nuotraukoje kairėje matosi XVIII a. 2 pusėje statyta karčema. Tai pat šioje aikštėje buvo Šeduvos rotušė, ar galėtų tai būti šis sovietmečiu perstatytas pastatas? https://www.google.lt/maps/@55.75428...7i13312!8i6656
Iki baudžiavos panaikinimo Šeduva buvo vienintelis Lietuvos miestelis (kartu su Joniškiu), išsikovojęs miesto teises ir pagal įstatymus prilygstąs apskrities miestams. Šeduvos rotušės projektą 1852 m. parengė Šiaulių apskrities matininkas F.Paškovskis, jį perdirbo gubernijos architekto padėjėjas P.Ignatjevas. 1856 m. rotušė buvo statoma Šeduvos aikštės šiaurės vakarų šone, galu į gatvę.
Pastatas buvo vieno aukšto, be tradicinių prekybos patalpų ir rotušėms būdingo bokštelio, simetriškas, su aukštoku keturšlaičiu stogu. Skersai buvęs praėjimas, apibus jo - darbo patalpos. Fasadų architektūra gana standartinė, būdinga to meto provincijos miestų administraciniams pastatams: lygiose plokštumose vienodais tarpais išdėstyti langai ir durys. Langų apačias jungia trauka, po apvadais - įsprūdų imitacija. Lietuvos architektūros istorija II tomas 1994.
Šeduvoje planuojamas žydų muziejus. Tiesa sakant, visai įdomu, šita architektų kompanija Lahdelma & Mahlamäki Architects projektavo žydų istorijos muziejų Varšuvoje, kuris visaip už architektūrą liko įvertintas: http://www.ark-l-m.fi/projects/cultu...warsaw-poland/.
Apie Šeduvos projektą kol kas konkrečiau rasti nepavyko.
Šeduvoje planuojamas žydų muziejus. Tiesa sakant, visai įdomu, šita architektų kompanija Lahdelma & Mahlamäki Architects projektavo žydų istorijos muziejų Varšuvoje, kuris visaip už architektūrą liko įvertintas: http://www.ark-l-m.fi/projects/cultu...warsaw-poland/.
Apie Šeduvos projektą kol kas konkrečiau rasti nepavyko.
Projektas "Dingęs štetlas" padarys Šeduvą žinomą ne tik Lietuvoje. Iki 2015-ųjų metų padaryti dideli darbai - sutvarkytos žydų genocido vietos, restauruotos didžiulės senosios Šeduvos žydų kapinės
„Dingęs Štetlas“ – tai VšĮ „Šeduvos žydų memorialinio Fondo“ nuo 2012 metų vykdomas unikalus Lietuvos žydų kultūros ir paveldo projektas.
Projekto pagrindą sudaro keli pagrindiniai elementai:
– restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės
– 3 paminklai masinių žydynių vietose
– paminklas Šeduvos miestelio centre
– Šeduvos žydų muziejus „Dingęs Štetlas“
– istorinė monografija apie Šeduvos žydus
– dokumentinis filmas „Suakmenėjęs laikas“
Apie dingusį Šeduvos žydų miestelį (štetlą) buvo ir kelios publikacijos spaudoje
Bernardinai.lt 2015.05.29 Šeduvoje gyvenusių žydų atminimą įamžins projektas „Dingęs štetlas“
Simboliška ceremonija buvo užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidoti Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai (projektą parengė Algimanto Kančo studija).
(...)
Pasak projekto „Dingęs štetlas“ kuratoriaus S. Kanovičiaus, atlikti darbai – tik pati pradžia siekiant įamžinti Šeduvos žydų, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė daugumą miesto gyventojų, atminimą.
„Metas į Lietuvos žydų, litvakų, paveldą pradėti žiūrėti plačiau ir kalbėti ne tik apie masines žudynes ir jų aukų įamžinimą. Turtinga litvakų kultūra ir praeitis yra neatskiriama ir šių dienų Lietuvos dalis, todėl pats metas mums visiems iš naujo atrasti ir susipažinti su įdomia litvakų istorija ir kultūra.
Norėtųsi, kad kapinių atkūrimas ir istorinių vietų įamžinimas Šeduvoje taptų pradžia iniciatyvos, kuri pristatytų litvakų kultūrą ir taptų turistiniu centru, į kurį vyktų ir Lietuvos, ir užsienio turistai, besidomintys Lietuvos kultūriniu paveldu ir istorija. (...)"
Atmintis – kaip valstybės sienos, ji turi būti akylai ir nuolat saugoma. Ji gyva, jei yra žadinama kasdien. Antraip ji kaip nedirbamas laukas virsta usnimis išsikerojusiu dirvonu, per ją kaip per blogai saugomą valstybės sieną sėlina nuo bet kokios atsakomybės viską atleidžianti užmarštis. Taip pristatydamas projektą „Dingęs štetlas“ kalbėjo jo iniciatorius Sergejus Kanovičius
Automanas.tv3.lt 2016.07.04 Šeduvoje duris atvėrė istorinių automobilių muziejus
Asociacijos „Retromobile“ nariai prieš du metus Kauno mieste duris atidarė istorinės technikos muziejų. (...) Didžiulio dėmesio sulaukęs istorinės technikos muziejus Kaune, asociacijos „Retromobile“ narius paskatino pagalvoti apie antrąjį tokio tipo muziejų.
Asociacijos narių sutarimu, antrasis klasikinės technikos muziejus visiems smalsuoliams duris atvers ne kuriame nors didžiajame Lietuvos mieste - atvirkščiai. Šiaurės Lietuvos filialo muziejus buvo įkurtas mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje - Šeduvoje.
Ne pirmos jaunystės patalpas pasirinkę „Retromobile“ nariai jas sutvarkė, perdažė lubas, sienas, grindis, atliko kitus stambesnius ir smulkesnius remonto darbus, kurie muziejaus patalpą pavertė jaukia vieta klasikiniams automobiliams.
Norėdami aplankyti Šeduvos istorinės technikos muziejų, tai galite padaryti kiekvieną šeštadienį nuo 09.00 iki 15.00, o taip pat iš anksto susitarus el.paštu: laimis@retromobile.lt,
arba telefonu 8 687 32733, 8 611 12035.
Muziejaus adresas: Panevėžio g. 36, Šeduva.
Diena.lt 2017.04.11 Pažiūrėti didžiausio Velykų medžio Lietuvoje – į Šeduvą
Artėjant šventoms Velykoms, Šeduvos lopšelio-darželio bendruomenė džiaugiasi rekordu – ant didžiausio Lietuvoje Velykų medžio šio darželio kieme jau supasi 5 527 įvairia technika dekoruoti margučiai.
„Rekordas buvo užfiksuotas du kartus: 2013 ir 2015 metais. 2013 metais ant darželio kieme augančio Velykų medžio kabėjo 1 853 margučiai, 2015 metais – 3 345 margučiai. 2016 metais medį puošė 4 165 margučiai, bet rekordo tuomet nefiksavome. Šiuo laiku gamtoje trūksta spalvų, o medis tarsi skleidžia gerą, šviesią energiją, primena atbundančią gamtą“, – sako Šeduvos lopšelio-darželio direktorė D. Staškūnienė.
Šeduvoje papuoštas rekordinis Velykų medis – ant jo šakų sukabinta per 7 tūkst. įvairia technika nudažytų margučių.
Velykų medis Šeduvos vaikų lopšelyje darželyje puošiamas jau aštuntus metus. Kiaušinius visa Šeduva pradeda rinkti nuo rudens – jų, tuščiavidurių, prirenka po kelis tūkstančius.
2013 ir 2015 m. šeduvių Velykų medis buvo pripažintas šalies rekordu. Šiemet sukabinta 7017 margučių.
Velykų medis Šeduvą puoš mažiausiai mėnesį, kol pražys abrikosmedis.
Comment