Istorinius Vilniaus pastatus praeiname kasdien, tačiau istorines detales durų rankenose, langų rėmuose, fasadų ornamentuose pastebime tikrai ne visada, o dar dažniau jas tiesiog prarandame keisdami langus, remontuodami fasadus ar stogus. Tam, kad šios detalės neišnyktų laike, sostinė pristato naują atvirą skaitmeninį įrankį – interaktyvų istorinių statinių ir jų elementų duomenų rinkinį.
„Šis duomenų rinkinys leidžia Vilnių pažinti ne tik kaip miestą, bet kaip gyvą, sluoksniuotą organizmą. Atviras priėjimas prie tokios informacijos suteikia galimybę kiekvienam naudotis turtinga statistine bei vizualine informacija – nuo specialisto iki smalsaus miestiečio – prisidėti prie miesto pažinimo ir išsaugojimo“, – sako Donatas Gudelis, Vilniaus duomenų centro „ID Vilnius“ produktų vystymo skyriaus vadovas.
Nuo vienos nuotraukos iki tikslaus 3D modelio
Nuolat pildomas duomenų rinkinys, kuriame kaupiama informacija apie sostinės istorinius statinius bei jų architektūrines detales, naudingas planuojant pastatų tvarkybos darbus, atkuriant sunykusius statinių elementus: duris, langus, profiliuotas dailylentes, dekorą ir kt. Vartotojai gali filtruoti duomenis pagal projekto autorių, adresą, medžiagiškumą, skirtingas gaminių grupes, tipus ar kitus kriterijus.
Visus duomenys yra nemokami, juos tereikia atsisiųsti. Platforma duomenis pateikia keliais formatais:
Vizualinė ir istorinė medžiaga: nuotraukos, ikonografinė medžiaga bei istoriniai duomenys.
Tikslieji matavimai: 3D modeliai kaupiami FBX ir OBJ failų formatais, skaitmeniniai brėžiniai – DWG ir PDF formatais.
Gali prisidėti ir gyventojai
Platforma nėra baigtinė – ji kuriama kaip gyvas, augantis archyvas. Vilniečiai, tyrėjai, architektai, studentai ir visi besidomintys kviečiami prisidėti prie jos turinio ir dalintis turima medžiaga.
„Tam, kad pradėtumėme vertinti istorinių statinių unikalius elementus – visų pirma turime juos pastebėti. Esu tikra, kad miestiečiai ims atidžiau tyrinėti ne tik kultūros paveldo objektus, bet ir kitų istorinių pastatų fasadus, laiptines, langus, duris ir savo atradimais dalinsis papildydami Vilniaus istorinių statinių ir jų elementų duomenų rinkinį“, – teigia Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė.
Tikimasi, kad ši platforma taps talpykla, kurioje surinkti duomenys bus naudojami tyrinėjant, saugant ir atkuriant istorinį Vilniaus architektūros veidą, bei sudomins istorinių statinių savininkus, studentus, amatininkus, architektus, tyrėjus ir visus istorinių detalių išsaugojimui neabejingus vilniečius.
Susipažinti rinkiniu galima: https://paveldas.vilnius.lt/
„Šis duomenų rinkinys leidžia Vilnių pažinti ne tik kaip miestą, bet kaip gyvą, sluoksniuotą organizmą. Atviras priėjimas prie tokios informacijos suteikia galimybę kiekvienam naudotis turtinga statistine bei vizualine informacija – nuo specialisto iki smalsaus miestiečio – prisidėti prie miesto pažinimo ir išsaugojimo“, – sako Donatas Gudelis, Vilniaus duomenų centro „ID Vilnius“ produktų vystymo skyriaus vadovas.
Nuo vienos nuotraukos iki tikslaus 3D modelio
Nuolat pildomas duomenų rinkinys, kuriame kaupiama informacija apie sostinės istorinius statinius bei jų architektūrines detales, naudingas planuojant pastatų tvarkybos darbus, atkuriant sunykusius statinių elementus: duris, langus, profiliuotas dailylentes, dekorą ir kt. Vartotojai gali filtruoti duomenis pagal projekto autorių, adresą, medžiagiškumą, skirtingas gaminių grupes, tipus ar kitus kriterijus.
Visus duomenys yra nemokami, juos tereikia atsisiųsti. Platforma duomenis pateikia keliais formatais:
Vizualinė ir istorinė medžiaga: nuotraukos, ikonografinė medžiaga bei istoriniai duomenys.
Tikslieji matavimai: 3D modeliai kaupiami FBX ir OBJ failų formatais, skaitmeniniai brėžiniai – DWG ir PDF formatais.
Gali prisidėti ir gyventojai
Platforma nėra baigtinė – ji kuriama kaip gyvas, augantis archyvas. Vilniečiai, tyrėjai, architektai, studentai ir visi besidomintys kviečiami prisidėti prie jos turinio ir dalintis turima medžiaga.
„Tam, kad pradėtumėme vertinti istorinių statinių unikalius elementus – visų pirma turime juos pastebėti. Esu tikra, kad miestiečiai ims atidžiau tyrinėti ne tik kultūros paveldo objektus, bet ir kitų istorinių pastatų fasadus, laiptines, langus, duris ir savo atradimais dalinsis papildydami Vilniaus istorinių statinių ir jų elementų duomenų rinkinį“, – teigia Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė.
Tikimasi, kad ši platforma taps talpykla, kurioje surinkti duomenys bus naudojami tyrinėjant, saugant ir atkuriant istorinį Vilniaus architektūros veidą, bei sudomins istorinių statinių savininkus, studentus, amatininkus, architektus, tyrėjus ir visus istorinių detalių išsaugojimui neabejingus vilniečius.
Susipažinti rinkiniu galima: https://paveldas.vilnius.lt/
Įvairioms kultūroms, meno kryptims ir architektūros stiliams atvira Lietuva kūrė nepaprastą, nepakartojamą, tik jai vienai būdingą architektūros veidą. Istorijos tėkmė, nešusi į mūsų šalį religinius, politinius, kultūrinius pokyčius savaip jį išraižė: kai kur aštrino, kai kur gludino kampus, palikdama ir raudonplytės, smailiaarkės baltiškosios gotikos pastatų, ir itališkojo renesanso arkinių galerijų, ir ištisus kvartalus puošniojo baroko, kurie užleido vietą Romos imperijos laikus primenančioms skulptūroms ir išlakioms, taisyklingoms klasicizmo kolonoms, sudėtingam modernizmo avangardui ir kt.
Komentuoti: