Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Žvėrynas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Garbanius
    replied
    #Žvėrynas #paskutinisrudenssavaitgalis #isejaupasivaiksciot #belenkaip patiko











    Paskutinis taisė digital; 2018.09.21, 00:12.

    Komentuoti:


  • Valiukas
    replied
    Šiaip pora nuo stogo prieš kelias dienas:


    Komentuoti:


  • trilobitas
    replied
    A. Mickevičiaus gatvės namukai

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Parašė trilobitas Rodyti pranešimą
    Italijos ambasada
    2012 gruodis

    Atvaizdas
    Verta paminėti, jog tai yra pirmasis architekto V. Dubeneckio projektas (1912 m.) - gydytojo A. Nedzvieckio, vėlaiu Z. Riščito gyvenamasis dvaro stiliaus 4 butų namas.

    O kad tą akmenį galų gale "atidengė" - labai džiaugiuosi. Tik jis yra labai nuošalioje vietoje, tad nuolat kenčia nuo vandalų. Prieš gerą dešimtmetį dėl to akmuo kuriam laikui netgi buvo paverstas "veidu į žemę". Buvo kalbama, kad galbūt vertėtų jį perkelti į miesto centrą. Ačiū už nuotraukas ir nuorodą
    Paskutinis taisė Godo; 2013.01.14, 17:31.

    Komentuoti:


  • trilobitas
    replied
    Italijos ambasada
    2012 gruodis



    Žvėryno akmuo
    Žvėryno akmuo - vienintelis Lietuvoje žinomas tokio
    pobūdžio ir išvaizdos paminklas su iškaltais jame vadinamaisiais Gediminaičių stulpais. Tai rusvo gra­nito riedulys, gulintis dešiniajame Neries krante už Liu­barto tilto, ties upės posūkiu į vakarus. Akmenį aptiko bei nufotografavo kraštotyrininkas Vladas Šaulys 1958m.
    Paskutinis taisė trilobitas; 2013.01.14, 15:07.

    Komentuoti:


  • jagas
    replied
    Žvėryno lyginamasis žemėlapis (1944-2012)

    Savo smalsumui ant 1944 metų Vilniaus aerofotonuotraukos, rastos Rytų Fronte uždėjau šiuolaikinio žemėlapio gatves. Išėjo visai įdomus rezultatas: galima matyti, kaip per 68 metus pasikeitė Žvėryno gatvių tinklas, kokios gatvės dingo. Investavus truputį laiko žemėlapį galima padaryti interaktyvų, išryškinant išnykusias, naujai atsiradusias gatves, pakitimus jose, ar net atskirų namų aprašus. Be abejo, kilo šiokių tokių problemų lygiuojant žemėlapius, mat aerofotonuotraukos projekcija, žinoma, ne idealiai sutapo su šiuolaikinio žemėlapio. Vistiek, smagu, kad rezultatas jau yra

    Pirminė versija atrodo štai taip:



    Viso dydžio (2930x4213) atvaizdą rasite čia.

    Yra ir vektorinė versija (artinant neprarandama gatvių tinklo kokybė), bet ji labai daug užima, todėl įkelti nesiryžtu.

    Tiek
    Paskutinis taisė digital; 2018.09.20, 23:57.

    Komentuoti:


  • inga.
    replied
    Gal ką sudomins straipsnis apie medinės architektūros išsaugojimo poreikius ir galimybes. N. Liukšionytė (2011) MIESTŲ MEDINĖS ARCHITEKTŪROS IŠSAUGOJIMO GALIMYBĖS. Urbanistika ir arcjitektūra 35(2):129-140. Kalbama apie Kauną, bet yra potemė apie Vilniaus situaciją.
    Jei straipsnis pasirodys vertas dėmesio ir jei forume yra tinkamesnė tema, galbūt moderatoriai perkeltų šią nuorodą į ją?
    http://www.tpa.vgtu.lt/upload/urban_...luksionyte.pdf

