BAJORĖS PRIE JOKIMIŠKIŲ DVARO RŪMŲ 1909
Pono Vladislovo Zakševskio (Władysław Zakrzewski) nuosavybė.
Jokimiškių dvaras, Jokimiškių palivarkas, Jokimiškiai, Marijampolės pavietė, Pagirmonio valsčius, Pakuonio parapija, Kauno gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika, apie 1909 m.
Nuotraukos autorius: Vladislovas Zakševskis (Władysław Zakrzewski).
Nuotrauka (retušuota) buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leisto mėnesinio žurnalo „Iliustruotasis Kaimas“ („Wieś Ilustrowana“) 1910 m. gegužės mėnesio Nr.5, 30 p.
1882 m. Lenkijoje, Varšuvoje išleistame okupuotos ir aneksuotos Dviejų Tautų Respublikos teritorijų geografiniame žinyne apie Jokimiškių dvarą rašoma taip:
JOKIMIŠKIAI (Jakimiszki) palivarkas, Marijampolės pavietė, Pagirmuonio valsčius (rus. гмина Погермонъ, lenk. gmina Pogiermoń), Pakuonio (Pokojnie ) parapija.
Lenkiškame Vikipedijos puslapyje (lietuviško net nėra), skirtame Jokimiškių dvaro aprašymui, lenkai remdamiesi aukščiau įvardintu žinynu, pateikia tokį aprašymą:
„JOKIMIŠKAI (Jakimiszki) – buvęs kaimas, dvaras ir sodyba, šiuo metu esantys Lietuvoje, dabartiniame Kauno apskrities Prienų rajone. Dvaro rūmų sodyba buvo dabartiniame Kudirkos kaime, 12 km į šiaurę nuo Prienų.
Istorija
Po trečiojo Lenkijos (čia taip Pirmąją Lietuvos Respubliką vadina dabartiniai lenkai – red. pastaba) padalijimo 1795 m. Jokimiškių dvaras, anksčiau priklausęs Respublikos Trakų vaivadijai, tapo dalimi Marijampolės pavietės, kuri nuo 1795 iki 1807 m. Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Baltstogės departamentui. Vėliau – Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, nuo 1816 m. – Kongreso Karalystės, Augustavo vaivadijai, o nuo 1837 m. – Augustavo gubernijai. 1867 m. ji tapo Suvalkų gubernijos dalimi. Jokimiškiai priklausė Pagirmuonio valsčiui (Pagirmuonys) ir Pakuonio parapijai.
1920 m. spalio 10 d., remiantis Suvalkų sutartimi, Jakimiškiai buvo perduoti Lietuvai, kuri kaip Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika nuo 1940 iki 1990 m. buvo SSRS dalis. (čia lenkų autoriai „užmiršo“ paminėti, kad SSRS okupuota Antroji Lietuvos Respublika ir Jokimiškiai niekada de jure netapo komunistinių teroristų pseudo valstybės dalimi – red. pastaba).
1827 m. sodyboje buvo 18 namų, kuriuose gyveno 241 žmogus. Apie 1880 m. sodyboje gyveno tik 104 žmonės. XX a. pradžioje čia gyveno 74 žmonės.
1820 m. Jokimiškių dvarą valdė Šulcų (Schultz) šeima. XX a. pradžioje tai buvo didžiulis dvaras, pietuose ribojęsis su Nemuno upe, o vakaruose – su Jiesia. Kaip 1913 m. rašė „Słowo“:
„Prieš kelerius metus šį dvarą iš Ignoto Parčiausko (Ignacy Parczewski) iš raudonojo Dvaro (Czerwony Dwór) netoli Vilniaus įsigijo Vladislovas Zakševskis (Władysław Zakrzewski). Šiuo metu visą Jakimiškių dvarą dvarą, kurio bendra skola Žemės kredito draugijai siekia 300 000 rublių, aukcione už 148 000 rublių grynaisiais pinigais įsigijo žydas Zelikas Pekarskis (Zelik Piekarski)."
XIX a. pabaigoje Jokimiškiai buvo dvaras, kurį sudarė daug palivarkų ir kaimų, taip pat apylinkės apie Tašetą (przyległości Taszeta). Apie 1880 m. dvaras užėmė 4074 margų plotą. Atskiruose ūkiuose ir kaimuose:
• Jokimiškių palivarkas sodyba užėmė 967 margus, iš kurių: 551 margas buvo ariama žemė ir sodai, 186 – pievos, 56 – ganyklos, 115 – miškai, 7 – krūmynai, 2 – vandens telkiniai ir 50 – dykvietės ir aikštės, taip pat 20 mūriniai pastatai ir 7 mediniai pastatai.
