Kelmė

[Civis]

Vytauto Didžiojo gatvėje


Žvilgsnis iš Žemaitės g. paralelinės Vytauto g. link. Kelmės rajono savivaldybės administracija


Šalia įsikūrusi seniūnija


Žemaitės g. Matosi evangelikų reformatų bokštas


Vytauto Didžiojo g. Apylinkės teismas ir raudonplytis savivaldybės pastatas


Mokesčių inspekcija


Dariaus ir Girėno g.

[enigma]

Kelmės rajonas dar ir Palendriais garsus.

[Gator]

Aciu uz reportaza, labai idomu, nes man Kelme vienas is tu pakankamai dideliu Lietuvos miestu, apie kuriuos retai tenka isgirsti ar pamatyti. Savotiska egzotika.

[Civis]

Viena iš skulptūrų, puošiančių Dariaus ir Girėno g.




Dar vienas skulptūrų ansamblis ties sankryža su Vytauto Didžiojo g.




Ten pat. Mokesčių inspekcijos Kelmės poskyris


Pasukus į Vytauto Didžiojo g.

[Civis]

Atrodo (gal subjektyviai), jog Kelmė – vienas tų rajonų centrų, apie kuriuos kalbama ir girdima mažiausiai. Rajone Kelmę savo garsu stelbia įstabieji Tytuvėnai, bene dažniau linksniuojami ir Kražiai. Šiaip kasdienoje iš vietinės produkcijos turbūt labiausiai pastebimi Kelmės pieninės gaminiai daugelyje Lietuvos parduotuvių.

Asmeniškai Kelmė paliko puikų įspūdį: tvarkingas jaukus miestas su puikiu dvaro ansambliu, įdomiomis bažnyčiomis, vaizdinga Kražantės tvenkinio aplinka.

Foto 2009 09

Vaizdas į autobusų stotį (V. Putvinskio g.) nuo aikštelės priešais bažnyčią


Priešais bažnyčią 2005 m. pastatyta Vlado Vildžiūno „Baladė“ - paminklas Laisvei


Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1901-1912 m.). Architektas - švedas Karl Eduard Strandmann. Panaši į to paties kūrėjo suprojektuotas Palangos ir Jelgavos bažnyčias


Iš šventoriaus į Dariaus ir Girėno gatvę (centro link)


Dariaus ir Girėno g.




Vaizdas atgalios, į bažnyčią

[Civis]

Kelmė ir apylinkės

http://latvijas-karte.zl.lv/

Miesto plano fragmentas

www.maps.lt

[Civis]

Kelmė – miestas Vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, rajono savivaldybės centras. Kelmės miestas turi atskiros seniūnijos statusą. 2010 m. duomenimis mieste – 9967 gyventojai.

Miestas išsidėstęs į rytus nuo magistralės A12 (atkarpoje tarp Šiaulių ir Tauragės). Per miestą teka Kražantė ir jos intakas Vilbėnas. Abi upės mieste patvenktos.

1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Kelmės herbas.

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Kelmes-herbas.svg

Pirmas abejonių nekeliantis Kelmės vardo paminėjimas istoriniuose šaltiniuose, rodos, datuojamas 1410 m. Kelmės dvaras minimas taip pat nuo XV a. Jį nuo 1591 m. iki Pirmojo pasaulinio karo valdė Gruževskių giminė. 1511 m. Kelmė gavo teisę rengti turgus.

1416 m. Kelmėje pastatė katalikų, o 1615 m. – ir evangelikų reformatų bažnyčias.

Kelmė sparčiai augo, kai 1836-1858 m. buvo nutiestas Rygos-Tilžės plentas; joje buvo svarbi pašto stotis. XIX a. pabaigoje tapo valsčiaus centru. Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje Kelmė priklausė Raseinių apskričiai. 1947-1950 m. buvo Kelmės apskrities, o nuo 1950 m. – rajono centru.

1655 ir 1701 m. Kelmę sudegino Švedijos kariuomenė. Po miestui katastrofiško Antrojo pasaulinio karo buvo likę tik 15-20 % senųjų pastatų.

Plačiau: Vikipedija