    ir leidinys Wooden heritage in Lithuania (2011)
    http://testinis.kpd.lt/en/node/1671
    Paskutinis taisė inga.; 2016.07.18, 04:28.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą
    Aš neneigiu tavo "šveicariškos" versijos, tiesiog vizualiai man Vilniaus "medinukai" dažniausiai neatrodo europietiškai. Tie jų raižiniai ir apskritai bendras vaizdas labiau byloja apie Rusijos imperijos laikus. Nesakau kad tai blogai ar gerai, bet jie skiriasi nuo pavyzdžiui Palangos medinių namų būtent tuo. Ir užsieniečių interesas Vilniaus mediniams namams man šiaip ne visai suprantamas. Gal tai susiję su interesu Tarybų Sąjungai ir tiems laikams?
    "Šveicariškas" stiliaus pavadinimas šiaip jau vartotinas kabutėse, nes čionykščiai architektai tik sėmėsi įkvėpimo iš kalnų namelių architektūros, o stiliui didelės įtakos turėjo klasikinės ir liaudiškos architektūrinės formos. Tad natūralu, kad jų išvaizda "byloja apie Rusijos imperijos laikus", juk jie atsirado tuo laikotarpiu. Žvėryne yra puikių tokio stiliaus pavyzdžių, o šiaip tai labai gražių "šveicariško" stiliaus vilų yra Druskininkuose.

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą
    Aš neneigiu tavo "šveicariškos" versijos, tiesiog vizualiai man Vilniaus "medinukai" dažniausiai neatrodo europietiškai. Tie jų raižiniai ir apskritai bendras vaizdas labiau byloja apie Rusijos imperijos laikus. Nesakau kad tai blogai ar gerai, bet jie skiriasi nuo pavyzdžiui Palangos medinių namų būtent tuo. Ir užsieniečių interesas Vilniaus mediniams namams man šiaip ne visai suprantamas. Gal tai susiję su interesu Tarybų Sąjungai ir tiems laikams?
    Na su su Tarybų sąjunga tie namai iš viso nieko bendro neturi, išskyrus gal tai, kad jiems teko pabuvoti jos teritorijoje O tarybiniais laikais tai juos taip pat gausiai naikino ir ne labai vertino. Aš manau, kad užsieniečiams tai yra įdomu, nes paprasčiausiai niekur nematyta, o kai kurių namų pjaustiniai dar ir šiaip gražūs pažiūrėti. Neatmetu, kad kai ką žavi ir nesutvarkytų, "apšepusių", pastatų "estetika" Beje, kartais ir man tai patinka, nes būna, kad kai kada labai "išpudruoti" pastatai ima ir netenka dalies žavesio...

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė Godo Rodyti pranešimą
    Tas nugriautas tikrai vakarietiškas užmiesčio tipo namas. O iš šveicariškojo vilų stiliaus susiformavo ir vadinamasis Zakopanės medinių vilų stilius. Apie Šveicariją tik skaityti teko, o tas medinis stilius iš ten plito apie XVII a, taip kad dabar gal ten jau nieko panašaus ir nebėra išlikę. Taip pat neturiu žinių, kiek ten buvo išplitęs toks stilius, gal tai tik užuomazgos buvo, apie kurias dabar tik medinės architektūros tyrinėtojai užsimena?
    Aš neneigiu tavo "šveicariškos" versijos, tiesiog vizualiai man Vilniaus "medinukai" dažniausiai neatrodo europietiškai. Tie jų raižiniai ir apskritai bendras vaizdas labiau byloja apie Rusijos imperijos laikus. Nesakau kad tai blogai ar gerai, bet jie skiriasi nuo pavyzdžiui Palangos medinių namų būtent tuo. Ir užsieniečių interesas Vilniaus mediniams namams man šiaip ne visai suprantamas. Gal tai susiję su interesu Tarybų Sąjungai ir tiems laikams?

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą
    Man tie mediniai namai kažkaip su Šveicarija neturi nieko bendro. Kaip tik tas sugriautas namas su čerpių stogu yra Centrinės Europos stiliaus.
    Kaip supratau, tai Godo minėjo šveicariško stiliaus namus, kalbėdamas apie Vytauto 49 ir nugriautą senovišką kioską O Paribio 2 ne šveicariško, o, manyčiau, Zakopanės stiliaus kuklus pavyzdys.

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Parašė vidoq Rodyti pranešimą
    O taip dar nesenei atrodė:
    Birželis 2009
    Ir Laaabai ačiū už jau istorines nuotraukas, pats, deja, šio namo ir nesuspėjau išsamiai sufotografuoti

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą
    Man tie mediniai namai kažkaip su Šveicarija neturi nieko bendro. Kaip tik tas sugriautas namas su čerpių stogu yra Centrinės Europos stiliaus.
    Tas nugriautas tikrai vakarietiškas užmiesčio tipo namas. O iš šveicariškojo vilų stiliaus susiformavo ir vadinamasis Zakopanės medinių vilų stilius. Apie Šveicariją tik skaityti teko, o tas medinis stilius iš ten plito apie XVII a, taip kad dabar gal ten jau nieko panašaus ir nebėra išlikę. Taip pat neturiu žinių, kiek ten buvo išplitęs toks stilius, gal tai tik užuomazgos buvo, apie kurias dabar tik medinės architektūros tyrinėtojai užsimena?

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė Godo Rodyti pranešimą
    O apskritai Vilniaus mediniai namai yra ypač unikalūs, išskirtinio stiliaus. Tokia vilų tipo puošnių medinių namų tradicija į Rytų Lietuvą atkeliavo iš tolimos Šveicarijos per carinę Rusiją.
    Man tie mediniai namai kažkaip su Šveicarija neturi nieko bendro. Kaip tik tas sugriautas namas su čerpių stogu yra Centrinės Europos stiliaus.

    Komentuoti:


  • vidoq
    replied
    Parašė Civis Rodyti pranešimą
    Labai liūdna, kad nugriauna senovinį namą Paribio 2/Ukmergės 128a Atrodo, kad be korupcijos čia neapseita... Kas darosi su paveldosauga? Tiesa, paveldosaugininkų iš pradžių suteikti namui įverčiai buvo vidutiniai, po to buvo pasirūpinta, kad į paveldo sąrašus įtraukta nebūtų... Mano nuomone, namas buvo puikiai išlaikęs savo pirmapradę išvaizdą, stiliaus bruožus. Liūdna Yra straipsnis Alfa.lt: Žvėryne griaunamas pastatas sukiršino paveldosaugininkus

    Foto 2008 04. Štai kaip atrodė namas...
    Atvaizdas
    O taip dar nesenei atrodė:
    Birželis 2009



    Kovas 2010









    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą
    Apgailėtina...
    Kartais saugo kažkokius keistus medinukus, o čia leido tokį grožį sunaikinti!

    Neabejoju, kad toks baisuoklis jiems tikrai yra paveldas:

    Atvaizdas
    Tas "baisuoklis" buvo ypač vertas dėmesio ir už jo nugriovimą tikrai turėtų būti baudžiama! Kartu su šalia esančiu tikrai vertingu namu, Vytauto 49, sudarė itin autentišką ansamblį: Ta "būdelė" buvo paskutinis išlikęs ~1900 m. statybos kioskas, kurio viena siena tebuvo naujai apkalta prastomis lentelėmis ir baisios langinės pridarytos. Yra žinių, kad panašių senovinių prekybos kioskų buvę ir daugiau Žvėryne, tik neišliko. Juk buvo mada prie namo centrinėje gatvėje turėti ir "versliukų". Vytauto 49 namas dabar gražintas šeimininkui, kuris, deja to neįvertino ir nugriovė paskutinį kioskelį. Tuo kioskeliu domėjosi ir medinės architektūros tyrinėtojai.
    O apskritai Vilniaus mediniai namai yra ypač unikalūs, išskirtinio stiliaus. Tokia vilų tipo puošnių medinių namų tradicija į Rytų Lietuvą atkeliavo iš tolimos Šveicarijos per carinę Rusiją. Rusai medinių namų stilių praturtino bizantinėmis-pravoslaviškomis formomis ir ypač ištobulino. Štai tikrai įspūdingų Rusijos medinukų galima pamatyti čia: http://englishrussia.com/?p=2070 čia http://englishrussia.com/?p=424 ir čia http://englishrussia.com/?p=1808
    O Vilniuje grynai rusiško tipo medinukų yra labai nedaug, dauguma Vilniaus medinių namų jau yra saviti, vietinio stiliaus. Ypač įdomu yra tai, kad tie mediniai namai yra mieste ir yra puošnūs. Tokio reiškinio nėra nei Skandinavijos šalyse, nei Latvijoje, nei Vokietijoje ir pan. Nesunku pastebėti, kad net Vakarų Lietuvoje, kuri, kaip ir Latvija, yra paveikta vokiškosios trdicijos, puošnių tokio tipo medinių namų nėra. Todėl juos tikrai verta ypač saugoti ir restauruoti.
    O mediniu Vilniumi tikrai domisi ir žavisi daug užsieniečių, kai mūsiškiai vis dar mano, kad pasaulį galime nustebinti kokiomis nors stiklinėmis ar betoninėmis dėžutėmis, kurių jei tikrai prisižiūrėję
    Paskutinis taisė Godo; 2010.04.15, 23:20.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą
    Apgailėtina...
    Kartais saugo kažkokius keistus medinukus, o čia leido tokį grožį sunaikinti!

    Neabejoju, kad toks baisuoklis jiems tikrai yra paveldas:

    Oranger, nebūk pesimistas. JIE šluoja viską. Nušlavė ir tavo baisuoklį. Pasižiūrėk...

    2010 03


    Bijau, kad ir šitam nuostabiam medinukui ko nepadarytų...
    Paskutinis taisė Civis; 2010.04.15, 22:50.

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė Civis Rodyti pranešimą
    Labai liūdna, kad nugriauna senovinį namą Paribio 2/Ukmergės 128a Atrodo, kad be korupcijos čia neapseita... Kas darosi su paveldosauga? Tiesa, paveldosaugininkų iš pradžių suteikti namui įverčiai buvo vidutiniai, po to buvo pasirūpinta, kad į paveldo sąrašus įtraukta nebūtų... Mano nuomone, namas buvo puikiai išlaikęs savo pirmapradę išvaizdą, stiliaus bruožus. Liūdna Yra straipsnis Alfa.lt: Žvėryne griaunamas pastatas sukiršino paveldosaugininkus

    Foto 2008 04. Štai kaip atrodė namas...
    Atvaizdas
    Apgailėtina...
    Kartais saugo kažkokius keistus medinukus, o čia leido tokį grožį sunaikinti!

    Neabejoju, kad toks baisuoklis jiems tikrai yra paveldas:

    Paskutinis taisė oranger; 2010.04.15, 21:14.

    Komentuoti:


  • Civis
    replied
    Taip, Saltoniškių 30 namas stovėjo jau gerokai pakitusiame miestovaizdyje: pakitęs gatvių tinklas arba/ir gatvių užstatymas; todėl medinukas buvo labai įdomus kaip prieškarinio Vilniaus reliktas, savotiškas orientyras labai pasikeitusioje aplinkoje.

    Beveik visai šalia jo, ties sankirta su Soltanų (dab. Saltoniškių) gatve, anksčiau prasidedavo Šeškinės gatvė, kuri toliau nutįsdavo į šiaurės vakarus. Dabar Šeškinės gatvės liko tik dalis - dab. Stirnų g. Gatvių tinklą ypač pakoregavo T. Narbuto gatvė. Šalia buvo daug tokių medinukų...

    1944

    http://www.rytufrontas.net/e107_plugins/content/content.php?content.52

    2009

    Google Earth

    Beje, puiku, kad spėjai nufotografuoti prieš nugriovimą, Godo

    Komentuoti:


  • Godo
    replied
    Parašė Civis Rodyti pranešimą
    Įdėjau į Žvėryno temą todėl, kad dabar yra Žvėryno seniūnijos administracinėse ribose. Žinoma, istoriškai čia buvo Saltoniškės, iki pat XX a. vid. (o Saltoniškes suformavęs Soltanų dvaras dar XVII a. vadinosi Šeškinė). Saltoniškėms, nepelnytai užmirštam ir nykstančiam Vilniaus kampeliui, kurio pavadinimas ištirpo išsiplėtus Žvėrynui galbūt reikėtų atskiros temos...
    Beje, grįžtant prie aktualijos, neseniai nušluotas nuo žemės paviršiaus žalias medinukas Saltoniškių 30. Nors neretai ten būnu, nė nepastebėjau kada išardė, liko tik purvina plynė
    Na didžioji dalis senųjų Saltoniškių patenka į dab. Žvėryno seniūnijos teritoriją, tai tikrai tas namukas šioje temoje pridera, o apie Saltoniškes ar pakaktų medžiagos atskirai temai?
    Saltoniškių 30/ Narbuto 22, kaip ir daugelį sunaikintų Žvėryno namukų, spėjau nusipaveiksluoti 2010-02-22, deja jau pradėtą griauti:

    Fasado centre matosi būta durų - arba skirtos komercijai, arba papildomas įėjimas




    Čia matoma ir mūrinė buv. ūkinio pastatuko siena. Kaminas liudija ten buvus lauko virtuvėlę ar kepyklėlę.


    Nors tai nėra ypatingo puošnumo ir senumo medinukas, pagailo man ir jo. Tai kalsikinis tarpukario (~1925 m.) medinis keturbutis (skirtas nuomai?) su mūriniu bendru ūkiniu pastatuku. Šis namas mena ir senąjį gatvių tinklą vietoje Narbuto, VPU teritorijos ir transporto žiedo. Nors ir ne tankiai užstatyti kvartalai buvo, tačiau juos galima būtu vadinti jungtimi tarp senųjų Šnipiškių, Saltoniškių ir Žvėryno. O apie senąjį Žvėryną daug medžiagos turiu prikaupęs, taip kad reikės kada nors papildyti šią temą
    Paskutinis taisė Godo; 2010.04.15, 01:50.

    Komentuoti:

Working...
X