• Samopolio (Samopol) palivarkas (dabar Laukiškės kaimas) užėmė 535 margus, iš kurių: 36 margai ariamos žemės ir sodų, 105 pievos, 30 ganyklos, 42 miškai, 22 dirvonai ir aikštės bei 9 mūriniai pastatai.
• Lustbergo (Lustberg) palivarkas (dabar Linksmakalnio kaimas) užėmė 477 margus, iš kurių: 231 margas buvo ariama žemė ir sodai, 54 margai – pievos, 18 margų – ganyklos, 160 margų – miškai, 1 margas – vanduo, 13 margų – dykvietės ir aikštės, 1 mūrinis pastatas ir 6 mediniai pastatai;
• Elizentalio (Elisenthal) palivarkas (dabar Kairiūkščių kaimas) užėmė 679 margus, iš kurių: 246 margai buvo ariama žemė ir sodai, 49 margai – pievos, 3 margai – ganyklos, 360 margai – miškai, 3 margai – vandens telkiniai, 18 margų – dirvonai ir aikštės, 4 mūriniai pastatai ir 13 medinių pastatų;
• Naujadvaris arba Naujo Dvaro (Nowydwór, Nowy Dwór) palivarkas (dabar nebeegzistuojanti) užėmė 504 margus, iš kurių: 297 margus buvo ariama žemė ir sodai, 49 – pievos, 25 – ganyklos, 1 – vandens telkinys, 90 – miškai, 42 – dirvonai ir aikštės, 6 – mūriniai pastatai ir 3 – mediniai pastatai;
• Malinavo (Malinowo) palivarkas užėmė 667 margus, iš kurių: 295 margai buvo ariama žemė ir sodai, 48 – pievos, 36 – ganyklos, 260 margai – miškai, 10 margų – krūmynai, 18 margų – dykvietės ir atviros erdvės, 5 – mūriniai pastatai ir 1 – medinis pastatas;
• Girininkų (Girniki) palivarkas (dabar Girininkai kaimas) užėmė 188 margus, iš kurių: 94 margai buvo ariama žemė ir sodai, 31 margas – pievos, 1 margas – ganyklos, 46 margai – miškai, 9 margai – vandens telkiniai, 7 margai – dykvietės ir aikštės, 3 mūriniai pastatai ir 5 mediniai pastatai;
• Antakalnio (Antokalnie) kaimas (dabar Antakalnis kaimas): 25 sodybos, 790 margų žemės;
• Vangų (Wangi) kaimas (dabar Vangai kaimas): 14 sodybų, 638 margų žemės;
• Sodybų (Sodziby) kaimas: 34 sodybų, 356 margų žemės;
• Pamoterio (Pomatery) kaimas (dabar Pamoterys kaimas): 10 sodybų, 428 margų žemės;
• Bučkiemio (Buczkiemie) kaimas (dabar Būčkiemis kaimas): 15 sodybų, 565 margų žemės;
• Dvylikių (Dwiliki) kaimas (dabar Dvylikiai kaimas): 35 sodybos, 726 margų žemės;
• Girininkų (Girniki) kaimas (dabar Girininkai kaimas): 31 sodyba, 1214 margų žemės;
• Sabalėnų (Sobolany) kaimas (dabar Sabalėnai kaimas): 13 sodybų, 466 margų žemės.
XIX a. pabaigoje Jokimiškiuose buvo sūrio gamykla. Kituose palivarkuose buvo degtininė, mynynė, vandens malūnas, vilnos valymo malūnas ir plytinė.
1937 m. 1:100 000 mastelio WIG (Wojskowy Instytut Geograficzny) žemėlapiuose (1911 m. lapo pakartotinis leidimas) Jokimiškiai pažymėti, kaip kaimas. Šiuolaikiniuose žemėlapiuose ir palydovinėse nuotraukose toje vietoje yra ariami laukai.
Dvaro rūmai
XX a. pradžioje čia stovėjo vieno aukšto klasicistinio stiliaus rūmai, kurių centrinė dalis buvo žymiai pakelta, išsikišusi su stipriu priešais esančiu korpusu, užbaigtu trikampiu frontonu. Iš privažiavimo (paradinės) pusės priešais esantis korpusas buvo papuoštas piliastrais arba puskolonėmis. Rūmai stovėjo vešlaus sodo apsuptyje.
Jokimiškių dvaras aprašytas Romano Aftanazy knygos „Buvusių Lenkijos Respublikos pasienio („kresų“) teritorijų rezidencijų istorija“ trečiajame tome.“
#Lietuva #Lithuania #Sūduva #Suvalkija #Jokimiškiai #Pakuonis #paveldas #dvarai #parkai #Zakševskis #Girininkai #Kairiūkščiai #kaimas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana
Pono Vladislovo Zakševskio (Władysław Zakrzewski) nuosavybė.
