Ar lietuviška Lietuvos miestų architektūra?

[Romas]

Į atskirą temą iškelta 17 pranešimų iš temos "Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukcija"

[Tomizmas]

Taip, tikra tiesa, bet čia duomenys iš XIX amžiaus. Bet Rygos senamiestis pastatytas gerokai anksčiau, nei XIX amžius, jeigu jau kalbame apie senamiesčius (diskusijos nukrypimas prasidėjo būtent nuo jų, atseit lietuviai turi gilią SAVO architektūros istoriją ir patys pastatė Vilniaus senamiestį). Ir pati Ryga įkurta apskritai net ne latvių.

Lenkijos miestuose pvz. Krokuvoje, viduramžiais vyravo vokiečiai. Nei Klaipėdos krašto, nei „atgautųjų žemių“ architektūros negalime vadinti nei lietuviška nei lenkiška..

Ar ne lietuvių didikai buvo įžymiausių ir svarbiausių Vilniaus pastatų užsakovai ir fundatoriai? Ir jei mes kalbame apie senamiestį, kuris yra svarbiausias miesto savitumui, tai kokia tą „menką dalį“ tais laikais sudarė Vilniuje ar Kaune lietuviai ? Ar turite kokį nors šaltinį, kad ta dalis buvo menka? O Gedimino laikais miestui reikėjo amatininkų, meistrų, prekybininkų. Juos ir kvietė.

Latviai Rygoje sudarė daugumą jau XIX a. antroje pusėje, tada kai lietuviai pradėjo rimčiau lenkėti..

Vilniuje taip pat ilgą laiką vyravo ne lietuviai. Vilnius apskritai tapo lietuvišku miestu tik tarybiniais laikais. Gaila, kad viduramžiais niekas nevedė statistikos, kokią turime dabar.

Kas dėl "lietuviškos" aukštuomenės, ji buvo pagrinde sulenkėjusi ir lietuviais save laikė tik teoriškai. Kad mes dabar kalbame savo lietuvių kalba, galime būti dėkingi tik kaimiečiams, jokiu būdu ne elitui. O lenkėjimas lietuvoje prasidėjo ne XIX amžiuje o gerokai anksčiau, dar unijos su Lenkija laikais - XIX amžiuje vyko nevykusi rusifikacija, kuriai buvo stipriai priešinamasi.

[Bartas1]

Nereikia nieko niekam atiduoti ir nereikia nieko griauti, kam dabar taip perlenkinėti lazdą. Prie tų pačių lenkų architektūros raidos labai stipriai prisidėjo tie patys vokiečiai, ypač vakarų Lenkija, vadinamosios atgautosios žemės - praktiškai vien vokiška architektūra. O žydai Lenkijos miestuose taip pat sudarė didelę dalį gyventojų.

Lenkijos miestuose pvz. Krokuvoje, viduramžiais vyravo vokiečiai. Nei Klaipėdos krašto, nei „atgautųjų žemių“ architektūros negalime vadinti nei lietuviška nei lenkiška..

Kaip ten bebūtų, bet faktas yra toks - lietuviai iki XX amžiaus buvo beveik išskirtinai vien agrokultūrinė kaimo tauta. Miestai buvo žydiški, rusiški, lenkiški ar vokiški, lietuvių dalis juose - menka, ir lietuvių įtaka jų architektūrai, taip pat sąlyginai menka. Jau pats Gediminas masiškai kvietėsi į Vilnių užsieniečius. Keista, bet ne lietuvius iš provincijos... Įdomu kodėl.

Ar ne lietuvių didikai buvo įžymiausių ir svarbiausių Vilniaus pastatų užsakovai ir fundatoriai? Ir jei mes kalbame apie senamiestį, kuris yra svarbiausias miesto savitumui, tai kokia tą „menką dalį“ tais laikais sudarė Vilniuje ar Kaune lietuviai ? Ar turite kokį nors šaltinį, kad ta dalis buvo menka? O Gedimino laikais miestui reikėjo amatininkų, meistrų, prekybininkų. Juos ir kvietė.

Beje, tas pats ir su latviais. Latvijos miestai, ypač Ryga, sukurti vokiečių, ir gyveno juose vokiečiai. Latviai prie to prisidėjo nebent kaip darbo jėga. Tiesiog, tokia yra istorija, ir to nepaneigsi.

Latviai Rygoje sudarė daugumą jau XIX a. antroje pusėje, tada kai lietuviai pradėjo rimčiau lenkėti..

[Tomizmas]

Būkime biedni, bet teisingi - didžiąją dalį savo istorijos, lietuviai buvo beveik išskirtinai kaimo žemdirbių tauta, o miestišką kultūrą mūsų šalyje kūrė ir vystė ne etniniai lietuviai. Lietuviai tapo didžiąja dalimi miestiečių tauta tik maždaug XX amžiaus viduryje (t. y. "labai baisiais" tarybiniais laikais), o savo grynai lietuvių kuriamas architektūrines tradicijas turi iš ne ankstesnio laikotarpio, kaip smetoninės Lietuvos, kas istorijos atžvilgiu, nėra itin tolima praeitis. Iki tol, lietuviai savo šalyje prie miestų kūrimo prisidėjo itin menkai. Todėl iš dalies reikia sutikti su straipsnio autoriaus mintimis. O kad vilnius nėra "big town", ir taip žinome. Kas dėl Cincinačio, autorius ir nesako kad Cincinatis baisiai didelis miestas, ar kad turintis baisiai gilų paveldą. Tegul būna žmogus gimęs nors Nebraskos prerijose, bet tai nereiškia kad jis pasidomėjęs negali objektyviai įvertini istorinės, kultūrinės ir architektūrinės kokios nors šalies situacijos.

[D.P]

Kadangi šnekat apie daugiatautiškumą, parekomenduosiu naująją ir jau spėjusią išgarsėti L.Briedžio knygą lietuvių kalba "Vilnius. savas ir svetimas". Turbūt viena geriausių knygų apie Vilnių, sunku buvo patikėti, kad ją parašė lietuvis. talento autorius turi.
Taigi, įdomiausia, kad tai, kas dabar tapo vertybe ar norima laikyti vertybe (daugiatautiskumas)ar tiesiog unikalumu (gatvių raizginys, net ir Bažnyčių gausa), XVIII-XX am. svečiui iš Vokietijos, Prancūzijos ar Britanijos buvo kone keiksmažodis ir prakeiksmas.
o kas dėl lietuvių indėlio į Vilnių, tai tie patys Radvilos, Pacai, Sapiegos, nors negrynakraujai (apskritai, ar daug yra grynakraujų lietuvių? istorija mum buvo žiauroka) lietuviai, bet save tokiais laikė. Galų gale Gucevičius ir XIX-XXam Juzefas Montvila kilę iš etninės Lietuvos. O daugelį istorija jau užmiršo.
Kita vertus, galbūt tuo ir esam išskirtiniai net ir Europos mastu (žiūrint istoriškai).

[Kecal]

O Vilnius daugiatautis buvo visada. Jis niekada nebuvo grynai lietuviškas, lenkiškas ar dar koks nors.

Sutinku. Cz. Miloszas yra labai taikliai pastebėjęs, kad ne tik lietuviai bando užmiršti Vilniaus daugiatautiškumą, bet ir lenkai, puoselėdami "lenkiško Vilniaus" idealą, pernelyg noriai pamiršta žydus. Masinė nacionalistinė amnezija

[index]

O Vilniaus baroką ne italai, lenkai ir žydų mecenatai kūrė? Tai tikrai nėra "etninė lietuviška architektūra"...

Akivaizdu, kad lietuviai iki šiol nesugeba susitaikyti su (didžiąja dalimi) nelietuviška Vilniaus istorija, todėl ir linksta(me) taip skaudžiai reaguoti...

Beje, autorius apskritai nekalba apie savo gimtąjį miestą, jis tiesiog konstatuoja, kad Vilnius nėra didelis miestas... kas yra tiesa. Gal tik su tuo "small" perlenkta, būtų užtekę tiesiog "town"

Bet pas lenkus tas pats barokas irgi yra itališkas.

O Vilniaus baroko tradicija nors ir glaudžiai susijusi su itališku, bet vietoje labai smarkiai pakito. Glaubico (Vokiečio iš Vilniaus) barokas yra grynai Vilnietiškas/Lietuviškas.

O Vilnius daugiatautis buvo visada. Jis niekada nebuvo grynai lietuviškas, lenkiškas ar dar koks nors.

[Kecal]

Atvažiavo snobas iš dvigubai mažesnio miesto, įkurto tik prieš 200 metų ir apie tradicijas šneka...
Apgailėtinas veikėjas. Net nepasidomėjo miesto istorija.

O Vilniaus baroką ne italai, lenkai ir žydų mecenatai kūrė? Tai tikrai nėra "etninė lietuviška architektūra"...

Akivaizdu, kad lietuviai iki šiol nesugeba susitaikyti su (didžiąja dalimi) nelietuviška Vilniaus istorija, todėl ir linksta(me) taip skaudžiai reaguoti...

Beje, autorius apskritai nekalba apie savo gimtąjį miestą, jis tiesiog konstatuoja, kad Vilnius nėra didelis miestas... kas yra tiesa. Gal tik su tuo "small" perlenkta, būtų užtekę tiesiog "town"

[oranger]

Taigi iš paties Cincinačio city ponas

Patys be jokių tradicijų sėdi ir atvykę čia nesąmones kalba
Nors gal ir taip, kas tas vilnietiškasis barokas prieš jų beviltišką akademizmą ar vėlesnį beveidžių dėžių internacionalinį stilių .

Atvažiavo snobas iš dvigubai mažesnio miesto, įkurto tik prieš 200 metų ir apie tradicijas šneka...
Apgailėtinas veikėjas. Net nepasidomėjo miesto istorija.

[[sp]]

iš to paties straipsnio:

<...> and the nearby university town of Kaunas <...>