Prekybos centrai Lietuvoje

[mantasm]

Vietoj uždaryto „Ermitažo“ Vilniuje – naujas pramogų parkas
https://www.15min.lt/verslas/naujien...um=news&utm_ca mpaign=shortlink&utm_medium=copied

Pasaulinės prekybcentrių tendencijos jau čia.

[dondc]

Vietoj uždaryto „Ermitažo“ Vilniuje – naujas pramogų parkas
https://www.15min.lt/verslas/naujien...um=news&utm_ca mpaign=shortlink&utm_medium=copied

Metų pradžioje iškrausčius statybos, sodo ir buities prekių parduotuvę „Ermitažas“ iš prekybos centro „Pašilaičiai PC“, pirmame jo aukšte netrukus duris atvers vienas didžiausių pramogų parkų Baltijos šalyse „360 Arena“.

[mantasm]

Internete kiekvienas tavo mygtumo paspaudimas fiksuojamas, virtuali prekių lentyna ir reklamos yra algoritmais optimizuojama individualiai tau, siekiant maksimaliai didinti iš tavęs gaunamas pajamas. Jeigu esi susirūpinęs dėl vartotojų dulkinimo, tai būk tikras kad per internetą išdulkint vartotoją lengviau negu fizinėj parduotuvėj kur visiems vartotojams prekių lentyna ir reklamos bus tos pačios.

Internete yra būdų su tuo tvarkytis. Pradedant reklamų blokavimu. Baigiant krepšelio susidėjimu pagal šabloną ir užsisakymu daugiau nieko nežiūrint.

Virtualios realybės akinių su fizinių reklamu blokavimu, deja, dar nėra.

Čia ir bus vienas pagrindinių iššūkių pereinant prie darnesnio vartojimo. Tiesiog yra neįmanoma sustainably vartoti didžiausios maksimos asortimentą suvežtą iš viso pasaulio, ir dar tą daryti pigiai. Ateityje didelis asortimentas ir egzotiškesni produktai bus prabanga, reikia jau tam nusiteikti. Didžioji maisto dalis pagaminta netoliese, ir keisis pagal sezoną.

Dėl per plataus asortimento iš principo sutinku. Bet didelė mano nemaksiminių pirkinių yra, atvirkščiai, vietinės gamybos. Iš nevietinių (pvz riešutai) internetu perku didesniais kiekiais. Aišku galima sakyti, kad galima nueit į XXXX maximą ir susipilt į maišelį rimtesnį kiekį. Bet vėlgi grįžtam prie gyvenimo šalia XXXX maximos.

[Kristisz]

Beje, ir dideles parduotuves įmanoma turėti gyvenamuose kvartaluose be parkingo laukų, ir su dviračių takais pagal duris.
Pavyzdys iš Vienos (Interspar yra didesnės Spar parduotuvės, kaip didesnės maximos Lietuvoje).

[Kristisz]

Patogiau ar maloniau vargu ar kada bus. Tiesiog dabartinės parduotuvės sudėliotos taip, kad pirkėją priverstų nusipirkti ko jis net neplanavo ir tektų privalomai apeiti parduotuvę net jei reikia tik poros daiktų. Plius visa perteklinė reklama ir t.t. Netikiu, kad galėtų atsirasti vartotojui draugiškos parduotuvės. Nors patys tinklai puikiai suvokia kas yra patogu. Buvo reportažas ir Barboros tamsiosios parduotuvės kur kurjeriai surinkinėja prekes. N kartų geriau už skirtas liaudžiai. Reklamų nėra, brukalų nėra, platūs praėjimai, žemos lentynos, iš vaizdo patogiai tvarkingai sudėta. Bet matyt viešose parduotuvėse labiau apsimoka dulkint vartotoją nei elgtis kaip su žmogum. Infrastruktūra nepadės to paitaisyti.

Internete kiekvienas tavo mygtumo paspaudimas fiksuojamas, virtuali prekių lentyna ir reklamos yra algoritmais optimizuojama individualiai tau, siekiant maksimaliai didinti iš tavęs gaunamas pajamas. Jeigu esi susirūpinęs dėl vartotojų dulkinimo, tai būk tikras kad per internetą išdulkint vartotoją lengviau negu fizinėj parduotuvėj kur visiems vartotojams prekių lentyna ir reklamos bus tos pačios.

Nepamirškim, kad toks dalykas kaip „pakeliui iš darbo“ irgi nykstantis reikalas

Nežinau ar nyksta, nes piko srautai jau grįžo į priešpandeminį lygmenį. Kaip ir eilės prie dienos pietų ofisų valgyklose.

Bazinės kelių infrastruktūros bet kokiu atveju reiks. Spec tarnyboms, VT, važiavimui į užmiestį (net jei tai ne nuosava mašina). Kurjeriams irgi. Pvz mano maisto apsipirkimas be Barboros reguliariai būna dar iš kelių eparduotuvių. Kurių vietinė parduotuvė negalėtų pakeisti nebent gyvenčiau šalia maxxxximos.

Čia ir bus vienas pagrindinių iššūkių pereinant prie darnesnio vartojimo. Tiesiog yra neįmanoma sustainably vartoti didžiausios maksimos asortimentą suvežtą iš viso pasaulio, ir dar tą daryti pigiai. Ateityje didelis asortimentas ir egzotiškesni produktai bus prabanga, reikia jau tam nusiteikti. Didžioji maisto dalis pagaminta netoliese, ir keisis pagal sezoną.

[mantasm]

Jeigu būtų gera pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, būtų patogiau ir maloniau lankytis parduotuvėje arčiau namų ar pakeliui iš darbo. Kai nėra infrastruktūros, nėra ir tokių parduotuvių. Kadangi ėjimas pėsčiomis/dviračiu yra žymiai labiau sustainable negu važiavimas pačiam, ar pristatymas į namus motoriniu transportu, reikia plėtoti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, ir kuo greičiau. Tuo labiau kai ta infrastruktūra žymiai pigesnė nei automobilių infrastruktūra.

Patogiau ar maloniau vargu ar kada bus. Tiesiog dabartinės parduotuvės sudėliotos taip, kad pirkėją priverstų nusipirkti ko jis net neplanavo ir tektų privalomai apeiti parduotuvę net jei reikia tik poros daiktų. Plius visa perteklinė reklama ir t.t. Netikiu, kad galėtų atsirasti vartotojui draugiškos parduotuvės. Nors patys tinklai puikiai suvokia kas yra patogu. Buvo reportažas ir Barboros tamsiosios parduotuvės kur kurjeriai surinkinėja prekes. N kartų geriau už skirtas liaudžiai. Reklamų nėra, brukalų nėra, platūs praėjimai, žemos lentynos, iš vaizdo patogiai tvarkingai sudėta. Bet matyt viešose parduotuvėse labiau apsimoka dulkint vartotoją nei elgtis kaip su žmogum. Infrastruktūra nepadės to paitaisyti.

Nepamirškim, kad toks dalykas kaip „pakeliui iš darbo“ irgi nykstantis reikalas

Bazinės kelių infrastruktūros bet kokiu atveju reiks. Spec tarnyboms, VT, važiavimui į užmiestį (net jei tai ne nuosava mašina). Kurjeriams irgi. Pvz mano maisto apsipirkimas be Barboros reguliariai būna dar iš kelių eparduotuvių. Kurių vietinė parduotuvė negalėtų pakeisti nebent gyvenčiau šalia maxxxximos.

Kita tema kam reikia n kurjerių tarnybų su besidubliuojančiais maršrutais - gal reiktų apsiriboti valstybiniu paštu su optimizuota sistema...

[mantasm]

Na barboros atveju tai taip, maršrutas kažkiek optimizuojasi (nors neretai matau kad į mano namą tik man vienam atvažiuoja), bet koks Wolt kur po vieną užsakymą vežioja tai jokios optimizacijos neprideda.

Voltas kaip ir Boltas ya vėžys ir patys iš savęs generuoja papildomą srautą kurio be jų nebūtų. Yra visokių statistikų kaip su Uberiais/Boltais sumažėja VT naudojimas. Dar ir girtavimo penktadienį/šeštadienį padaugėja. O be Volto 90% atvejų sėkmingai grikius virtųsi.

[MedinisStrazdas]

Kelionių sumažėja. Ar 10-20 žmonių važiuos patys, ar suvažinės Barborinai optimizuotu maršrutu. Nebent tikėtis, kad jei nebūtų Barboros - visi jie būtų ėję pėstute ar važiavę dviračiais. Bet tas yra naivu.

Na barboros atveju tai taip, maršrutas kažkiek optimizuojasi (nors neretai matau kad į mano namą tik man vienam atvažiuoja), bet koks Wolt kur po vieną užsakymą vežioja tai jokios optimizacijos neprideda.

O kam tada Rimi, Iki apskirtai bando konkuruoti su Barbora ir lenda į nuostolingą veiklą?

O kam startuoliai dirba nuostolingai?

[Lettered]

Konkrentai ant kiekvieno kampo - maximos, lidlai, rimi... Kažkaip reikia pritraukt išbandyti.

O kam tada Rimi, Iki apskirtai bando konkuruoti su Barbora ir lenda į nuostolingą veiklą?

[mantasm]

O kokia prasmė Barborai dempinguoti, jei konkurentų net nėra?

Konkrentai ant kiekvieno kampo - maximos, lidlai, rimi... Kažkaip reikia pritraukt išbandyti.

[Lettered]

Uberis iš principo tą ir daro investuotojų pinigais dempinguodamas kainas. Barbora irgi su nemokamu pristatymu be minimalaus krepšelio. 50ct už pakavimą tikrai nepadengia visų išlaidų.

O kokia prasmė Barborai dempinguoti, jei konkurentų net nėra?

[Tomas]

Autonominio dviračio dar ilgiau nebus.

[John]

Kodėl manot, kad 12% yra maksimumas, jei prieš kelis metus tas skaičius buvo tik keli procentai? Ateityje tas prekes surinkinės ne žmonės su rankytėmis, o robotai ir atveš autonominės auto, tai kaštai tik mažės, nebebus prasmės laikyti didžiules prekybines sales su išdėstytais produktais ir parkingų laukais aplink, ypač tokiame mieste kaip Londonas, kur žemė aukso vertės.

Autonominės auto važinės, geriausiu atveju, po 30-40 metų. Mūsų jau gal ir gyvų nebebus

[mantasm]

Čia jūs rimtai, manot, kad maistą, žmones kažkas vežioja nemokamai ir dar ne vienerius metus? Na tada tuo labiau apsimoka tokiomis paslaugomis naudotis, jei gaunam naudos daugiau už vertę (t.y. atvežimą kompensuoja atitinkamai uberis, restoranas ar Barboros atveju paprasti maximos klientai

Uberis iš principo tą ir daro investuotojų pinigais dempinguodamas kainas. Barbora irgi su nemokamu pristatymu be minimalaus krepšelio. 50ct už pakavimą tikrai nepadengia visų išlaidų.

[Lettered]

Manau geras ir ypač optimistinis ateities prognozių variantas yra UK, kuri yra bene dešimtmečiu (o gal ir toliau) priekyje likusio pasaulio pagal E-prekybą, įskaitant supermarketus. Ten dabar, berods apie 10-12% visų grocers pardavimų online. Ir tai šalyje, kur didelis gyventojų tankis, puiki infrastruktūra ir e-prekybai imli visuomenė. Tai va tokia, geriausiu atveju, bus ateitis po 10-15 metų. Nors, turint omeny mūsų šalies ypatumus (visų pirma, mažesnis tankis), šitą skaičių galima drąsiai mažinti per pus ar bent kokiu trečdaliu. Tai tiek tos alternatyvos.

Kodėl manot, kad 12% yra maksimumas, jei prieš kelis metus tas skaičius buvo tik keli procentai? Ateityje tas prekes surinkinės ne žmonės su rankytėmis, o robotai ir atveš autonominės auto, tai kaštai tik mažės, nebebus prasmės laikyti didžiules prekybines sales su išdėstytais produktais ir parkingų laukais aplink, ypač tokiame mieste kaip Londonas, kur žemė aukso vertės.

[Lettered]

Tuo labiau, Barboros tipo paslaugos yra kol kas nuostolingos, anksčiau ar vėliau didės pristatymo kaina arba prekių kainos. Net ir žmonių ar maisto pavežėjimas yra kol kas nuostolingas, kompanijos tikisi turėti monopolį rinkoje ir suburti lojalių klientų ratą, kurie mokėtų dideles pristatymo kainas.
Bet kuriuo atveju, tol kol šitoms paslaugos teikti reikės žmogiškojo kapitalo, jos bus nišinės paslaugos kurios didelės įtakos daugumos visuomenės gyvenimo būdui nedarys. Kitu atveju, darbuotojų paklausa išpūstų atlyginimus, kas padidintų kainas ir sumažintų paslaugos paklausą, tai balansas ir nusistovės ties keliais procentais gyventojų.

Čia jūs rimtai, manot, kad maistą, žmones kažkas vežioja nemokamai ir dar ne vienerius metus? Na tada tuo labiau apsimoka tokiomis paslaugomis naudotis, jei gaunam naudos daugiau už vertę (t.y. atvežimą kompensuoja atitinkamai uberis, restoranas ar Barboros atveju paprasti maximos klientai. Plius visa tai sustainable (atsisakymas bereikalingų kelionių), kas dabar madoje.

[John]

Tuo labiau, Barboros tipo paslaugos yra kol kas nuostolingos, anksčiau ar vėliau didės pristatymo kaina arba prekių kainos. Net ir žmonių ar maisto pavežėjimas yra kol kas nuostolingas, kompanijos tikisi turėti monopolį rinkoje ir suburti lojalių klientų ratą, kurie mokėtų dideles pristatymo kainas.
Bet kuriuo atveju, tol kol šitoms paslaugos teikti reikės žmogiškojo kapitalo, jos bus nišinės paslaugos kurios didelės įtakos daugumos visuomenės gyvenimo būdui nedarys. Kitu atveju, darbuotojų paklausa išpūstų atlyginimus, kas padidintų kainas ir sumažintų paslaugos paklausą, tai balansas ir nusistovės ties keliais procentais gyventojų.

Manau geras ir ypač optimistinis ateities prognozių variantas yra UK, kuri yra bene dešimtmečiu (o gal ir toliau) priekyje likusio pasaulio pagal E-prekybą, įskaitant supermarketus. Ten dabar, berods apie 10-12% visų grocers pardavimų online. Ir tai šalyje, kur didelis gyventojų tankis, puiki infrastruktūra ir e-prekybai imli visuomenė. Tai va tokia, geriausiu atveju, bus ateitis po 10-15 metų. Nors, turint omeny mūsų šalies ypatumus (visų pirma, mažesnis tankis), šitą skaičių galima drąsiai mažinti per pus ar bent kokiu trečdaliu. Tai tiek tos alternatyvos.

[Kristisz]

Nekeičia, nes jei keistų, Barboroje būtų atliekami bent kokie 20 ar 30% apsipirkimų, o ne 0.1%.

Tuo labiau, Barboros tipo paslaugos yra kol kas nuostolingos, anksčiau ar vėliau didės pristatymo kaina arba prekių kainos. Net ir žmonių ar maisto pavežėjimas yra kol kas nuostolingas, kompanijos tikisi turėti monopolį rinkoje ir suburti lojalių klientų ratą, kurie mokėtų dideles pristatymo kainas.
Bet kuriuo atveju, tol kol šitoms paslaugos teikti reikės žmogiškojo kapitalo, jos bus nišinės paslaugos kurios didelės įtakos daugumos visuomenės gyvenimo būdui nedarys. Kitu atveju, darbuotojų paklausa išpūstų atlyginimus, kas padidintų kainas ir sumažintų paslaugos paklausą, tai balansas ir nusistovės ties keliais procentais gyventojų.

[John]

Woltas pakeitė koncepciją, kaip valgom restoranuose, About you kaip perkam drabužius, Corona kaip dirbam ofise, Barbora keičia kaip perkam grietinę. Online nemažai reikalų sutvarkyti žymiai greičiau ir patogiau nei kažkur be reikalo važinėti, laukti eilėse ir tampytis. Aišku konservatyvesni žmones mažiau linkę naudotis technologijomis ir mažiau taupo savo laiką. Komunalinius gal irgi mokat su knygele pašte? Pensininkai jums irgi galėtų paaiškint, kad taip greičiau nei ten internete spaudyti daug mygtukų.

Nekeičia, nes jei keistų, Barboroje būtų atliekami bent kokie 20 ar 30% apsipirkimų, o ne 0.1%.

[mantasm]

Čia labiau su meile automobiliams sudarkėm gyvenamąją aplinką taip, kad nebenorime kišti nosies už savo namų ribų. Nebėra lokalių maisto, drabužių parduotuvių - apsipirkimas tapo kančia, nes arba turi vairuoti ir parkuotis, arba turi eiti į pėsčiajam nepatogias vietas per parkingo laukus. Dėl darbo iš namų vėl tas pats - viena iš pagrindinių minimų priežasčių kodėl žmonės nebenori grįžti į darbus (nors labai nemaža dalis ir grįžo) yra ilga/nemaloni/brangi kelionė į darbą. Ir problemą todėl gilinam: sutaupom savo važinėjimo, bet perduodam už mus važinėti kitiems dar didesniu intensyvumu.
Daug kam automobilis, maistas į namus ir panašiai atrodo kaip didžiuliai technologiniai ir civilizacijos pasiekimai. Man tai labiau atrodo kaip didžiulė nesekmė sukurti normalų žmogišką miestą.

Čia labiau grįžimas į natūralų žmonių gyvenimą mažuose miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose.

Miestų augimas per industrializaciją buvo problemos sprendimas. Reikia darbo jėgos kartu dirbti prie konvejerių milžiniškose gamyklose. Dabar technologijos leidžia didelę dalį darbų atlikti decentralizuotai. Tos pačios didžiulės gamyklos yra robotizuotos ir reikia daug mažiau darbo rankų vienoje vietoje.

Čia tokia pat nesėkmė kaip nacių ar sovietų žlugimas. Vienam žlugusi utopija, kitam išsigelbėjimas iš primestos distopijos.