Jokimiškių dvaras, Jokimiškių palivarkas, Jokimiškiai, Marijampolės pavietė, Pagirmonio valsčius, Pakuonio parapija, Kauno gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika, apie 1909 m.
Nuotraukos autorius: Vladislovas Zakševskis (Władysław Zakrzewski).
Nuotrauka (retušuota) buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leisto mėnesinio žurnalo „Iliustruotasis Kaimas“ („Wieś Ilustrowana“) 1910 m. gegužės mėnesio Nr.5, 30 p.
1882 m. Lenkijoje, Varšuvoje išleistame okupuotos ir aneksuotos Dviejų Tautų Respublikos teritorijų geografiniame žinyne apie Jokimiškių dvarą rašoma taip:
JOKIMIŠKIAI (Jakimiszki) palivarkas, Marijampolės pavietė, Pagirmuonio valsčius (rus. гмина Погермонъ, lenk. gmina Pogiermoń), Pakuonio (Pokojnie ) parapija.
Lenkiškame Vikipedijos puslapyje (lietuviško net nėra), skirtame Jokimiškių dvaro aprašymui, lenkai remdamiesi aukščiau įvardintu žinynu, pateikia tokį aprašymą:
„JOKIMIŠKAI (Jakimiszki) – buvęs kaimas, dvaras ir sodyba, šiuo metu esantys Lietuvoje, dabartiniame Kauno apskrities Prienų rajone. Dvaro rūmų sodyba buvo dabartiniame Kudirkos kaime, 12 km į šiaurę nuo Prienų.
Istorija
Po trečiojo Lenkijos (čia taip Pirmąją Lietuvos Respubliką vadina dabartiniai lenkai – red. pastaba) padalijimo 1795 m. Jokimiškių dvaras, anksčiau priklausęs Respublikos Trakų vaivadijai, tapo dalimi Marijampolės pavietės, kuri nuo 1795 iki 1807 m. Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Baltstogės departamentui. Vėliau – Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, nuo 1816 m. – Kongreso Karalystės, Augustavo vaivadijai, o nuo 1837 m. – Augustavo gubernijai. 1867 m. ji tapo Suvalkų gubernijos dalimi. Jokimiškiai priklausė Pagirmuonio valsčiui (Pagirmuonys) ir Pakuonio parapijai.
1920 m. spalio 10 d., remiantis Suvalkų sutartimi, Jakimiškiai buvo perduoti Lietuvai, kuri kaip Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika nuo 1940 iki 1990 m. buvo SSRS dalis. (čia lenkų autoriai „užmiršo“ paminėti, kad SSRS okupuota Antroji Lietuvos Respublika ir Jokimiškiai niekada de jure netapo komunistinių teroristų pseudo valstybės dalimi – red. pastaba).
1827 m. sodyboje buvo 18 namų, kuriuose gyveno 241 žmogus. Apie 1880 m. sodyboje gyveno tik 104 žmonės. XX a. pradžioje čia gyveno 74 žmonės.
1820 m. Jokimiškių dvarą valdė Šulcų (Schultz) šeima. XX a. pradžioje tai buvo didžiulis dvaras, pietuose ribojęsis su Nemuno upe, o vakaruose – su Jiesia. Kaip 1913 m. rašė „Słowo“:
„Prieš kelerius metus šį dvarą iš Ignoto Parčiausko (Ignacy Parczewski) iš raudonojo Dvaro (Czerwony Dwór) netoli Vilniaus įsigijo Vladislovas Zakševskis (Władysław Zakrzewski). Šiuo metu visą Jakimiškių dvarą dvarą, kurio bendra skola Žemės kredito draugijai siekia 300 000 rublių, aukcione už 148 000 rublių grynaisiais pinigais įsigijo žydas Zelikas Pekarskis (Zelik Piekarski)."
XIX a. pabaigoje Jokimiškiai buvo dvaras, kurį sudarė daug palivarkų ir kaimų, taip pat apylinkės apie Tašetą (przyległości Taszeta). Apie 1880 m. dvaras užėmė 4074 margų plotą. Atskiruose ūkiuose ir kaimuose:
• Jokimiškių palivarkas sodyba užėmė 967 margus, iš kurių: 551 margas buvo ariama žemė ir sodai, 186 – pievos, 56 – ganyklos, 115 – miškai, 7 – krūmynai, 2 – vandens telkiniai ir 50 – dykvietės ir aikštės, taip pat 20 mūriniai pastatai ir 7 mediniai pastatai.
