Skuodas

[enigma]

Nesistebiu, kad niekas negrįžta, niūrokas vaizdelis

Žiemą gal ir niūrokai atrodo, bet vasarą vaizdas kiek kitoks...

[pauliaK]

Nesistebiu, kad niekas negrįžta, niūrokas vaizdelis

Atsakymai:

Skuodas iš tiesų vegetuoja - naujų statybų nėra;
jaunimas, baigęs mokslus beveik nebegrįžta atgal (yra kelios retos išimtys);
tiesa, miestelis per paskutinius metus kiek pasitvarkęs - atsirado antrasis šviesoforas, pastatytas paminklas tremtiniams (atrodo); miesto parkas gražiai apšviestas; miesto pakraštyje išdygo nauja moderni vėjo jėgainė. Tačiau lyginti net su Rietavu sunku...

Kai kur tekstas iš miesto oficialaus puslapio Deja pastarasis visai neinformatyvus, švelniai tariant...Tačiau Skuode teko pirmą kartą lankytis, tad informaciją bandysiu atnaujinti.

Kitą kartą pasistengsiu pateikti ir kitų Skuodo rajono miestelių nuotraukų. Gal kas naujo ir Skuode atsiras...

[anaiptol]

nieko sau, mugė bažnyčioje. bet bažnyčia graži; iš lauko; man tokios patinka. tiesa, atrodo truputį protestantiškai.
o beje, tekstas iš turistinio reklaminio lankstinuko ar kaip?
labai primena tokius leidinius sakiniai kaip "Tai vienas iš labiausiai skuodiškių mėgstamų parko takų. Prie jo – apie dvidešimt skulptūrų, kurios parko lankytojus pasitinka, vedasi, palydi einant visu pietiniu parko pakraščiu." no offence...

[Karolis]

O kaip dabar ekonomiškai Skuodas stovi? Ar atsigauna po truputi, ar vegetuoja?

Deja Skuodas vegetuoja... Labai vegetuoja...

[enigma]

Būtinai reikėtų įtraukti ir Mosėdį su Salantais. Mosėdyje, be akmenų muziejaus, yra gan įspūdinga vėlyvojo baroko bažnyčia su šventoriaus vartais. Salantuose yra įdomi kapinių koplyčia ir nemenkų proporcijų neogotikinė bažnyčia. Tad tikrai verta apsilankyti, turėtų išeiti neblogų nuotraukų...

[Budulis]

O kaip dabar ekonomiškai Skuodas stovi? Ar atsigauna po truputi, ar vegetuoja?

Skuodo centre religinis paminklas:



Skuode 1725 m. pastatyta nauja Švč. Trejybės bažnyčia. Per 1835 m. miesto gaisrą sudegė.
1844 - 1847 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Luknių kaimo ūkininkų K. Dirkščio, M. Girdžiūno ir J. Paulausko lėšomis 1891 - 1896 m. nulieti 3 varpai. 1944 m. bažnyčia apgriauta, numušti bokštai. Pokario metais bokštai buvo tik iš dalies atstatyti.



Bažnyčios varpinė:



Skuodo liuteronų bažnyčia, pastatyta 1821 m.



Bažnyčios viduje veikia nuolatinė miesto tautodailininkų mugė "Margutis"



Šalia liuteronų bažnyčios palaidoti Antrojo Pasaulinio karo metais Skuodo apylinkėse žuvę rusų kariai.



Skuodo P. Žadeikio gimnazija



Keli įdomesni miestelio pastatai





Pro Skuodą teka dvi upės: Bartuva ir į ją įtekanti Luoba. Bartuva srauni, joje yra ne vienas slenkstis



Tiltas per Bartuvą



Naujai rekonstruotas tiltas per Luobą



1982 m. buvo įrengta vadinamoji “Skuodo jūros” užtvanka (Bartuvos tvenkinys), užimanti 92 ha. Žiemą ji dažniausiai užšąla



Skuodo miesto parkas (dar vadinamas “Jaunimo” parku) pradėtas kurti 1968 m. Bendras plotas - 36 ha. Jis driekiasi nuo buvusios Sapiegų dvarvietės kalvos į pietryčius. Parke pasodinta apie 8000 medelių ir krūmų. Naujai kuriama parkvietė tapo vaizdingesnė po to, kai, atlikus Bartuvos upės ir senvagių gylių matavimus, buvo suformuota nauja upės atšaka ir parko sala – Bartuva lankais išraižė apylinkes. Šalia parko veikia Skuodo estrada, kurioje vyksta įvairios miesto bei rajono šventės



Pietiniame parko pakraštyje medelyną apjuosia 1987 m. įrengtas Sveikatos takas, kuris papuoštas liaudies meistrų sukurtomis medžio skulptūromis. Tako ilgis - 1800 m. Prie jo – apie dvidešimt skulptūrų. Palei tą taką savo vandenis plukdo ir Bartuva. Parko skulptūros sukurtos prieš 12 metų. Tada beveik dvi dešimtys žmonių iš Skuodo miesto ir jo apylinkių vidurvasariu susirinko į kūrybinę stovyklą ir ėmėsi skaptuoti iš ąžuolo skulptūras. Skulptūromis papuoštas takas tęsiasi iki pat parko pietinės dalies pakraščio. Viena iš skulptūrų



Skuodo miestelis ramus. Visas "naktinis" gyvenimas sukoncentruotas viename kampelyje, kuriame galima rasti naktinį klubą, kavinę bei šaškių ir šachmatų klubą



Manau, pavasariop bus galimybė pratęsti šią temą, įtraukiant į ją ir kitų Skuodo rajono žymesnių vietų vaizdus bei istorijas.

Teko šią savaitę lankytis viename šiaurės vakarų Lietuvos kampelyje - Skuode. Kadangi nei temos, nei nuotraukų apie šį miestą forume neradau, nusprendžiau šiek tiek pateikti informacijos.
Skuodo rajonas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, labiausiai nutolęs nuo sostinės ir didesnių pramonės miestų. Rajonas ribojasi rytuose su Mažeikių ir pietuose - Kretingos bei Plungės rajonais. Šiaurėje Skuodo rajono dalis ribojasi su Latvijos siena. Skuodo rajonas yra mažiausias iš visų Klaipėdos apskrities rajonų.
Rajono centras – Skuodo miestas įsikūręs prie Bartuvos ir Luobos upių santakos. Rajone gyveno 25500, pačiam Skuode - 7900 (2005 m).
Truputis Skuodo istorijos:
1568 m. Žygimantas Augustas Skuodo dvarą ir miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui J. Chodkevičiui. J. Chodkevičius siekė šią žemę padaryti svarbiu ekonominiu centru. Per tuometinį Skuodą ėjo didysis Rytprūsių kelias iš Vokietijos gilumos į dabartines Pabaltijo valstybes. J. Chodkevičius stengdamasis išnaudoti miestelio geografinę padėtį ir paskatinti miestelio augimą, 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino Skuodui Magdeburgo teises. (Telšiams ir Plungei šios teisės suteiktos tik po 200 metų, o Mažeikiams po 300). Bartuvos dešiniajame krante ėmė kurtis naujoji miesto dalis. Naujamiestis globėjo garbei buvo pavadintas Jochanesburgu, bet šis vardas miestui neprigijo, liko senasis, Skuodo, pavadinimas. 1621 m. po J. Chodkevičiaus mirties Skuodas atiteko Sapiegoms, kurie valdė iki 1831 m. Pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti J. Chodkevičius mieste 1567 m. pastatydino paminklą - Mūro kryžių.
Kol nebuvo katalikų bažnyčios, prie jo rinkdavosi miestiečiai pasimelsti ir įvairiomis kitomis miestui svarbiomis progomis.
J. K. Chodkevičius 1614 m. mieste įsteigė pirmąją mokyklą bei pastatė liuteronų bažnyčią.
XVII a. Skuode kelis kartus siautė maras, išnaikinęs du trečdalius miesto gyventojų. Tai pristabdė miesto plėtrą.
B. Orvydas 1906 m. mieste atidarė savo knygyną-skaityklą.
Mieste 1913 m. įsteigtas pirmasis kino teatras ir pirmoji spaustuvė.
Iki Pirmojo pasaulinio karo pasienyje esantis Skuodas garsėjo turgumis bei mugėmis.
Kaizerinė Vokietija 1915 m. nutiesė geležinkelio liniją Bajorai - Kretinga - Skuodas.
Dekano P. Žadeikio ir kelių ūkininkų dėka buvusiame Sapiegų dvare 1918 m. lapkričio 7 d. įsteigta gimnazija, kuri čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo.
Tarpukario laikotarpiu mieste veikė 20 batų dirbtuvių, iš jų dvi fabrikų teisėmis, dirbtinio rago fabrikas, vandens malūnas, pieninė, kelios kepyklos, saldainių fabrikas. Buvo apylinkės teismas, notaras, policijos nuovada, pasienio policija, paštas.