Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus planai ir žemėlapiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Pakalnės palivarko ir Vilniaus priemiesčių plano fragmentas. Juozapas Žakovičius, Motiejus Uselovičius. 1799 m. gruodžio 8 d. Raudona spalva paspalvinti sugriauti namai, geltona - mediniai namai.



    Plan geometryczny Folwarku Podgurza [!] z Przedmieściami Miasta Wilna. | Polona

    Knygoje Vilniaus miesto planai (2016) rašoma, kad planą sudarė matininkai Juozapas Žakovičius ir Motiejus Uselovičius, tęsdami ir tikslindami 1798 m. vykdytus Vilniaus priemiesčių matavimus. Plane parodyti tik pietiniai ir vakariniai Vilniaus priemiesčiai, užbrėžta pietinė miesto riba. Plane pavaizduota miesto gynybinė siena ir visi vartai, miesto ribas ženklinę riboženkliai, šalia Žaliojo tilto pastatytas laikinas tiltas. Kur dingo plano originalas ir kas ir kada padarė jo šviesoraštį, neišaiškinta.

    Comment




      Maskvos Rusijos karo istorijos archyve, istorinės ikonografijos ir kartografijos (846) fonde saugomas 1799 m. Vilniaus miesto su priemiesčiais ir jo apylinkių situacijos planas. Jo autorius - Lietuvos gubernijos matininkas Michailas Markovičius. Planas nėra detalus, išskiriami svarbiausi kvartalų pastatai, skirtingomis spalvomis nežymimi medinės statybos kvartalai. Nurodoma pastatų priklausomybė asmeniui, institucijai ar valstybei. Pilies teritorijos pastatų žymėjimas aiškesnis ir detalesnis. Melsva spalva pažymėti pastatai - rezidenciniai rūmai, III-oji oficina - netrukus buvo nugriauti (išliko Aukštutinė pilis). M. Markovičiaus planas buvo atrama carinei administracijai ir jos sumanytiems miesto pertvarkymo planams, kurie siejami su Lietuvos civilinio gubernatoriaus J. Frizelio veikla. Nors XVIII a. pabaigos Rusijos kartografų planai nusileidžia tikslumu K. Grunarto planui, bet juose vaizduojamas XVIII a. antrosios pusės Vilnius - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, dar neprasidėjus jos praeities simbolių griovimo darbams.
      Šaltinis: Žemutinė pilis 1793-1799 m. Vilniaus miesto planuose iš Rusijos karo istorijos archyvo / Liudas Glemža. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje : 2005-2006 m. tyrimai". 2007.

      Comment


        Vilniaus miesto, priemiesčių ir apylinkių planas. Planą sudarė rusų karininkas Fiodoras Chomentovskis 1794 m. Plano eksplikacijoje esantis įrašas galėtų rodyti, kad planas sudarytas Vilniaus sukilimo metu arba tuoj po jo ir jame vaizduojamos sukilėlių pastatytos lauko baterijos, kurios nukreiptos nuo miesto į išorę ir išdėstytos prie visų svarbiausių į miestą vedančių kelių. Prie garsiosios Pohuliankos smuklės nubrėžtos kelios gynybinės linijos, čia 1794 m. rugpjūčio 11 d. vyko svarbiausi mūšiai dėl Vilniaus, kurio sukilėliams atremti nepavyko. Užėmę svarbias aukštumas, rusai pradėjo artilerijos ugnies atakomis apšaudyti miestą, kuris tesėsi visą dieną, buvo sudeginti beveik visi namai vakarinėse miesto prieigose, degė ir senamiestis. Vidurdienį miestiečiai pasirašė kapituliacijos aktą. Plane tiksliai pavaizduota Vilniaus gynybinė siena, vartai ir visi svarbiausi vienuolynai ir bažnyčios. Kartografas daug dėmesio skyrė infrastuktūrai: reljefui perteikti, keliams, upėms ir upeliams, tiltams, malūnams, smuklėms ir palivarkaams parodyti. Šis planas 1812 m. buvo išvežtas prancūzų kariškių iš Vilniaus ir vėliau atsidurė Slaptajame Prūsijos archyve Berlyne. Planą aptiko ir kopiją 1940 m. padarė V. G. Studnickis. Tai vienintelis dokumentas, įrodantis plano buvimą, nes originalas, saugotas Berlyne, dingo Antrojo pasaulinio karo metais. Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).



        Fot. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba - Virtualios parodos (archyvai.lt)

        Comment


          Vilniaus tvirtovės dešiniajame Neries krante planas. Sudarė Aleksandras Mendė. 1832 m. spalio 20 d.



          Plane vaizduojama Vilniaus tvirtovės dalis dešiniajame Neries krante, skirta tilto priedangai. Čia buvo sukoncentruotos artilerijos pajėgos (plane vadinama Артиллерiйская). Gynybinę liniją čia sudarė trikampis ravelinas, karių slėptuvės arba redutai, pylimai ir grioviai. Aptvertame plote buvo kalvė, dirbtuvės, kareivinės. Už tvirtovės pylimų parodytos žydų kapinės. Jos buvo uždarytos 1830 m. spalio 31 d., naujos įsteigtos Pacų kalvose (prie Olandų g.). Plane pažymėtos medine tvora aptvertos likusių kapinių teritorijos ribos. Karminu išryškinta buvusi mūrinė kapinių tvora bei sargo namelis (nugriauti 1836 m.). Žydų bendruomenė pageidavo aptverti buvusių kapinių teritoriją, apribotą raidėmis a, b, c ir d, tai pat buvo prašoma įrengti aptvėrimą plote, apibrėžtame raidėmis e, f, g. Plane autorius pateikė medinės tvoros pavyzdį (Фасад Полисаденъ). Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).

          Vilniaus carinės tvirtovės dalis dešiniajame Neries krante ir žydų kapinės, 1912 m. Fotografas Sergej Prokudin-Gorsky (1863-1944).

          Comment


            Parašė Mørtã Rodyti pranešimą
            Lenkijos keliai 1939-1940
            Dideli failai (14 - 15 MB )
            © SISKOM
            Vilniaus tranzitinio eismo schema 1939 m. II pasaulinio karo išvakarėse

            http://siskom.waw.pl/nauka/historia/...olski_1939.pdf

            Comment


              Планъ города Вильны 1866 / Plan goroda Vil'ny (Vilniaus miesto planas) 1866


              Legenda (paspaudus - didesnis vaizdas)


              Miestas 1866 ir artimiausi priemiesčiai


              Vidurinė Vilniaus žemėlapio dalis


              Dabartinis Senamiestis


              142,5x127,0 cm, ark. 145,5x130,0 cm, złoż. 48,5x32,5 cm
              Biblioteka Narodowa, UID 45625604
              https://polona.pl/item/plan-goroda-vil-ny,NDU2MjU2MDQ/0/

              Comment


                Tik dabar atkreipiau dėmesį, kad kažkur dabartinių Žydų - Šv.Mikalojas - Lydos gatvių tęsinyje (beveik sutampa su dab. Naugarduko gatve) buvo nemažas kaimas. Jo apytikrė vieta yra Naujamiestyje - į vakarus nuo dab. Halės turgaus.
                Gal kas nors žinote daugiau apie tą Naujamiečio teritorijoje buvusį kaimą - kokai jo dabartinė vieta ir kaip jis anksčiau

                Планъ города Вильны 1866 / Plan goroda Vil'ny (Vilniaus miesto planas) 1866


                Dabartinės Naugarduko g. kryptimi buvo projektuojama gatvė

                Biblioteka Narodowa, UID 45625604
                https://polona.pl/item/plan-goroda-vil-ny,NDU2MjU2MDQ/0/


                Dabartinis žemėlapis

                www.mapy.cz

                Comment


                  Parašė Romas Rodyti pranešimą
                  Tik dabar atkreipiau dėmesį, kad kažkur dabartinių Žydų - Šv.Mikalojas - Lydos gatvių tęsinyje (beveik sutampa su dab. Naugarduko gatve) buvo nemažas kaimas. Jo apytikrė vieta yra Naujamiestyje - į vakarus nuo dab. Halės turgaus.
                  Gal kas nors žinote daugiau apie tą Naujamiečio teritorijoje buvusį kaimą - kokai jo dabartinė vieta ir kaip jis anksčiau
                  Tai yra patsai "Naujasis Miestelis", kuris peraugo (ar buvo perorganizuotas) į Naujamiestį. Apie jį rašiau Naujamiesčio temoje:

                  Parašė bucaneer Rodyti pranešimą
                  Šiek tiek istorijos apie Naujamiestį siaurąja prasme, dabar kartais vadinamą Aukštamiesčiu. Naujamiestis kaip priemiestis pradėjo vystytis XIX amžiaus viduryje prie senojo pašto kelio į Trakus, dabartinės Naugarduko gatvės. Tai iš esmės buvo atskiras miestelis su savo centrine aikšte - gatvės praplatėjimu, nuo tuometinio tikrojo miesto atskirtas per kilometrą pievų ir dirbamų laukų. Naujamiestis (Новый Городокъ, Новгородъ, Nowe Miasto) šiaurėje ribojosi su Pohuliankos priemiesčiu prie naujojo pašto kelio į Trakus (J. Basanavičiaus g.), pietuose - su Rūdninkų/Šv. Stepono priemiesčiu, o vakaruose rėmėsi į nuo 1646 m. tebegaliojančią miesto ribą. Aplink miestelio centrą - ten, kur dabar susikerta Naugarduko ir Birželio 23-iosios gatvės - stovėjo keliasdešimt namų, dalis jų sodybos su ūkiniais pastatais ir daržais, dalis - turbūt pigūs namai darbininkams, panašūs į tuos, kuriuos kiek vėliau pradėjo statyti Šnipiškėse.

                  Click image for larger version Name:	naujamiestis_1840-1926.jpg Views:	140 Size:	781,4 kB ID:	1860607

                  Kadangi senasis pašto kelias buvo vienintelė normali ten ėjusi gatvė, pagal ją buvo orientuoti visi sklypai, o tai pat ir juos aptarnaujančios smulkios gatvelės ir akligatviai. Iki šių dienų išliko viena tų gatvelių - Amatų gatvė, dalis seno kelio, ėjusio link Šv. Stepono bažnyčios. Bet galima rasti ir daugiau nuo Naugarduko g. nutolusių "įstrižų" sklypų ribų ir pastatų, kurie mena senąjį išdėstymą - pvz. T. Ševčenkos g. 8.

                  [...]

                  Comment


                    Parašė bucaneer Rodyti pranešimą

                    Tai yra patsai "Naujasis Miestelis", kuris peraugo (ar buvo perorganizuotas) į Naujamiestį. Apie jį rašiau
                    Dar yra kažkokia paslaptinga linija nuo Nikolajaus cerkvės per Naujamiestį link tos pačios Amatų g. Gal žinote, kieno čia liekana?

                    https://erdvinis.vilnius.lt/?d=0&l=-...=S&akLay=empty
                    Paskutinis taisė Sula; 2023.01.17, 13:31.

                    Comment


                      Parašė Sula Rodyti pranešimą

                      Dar yra kažkokia paslaptinga linija nuo Nikolajaus cerkvės per Naujamiestį link tos pačios Amatų g. Gal žinote, kieno čia liekana?

                      https://erdvinis.vilnius.lt/?d=0&l=-...mp;akLay=empty
                      Apie tą liniją taip pat rašiau:

                      Parašė bucaneer Rodyti pranešimą
                      Linijos kilmę turbūt galima matyti šiame vaizde, kur ant 1898 m. spausdinto plano matyt kažkokio miesto planuotojo ranka nubraižytos būsimos gatvės (pvz. Orenburgo - dabartinė Švitrigailos) ir jų tiesimui trukdantys sklypai sunumeruoti su paraštėse surašytais savininkų vardais (pilnas planas):

                      Click image for larger version  Name:	1898_sklypai.png Views:	1075 Size:	690,9 kB ID:	1733428

                      Šita linija - tai sklypo nr. 18, priklausiusio kažkokiam F. Bermanui, riba. Matyt sklypas buvo suformuotas prieš pradedant tiesti naująjį gatvių tinklą, tad jo riba brėžta tiesiog šiaurės-pietų kryptimi (su poros laipsnių technine paklaida).

                      Comment


                        Įdomus 1950-1952 m. Vilniaus planas su administraciniais rajonais.
                        Pasirodo, vėlyvajame sovietmetyje buvęs didžiausias Lenino rajonas buvo sujungtas iš dviejų - kairiajame Neries krante buvusio Lenino rajono ir dešiniajame - Dzeržinskio. Spalio rajonas pervardintas iš Stalino rajono, Tarybų rajono (Sovetskij rajon) nesikeitė, o Naujosios Vilnius rajonas atsirado vėliau, apie 1959 m. panaikinus atskirą Naujosios Vilnius miestą.

                        Nežinojau, kad dar anais laikais buvo planų sudaryti miesto apylinkes, daugiausia miesto pakraščiuose (ribos pažymėtos žaliai) - Šeškinės, Jeruzalės, Valakumpių, Markučių, Kirtimų ir kt.

                        Vilniaus planas 1950-1952 m.Mastelis: 1:25 000.
                        (paspaudus - didesnis vaizdas)

                        Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-758, ap. 4 b. 330, l. 59.
                        Virtuali paroda "Dovana Vilniui"
                        https://virtualios-parodos.archyvai....e-1306#slide10

                        Comment


                          Kaip atrodė Vilnius 1967 m, kai mieste per Nerį buvo tik du tiltai - Černiachovskio (dab. Žaliasis) ir Žvėryno. Dar prie TEC-2 buvo kabantis pėsčiųjų tiltas pažymėtastatomas Žirmūnų_-Antakalnio tiltas. Buvo įpusėta Žirmūnų gyvenamojo statyba - pažymėti du kvartalai (naujausio "ant kalno" dar nėra), Jau nutiestos Kareivių ir Žirmūnų gatvės, pažymėtas Autobusų parkas, Kuro apratūros gamykla, Skaičiavimo mašinų gamykla (vėliau - "Sigma").
                          Jau nutiesta K.Požėlos g. palei Zakretą link Dobra Rados (dab. Geležinio Vilko gatvė pro Vingio parką iki Gerosios Vilties g.)
                          Dar nėra Olandų, Zarasų gatvių, pagrindinis kelias į Naująją Vilnią - per Užupį. Dar nėra iškirsta nauja Ukmergės gatvės (dab. Konstutucijos pr.). Pagrindinis kelias į Ukmergę ėjo dabartiniu pėsčiųjų pasažu prie šv.Rapolo bažnyčios. Jau yra Žirmūnų žiedas prie IKI Minsko, bet dar nėra R.Čarno (dab. Tuskulėnų) ir G.Gajaus (dab.Šeimyniškių) gatvių.
                          Autentiškas gatvių tinklas buvo ne tik Šnipiškėse iki Žalgirio g. bet ir šiaurinėje Šnipiškių dalyje - dar natūroje matėss i Sargybų, Raudondvario, Kaltanėnų ar Tauragnų gatvėęs

                          Topografinis 1967 m. GUGK žemėlapis iš www.mapywig.org
                          N-35-39-Г-б_(Вильнюс) N-35-39-G-b
                          Mastelis 1: 25.000

                          http://igrek.amzp.pl/details.php?id=11819686

                          Comment


                            Labai įdomu. Dar nėra naujos autobusų stoties, matosi ten einanti Stepono, tada Tarybų, gatvė.

                            Comment


                              Bet tai koks mažas miestelis, dabar net sunku patikėti. Ir dar vos ne pusiau medinis.

                              Man žiūrint tokius senus žemėlapius ypač įdomu tai, kaip visokie nereikšmingi laukų keliukai vėliau tapo didelėmis ir svarbiomis gatvėmis. Kaip pavyzdys - Ateities gatvė. Dar nėra jokių gyvenamųjų rajonų toje vietoje, o keliukas jau yra, kažkur laukuose, kaip suprantu - kažkoks žvyrkelis. Ir dabartinė svarbi miesto gatvė, aplink kurią tankiai gyvenama, daugybė eismo ir judesio, eina ta pačia trajektorija. Gaila kad tada nebuvo Street View, kontrastas būtų neįtikėtinas.

                              Ir kiek daug gatvių, kurios toli viena nuo kitos, tarpusavyje nesusijusios, bet eina lygiai ta pačia kryptimi, neįtikėtinai lygiagrečiai viena kitai. Jau minėta Ateities, Kareivių, Plytinės, S. Batoro, Savanorių pr., Naugarduko, Džiaugsmo, Daugėliškio - pasuktos absoliučiai vienodu kampu, nors toli viena nuo kitos ir jų niekas nesieja.
                              Paskutinis taisė Tomizmas; 2023.01.22, 08:42.
                              Snowflakes will attack U <3

                              Comment


                                Pavarčiau temą šiek tiek atgal, tai radau štai šituos. Aišku, gal ir ne visiems kurie augo 90-aisiais tai buvo įdomu, bet man šitie žemėlapiukai sukelia gausybę vaikystės prisiminimų. Buvo apie 1995 metus tokie "Lietuvos įmonių katalogai" su baltaisiais ir geltonaisiais puslapiais, o jų gale miestų žemėlapiai. Štai prie šių planų daug laisvo laiko vaikystėje praleista tiesiog žiūrinėjant savo įdomumui (tada Vilnius man buvo menkai pažįstamas, tik kiek nuvažiuodavom su tėvais). Vėliau tie katalogai su visais žemėlapiais kažkur nusimėtė, ir nebuvau jų matęs virš 25 metų. Dabar su didžiausiu įdomumu pasižiūrėjau vėl. Permainos mieste per pora (+) dešimtmečių didžiulės. Ypač keistai atrodo labai daug violetinių pramoninių zonų mieste, kurių daugumos jau nėra. Žirmūnai be Šiaurės Miestelio gatvių tinklo atrodo nenatūraliai, kai dabar Šiaurės Miestelis atrodo tokia įprasta ir natūrali miesto dalis, ir visai atrodo neįtikėtina, kad ne taip seniai jo galėjo nebūti (nors tikrai nebuvo, vaikystėje dar ten apsipirkti atvažiuodavom). Praktiškai jokio užstatymo Ozo g. rajone, Jeruzalė pusiau tuščia, kai dabar tai tankiai užstatytas rajonas, o apie vakarinius "miegamuosius" rajonus geriau ir nepradėti, nes visko neišvardinsi. Ir beje, tais laikais kai niekas neįsivaizdavo jokių Google Mapsų ir Street View, 3D ir panašiai, tai čia atrodė super modernūs ir detalūs žemėlapiai, pirmą kartą atsivertus buvo kažkas wow, ir dar ryškūs, spalvos gražios.
                                Paskutinis taisė Tomizmas; 2023.01.22, 09:32.
                                Snowflakes will attack U <3

                                Comment


                                  Vakariniai kaip tik mažiausiai pasikeitė nuo 1990 metų. Labiausiai Žirmūnų Šiaurės miestelis ir Ozo, dar "netikras" Žvėrynas vietoje pieno kombinato ir priešais VCUP už Ukmergės (Konstitucijos) gatvės.
                                  Nepirk iš Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Pieno žvaigždės ir Rokiškio sūris

                                  Comment


                                    Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                                    Vakariniai kaip tik mažiausiai pasikeitė nuo 1990 metų.
                                    Pilaitės pr., Perkūnkiemis, aplinkelis, užstatymas ir naujas gatvių tinklas tarp Karoliniškių ir Viršuliškių, vakarinėje Pašilaičių dalyje, daug naujų nuosavų namų masyvų.
                                    Snowflakes will attack U <3

                                    Comment

                                    Working...
                                    X