• Samopolio (Samopol) palivarkas (dabar Laukiškės kaimas) užėmė 535 margus, iš kurių: 36 margai ariamos žemės ir sodų, 105 pievos, 30 ganyklos, 42 miškai, 22 dirvonai ir aikštės bei 9 mūriniai pastatai.
• Lustbergo (Lustberg) palivarkas (dabar Linksmakalnio kaimas) užėmė 477 margus, iš kurių: 231 margas buvo ariama žemė ir sodai, 54 margai – pievos, 18 margų – ganyklos, 160 margų – miškai, 1 margas – vanduo, 13 margų – dykvietės ir aikštės, 1 mūrinis pastatas ir 6 mediniai pastatai;
• Elizentalio (Elisenthal) palivarkas (dabar Kairiūkščių kaimas) užėmė 679 margus, iš kurių: 246 margai buvo ariama žemė ir sodai, 49 margai – pievos, 3 margai – ganyklos, 360 margai – miškai, 3 margai – vandens telkiniai, 18 margų – dirvonai ir aikštės, 4 mūriniai pastatai ir 13 medinių pastatų;
• Naujadvaris arba Naujo Dvaro (Nowydwór, Nowy Dwór) palivarkas (dabar nebeegzistuojanti) užėmė 504 margus, iš kurių: 297 margus buvo ariama žemė ir sodai, 49 – pievos, 25 – ganyklos, 1 – vandens telkinys, 90 – miškai, 42 – dirvonai ir aikštės, 6 – mūriniai pastatai ir 3 – mediniai pastatai;
• Malinavo (Malinowo) palivarkas užėmė 667 margus, iš kurių: 295 margai buvo ariama žemė ir sodai, 48 – pievos, 36 – ganyklos, 260 margai – miškai, 10 margų – krūmynai, 18 margų – dykvietės ir atviros erdvės, 5 – mūriniai pastatai ir 1 – medinis pastatas;
• Girininkų (Girniki) palivarkas (dabar Girininkai kaimas) užėmė 188 margus, iš kurių: 94 margai buvo ariama žemė ir sodai, 31 margas – pievos, 1 margas – ganyklos, 46 margai – miškai, 9 margai – vandens telkiniai, 7 margai – dykvietės ir aikštės, 3 mūriniai pastatai ir 5 mediniai pastatai;
• Antakalnio (Antokalnie) kaimas (dabar Antakalnis kaimas): 25 sodybos, 790 margų žemės;
• Vangų (Wangi) kaimas (dabar Vangai kaimas): 14 sodybų, 638 margų žemės;
• Sodybų (Sodziby) kaimas: 34 sodybų, 356 margų žemės;
• Pamoterio (Pomatery) kaimas (dabar Pamoterys kaimas): 10 sodybų, 428 margų žemės;
• Bučkiemio (Buczkiemie) kaimas (dabar Būčkiemis kaimas): 15 sodybų, 565 margų žemės;
• Dvylikių (Dwiliki) kaimas (dabar Dvylikiai kaimas): 35 sodybos, 726 margų žemės;
• Girininkų (Girniki) kaimas (dabar Girininkai kaimas): 31 sodyba, 1214 margų žemės;
• Sabalėnų (Sobolany) kaimas (dabar Sabalėnai kaimas): 13 sodybų, 466 margų žemės.
XIX a. pabaigoje Jokimiškiuose buvo sūrio gamykla. Kituose palivarkuose buvo degtininė, mynynė, vandens malūnas, vilnos valymo malūnas ir plytinė.
1937 m. 1:100 000 mastelio WIG (Wojskowy Instytut Geograficzny) žemėlapiuose (1911 m. lapo pakartotinis leidimas) Jokimiškiai pažymėti, kaip kaimas. Šiuolaikiniuose žemėlapiuose ir palydovinėse nuotraukose toje vietoje yra ariami laukai.
Dvaro rūmai
XX a. pradžioje čia stovėjo vieno aukšto klasicistinio stiliaus rūmai, kurių centrinė dalis buvo žymiai pakelta, išsikišusi su stipriu priešais esančiu korpusu, užbaigtu trikampiu frontonu. Iš privažiavimo (paradinės) pusės priešais esantis korpusas buvo papuoštas piliastrais arba puskolonėmis. Rūmai stovėjo vešlaus sodo apsuptyje.
Jokimiškių dvaras aprašytas Romano Aftanazy knygos „Buvusių Lenkijos Respublikos pasienio („kresų“) teritorijų rezidencijų istorija“ trečiajame tome.“
#Lietuva #Lithuania #Sūduva #Suvalkija #Jokimiškiai #Pakuonis #paveldas #dvarai #parkai #Zakševskis #Girininkai #Kairiūkščiai #kaimas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana