Ačiū už reportažą Gražus kiemas, esu ten kelissyk buvęs Valdo laikais, deja - be fotoaparato Šiaip, man kaip parkas, jis per "plikas" norėtųsi daugiau žemaūgių želdynų (ypač dalyje prie Gucevičiaus/Liejyklos g.), kad iš bet kur nesimatytų priešingų parkelio galų, tvoros. Tokiu būdu būtu sukurta didelio parko iliuzija. Dabar, kai atvirai matomos visos ribos, jis atrodo mažokas - tarp didelio kiemo ir mažo parko...
O iš skulptūrų, atpažinau tik vieną:
Gera turbūt prezidentei ten...
O kieno skulptūros?
Matyt, tikrai gera Smagu, kad tuo gėriu bent retkarčiais pasidalina ir su kitais. Vis dėlto tai padoriausiai estetine prasme atrodantis parkas Vilniuje, deja, įprastai uždaras (nors šiaip, reikia pasakyti, kad Vilniuje kito normalaus, visapusiškai tvarkingo miesto parko vis dar nėra).
O skulptūrų autoriai iš įvairių šalių, atrinkta 30 kūrinių iš Panevėžyje vykusių 18 tarptautinių simpoziumų. Panaši keramikos ekspozicija nuolat demonstruojama Panevėžio dailės galerijos kiemelyje.
Siūlau pasivaikščiojimą po erdvę, kuri įprastai yra po devyniais užraktais, bet retkarčiais trumpam atveriama plačiajai visuomenei. Nuo rugsėjo 18 iki spalio 16 d. savaitgaliais Prezidentūra atveria kiemą ir parką, kuriame eksponuojama Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių paroda. Negalėjau praleisti tokios progos ir neužsukti su fotoaparatu.
Skulptūros, nors ir laikinos, puikiai dera aplinkoje; beje, gera vieta eksponuoti lauko keramikos kūrinių parodą, kurgi kitur būtų taip saugu (kitur galėtų baigtis, kaip neseniai baigėsi vienai keraminei skulptūrai Panevėžio centre, kuri buvo sutrupinta į šipulius).
Foto 2011 09
Didysis kiemas
Skulptūros kieme
Į senąją VU observatoriją – iš Prezidentūros kiemo
A. Zuokas: „M. Gelažniko istorija įrodo, kad tolerancijos savavališkoms statyboms nebus“
2011 m. gegužės 13 d., penktadienį, Vilniaus senamiestyje, Didžiojoje gatvėje verslininkui Mariui Gelažnikui priklausančios parduotuvės „Roberto Cavalli Class VIP“ kolonos buvo nugriautos. http://www.voruta.lt/a-zuokas-%E2%80...ebus%E2%80%9C/
004 metu visuomenei pristatomi objektai
Vilniaus apskrityje
Vilnius
Iki pat Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje buvo intensyviai statomos naujos sinagogos bei remontuojamos ar perstatomos senosios. Iki 1875 m. susiformavo svarbiausias žydų dvasinės kultūros centras- kvartalas prie Didžiosios sinagogos. Jis virto ištisu miesteliu. Čia stovėjo 11 maldos namų (kloiz), ritualinė pirtis, šulinys bei krautuvėlės, kurių vietoje vėliau pastatyta biblioteka. Šis ‘’miestelis’’ buvo uždaras: su tarpusavyje sujungtais pastatais, dviem vidaus kiemais bei siaurais praėjimais. Tai sudarė labirinto įspūdį ir formavo miniatiūrinį Vilniaus – Lietuvos Jeruzalės įvaizdį. ----->
O kas per kubas stovėjo Šnipiškėse? Taip pat nurodoma, kad prieš atstatant Radvilų rūmų Vilniaus gatvėje vieną iš paviljonų, buvo susprogdinti "nevertingi buvę žydų maldos namai".
O šiaip tikrai keista, negi visi maldininkai/bendruomenės tilpdavo dviejose ar kokiose keturiose sinagogose kai net miesteliai turėjo po kelis nemažus maldos namus?
Ne dvi buvo, daugiau. Bet didesnių sinagogų šimto tikrai negalėjo būti. Yra ir išlikusių tik reikia dar ir žinot, kad ten sinagoga kažkada buvo.
O kas per kubas stovėjo Šnipiškėse? Taip pat nurodoma, kad prieš atstatant Radvilų rūmų Vilniaus gatvėje vieną iš paviljonų, buvo susprogdinti "nevertingi buvę žydų maldos namai".
O šiaip tikrai keista, negi visi maldininkai/bendruomenės tilpdavo dviejose ar kokiose keturiose sinagogose kai net miesteliai turėjo po kelis nemažus maldos namus?
Sakoma, kad iki karo Vilniuje buvo virš 100 sinagogų. Jei kas nors man galėtų nurodyti bent kelias vietas, kur jų būta ar yra matęs kokių nors jų nuotraukų- būtų labai įdomu.
Virš 100- juk tai milžiniškas skaičius, tačiau žinau gal tik keturias, kai tuo tarpu kituose miestuose daug daugiau informacijos apie buvusius žydų maldos namus...
manau 100 susirinktų tik skaičuojant visokias namuose maldai skirtas vietas tikrai tiek nebuvo, nors buvo nemažai.
Galbūt. Antai ir karaimai glaudėsi bute Vilniaus gatvėje kol savo maldos namus užbaigė, tačiau jei net sinagogų buvo ir 10 kartų mažiau- vistiek įdomu. Vilniuje prieš karą gyveno apie 60-70 tūkstančių žydų, tad jei miesteliuose- Kalvarijoje, Joniškyje jų yra po dvi- gana nemaži pastatai, turėjo ir Vilniuje kažkas būti.
Sakoma, kad iki karo Vilniuje buvo virš 100 sinagogų. Jei kas nors man galėtų nurodyti bent kelias vietas, kur jų būta ar yra matęs kokių nors jų nuotraukų- būtų labai įdomu.
Virš 100- juk tai milžiniškas skaičius, tačiau žinau gal tik keturias, kai tuo tarpu kituose miestuose daug daugiau informacijos apie buvusius žydų maldos namus...
Pats šita tema domėjausi. Nemažai jų buvo įrengta gyvenamuosiuose namuose taip, kad jų greičiausiai ir nepamatysi. Iš išsiskiriančių išvaizda, mažiau žinomų, vieną žinau Gėlių g.
Sakoma, kad iki karo Vilniuje buvo virš 100 sinagogų. Jei kas nors man galėtų nurodyti bent kelias vietas, kur jų būta ar yra matęs kokių nors jų nuotraukų- būtų labai įdomu.
Virš 100- juk tai milžiniškas skaičius, tačiau žinau gal tik keturias, kai tuo tarpu kituose miestuose daug daugiau informacijos apie buvusius žydų maldos namus...
manau 100 susirinktų tik skaičuojant visokias namuose maldai skirtas vietas tikrai tiek nebuvo, nors buvo nemažai.
Sakoma, kad iki karo Vilniuje buvo virš 100 sinagogų. Jei kas nors man galėtų nurodyti bent kelias vietas, kur jų būta ar yra matęs kokių nors jų nuotraukų- būtų labai įdomu.
Virš 100- juk tai milžiniškas skaičius, tačiau žinau gal tik keturias, kai tuo tarpu kituose miestuose daug daugiau informacijos apie buvusius žydų maldos namus...
Įdomu, tarkime, gal kas domisi, ar ketinama Vilniaus senamiestyje atstatyti tam tikrus išnykusius, bet išlikusius nuotraukose ar kitoje informatyvioje medžiagoje, tam tikrus pastatus ar net ištisus kvartalus?
Komentuoti: